Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajono sav., Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2015 m. gruodžio 30 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

2. 2016 m. gegužės 24 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 40 MGL (1506,02 Eur) bauda, 2017 m. kovo 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro

3. 2023 m. spalio 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalį - paskirta (50 MGL) 2 500 Eur bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėn. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas - konfiskuota transporto priemonės „Peugeot Boxer“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti suma – 2 170 Eur, bauda išieškoma priverstine tvarka, likusi baudos dalis 2 500 Eur,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. B. mušdamas (smurtaudamas) sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2024 m. kovo 21 d. apie 19.00 val. adresu, Akmenės r., (duomenys neskelbtini), prie namo laukinių durų, konflikto metu, sudavė rankos kumščiu vieną smūgį E. G. į veidą, t. y. nosies ir lūpų srityje, dėl ko pastarasis neišlaikė pusiausvyros ir pakaušiu trenkėsi į sieną, kas sukėlė nukentėjusiajam E. G. fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

1.1. Be to, R. B. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: 2024 m. kovo 21 d., apie 21.50 val., paskambinęs mobiliojo ryšio telefonu E. G., grasino jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, pasakydamas žodžius „dabar klausykis iš karto perspėju tave, bus pareiškimas būsi lavonas, bus du pareiškimai, bus du lavonai, o patikėk, žinok trečio pareiškimo nebus žinok“, taip sudarydamas pakankamą pagrindą nukentėjusiajam E. G. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

2. Teismo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino dėl abiejų nusikalstamų veikų ir parodė, kad jis važiavo pas nukentėjusiojo sugyventinę. Iš rankos sudavė, atrodo, kad kumščiu sudavė į veidą. Po sudavimo nukentėjusysis nuvirto. Nukentėjusiajam sudavė, nes nesusilaikė, nepakvietė į vidų. Po to jis pasišalino iš įvykio vietos. Buvo atvažiavęs su V. G., kuris tuo metu buvo lauke prie mašinos, su juo ir išvažiavo. Po to paskambino E. Č., jis padiktavo nukentėjusiojo telefono numerį ir tada jam skambino, sakė taip kaip ir parašyta kaltinime. Skambino dėl to, kad nerašytų pareiškimo, skambutis susijęs su pirmuoju įvykiu. Tuo metu jis buvo blaivus. Su nukentėjusiuoju jis kalbėjo, jo atsiprašė, labai gailisi dėl savo veiksmų, padarė išvadas, daugiau taip tikrai nesielgs. Iki tol su nukentėjusiuoju neturėjo jokių konfliktų.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

4. Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

5. Nukentėjusysis E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena kartu su A. V. Visą tą laiką A. konfliktuoja su savo buvusiu vyru E. Č. 2024 m. kovo 21 d. apie 19.00 val. jam būnant namuose, išgirdo kaip į kiemą įvažiavo automobilis, išėjo pažiūrėti ir prie durų pamatė stovintį nepažįstamą asmenį. Asmuo jo paklausė, ar jis E., pasakė taip, paklausė ar gyvena su A., pasakė taip ir asmens paklausė, kas toks yra ir kodėl klausinėja. Asmuo prisistatė esąs R. B., pradėjo sakyti, kad kažką yra padėjęs A., tačiau ką tiksliai jis kalbėjo, nepamena, asmuo buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pokalbio metu asmuo paminėjo Mažeikių sodų bendriją „Pušynas“, todėl suprato, kad su visu tuo susijęs E. Č. Pokalbio metu asmuo suėmė jam už rūbų ties krūtine ir pradėjo jį tempti link automobilio. Jis jam trenkė per rankas, kad jį paleistų. Kai asmuo jį paleido, jis grįžo į tarpdurį ir ten stovėjo. Matė, kad asmuo atvyko automobiliu „Audi“, šviesiai rudos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su juo buvo dar du asmenys, tačiau kas tokie, nematė, asmenys prie jo nėjo ir nieko nedarė. Jam stovint tarpduryje, R. B. jam kažką dar sakė, bet jis negirdėjo, pasisuko į kambario pusę pašaukti savo dukrą, kad ši iškviestų policiją. Jam atsisukus į kiemą asmuo vieną kartą iš rankos kumščio trenkė į veido sritį. Nuo smūgio jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, prakirto lūpą, taip pat nuo suduoto smūgio jis neišlaikė pusiausvyros ir su pakaušiu trenkėsi į sieną, dėl ko jam galvoje atsirado guzas. Nuo suduoto smūgio jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po suduoto smūgio asmuo nuėjo į automobilį ir jie išvažiavo. Jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu išsikviesti policiją. Sugyventinė A. šiuo metu yra sanatorijoje, todėl jis jai paskambino telefonu ir viską papasakojo. A. peržiūrėjo R. B. „Facebook“ paskyrą ir pasakė, kad tai jos buvusio vyro kaimynas. Laukiant tarnybų apie 21:50 val. jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino numeris (duomenys neskelbtini) ir pradėjo jam grasinti, sakydamas jeigu parašys pareiškimą būsi lavonas, jei parašysi du, bus du lavonai. Iš skambučio suprato, kad skambina tas pats asmuo, t. y. R. B. Telefonu prisistatė vyriškis pasakydamas žodžius, „čia tas pats, kur iš to gavai į snukį“, tai išgirdęs, jis įjungė garsiakalbį, o dukra R. tuo metu buvusi šalia savo telefonu įrašė telefoninį pokalbį su R. B. R. B. taip pat atpažino iš balso, kad tai buvo tas pats asmuo kuris buvo atvažiavęs pas jį į kiemą ir sudavė jam smūgį į veidą. Kadangi asmuo buvo atvykęs jį sumušė, po to skambino ir grasino, dėl to bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos, nežino ko gali sulaukti. Mano tą žmogų pasiuntė E. Č. ir mano, kad gali atsiųsti kokį nors kitą žmogų, kad jį sužalotų. Iš 10 balų skausmą dėl suduoto smūgio vertina 7. Medikų pagalbos atsisako. Pas medicinos ekspertus nevyks. Dar ir dabar, praėjus 4 valandoms, jaučia skausmą lūpoje. Įvykio metu su juo kartu namuose buvo dukra R. G., kuri matė visas įvykio aplinkybes, tik pačio suduoto smūgio momento nematė, kadangi tuo metu jis jos paprašė nueiti atnešti mobilaus ryšio telefoną. Kai dukra R. išėjo į kambarį, tuo metu jam sudavė smūgį į veidą, o kai dukra grįžo jis jau buvo koridoriuje sukniubęs. Dukra, pamačiusi, kad jam iš nosies bėga kraujas, nuėjo atnešti jam popieriaus. R. B. po suduoto smūgio jam, išvažiavo (t. 1, b. l. 11-23, 45-48, 55-58, 71-73).

6. Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė kad 2024-03-21 apie 19.00 val. jai būnant Palangos reabilitacijos centre "Linas" į mobilaus ryšio telefoną paskambino sugyventinis E. G. ir paprašė iškviesti policiją, pasakė, kad jį sumušė, t. y. kad jam sudavė smūgį į nosį. Ji pabaigus pokalbį 19.12 val. su E., iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Kai 2024-03-26 grįžo iš reabilitacijos centro, ji kalbėjosi su savo sugyventinio E. G. dukra R., kuri jai papasakojo kas nutiko, bei paminėjo, kad ji atidarė duris ir matė kaip jos tėtį E. vyras išsitempė į kiemą. Dar R. paminėjo, kad tėtis, t. y. E. G., paprašė atnešti telefoną. Kol ji nubėgo iki kambario ir grįžo atgal prie laukinių durų, R. paminėjo, kad tėtis jau buvo sukniubęs koridoriuje ant grindų. R. paminėjo, kad nematė, ar buvo suduoti kokie smūgiai jos tėčiui (t. 1, b. l. 89-92).

