- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2019-10-04
- Bylos Nr.
- eI-3088-394/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės
- Advokatai
- Ramūnas Girevičius, Egidijus Morkūnas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės mero A. V. atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės merui A. V. dėl potvarkio panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. V. 2019 m. sausio 7 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 17 d. potvarkį Nr. MP-160 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo M. V. nušalinimo nuo pareigų“, taip pat pateiktas prašymas priteisti pareiškėjui iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas savo skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. T-301 yra paskirtas į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Nuo 2018 m. gruodžio 17 d. Tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. Tarybos sprendimu Nr. T-448 jam yra pavesta laikinai eiti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Skundžiamu 2018 m. gruodžio 17 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. MP-160 nusprendė: 1. pradėti pareiškėjo galimai padarytų šiurkščių tarnybinių nusižengimų tyrimą; 2. nušalinti nuo 2018 m. gruodžio 17 d. pareiškėją nuo pareigų visam tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros laikotarpiui iki bus pateikta komisijos išvada apie tyrimo rezultatus, bet ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo komisijos galimam pažeidimui ištirti sudarymo dienos, į šį nušalinimo nuo pareigų laikotarpį neįskaitant laiko, per kurį pareiškėjas nebus darbe dėl laikino nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų, o paaiškėjus, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, neįskaitant ir laikotarpio nuo šias veikas įgaliotų tirti institucijų informavimo apie tokias veikas dienos iki šias veikas įgaliotų tirti institucijų priimtų sprendimų įsiteisėjimo dienos; 3. nemokėti pareiškėjui darbo užmokesčio; 4. paskirti kitą laikinai einantį pareigas asmenį G. S.; 5. pavesti pareiškėjui perduoti visus reikalingus dokumentus, antspaudus ir kt. Argumentai, kuriais atsakovas grindžia savo potvarkį, yra nurodyti tokie: kad (a) neva pareiškėjas 2018 m. gruodžio 13 d. užlaikė 2018 m. gruodžio 20 d. tarybos posėdžiui į darbotvarkę prašytą įtraukti klausimą su sprendimo projektu „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano dalies „Kraštovaizdžio ir nekilnojamo kultūros paveldo tvarkymas“ koregavimo patvirtinimo“ ir (b) pareiškėjas kuruodamas J. Janonio gimnazijos renovavimo projekto įgyvendinimą nesiėmė laiku jokių veiksmų pats ir laiku nepranešė savo tiesioginiam vadovui apie iškilusią grėsmę netekti 220000 Eur valstybės investicijų programos lėšų, dėl to galimai netinkamai vykdė savo tarnybines pareigas, todėl Šiaulių miesto savivaldybė galimai neteko apie 220000 Eur valstybės skirtų lėšų. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo priimtu potvarkiu, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nėra pagrindų nei tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti, nei nušalinimo institutui taikyti, o priimdamas šį potvarkį atsakovas piktnaudžiauja tarnyba ir tik siekia nevykdyti 2018 m. gruodžio 13 d. tarybos sprendimo Nr. T-448, todėl prašo jį panaikinti. Skunde nurodoma, kad: 1. skundžiamas potvarkis yra nemotyvuotas, todėl neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo; 2. dėl tariamo pažeidimo, susijusio su J. Janonio gimnazijos rekonstrukcija, šis klausimas bandant atleisti pareiškėją šiuo pagrindu iš pareigų buvo išnagrinėtas 2018 m. gruodžio 6 d. tarybos posėdyje, todėl antrą kartą dėl to paties pagrindo yra pradedamas procesas pareiškėjo atžvilgiu; 3. dėl tariamo pažeidimo, susijusio su J. Janonio gimnazijos rekonstrukcija, yra praleistas 5 darbo dienų terminas tarnybiniam tyrimui pradėti, todėl toks tyrimas negali būti pradėtas; 4. dėl tariamo pažeidimo, susijusio su J. Janonio gimnazijos rekonstrukcija, yra praleistas 30 dienų terminas tarnybinei nuobaudai paskirti, kadangi apie šį tariamą pažeidimą jau buvo žinoma 2018 m. lapkričio 21 d., todėl tarnybinis tyrimas negali būti pradėtas, nes jis negali būti užbaigtas dėl numatytų terminų; 5. dėl tariamo pažeidimo, susijusio su tariamu vilkinimu vizuojant dokumentus – minėtas pagrindas yra formalaus pobūdžio siekiant „pritempti“ potvarkį prie pareiškėjo pareigų netinkamo vykdymo. Taip pat yra visiškai nemotyvuotas bei nenurodyta, kokius teisės aktus, pareigines ar kitas nuostatas pareiškėjas pažeidė, kadangi pareiškėjas vizavo dokumentą per 2 valandas nuo jo gavimo, be to, minėtas dokumentas turėjo teisininko vizą, galiojančią tik su sąlyga, jeigu bus gauta teigiama išvada iš VTPSI, kuri buvo gauta tą pačią 2018 m. gruodžio 13 dieną, po to pareiškėjas ir vizavo dokumentą; 6. atsakovas šiuo potvarkiu siekia ne atlikti tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu, o tiesiog siekia nevykdyti 2018 m. gruodžio 13 d. tarybos sprendimo pareiškėją paskirti laikinai einančiu pareigas administracijos direktoriumi, todėl viršija savo, kaip mero, tarnybinius įgaliojimus, piktnaudžiauja tarnyba ir mero įgaliojimais. Pareiškėjo santykiai su taryba, meru ir visa administracija buvo visada puikūs ir jokių priekaištų dėl darbo kokybės ir pavestų užduočių vykdymo pareiškėjas nėra gavęs. 2018 m. lapkričio 19 dieną atsakovui buvo įteiktas Tarybos narių teikimas, kuriuo inicijuota atsakovo interpeliacijos procedūra, administracijos direktoriaus bei mero pavaduotojo atleidimo procedūros. 