Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. 2024-11-06 apie 15.36 val. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARTB (patikros sertifikato Nr. 2197896), jam nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

- 2024-11-08 eismo įvykių išrašas, kuriame užfiksuota, jog 2024-11-06 15.36 val. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis – susidūrimas su stovinčia transporto priemone, dalyvių skaičius - 1, transporto priemonių skaičius – 4. Aprašoma, kad neblaivus (1,76 prom.) L. P., nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, ir kliudė tris stovinčius automobilius „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Nurodomi transporto priemonių apgadinimai, savininkų duomenys, transporto priemonių draudimo duomenys ir kt. (b. l. 40-45);

- 2024-11-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriuo įmonė informuoja, kad L. P. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaręs valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti ir suteikė už užmokestį gavėjui L. P. transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai valdyti ir naudotis nuomos pagrindu pagal sutarties sąlygas, su galimybe, bet ne pareiga, sutarties pabaigoje ją įsigyti už nustatytą kainą, o gavėjas L. P. priėmė transporto priemonę bei įsipareigojo mokėti nuomos įmokas ir vykdyti kitas sutarties sąlygas. Sutartis yra galiojanti iki 2029-02-09. Gavėjas yra atlikęs tik 8 mokėjimus. Automobilio kaina šiai dienai yra 9 591,59 Eur. Iš 2024-02-09 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaina yra 9 900,00 Eur (b. l. 52-71);

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad L. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281? str. 1 d. L. P. teisiamajame posėdyje pripažino, kad vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu girtumo laipsniu. Šį faktą taip pat patvirtina liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūnės I. V. tarnybinis pranešimas, įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų įvykio vietoje apžiūra, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, jog L. P. užfiksuotas 1,95 promilių ir 1,76 promilių neblaivumas, bei kiti įrodymai. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti Akivaizdu, kad L. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281? str. 1 d.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis.

Teisminio nagrinėjimo metu E. P. pateikė prašymą atleisti L. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodydamas, kad jis yra kaltinamojo brolis, su juo bendrauja kiekvieną dieną, todėl mano, kad savo autoritetu tikrai sugebės jam daryti teigiamą įtaką. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė teismo atleisti L. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

L. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (b. l. 116), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje nėra. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. Baustas administracine tvarka, visas paskirtas baudas sumokėjęs, dėl 2024-10-24 fiksuoto administracinio nusižengimo nėra priimta sprendimo (b. l. 106-115), kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, yra vykdantis individualią veiklą. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje L. P., teisiamajame posėdyje itin kritiškai įvertinęs savo neteisėtą elgesį, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – E. P., gim. (duomenys neskelbtini) (neteistas, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, tačiau nėra padaręs grubių nusižengimų, paskirtas baudas sumokėjęs), kuris, kaip L. P. brolis, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti L. P. jo atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl L. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Nustatytinas 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminas, t. y. kiek trumpesnis terminas nei baigiamosios kalbos metu prašė valstybinis kaltintojas, kadangi, teismo vertinimu, atsižvelgus į nusikaltimo kategoriją (nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę (neteistas, jo atžvilgiu iki nagrinėjamo įvykio jokių ikiteisminių tyrimų vykdyta nebuvo, nusikalto pirmą kartą, kaltę pripažino visiškai viso proceso metu, savo elgesį vertina itin kritiškai), kitas aptartas aplinkybes (tame tarpe – kad nenustatyta jokių kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė), tokios trukmės laidavimo terminas labiausiai atitiktų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus ir L. P. būtų pakankamas atitinkamoms išvadoms padaryti dėl netinkamo savo elgesio.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

L. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-11-07 (BK 68 str.). Nors prokuroras siūlė taikyti 5 metų uždraudimo naudotis šia specialia teise terminą, tačiau, teismo vertinimu, įvertinus visą L. P. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, įstatyme numatytas maksimalus šios specialios teisės naudojimosi uždraudimo terminas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad L. P. nėra teistas, jo atžvilgiu iki nagrinėjamo įvykio nebuvo vykdyta jokių ikiteisminių tyrimų, kaltę pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dėl padarytos veikos išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, nors ir buvo penkerių metų laikotarpyje ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, tačiau už vairavimą esant neblaiviam administracinėn atsakomybėn trauktas nebuvo. Tuo pačiu pastebėtina, jog L. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal BK nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už vairavimą neblaiviam (kai nustatytas nuo 0,41 iki 1,5 promilių neblaivumas) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, o šiuo atveju asmuo vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,76 promilių (pirmu pūtimu – 1,95 prom.) neblaivumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis, be to, automobilį vairavo mieste intensyvaus eismo judėjimo laiku, padarė eismo įvykį, apgadindamas net tris automobilius. Taip pat nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgtina ir į tai, kad nepaisant to, jog L. P. už vairavimą esant neblaiviam baustas nebuvo, tačiau ne kartą 5 metų laikotarpyje buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairių administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, padarymą (automobilio palikimą stovėti draudžiamoje vietoje, vairavimą transporto priemonės, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairavimą neįregistruotos transporto priemonės, važiuojant atbuline eiga kitos transporto priemonės kliudymą ir pasišalinimą iš įvykio vietos ir kt.), vairavimo metu neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Visgi, asmuo suvokia atsakomybės prasmę, jam paskirtas baudas yra savalaikiai yra sumokėjęs. Teismo vertinimu, įvertinus aptartas aplinkybes, tame tarpe – L. P. asmenybę, jam nustatytą girtumą, jo pavojingus veiksmus kelyje, kilusius padarinius, tuo pačiu itin kritišką savo veiksmų vertinimą, specialiosios teisės atėmimas 3 metų laikotarpiui yra optimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė. Ilgesnis specialiosios teisės atėmimas teismų praktikoje paprastai taikytinas tada, kai tokio pobūdžio nusikalstamas elgesys pradeda kartotis.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281? straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