7. Liudytojas E. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. V. yra buvusi jo žmona, su kuria kartu negyvena ir yra išsiskyrę apie 2 metus. Taip pat nori pasakyti, kad apie 2 metus nėra jos ir matęs. Su A. nebendrauja jokiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kadangi A. yra jį užblokavusi, kadangi po skyrybų nesutarė. Gali pasakyti, kad nėra buvęs pas A. namuose, tik pagal teismo dokumentus žino, kad ji gyvena Papilės seniūnijoje, Daubiškiuose kartu su E. G. Su pačiu E. G. kontaktavo tik vieną kartą, gal prieš dvejus metus laiko, daugiau nėra jo matęs. Apie tai, kad E. G. buvo sumuštas, jam minėjo kaimynas R., kuris po policijos komisariate įvykusios apklausos grįžęs jam apie tai papasakojo. Daugiau apie įvykį nieko negali pasakyti, nes nieko nežino ir ten nedalyvavo (t. 1, b. l. 95-98).

8. Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su savo automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra auksinės spalvos, kartu su geru pažįstamu R. B. vyko į Radviliškį, apžiūrėti automobilių. Tą pačią dieną R. paprašė jo kažkur užsukti pakalbėti, tačiau dėl ko konkrečiai nesakė ir nieko neminėjo. Jis R. pasakė, kad jis rodytų kur jam važiuoti. Šiuo metu net negali pasakyti, net kokiam mieste ar kokiu adresu važiavo, kadangi net neįsidėmėjo. Gali pasakyti, kad tai buvo vienkiemis. Jis pasiliko automobilyje, o R. iš automobilio išlipo ir nuėjo prie vienkiemyje stovėjusio namo, kurio net neapibūdins, kadangi taip pat jau nepamena. Kol R. buvo nuėjęs prie namo, jis apsuko savo automobilį. Apsukęs automobilį iš jo išlipo ir atsistojo šalia automobilio parūkyti. R. B. nuo j o buvo gal apie 10 ar 15 metrų atstumu. Kaip suprato iš pavieniai girdimų žodžiu, kad R. su kažkuo kalba ir, kad kažkas kažką turėjo pakviesti, tačiau pilno pokalbio jis negirdėjo, kadangi kaip ir sakė buvo 10 ar 15 metrų atstumu, nuo R. Kaip suprato, kad R. nesutiko asmens, kurį norėjo sutikti ir netrukus grįžo atgal į automobilį į kurį įsėdo ir jie iš karto išvažiavo. Nuo R. išlipimo iki kol jis apsuko automobilį ir išlipo parūkyti, R. gal prie namo užtruko ne mažiau dviejų minučių. R. važiuojant link namų jam nieko konkrečiai nepasakojo, tik paminėjo, kad nesutiko, ką norėjo sutikti. Konkrečiai ką norėjo sutikti, R. neįvardino (t.1, b. l. 105-106).