2018 m. gruodžio 13 d. tarybos sprendimu Nr. T-448 buvo atleistas administracijos direktorius A. B. ir mero pavaduotojas D. G., o pareiškėjas paskirtas laikinai eiti administracijos direktoriaus pareigas. Atsakovas viešai yra pareiškęs, kad minimas tarybos sprendimas yra neteisėtas ir neturėtų būti vykdomas. Būtent dėl šių aplinkybių nuo tos dienos, kada atsakovas gavo pareiškimą dėl interpeliacijos, tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė prasti asmeniniai santykiai, o tik priėmus 2018 m. gruodžio 13 d. tarybos sprendimą, nuo 2018 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas turėjo pradėti eiti laikinai einančio administracijos direktoriaus pareigas, tačiau atsakovas, siekdamas nevykdyti šio Tarybos sprendimo, priėmė skundžiamą potvarkį būtent 2018 m. gruodžio 17 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas kreipėsi ir į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl atsakovo šmeižto jo atžvilgiu bei neteisėto duomenų rinkimo. Skundžiamas potvarkis yra priimtas tik dėl asmeninių atsakovo antipatijų ir visiškai nesusijęs su pareiškėjo atliekamomis pareigomis, kadangi pareiškėjas jas atlieka tinkamai. Be to, atsakovas viešai teigia, jog nepripažįsta 2018 m. gruodžio 13 d. tarybos sprendimo Nr. T-448 ir šiuo skundžiamu potvarkiu siekia nevykdyti Tarybos sprendimo. Nurodytas potvarkyje sprendimo projektas duomenų valdymo sistemoje „Avilys“ buvo įkeltas į sistemą 2018 m. gruodžio 13 d. 14.52 min., kurį pareiškėjas vizavo 2018 m. gruodžio 13 d. 16.58 min., t. y. praėjus vos dviem valandoms po įkėlimo. Per šį laiką pareiškėjas turėjo įvertinti sprendimo projektą derinusių specialistų išvadas, susipažinti su įkeltu sprendimo projektu bei atlikti kitas administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. gruodžio 13 d. nuo 13.00 val. iki 15.40 val. vyko Šiaulių savivaldybės tarybos posėdis, kuriame kaip administracijos direktoriaus pavaduotojas pareiškėjas privalėjo dalyvauti. Taigi potvarkyje nurodytos aplinkybės apie sprendimo projekto užlaikymą yra visiškai nepagrįstos nei teisinėmis, nei faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad šis sprendimo projektas buvo įtrauktas į 2018 m. gruodžio 27 d. posėdžio darbotvarkę, kaip vienas iš svarstytinų klausimų, ir priimtas, tokiu būdu paneigiant absurdiškai nurodytas aplinkybes, jog „buvo atimta galimybė išspręsti šį klausimą paskutiniame metų posėdyje.“ Remiantis tuo, kas išdėstyta, šis argumentas tarnybinio tyrimo pradėjimui ir nušalinimui nuo pareigų yra visiškai nepagrįstas ir be jokių teisinių argumentų nenurodant, kokias pareiškėjas pažeidė pareigas, įstatymus, ar kitus teisės aktus, t. y. minėto pažeidimo apskritai nėra, jis yra formaliai įrašytas potvarkyje siekiant nevykdyti 2018 m. gruodžio 13 d. tarybos sprendimo. Klausimas dėl tariamo pažeidimo dėl galimai netinkamai atliekamų pareigų ir dėl to, kad „galimai Šiaulių miesto savivaldybė neteko apie 220000 Eur”, jau buvo nagrinėtas. Dar 2018 m. gruodžio 5 d. atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės puslapyje ir Facebook paskyroje paskelbė viešą pranešimą „Šiaulių mero pareiškimas“ viešai nurodydamas tokią informaciją: „Gruodžio 6 dienos Šiaulių miesto tarybos posėdyje teikiu sprendimą dėl Darbo partijos atstovo M. V. atleidimo. Užsiėmęs politikavimu ir nesusitvarkęs su tiesioginėmis pareigomis jis padarė miestui per 200 tūkstančių eurų žalą.“ 2018 m. gruodžio 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje dar kartą viešai dalyvaujant Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, administracijai, žurnalistams bei suinteresuotiems asmenimis viešai pasakė, kad pareiškėjas padarė 200 tūkst. eurų žalą Šiaulių miestui. Tarybos posėdžio vaizdo įraše nuo 43.47 min. iki 43.57 min. A. V. nurodo: „savivaldybės puslapyje yra pranešimas, kuriame nurodomos „blogybės“ ką padarė M. V.“, o nuo 45.50 min. iki 46.03 min. vėl pakartoja, jog „padaryta žala 200 tūkst. eurų“. Taigi, atsakovas savo teikimu jau buvo inicijavęs pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų praradus pasitikėjimą procedūrą 2018 m. gruodžio 6 d. tarybos posėdyje dėl to paties tariamo pažeidimo, kurį nurodo, kaip pagrindą tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti. Išklausius visas šalis bei susipažinus su pateiktais dokumentais, 2018 m. gruodžio 6 d. Taryba nepritarė atsakovo teikimui atleisti pareiškėją iš pareigų, t. y. iš esmės šis tariamas pažeidimas jau žinomas ilgą laiką ir su juo susijusios aplinkybės yra išanalizuotos. Be to, būtent dėl tokių atsakovo viešų šmeižiamojo pobūdžio pareiškimų pareiškėjas kreipėsi ir į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. V. atžvilgiu. Potvarkyje nėra nurodytas nušalinimo pagrindas, t. y. nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas pareiškėją nušalina nuo pareigų. LR valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnyje numatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas:1) jeigu valstybės tarnautojas darbo vietoje pasirodė neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas likusiam tos dienos (pamainos) darbo laikui; 2) jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui; 3) kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. To pateis straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu: 1) dėl valstybės tarnautojo yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui; 2) tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui; 3) valstybės tarnautojas, įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje. Nagrinėjamu atveju nėra nurodytas konkretus įstatyminis pagrindas bei įrodymai nušalinimo būtinumui. LR valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, kad sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodyta: laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Iš to, kas pasakyta, akivaizdu, kad atsakovo administracinis aktas prieštarauja ne tik aukščiau nurodytiems teisės aktams, bet ir LR viešojo administravimo įstatymui. Atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (taip pat ir priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr. pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1718-756/2015). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008). Nagrinėjamu atveju, susipažinus su priimtu potvarkiu, matyti, kad administracinis aktas yra nemotyvuotas, nėra nurodyti nušalinimo pagrindai, pažymėtina, kad tariamas pažeidimas dėl J. Janonio gimnazijos rekonstrukcijos darbų jau buvo išanalizuotas ir žinomas 2018 m. lapkričio mėnesį, o dėl jo buvo plačiai pasisakyta 2018 m. gruodžio 6 d. Tarybos posėdyje, todėl visiškai nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis ar kokiomis priemonėmis pareiškėjas, laikinai eidamas administracijos direktoriaus pareigas, galėtų daryti įtaką ar / ir kažką nuslėpti apie pažeidimą, kuris yra išanalizuotas, ir visi duomenys apie jį surinkti dar iki skundžiamo potvarkio. Antra, analizuojant potvarkį, matyti, kad atsakovas nurodo, kad pareiškėjas padarė šiurkščius tarnybinius nusižengimus, dėl to gresia nuobauda – atleidimas iš pareigų, taip pat įvertinęs, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarnautojai, atliekantys tyrimą, gali patirti spaudimą duoti jam palankius parodymus, o pareiškėjas turėdamas prieigą prie „Avilys“ sistemos gali sunaikinti ar paslėpti atitinkamus dokumentus. Kaip ir nurodo pats atsakovas, visa dokumentų sistema yra „Avilyje“, prie kurios prisijungus pareiškėjas gali vizuoti dokumentus, įkelti juos, tačiau neturi jokios prieigos keisti pačią duomenų sistemą. Kita vertus išrašas iš sistemos yra pateiktas jau skundžiant potvarkį, iš kurio aiškiai matosi vizavimo laikai, todėl sistemoje net nėra, ką pakeisti, arba paslėpti pirmojo tariamo pažeidimo atveju. Atkreiptinas dėmesys, jog tai yra metaduomenys, kurių pakeitimas yra neįmanomas, kadangi visi duomenys yra saugomi serveriuose. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tarnautojams taisyklių 5 punkte numatyta, kad jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradėtas valstybės tarnautojui, kurį į pareigas priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ar savivaldybės meras sudaro ne mažiau kaip 3 asmenų komisiją šiam nusižengimui tirti ir vieną iš komisijos narių skiria komisijos pirmininku. Šioje komisijoje gali būti skirtingų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų. Taigi, atsakovas, siekdamas užkirsti kelią pareiškėjo tariamam „spaudimui“ komisijai ir pan. pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise sudaryti komisiją iš kitų skirtingų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų, kuriems pareiškėjas negalėtų daryti įtakos (įrodymai pridedami). Atsakovas komisijos nariais nepaskyrė nei vieno administracijos darbuotojo, kurie yra susaistyti su pareiškėju pavaldumo santykiais, priešingai, atsakovas du iš penkių komisijos narių paskyrė jam betarpiškai pavaldžius asmenis – mero patarėją A. I., pagal kurio 2018 m. gruodžio 14 d. tarnybinį pranešimą priimtas skundžiamas potvarkis, bei mero padėjėją V. K., kuri yra betarpiškai pavaldi tik merui. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas nesiekia objektyvaus ir nešališko tarnybinio tyrimo, jo baigtis jam neturi reikšmės, atsakovas skundžiamu potvarkiu akivaizdžiai siekia ne nustatyti objektyvią tiesą tiriant tariamą tarnybinį nusižengimą, tačiau šiuo potvarkiu nevykdyti Tarybos sprendimo ir nušalinti dėl savo asmeninių antipatijų pareiškėją nuo pareigų. Be to, pareiškėjas 2019 metų vietos savivaldos rinkimuose, kaip ir atsakovas, yra kandidatas į Šiaulių miesto merus, todėl atsakovas siekia visais įmanomais būdais pareiškėją pašalinti kaip konkurentą bei nevykdyti Tarybos sprendimo, kuriuo pareiškėjas teisėtai paskirtas laikinai eiti Administracijos direktoriaus pareigas. Antrojo tariamo pažeidimo atveju apie pažeidimą jau buvo žinoma 2018 m. lapkričio mėnesį, 2018 m. gruodžio 5 d. buvo pateiktas atsakovo siūlymas atleisti pareiškėją iš pareigų tuo pagrindu ir 2018 m. gruodžio 6 d. įvykusiame tarybos posėdyje jis buvo atmestas nagrinėjant tą patį pagrindą dėl tariamai pareiškėjo netinkamo pareigų atlikimo dėl J. Janonio gimnazijos rekonstrukcijos. Be to, tame pačiame posėdyje atsakovas aiškiai nurodė, kad žalos nebus padaryta, nes jis neva pats susitarė su rangovu, kad darbai būtų užbaigti laiku, taip pat išklausius paaiškinimus ir susipažinus su visais dokumentais, taryba priėmė aišku sprendimą – atleidimo iš pareigų pagrindo nėra. Todėl tuo pačiu teisinio pagrindo nušalinimui dėl galimo atleidimo iš pareigų klausimo, nėra, nes toks klausimas jau buvo išspręstas. Kita vertus, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės taryba, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Visa oficiali informacija aiškiai buvo žinoma vėliausiai 2018 m. gruodžio 5 dieną, todėl 5 darbo dienų terminas jau yra suėjęs, ir tyrimas nebegali būti pradėtas, todėl priimtas skundžiamas potvarkis yra neteisėtas. Argumentai dėl pareiškėjo dokumentų paslėpimo ir sunaikinimo yra visiškai nepagrįsti, visi posėdžiai