Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. J. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutarimo, kuriuo Ž. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. 2025 m. gruodžio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimas, kuriuo buvo prašoma uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „P.“ vadovui Ž. J. iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad Ž. J., nuo 2015 m. gegužės 20 d. būdamas UAB „P.“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie UAB „P.“ finansinę padėtį , t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau Ž. J. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI, tokiu būdu pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai bei argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Ž. J. apeliacinis skundas atmestinas

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. J., nuo 2015 m. gegužės 20 d. būdamas UAB „P.“ vadovu ir žinodamas apie UAB „P.“ finansinę padėtį , t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau Ž. J. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI, tokiu būdu pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

8. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Apeliaciniame skunde Ž. J. kelia klausimą dėl Bendrovės vadovo atsakomybės, t. y. Ž. J. teigimu, skundžiamame nutarime nedetalizuota, kas padarė pažeidimą, t. y. kas realiai valdė įmonę ir yra atsakingas už pažeidimus, nes apylinkės teismas administracinę atsakomybę taikė tik formaliai vertindamas registrų duomenis. Nurodoma, kad Bendrovę įkūrė ir valdė A. K., o Ž. J. buvo tik statistinis vadovas. Be to, teigiama, kad niekas nesigilino į aplinkybę, jog visi Bendrovės dokumentai buvo pasirašyti A. K., turtas buvo perimtas taip pat A. K., be to, A. K. valdė Bendrovės sąskaitą ir mokėjimo kortelę, sprendė kam ir kada atsiskaityti, net sau persivedinėjo lėšas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

9. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutarimas, kuriuo būtent Ž. J., kaip UAB „P.“ vadovas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 500 Eur bauda, yra teisėta ir pagrįsta. Atitinkamai keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, Bendrovės akcininkas ir vadovas nuo 2022 m. liepos 12 d. yra Ž. J. (b. l. 6). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CK 2.62 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras; Juridinių asmenų registre registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai. Atsižvelgiant į tai, priešingai apeliacinio skundo argumentams, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti viešais Juridinių asmenų registre pateikiamais duomenimis, kuriuose aiškiai nurodomas Bendrovės akcininkas ir vadovas – Ž. J.

11. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1 dalį, bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris turi įstatyme nustatytas pareigas, taip pat ir organizuoti bendrovės veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir parengti bendrovės metinį pranešimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), teikti bendrovės dokumentus ir duomenis juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktas), atsako už apskaitos organizavimą ir teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą tvarkančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kadangi vadovą ir jo vadovaujamą bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinė nutartis civilinėje nutartyje Nr. 3K-3-130/2011). Vadinasi bendrovės vadovas yra asmuo, kuris privalo žinoti vadovaujamo juridinio asmens finansinę būklę, jos galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei vadovaujamo subjekto finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla nemokumo grėsmė.

12. Nors iš esmės apeliaciniame skunde Ž. J. kvestionuoja savo kaltę dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje padaryto administracinio nusižengimo nurodant, kad jis buvo tik de jure vadovas, o faktinis įmonės vadovas buvo kitas asmuo (A. K.), tačiau Ž. J. į pirmosios instancijos teismo posėdį neatvyko ir parodymų nedavė (apie teismo posėdį Ž. J. buvo pranešta tinkamai). Skundžiamame nutarime nurodoma, kad Ž. J. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose akcentavo (kaip ir apeliaciniame skunde), kad jis su UAB „P.“ nėra susijęs, jo vardu Bendrovę įkūrė ir visus reikalus tvarkė A. K. Pastebėtina ir tai, kad iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų priedų matyti, kad Ž. J. 2024 m. birželio 4 d. buhalterei pavedė panaikinti pavedimą A. K. veikti (atstovauti) direktoriaus vardu; UAB „B.“ įspėjimas yra adresuotas A. K. dėl susidariusios skolos ir lizingo sutarčių nutraukimo; 2022 m. liepos 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. turto priėmimo perdavimo aktai sudaryti Ž. J. vardu (kaip kontaktinis el. paštas yra nurodomas A. K.).

13. Vis dėlto, spręstina, kad nurodytos aplinkybės savaime Ž. J. atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina. Sutiktina su atsiliepime nurodomais argumentais, kad tapdamas Bendrovės direktoriumi, Ž. J. prisiėmė atsakomybę elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Pastebėtina, kad nors Ž. J. nurodo pavedęs buhalterei panaikinti pavedimą A. K. veikti (atstovauti) direktoriaus vardu, tačiau jokio pavedimo ar tai paneigiančio dokumento į bylą nepateikia. Atitinkamai vertintina, kad ir kiti minėti kartu su apeliaciniu skundu pateikiami duomenys yra fragmentiški, o byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kad Ž. J. faktiškai nėjo Bendrovės vadovo pareigų. Spręstina, kad nors Ž. J. savęs nesiejo su vadovui įmonėje keliamomis pareigomis, taigi ir įstatymų laikymosi užtikrinimo Bendrovės veikloje pareiga, tačiau kaip oficialus Bendrovės vadovas turi prisiimti atsakomybę dėl susiklosčiusios situacijos ir iš to kylančias neigiamas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neprivalo aktyviai dalyvauti savęs apkaltinimo procese, tačiau aplinkybė, kad jis iš esmės nepateikia jokių save teisinančių duomenų, neleidžia aukštesnės instancijos teismui jo teiginių vertinti kitaip kaip deklaratyvių.

14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad Ž. J. buvo tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas, todėl buvo pagrįstai pripažintas kaltu dėl šio administracinio nusižengimo padarymo. Atitinkamai nenustatyta esminių aplinkybių, kurios leistų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą.

15. Vadovaujantis ANK 638 straipsnio 1 dalimi, teismas gali savo iniciatyva ar pagal administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus ištaisyti nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje esančius rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nutarimo (nutarties) esmės. Aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad nors popierinėje byloje skundžiamo nutarimo data yra nurodyta teisingai, t. y. 2025 m. kovo 6 d., tačiau Lietuvos teismų informacinėje sistemoje įkeltame nutarime nurodoma netinkama nutarimo priėmimo data – 2025 m. kovo 3 d. Be to, skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje nurodant administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes yra minimas asmuo – V. G., kuris su nagrinėjama byla nesusijęs. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas nutarimo įžanginėje ir aprašomojoje dalyse padarė rašymo apsirikimo klaidas. Kadangi skundžiamo nutarimo įžanginėje ir aprašomojoje dalyse padaryti netikslumai nekeičia nutarimo esmės, jie yra taisytini, įžanginėje dalyje patikslinant, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutarimas yra priimtas 2025 m. kovo 6 d., o aprašomojoje dalyje vietoje V. G. nurodamas tinkamas aptariamą administracinį nusižengimą padaręs asmuo – Ž. J.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, 638 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Ž. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutarimą.

Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutarimo įžanginėje dalyje esantį rašymo apsirikimą – vietoje „2025 m. kovo 3 d.“ įrašyti „2025 m. kovo 6 d.“, taip pat aprašomojoje dalyje esantį rašymo apsirikimą – vietoje „V. G.“ įrašyti „Ž. J.“.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.