9. Liudytoja R. G. apklausta Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad, kad tą vakarą atvažiavo tas R. ir dar vienas vyras. Tas kitas vyras paklausė, kur yra E. Tada išpuolė jos tėtis, jai iš už nugaros ir tas R. trenkė tėčiui. Tėtis pasakė, kad kviečiam policiją. Neprisimena, ką tas R. pasakė, bet apsisuko ir išvažiavo. Kai atėjo R. prie durų, jis pradėjo sakyti, kad tėtis grasinęs, kad kažką padarys tai bendrijai. Pradžioje kažkas pabeldė į duris ir ji atidarė. Tai buvo namuose, (duomenys neskelbtini), apie 19.00 val., galėjo būti kovo 21 d. Atidariusi duris pamatė stamboką vyrą, kažkiek garbanotais plaukais. Paskui lauke iš dešinės pusės atėjo tas R., jis buvo juoda striuke, geležinkeliečio kelnėmis. Tolėliau buvo mašina ir dar kažkas stovėjo prie mašinos. Tas kitas vyras paklausė, kur yra E. ir tuo tarpu atėjo tėtis. R. pačiupo tėtį už drabužių, patempė į lauką ir greitai užtrenkė duris. Ji pamanė, kad jie yra pažįstami ir liko koridoriuje, bet per uždarytas duris girdėjo, kad pokalbis tikrai nėra draugiškas, greitai atvėrė duris ir netyčia tam R. numušė kairę ranką ir tėtis greitai įpuolė į tarpdurį. Ji stovėjo tėčiui už nugaros ir matė kas vyksta. R. bandė vėl jį ištempti, suėmęs už rūbų, tėtis priešinosi ir kai R. jį paleido, pradėjo kalbėti apie visus tuos grasinamus dėl sodų bendrijos. Ji visą laiką stovėjo tėčiui už nugaros. Tas kitas vyras stovėjo ramiai, nieko nesakė, nedarė. Kalbėjo tik tėtis ir R. Pokalbis pradėjo eiti piktyn ir tėtis sako jai, kad eik atsinešk telefoną ir kviesk policiją. Kai ji nusisuko eiti, išgirdo kaip tėtis pasakė „už ką man“, ji atsisuko ir pamatė tėčiui iš nosies bėgantį kraują, dar matė prakirstą jo lūpą. Toliau, kai R. pamatė, kad tikrai telefone turi įsivedusi pagalbos telefono numerį, jis pasakė, kad gerai, kvieskite, apsisuko ir išvažiavo visi. Ji jau buvo suradusi telefoną 112, bet nebeskambino. Tada jie paskambino tėčio sugyventinei A. V., kuri buvo sanatorijoje, kad išsiaiškinti, gal ji žino kas čia kaip ir ji iškvietė jiems pagalbą. Netrukus atvyko policija. Kol jie laukė policijos, tėčiui paskambino iš nežinomo numerio, suprato, kad R. Jis pasakė, jei bus pareiškimas, bus lavonas, jei du pareiškimai, du lavonai, o trečio lavono nebus, tada važiuos pasivažinėti. Paskambinta buvo į tėčio telefoną ir atsiliepė tėtis. Ji įtarė, kad galimai skambina R. ir iš pirmų žodžių suprato, kad tikrai jis. Ji šalia buvo ir girdėjo ką jis sako. Tas pokalbis užtruko 4-5 minutes. Po pokalbio užblokavo tą numerį ir laukė kol atvyks pagalba. Tėčiui kraujavimą sustabdė greitai. Uždėjo popieriaus, sustabdė. Lūpa viršutinė buvo prakirsta iš vidaus, iš ten jam kraujavo ir iš nosies. Nosis nebuvo sužalota. Supranta, kad jis jautė skausmą, nes patyrė fizinį smurtą. O kad skaudėjo, žino, nes jis taip sakė. Kitą dieną ant veido tėčiui jokių žymių nebuvo. Tą dieną daugiau nieko nevyko (t. 1,, b. l. 80-83).

10. Nukentėjusiojo E. G. pareiškime nurodyta, kad 2024-03-21, apie 19.00 val., pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), atvyko nepažįstamas asmuo ir trenkė vieną kartą iš rankos kumščio į veido sritį ir taip sukėlė fizinį skausmą. Taip pat šiandien, apie 21:45 val. tas pats asmuo paskambinęs grasino, kad jeigu parašys pareiškimą bus lavonas. Prašo imtis priemonių dėl tokių asmens veiksmų (t. 1, b. l. 11-23).

11. 2024 m. kovo 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo metu apžiūrėta įvykio vieta. Nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Namas vieno aukšto. Įėjimas į namą iš Šiaurės pusės. Kiemo danga žemės, pagal namą betonuota. Į namą patenkama pro baltos spalvos duris. Atidarius duris matomas koridorius. Koridoriuje dešinėje spintelė. Tiesiai durys į namo vidų. Kairėje spintelė su įvairiais daiktais ir rūbai. Grumtynių pėdsakų nestebima (t. 1, b. l. 11-23).

12. 2024 m. kovo 21 d. E. G. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo metu apklausiant nukentėjusįjį E. G., jis paaiškino, kad po sumušimo jam skambino R. B. ir grasino, jei parašys pareiškimą, tai E. G. bus lavonas. E. G. paėmęs savo mobilaus ryšio telefoną „Xiomi 13 T“, tel. Nr. 867515321, įjungė telefono skambučio garso įrašą, kuriame girdisi grasinimas. Garso įrašas padarytas iš įeinančio skambučio iš tel. Nr. 862771413, skambučio pradžia 2024-03-21 21:50 val. garso failas; Messenger_creation_6769ce97-16ea-46dd-818a-5f7139a5c6ea 1 vnt. (t. 1, b. l. 29-32).