yra protokoluojami, visi dokumentai yra sistemoje „Avilys“, elektroninėje formoje, todėl tokių dokumentų pakeitimo ar paslėpimo galimybės nėra, o visi administracijos darbuotojai, įskaitant ir patį pareiškėją, šiuo klausimu jau yra pateikę savo paaiškinimus bei nedalyvauja komisijos veikloje. Jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradėtas valstybės tarnautojui, kurį į pareigas priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ar savivaldybės meras, sudaroma ne mažiau kaip 3 asmenų komisija šiam nusižengimui tirti ir vieną iš komisijos narių skiriamas komisijos pirmininku. Šioje komisijoje gali būti skirtingų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų. Nagrinėjamu atveju, susipažinus su priimtu potvarkiu, matyti, kad nėra nei nurodymo sudarytą komisiją, nei duomenų, ar ji yra sudaryta, tokiu būdu akivaizdžiai vilkinant procedūrą ir siekiant pasinaudoti nušalinimo institutu. LR valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos (kalbant apie antrą nušalinimo pagrindą). Atsižvelgiant į tai, kad dar 2018 m. gruodžio 6 d. tarybos posėdžio metu atsakovas jau minėjo apie tai, kad tariamą tarnybinių pareigų pažeidimą jau buvo žinoma lapkričio 21 dieną, kuomet pareiškėjas savo tiesioginiam vadovui pranešė apie tai, kad Valstybės investicijų programos lėšos negali būti perkeliamos į kitus metus, pareiškėjas neva turėjo pranešti 2018 m. lapkričio 9 d. gavus statybos leidimą, o ne 2018 m. lapkričio 21 d. dieną savo tiesioginiam vadovui. Tokiu atveju reiškia, kad ne vėliau nei 2018 m. lapkričio 21 d. dieną atsakovui jau buvo žinoma apie tariamą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, todėl tarnybinė nuobauda pareiškėjui turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Atsižvelgiant į potvarkio surašymo datą, bei tai, kad pačiame potvarkyje nėra informacijos apie komisijos sudarymą, akivaizdu, kad atsakovas be pagrindo pradeda tyrimą dėl šio tariamo pažeidimo (siekdamas pasinaudoti nušalinimo institutu), nes iki Valstybės tarnybos įstatymo numatyto termino nuobauda nebus paskirta. Taip pat pareiškėjo atstovas advokatas Egidijus Morkūnas teismo posėdyje nurodė, kad potvarkis grindžiamas dviem tarnybiniais pranešimais, kitų duomenų nėra. Meras pasitikėjo nurodytais faktais ir jų netikrino. Atsakovas nieko netikrino dėl 2018 m. gruodžio 14 d. A. I. pranešimo, turėjo gauti administracijos darbuotojų pranešimus apie faktą. D. G. apie galimą pažeidimą žinojo jau nuo lapkričio mėnesio, o surašė tarnybinį pranešimą tik paskutinę darbo dieną.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės mero atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas M. V. ginčija 2018 m. gruodžio 17 d. potvarkį, kuriuo jo atžvilgiu buvo pradėtas šiurkščių tarnybinių nusižengimų tyrimas ir jis buvo laikinai nušalintas nuo pareigų, teigdamas ir įrodinėdamas, jog šiurkščių tarnybinių nusižengimų tyrimas jo atžvilgiu pradėtas bei nuo pareigų jis nušalintas nepagrįstai, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo. Pareiškėjo manymu, tarnybinių nusižengimų tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, kadangi tariamai nėra pagrindų tyrimui pradėti. Nurodo, kad: 1) dėl pažeidimo, susijusio su J. Janonio gimnazijos rekonstrukcija, šis klausimas jau buvo išnagrinėtas 2018 m. gruodžio 6 d. tarybos posėdyje, todėl antrą kartą dėl to paties pagrindo procesas pareiškėjo atžvilgiu negali būti pradėtas; yra praleistas 5 darbo dienų terminas tarnybiniam tyrimui pradėti; yra praleistas 30 dienų terminas tarnybinei nuobaudai skirti, nes apie pažeidimą jau buvo žinoma 2018 m. lapkričio 21 d.; 2) pažeidimas, kaltinant užvilkinus dokumento vizavimą, yra formalus, nemotyvuotas, nenurodyta kokius teisės aktus, pareigines instrukcijas jis pažeidė. Pareiškėjas, teigdamas, jog jo atsakomybės klausimas dėl galimo pažeidimo, susijusio su J. Janonio gimnazijos rekonstrukcija, jau buvo išnagrinėtas ir savivaldybės taryba 2018 m. gruodžio 6 d. nepritarė atsakovo teikimui atleisti jį iš pareigų, ir todėl neva antrą kartą procesas negali būti pradėtas, neteisingai suvokia ir interpretuoja dvi skirtingas jo, kaip politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo, atleidimo iš tarnybos procedūras, kas lemia atitinkamų jo teiginių visišką nepagrįstumą. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis numato, kad savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas (skiriami) savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Tarnybines nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba. Atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus. Taigi, įstatymas numato du alternatyvius savarankiškus politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo savivaldybės administracijos direktoriaus (jo pavaduotojo) tarnybinės atsakomybės pagrindus ir procedūras: 1) atleidimas iš pareigų praradus pasitikėjimą – procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine (oficialia) informacija apie tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus (Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis, Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktas); 2) tarnybinės nuobaudos skyrimas (įskaitant, bet neapsiribojant tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, skyrimą) – procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine (oficialia) informacija apie tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus (Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis, Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis, Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punktas). Pažymi, jog, įgyvendindamas