Kaltinamasis L. P. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Kadangi minėtos transporto priemonės savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 27), o ne kaltinamasis L. P., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bendrovės įgalioti asmenys nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galėjo žinoti, jog bendrovei nuosavybės teise priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, konfiskuoti šio turto nėra pagrindo. Tuo pačiu pastebėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis yra darbingo amžiaus bei dirbantis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, jog pagal byloje esančią 2024-02-09 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaina yra 9 900,00 Eur (b. l. 60-62), iš kaltinamojo išieškotina vairuoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, nurodyta minėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje. Pagrindo abejoti šia automobilio verte teismas neturi pagrindo, kadangi matyti, jog 9900 Eur suma yra pirkėjo (L. P.) ir pardavėjo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) sulygta kaina, kuri vertintina kaip reali automobilio pardavimo kaina rinkoje, o teismų praktikoje išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) ir tik tokiu atveju, kai tokių duomenų nėra arba nėra specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės įvertinimo, tuomet konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis L. P. su konfiskuotino automobilio vertę atitinkančia 9 900 Eur suma sutiko, nurodydamas, kad turi galimybę sumokėti šią sumą, yra jauno amžiaus, sveikas, dirbantis, o ateityje planuoja dirbti ir užsienyje. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo L. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

Baigiamosios kalbos metu kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto vertės konfiskavimo įvykdymo termino nustatymo. Pažymėtina, kad BPK nėra reglamentuotas tokios baudžiamojo poveikio priemonės (konfiskuotino turto vertės išieškojimo) įvykdymo terminas, to nenumato ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Pagal BPK 357 straipsnio 6 dalį, BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Atkreiptinas dėmesys, kad L. P. neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis galės kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

L. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 142-145), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 146-149), dokumentų paėmimas (b. l. 150-155) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

Siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras 2024-11-18 priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą L. P. turtui - piniginėms lėšoms 9 900 Eur sumai, esančioms (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant naudotis, valdyti, disponuoti, kai neišieškoma suma – 924,00 Eur (b. l. 162-165). Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki visiško automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios 9 900,00 Eur sumos konfiskavimo įvykdymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2024-11-20 pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad už kaltinamajam L. P. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prašoma priteisti 70,83 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas privalomai pagal procesą (byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka), duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą byloje nėra (b. l. 103-104), išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš L. P. nepriteistinos.

- automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie grąžinti saugojimui UAB „(duomenys neskelbtini)s“ įgaliotam asmeniui L. G. pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024-11-18 nutarimą (b. l. 74-76), Šiaulių AVPK 2024-11-19 leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą (paimtą) transporto priemonę (b. l. 83), 2024-11-19 raštišką pasižadėjimą saugoti turtą, kol baigsis procesas (b. l. 84), - paliktini UAB „(duomenys neskelbtini)s“;

- kompaktinė laikmena su kūno kamerų įrašais, esanti voke prie bylos galinio viršelio, - paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

L. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281? straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą L. P. atžvilgiu nutraukti.

L. P. perduoti E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, L. P. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti L. P. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-11-07;

- turto konfiskavimą, išieškant iš L. P. į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 9 900 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus eurų) (BK 72 str. 5 d.).

L. P. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo, dokumentų paėmimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024-11-18 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą L. P. turtui - piniginėms lėšoms 9 900 Eur sumai, esančioms (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant naudotis, valdyti, disponuoti, kai neišieškoma suma – 924,00 Eur, palikti iki visiško automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios 9 900,00 Eur sumos konfiskavimo įvykdymo.

Nepriteisti iš L. P. 70,83 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo dalyvavimo byloje.

Įspėti L. P., kad jei per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui E. P., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintus saugojimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui L. G. pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024-11-18 nutarimą, Šiaulių AVPK 2024-11-19 leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą (paimtą) transporto priemonę, 2024-11-19 raštišką pasižadėjimą saugoti turtą, kol baigsis procesas, - palikti UAB „(duomenys neskelbtini)s“;

- kompaktinę laikmeną (1 vnt.) su kūno kamerų įrašais, esančią voke prie bylos galinio viršelio, - palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.