13. 2024-04-16 kitų objektų apžiūros metu apžiūrėtas nukentėjusiojo E. G. (toliau - E.G.) pateiktas mobilaus ryšio telefonu „Xiomi 13 T“ darytas garso įrašas. Skambučio skaitmeninis garso įrašas užfiksuotas 2024-03-21, 21 val. 50 min. Įrašo trukmė 1 min. 44 s. Nuo 00 min. 00 s. įraše girdimas vyriškas (nukentėjusiojo E. G. liudytojo apklausos metu duotais parodymais, galimai R. B. - toliau R.B.) balsas:

R.B.: - dabar klausykis iš karto perspėju tave, bus pareiškimas busi lavons, bus du pareiškimai, bus du lavonai, o patikėk žinok trečio pareiškimo nebus žinok...(toliau nesuprantamai).

E.G.: - Gerai gerai, kalbėk kalbėk.

R.B.: - Nespėsi įrašyt.

Nuo 00 min. 20 s. iki 01 min. 44 s. toliau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (t. 1, b. l. 112-114).

14. 2024 m. kovo 21 d. E. G. asmens apžiūros metu paprašius parodyti sužalojimus, E. G. pakėlė viršutinę lupą, kurioje iš vidaus matosi žaizda (t. 1, b. l. 33-38).

15. 2024 m. rugsėjo 13 d. E. G. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, iš pateiktų šešių asmenų nuotraukų, atpažino, kad R. B. yra asmuo pažymėtas Nr. 3. Tas, kuris įvykio dieną atvažiavo pas jį į namus adresu, (duomenys neskelbtini) ir kumščiu sudavė smūgį jam į veidą. Jį atpažino iš bendrų veido bruožų, nosies, akių, plaukų (t. 1, b. l. 61-68).

16. 2024 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime, dėl telefono išklotinių nurodyta, kad 2024-04-24 pateiktas prašymas Nr. 86-IL-1590, dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jo dalyvius gavimo, mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausomybės gavimo laikotarpiu nuo 2024-03-20 iki 2024-04-24. Nustatyta, kad SIM kortelės numeris yra AB „Telia Lietuva“ ryšio tiekėjo, kuri aktyvuota 2024-02-22 16:27:41 val. SIM kortelės IMSI Nr. 246019404653077. 2024-05-29 pateiktas prašymas Nr. 86-IL-2021, dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jo dalyvius gavimo, susipažinti su telekomunikacijų paslaugų teikėjo informaciją, apie telekomunikacijų įvykius, buvusius laikotarpiu nuo 2024-03-20 d. 00 val. 00 min. iki 2024-03-22 d. 23 val. 59 min., susijusius su mobiliojo ryšio, neregistruoto telefono abonento, Nr. (duomenys neskelbtini) (įeinančių ir išeinančių skambučių išklotine, trumpųjų sms žinučių išklotine, su prisijungimo bokštų lokacija, celėmis, bei telefono numerių priklausomybę). 2024-05-30 gautas atsakymas, kur nustatyta, kad SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), yra AB "Telia Lietuva" ryšio tiekėjo ir 2024-03-21 21:50:07 val. papildyta išankstinio mokėjimo kortele ("MD BON Pakuote_150 min). Nustatyta, kad SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI Nr. 861915044880630. Taip pat nustatyta, kad SIM kortelės, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktose išklotinėse matyti, kad iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-03-21 21:50:51 val. vieną kartą skambinta į mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiajam E. G. Nustatyta, kad skambučio metu, t. y. 2024-03-21 21:50:51 val. mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio IMSI Nr. 246019404653077, IMEI Nr. 861915044880630 jungėsi prie bokšto esančio adresu, Mažeikių r. sav., Mažeikių apylinkės sen., Krakių k., Pauliankos g. UAB „Mažeikių vandenys“ (t. 1, b. l. 148-150).