jam Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą teisę 2018 m. lapkričio 28 d. potvarkiu Nr. MP-112 Šiaulių miesto savivaldybės meras A. V. inicijavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo M. V. atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūrą bei pateikė savivaldybės tarybai, pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktą turinčiai išimtinę kompetenciją atleisti iš pareigų savivaldybės administracijos direktorių (jo pavaduotoją), atitinkamo sprendimo projektą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-182/2014 yra nurodęs, kad pagal politinio pasitikėjimo prasmę bei prigimtį jis gali būti apibrėžtas, kaip tam tikro pareigūno arba kolegialaus organo, turinčių įstatymo numatytą teisę tiktai savo nuožiūra priimti asmenį į tam tikras pareigas, išreikštas apsisprendimas priimti tokį asmenį į šias pareigas ir jo (tokio apsisprendimo) išreiškimas teisės aktų nustatytu būdu. Iš tokio apibūdinimo, akcentuojant politinę pasitikėjimo prigimtį, galima daryti išvadą, kad politiniam pasitikėjimui atsirasti yra būdingi ne tik asmens, kuriam reiškiamas pasitikėjimas, gebėjimo vykdyti tam tikras pareigas faktoriai, bet ir kiti, kartais prioritetinę reikšmę turintys, faktoriai (pvz., politinio tikslingumo interesai), kurie kiekvienu konkrečiu atveju gali būti tikra asmens paskyrimo į tam tikras pareigas priežastimi. Nurodytų faktorių visuma suponuoja pareigūno ar kolegialaus organo, turinčių įstatymo numatytą teisę savo pasitikėjimo pagrindu priimti kitą asmenį į tam tikras pareigas, apsisprendimo susiformavimą. Toks apsisprendimas yra tik vidinio pretenduojančio užimti politiniu pasitikėjimu grindžiamas pareigas asmens vertinimo rezultatas. Teisės taikymo požiūriu tai reiškia, kad (jeigu nėra specialių įstatymo apibrėžtų sąlygų) politinio pasitikėjimo pagrįstumo aspektas negali būti kvestionuojamas arba kaip nors kitaip tiesiogiai lemiamas kitų pasitikėjimo suteikimo teisės neturinčių asmenų. Šie politinio pasitikėjimo sampratos aiškinimo argumentai ir išvados yra būdingi ir politinio pasitikėjimo praradimui, todėl jie taip pat taikytini, kalbant apie sprendimą (apsisprendimą) dėl politinio pasitikėjimo netekimo ir su šiuo netekimu (politinio pasitikėjimo praradimu) sietinas teisės aktų numatytas teisines pasekmes. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas yra konstatuota, kad nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra jį priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. <...> politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo laikui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą, buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymu nustatyta kompetencija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-451/2009). Taigi, 2018 m. lapkričio 28 d. savivaldybės mero inicijuotos pareiškėjo atleidimo praradus pasitikėjimą procedūros rezultatas – 2018 m. gruodžio 6 d. posėdyje savivaldybės tarybos išreikšta valia dėl pareiškėjo atleidimo nepriimti sprendimo – buvo realizuota pareiškėją į pareigas priėmusio asmens – savivaldybės tarybos diskrecijos teisė bei minėtame posėdyje svarstant šį klausimą arba anksčiau susiformavusi savivaldybės tarybos narių – politikų politinė valia neatleisti pareiškėjo iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų. Pažymėtina, jog 2018 m. gruodžio 6 d. tarybos posėdžio metu nebuvo atliekamas pareiškėjo tarnybinės veiklos tyrimas, nebuvo tiriami galimai jo padaryti pažeidimai ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementų pareiškėjo veikoje buvimas, nes merui inicijuojant pareiškėjo atleidimo procedūrą, kaip praradus politinį pasitikėjimą, tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra ir neginčytinas tarnybinių nusižengimų sudėties buvimas nėra privalomas, o pakanka išimtinai savivaldybės tarybos narių politinės valios, susiformavusios jų vidinio situacijos vertinimo pagrindu. Būtent politinį pagrindą savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 6 d. posėdyje „nepriimti sprendimo“ dėl M. V. atleidimo pagrindžia ir 2018 m. gruodžio 6 d. tarybos posėdžio vaizdo įrašo turinys, taip pat pareiškėjo 2018 m. lapkričio 19 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 15-os narių teikimas, kuriuo reikalaujama pradėti mero įgaliojimo netekimo procedūrą, atleisti mero pavaduotoją D. G. ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių A. B. iš pareigų praradus tarybos pasitikėjimą, iš kurių matyti, jog 2018 m. gruodžio 6 d. tarybos posėdyje dalyvavo ir dėl M. V. atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą balsavo visi tie patys penkiolika tarybos narių (sudarė daugiau, nei pusę visų posėdyje dalyvavusių tarybos narių), kurie reikalavo pradėti mero įgaliojimų netekimo procedūrą, todėl jų nepritarimas mero siūlymui atleisti M. V. iš pareigų buvo sąlygotas išimtinai minėtų tarybos narių priešiškos nuostatos asmeniškai mero atžvilgiu, kas aiškiai matyti iš posėdžio vaizdo įrašo – posėdžio metu iš esmės nebuvo svarstoma apie galimus M. V. pareigų pažeidimus, susijusius su J. Janonio gimnazijos rekonstrukcija, o daugiausia tik politikuojama dėl paties mero veiklos. Taigi, tai, jog savivaldybės taryba nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjo atleidimo, visiškai nereiškia, kad buvo nuspręsta dėl drausminės atsakomybės pareiškėjui taikymo, kad jis dėl galimai padarytų tarnybinių pažeidimų „buvo išteisintas“ ir kad pareiškėjo