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

17. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai žmogui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Atskleidžiant kaltinamojo tyčios buvimą, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

18. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. B. tyčia rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. G. smūgį į veidą. ,t. y. nosies ir lūpos sritį ir taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Teismas, BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, kad R. B. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie iš esmės patvirtina, kad jis smurtavo prieš nukentėjusįjį. Tai patvirtina paties nukentėjusiojo parodymai, kurs jis nuo pat pradžių nuosekliai tvirtina, kad R. B. jam sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą, kad jam buvo praskelta lūpas. Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas R. B. patvirtino ir liudytoja R. G. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nurodė, kad buvo atvykęs R. B., kuris tempė tėtį E. G. už drabužių į lauką, po to, kai pokalbis piktėjo ir tėčiui pasakius, kad eitų kviesti policiją, ji nusisuko ir išgirdo kaip tėtis pasakė „už ką man“, tada ji pamatė, kad tėčiui iš nosies bėga kraujas, dar matė prakirstą lūpą. Asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad nukentėjusiajam viršutinėje lupoje iš vidaus matosi žaizda. Nukentėjusysis atsisakė vykti pas medikus, tačiau akivaizdu, kad padaryti sužalojimai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo, leistinumo reikalavimus ir laikytini R. B. kaltės įrodymais. R. B. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Taip pat nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog R. B. sukėlė nukentėjusiajam E. G. fizinį skausmą veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir jų norėjo. Teismo vertinimu, tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

19. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010).

20. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. B. veiksmuose yra visi šio nusikaltimo požymiai, t. y. jo nukentėjusiajam skambučio metu išsakyti žodžiai yra akivaizdžiai grasinančio pobūdžio. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam skambino tą patį vakarą, praėjus kelioms valandoms kai jis buvo atvykęs pas nukentėjusįjį į namus ir prieš jį smurtavo. Įvertinus tai, kad grasinančio pobūdžio skambutis buvo po prieš nukentėjusįjį pavartoto smurto, nukentėjusiajam E. G. buvo pakankamas pagrindas bijoti, kad nurodyti grasinimai gali būti įvykdyti, nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl savo sveikatos ar gyvybės. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. Kaltinamasis teisme pripažino, kad skambino nukentėjusiajam ir grasino dėl to, kad pastarasis neparašytų pareiškimo ant jo. Patvirtino, kad jam nukentėjusiojo telefono numerį davė E. Č., t. y. nukentėjusiojo sugyventinės buvęs sutuoktinis. Taigi kaltinamasis suvokė, kad skambina nukentėjusiajam grasinti ir siekė taip nukentėjusįjį įbauginti. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kad jis skambino nukentėjusiajam, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: telefoninio skambučio garso įrašas, kuriame girdėti kaltinamojo nukentėjusiajam išsakytas grasinančio pobūdžio tekstas (t. 1, b. l. 33-38). Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja R. G. patvirtino, kad iš karto atpažino asmens, kuris prieš tai tą patį vakarą buvo atvažiavęs į namus ir smurtavo prieš E. G., balsą, todėl iš karto įjungė skambučio įrašymą. Tarnybiniame pranešime nurodyta informacija apie telefono išklotinių duomenis, kur patvirtina, kad skambučio metu 21:50:51 val., telefono numeris, iš kurio skambinta nukentėjusiajam, jungėsi prie bokšto esančio Mažeikių r. sav., Krakių k., Pauliankos g. UAB „Mažeikių vandenys“. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo skambinta iš neregistruoto telefono abonento, SIM kortelė yra AB „Telia Lietuva“ tiekėjo ir papildyta išankstinio mokėjimo kortele. Nukentėjusiajam iš šio numerio skambinta tik vieną kartą (t. 1, b. l. 148-150). Būtent (duomenys neskelbtini), yra faktinė kaltinamojo gyvenamoji vieta. Tai, kad kaltinamasis naudojosi neregistruotu numeriu ir skambino tik vieną kartą nukentėjusiajam rodo, kad jis aiškiai suprato savo veiksmų esmę, siekė, kad jis būtų nesusekamas, kas patvirtina jo tyčią darant šią nusikalstamą veiką.

21. Byloje nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos, būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo, leistinumo reikalavimus ir laikytini R. B. kaltės įrodymais. Taigi, konstatuotina, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

22. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Bausmės skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 41, 54 straipsniai).

23. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinės veikos). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Teismas pažymi, kad nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, tačiau teisme jis kaltę pripažino iš karto, davė teismui išsamius parodymus dėl jam abiejų inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Be to, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Nukentėjusysis jam priekaištų nebeturėjo, civilinio ieškinio nereiškė. Įvertinus kaltinamojo elgesį teisme, yra pagrindas jo prisipažinimą ir gailėjimąsi laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

23.1. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, tačiau teismas spręsdamas klausimą, ar nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, švelninančia asmens padėtį, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).

23.2. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis anksčiau yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau paskutinis kartas buvo 2016 m., bausmę yra atlikęs. Paskutinis teistumas už tyčinę nusikalstamą veiką (2023 m. spalio 18 d. baudžiamasis įsakymas) nėra susijęs su smurtu, kaltinamasis nuteistas už vairavimą esant neblaiviam. Jam paskirta bauda nėra sumokėta – išieškoma priverstine tvarka. Tokie duomenys nesudaro pagrindo kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ir tai laikyti kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 27 straipsnio 1 dalis).

24. Skiriant bausmę, įvertintina ir tai, kad kaltinamasis yra vedęs, augina nepilnametį vaiką (gimęs (duomenys neskelbtini)), šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 160-166). Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas yra sumokėjęs, baustumas išnykęs (t. 1, b. l. 167-171), anksčiau teistas, už smurtinio pobūdžio nusikaltimus teistas 2015 ir 2016 m., jam paskirtas bausmes - laisvės apribojimą atlikęs, baudą sumokėjęs, paskutinį kartą nuteistas 2023 m. spalio 18 d. už vairavimą esant neblaiviam, paskirta bauda nesumokėta (t. 1, b. l. 172-181).

25. Nustatyti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia teigti, kad jam nėra tikslinga paskirti bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant trukmę artimesnę šios bausmės minimumui, ir atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismo vertinimu, šiuo atveju netikslinga jam skiri intensyvią priežiūrą. Vietoje jos paskyrus kaltinamajam atitinkamus įpareigojimus, teismo vertinimu, bus pasiekti bausmės tikslai (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai). Atsižvelgus į padarytų nusikaltimų pobūdį, griežtesnė bausmės skirtina už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

26. Paskirtos bausmės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis iš dalies jas sudedant prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pridedant minimalią dalį bausmės, paskirtos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Minimali bausmės dalis pridėtina atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į jo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

27. Kadangi Atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

28. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės bendrintina su 2023m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi visiškai jas sudedant ir skirtina galutinė subendrinta bausmė (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys, 65 straipsnio 2 dalis). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo iš antstolių informacinės sistemos registro nustatyta, kad likusi bausmė dalis yra 2 500 Eur (t. 2, b. l. 53).

29. Dėl R. B. paskirtos subendrintos bausmės - baudos jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl nuosprendžio dalis dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteiktina.

IV. Kiti kausimai

30. Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti. Nėra patirta ir proceso išlaidų.

31. Kaltinamajam R. B. 2024 m. balandžio 19 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

32. Daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: CD diskai su skambučio garso įrašu ir nepilnametė liudytojos apklausos įrašu (2 vnt., esantys ą tomo gale vokuose), paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, 145 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos proceso kodekso 297 -302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais R. B. įpareigoti:

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais R. B. įpareigoti:

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant – prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio1 dalį, pridėti dalį bausmės, paskirtos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, ir įpareigoti:

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti sumažintą bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, ir įpareigoti:

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir R. B. paskirti galutinę subendriną bausmę:

- 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje,

ir (50 MGL) 2 500 Eur baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Dėl R. B. paskirtos subendrintos bausmės - baudos jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl nuosprendžio dalį dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteikti.

Išaiškinti R. B., jog nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba - Lietuvos probacijos tarnyba Vakarų Lietuvos skyrius.

Išaiškinti R. B., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.