atžvilgiu nebegali būti pradedama visiškai savarankiška procedūra – tarnybinių nusižengimų tyrimas. Nepaisant savivaldybės tarybos išreikštos išimtinai politinės valios neatleisti M. V. iš pareigų, Šiaulių miesto savivaldybės meras, būdamas atsakingas Šiaulių miestui ir savo rinkėjams, siekdamas tinkamai vykdyti jam Vietos savivaldos įstatymu priskirtas funkcijas, manydamas jog M. V. galėjo padaryti tarnybinius nusižengimus bei turėdamas apie šiuos galimus pažeidimus patikimos informacijos, ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo inicijuoti tarnybinių pažeidimų M. V. atžvilgiu tyrimą, juolab, kad tyrimas buvo pradėtas ne tik dėl J. Janonio gimnazijos rekonstrukcijos, bet ir dėl kito pažeidimo. Pareiškėjas nepagrįstai skunde teigia, kad ginčijamu 2018 m. gruodžio 17 d. savivaldybės mero potvarkiu pradėjus tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūrą tariamai buvo pažeistas Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) (toliau – Taisyklės) 3 punkte nurodytas 5 darbo dienų terminas. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 3 punkte numatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Pastaruoju atveju, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas gavus oficialią informaciją, tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo (Taisyklių 3 punktas). Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas valstybės tarnautojo atžvilgiu gali būti pradedamas dviem savarankiškais alternatyviais atvejais, t. y.: 1) valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva; ir 2) tuo atveju, kai gaunama oficiali informacija apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kad pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą savo iniciatyva turi šiuo atveju savivaldybės meras, manydamas esant tam pagrindo (nebūtinai turi būti gavęs kokią nors oficialią informaciją), ir tokiu atveju Taisyklės nenumato privalomo termino tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad neva dėl galimai įvykdyto tarnybinio pažeidimo, susijusio su J. Janonio gimnazijos rekonstrukcija, tyrimas buvo pradėtas praleidus 5 darbo dienų terminą. Šiuo atveju aktualu yra tai, jog 2018 m. gruodžio 17 d. potvarkiu tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ne tik dėl J. Janonio gimnazijos rekonstrukcijos, bet dar ir dėl netinkamai pareiškėjo atliktų pareigų 2018 m. gruodžio 13 dieną. Nurodo, kad tik 2018 m. gruodžio 14 dieną Šiaulių miesto savivaldybės meras gavo mero patarėjo l. e. tarybos sekretoriaus pareigas A. I. tarnybinį pranešimą apie galimai padarytą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, susijusį su sprendimo projekto „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano dalies „Kraštovaizdžio ir nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymas“ koregavimo patvirtinimo“ pavėluotu vizavimu ir dėl to Šiaulių miesto savivaldybei galimai padarytą milijoninę turtinę žalą, o dėl J. Janonio gimnazijos rekonstrukcijos meras pavaduotojo D. G. pranešimą gavo 2018 m. gruodžio 17 d. Reaguojant į tokią gautą informaciją, savivaldybės meras nedelsiant – 2018 m. gruodžio 17 d. priėmė ginčijamą potvarkį, kuriuo pradėjo abiejų galimai pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimą ir, siekiant objektyviai atlikti tyrimą bei išvengti pareiškėjo mėginimų daryti įtaką ir įtakoti tyrimo eigą bei užkirsti kelią naujiems pažeidimams, pareiškėją tyrimo laikotarpiui nuo pareigų nušalino. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai, kad neva buvo praleistas terminas tarnybinių nusižengimų tyrimui pradėti, visiškai nepagrįsti. Tokią išvadą patvirtina ir panašiems santykiams taikomas analogiškas Darbo kodekso reglamentavimas, kurio 58 straipsnio 4-6 dalyse nėra numatyti jokie terminai darbuotojo darbo pareigų pažeidimo tyrimui pradėti, o tik vieno mėnesio terminu yra ribojamas sprendimo nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo priėmimas (Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis). Nurodo, kad pareiškėjo galimai padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūrą Taisyklių nustatyta tvarka vykdo 2018 m. gruodžio 19 d. Šiaulių savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-46 sudaryta komisija. Savivaldybės mero sprendimo 2018 m. gruodžio 17 d. potvarkiu pareiškėją tarnybinių nusižengimų tyrimo laikotarpiui nušalinti nuo pareigų idant jis netrukdytų tirti vykdyti tyrimo pagrįstumą ir teisingumą rodo tolesnis nuoseklus pareiškėjo elgesys ir intencija nevykdyti galiojančio mero potvarkio bei siekis galimai daryti įtaką komisijos darbui bei būsimam sprendimui – nepaisydamas to, kad yra nušalintas nuo pareigų, pareiškėjas 2018 m. gruodžio 18 d. atvyko į savo darbo vietą Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje, naudojosi buvusiu darbo kabinetu, savivaldybei priklausančia įranga bei davė Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje dirbantiems tarnautojams nurodymus, tuo galimai pažeisdamas valstybės tarnautojo etiką bei padarydamas dar vieną šiurkštų tarnybinį nusižengimą, dėl to pareiškėjo atžvilgiu 2018 m. gruodžio 21 d. mero potvarkiu Nr. M-47 minėtai komisijai pavesta papildomai ištirti ir šią nurodytą pareiškėjo veiką. Taisyklių nustatyta tvarka yra surašytas ir pareiškėjui pateiktas Pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, kuriuo yra paprašyta M. V. pateikti paaiškinimą. Nurodo, kad atlikusi pareiškėjo galimai padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimą, Šiaulių miesto savivaldybės tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija nustatė, jog M. V. tarnybiniai nusižengimai turi nusikalstamos veikos požymių, todėl 2019 m. sausio 15 d. posėdyje nusprendė pasiūlyti savivaldybės merui spręsti klausimą dėl galimo kreipimosi į teisėsaugos institucijas. Atsižvelgdamas į komisijos siūlymą, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 4 dalimi, Taisyklių 18 punktu, 2019 m. sausio 16 d. potvarkiu Nr. M-5 savivaldybės meras iki nusikalstamas veikas įgaliotų tirti institucijų priimtų sprendimų įsiteisėjimo dienos sustabdė tarnybinių nusižengimų tyrimo komisijos atliekamą M. V. tarnybinių nusižengimų tyrimą ir perdavė komisijos surinktą tyrimo medžiagą nusikalstamas veikas tirti įgaliotai institucijai – Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai įtariant, kad M. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 229 straipsnyje (tarnybinių pareigų neatlikimas) ir BK 294 straipsnyje (savavaldžiavimas). Dar daugiau – po kreipimosi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą Šiaulių miesto savivaldybės meras A. V. gavo informacijos, jog M. V., nepaisydamas to, kad yra nušalintas nuo pareigų, neturėdamas tam įgaliojimų, kreipėsi į (neskelbtini duomenys), reikalaudamas jam pateikti informaciją, susijusią su minėtos įmonės veikla. 2019 m. sausio 24 d. atsakydama į Šiaulių savivaldybės mero atstovo advokato Ramūno Girevičiaus paklausimą, (neskelbtini duomenys) nurodė, jog telefonu paskambinęs M. V. prašė atsakyti į klausimus, susijusius su įmonės veikla, taip pat M. V. (neskelbtini duomenys) 2019 m. sausio 11 d. atsiuntė elektroninį laišką, kuriame reikalavo kiek galima greičiau pateikti duomenis apie tai, kiek 2017 metais arba 2018 metais surinkta lėšų už bilietų pardavimą, kiek savivaldybė sumoka kompensacijos įmonei, kiek įmonei kainuoja visų kasos aparatų metrologinės patikros, vairuotojų apmokymai, kiek žmonių vykdo pinigų ir parduotų bilietų apskaitą, kiek mokama keleivių kontrolei per metus už patikras. Apie šiuos galimai nusikalstamus M. V. veiksmus Šiaulių miesto savivaldybės atstovas advokatas R. Girevičius 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. 6/2019 papildomai informavo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas skundžia savivaldybės mero potvarkį, kuriuo buvo pradėtas galimai pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimas ir pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų. Šioje administracinėje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas padarė pažeidimus, kuriais yra kaltinamas, nes tai yra ne teismo, o M. V. į pareigas priėmusios institucijos – savivaldybės tarybos (Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 5 dalis, Taisyklių 14 dalis) bei teisėsaugos institucijų (dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų) kompetencija, todėl šioje byloje teisiškai nėra reikšmingi pareiškėjo argumentai, susiję su pažeidimų, kuriais jis kaltinamas faktinėmis aplinkybėmis, jo ir savivaldybės mero tarpusavio santykiais, tarnybinės nuobaudos skyrimo terminais ir pan., todėl dėl minėtų pareiškėjo skundo argumentų šiame atsiliepime nepasisakoma. Aplinkybės, susijusios su tarnybinių nusižengimų kvalifikavimu, įvykdymo aplinkybėmis, pareiškėjo kaltės formomis, padariniais, atsakomybę sunkinančiomis ir lengvinančiomis aplinkybėmis, nuobaudų paskyrimo savalaikiškumu ir kt., galėtų būti nagrinėjamos tik jei pareiškėjas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skųstų savivaldybės tarybos sprendimą skirti jam tarnybines nuobaudas. Nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad skundžiamame 2018 m. gruodžio 17 d. potvarkyje kaltinimas jį užvilkinus dokumento vizavimą yra formalus, nemotyvuotas, nenurodyta, kokius teisės aktus, pareigines instrukcijas jis pažeidė. Pažymėtina, kad nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Taisyklės nenumato, kad dokumente, kuriuo meras inicijuoja tarnybinio nusižengimo tyrimą, privalomai turi būti nurodytos valstybės tarnautojo galimai pažeistos teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą, nuostatos. Valstybės tarnautojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir teisė į gynybą pilnai yra realizuojama tarnybinį nusižengimą tiriančiam asmeniui, šiuo atveju – komisijai, valstybės tarnautojui pateikiant Taisyklių 7 punkte numatytą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Toks pranešimas detaliai nurodant pareiškėjo padarytus įvardintų teisės aktų reikalavimų pažeidimus M. V. buvo įteiktas 2018 m. gruodžio 31 d., todėl pareiškėjas labai aiškiai ir konkrečiai žinojo, kuo yra kaltinamas, ir turėjo galimybę dėl šių kaltinimų pateikti paaiškinimus. Dar daugiau – Taisyklėse ne tik privalomai nėra nurodyta, kad būtent inicijuojant tarnybinio pažeidimo tyrimą valstybės tarnautojui turi būti detaliai nurodomi teisės aktai, kurių pažeidimu jis yra kaltinamas, bet net nėra privalomai įtvirtinta, kad tokia iniciatyva turi būti išreikta rašytine forma. Šią teisės akto spragą yra užpildęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nurodydamas, kad tarnybinio patikrinimo procedūros inicijavimą rekomenduotina įforminti raštu, nes priešingu atveju gali būti apsunkintas procedūrinių veiksmų atlikimo atitikties teisės aktų reikalavimams įrodinėjimas ir vertinimas bylą nagrinėjant teisme (2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012). Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamame 2018 m. gruodžio 17 d. potvarkyje nėra nurodytas jo nušalinimo teisinis pagrindas. Toks pareiškėjo argumentas visiškai nepagrįstas, nes minėtame potvarkyje aiškiai yra nurodyta, jog M. V. nuo pareigų nušalinamas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, t. y. atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Potvarkyje, kaip tai numato Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis, yra nurodytas laikotarpis, kuriam M. V. nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastis – pradėtas galimai jo padarytų šiurkščių tarnybinių nusižengimų tyrimas, teisinis pagrindas – jau minėtas Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Pažymėtina, jog Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnis numato tiek pareigą, tiek teisę kompetentingam asmeniui nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų. Šiuo atveju savivaldybės meras, turėdamas pagrindo manyti, kad M. V. galimai padarė tarnybinius nusižengimus, dėl kurių jis gali būti atleistas iš pareigų, taip pat, turėdamas pagrindo manyti, jog Šiaulių miesto savivaldybės tarnautojai ir darbuotojai, būdami tiesiogiai pavaldūs M. V., atliekant jo tarnybinių nusižengimų tyrimą gali patirti spaudimą duoti jam palankius parodymus, o pats pareiškėjas, turėdamas prieigą prie dokumentų ir kompiuterinės duomenų valdymo sistemos DVS „Avilys“ bei tęsdamas savo pareigų vykdymą Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje, gali sunaikinti arba paslėpti svarbius tarnybiniam nusižengimui tirti duomenis ir dokumentus, siekdamas užtikrinti objektyvų M. V. galimų šiurkščių tarnybinių nusižengimų tyrimą, pagrįstai pasinaudojo įstatymo jam suteikta diskrecijos teise pareiškėją nuo pareigų nušalinti tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui. Kaip jau minėta, visai netrukus pasitvirtino mero nepasitikėjimas pareiškėju ir minėti įtarimai, nes būdamas nuo pareigų nušalintas, pareiškėjas, atvirai ignoruodamas atitinkamą mero sprendimą ir jo nevykdydamas, buvo savo darbo vietoje, davė jam pavaldiems darbuotojams privalomus nurodymus, naudojosi savivaldybės administracijos dokumentais, kompiuterine duomenų baze. Tokie neteisėti veiksmai, kuriais galimai buvo padarytas dar vienas tarnybinis nusižengimas, 2018 m. gruodžio 21 d. mero potvarkiu papildomai pavesti ištirti tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai, taip pat, būdamas nuo pareigų nušalintas, M. V. naudojosi tarnybine padėtimi siekdamas gauti informaciją apie (neskelbtini duomenys) veiklą. Visiškai nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad neva atsakovas nesiekia objektyvaus ir nešališko tarnybinio tyrimo, o siekia jį nuo pareigų nušalinti dėl „asmeninių antipatijų“. Kaip minėta, šiuo metu, įtariant, jog M. V. padarė nusikalstamas veikas, visa tyrimo medžiaga yra perduota Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir šiai pradėjus ikiteisminį tyrimą, jau kompetentingos teisėsaugos institucijos spręs dėl M. V. veikų teisėtumo, mero asmeninės simpatijos ar antipatijos, kaip subjektyviai teigia pareiškėjas, tokiu atveju neturi reikšmės objektyviai tiesai nustatyti. Be to, pareiškėjas nepagrįstai suasmenina jo atžvilgiu pradėtą tarnybinių nusižengimų tyrimą, kadangi savivaldybės meras tik vykdo savo Vietos savivaldos įstatyme nustatytas funkcijas bei siekia gerovės savo miestui ir miestiečiams, užtikrinant pastarųjų interesą, kad vietos valdžios institucijų pareigūnai tinkamai vykdytų savo pareigas, savo veiksmais ar neveikimu nedarytų miestui žalos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, jog nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, valstybės tarnautojas grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą, todėl, jei įtarimai M. V. atžvilgiu nepasitvirtintų, jokių praradimų jis nepatirtų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, matyti, jog Šiaulių miesto savivaldybės meras, neviršydamas Valstybės tarnybos įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo, Taisyklių jam suteiktos kompetencijos, turėdamas informacijos apie pareiškėjo M. V. galimai padarytus tarnybinius nusižengimus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka pagrįstai priėmė 2018 m. gruodžio 17 d. potvarkį, kuriuo pareiškėjo atžvilgiu pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą bei tyrimo atlikimo terminui nušalino pareiškėją nuo pareigų, todėl M. V. skundas, kaip nepagrįstas, turi būti atmestas. Taip pat teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas Ramūnas Girevičius nurodė, kad viskas atlikta pagal procedūras; tolimesni pareiškėjo veiksmai parodė, kad jeigu nebūtų buvęs nušalintas, būtų atlikęs neigiamus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo M. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 17 d. potvarkio Nr. MP-160 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo M. V. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Potvarkis), kuriuo nuspręsta pradėti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, M. V. galimai padarytų šiurkščių tarnybinių nusižengimų tyrimą; nušalinti jį nuo pareigų visam tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros laikotarpiui, iki bus pateikta komisijos išvada apie tyrimo rezultatus, bet ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo komisijos galimam pažeidimui ištirti sudarymo dienos teisėtumo ir pagrįstumo.
Potvarkis priimtas vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 16 punktais, 20 straipsnio 4 dalimi, 29 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 34 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punktu bei atsižvelgiant į Šiaulių miesto savivaldybės mero patarėjo, laikinai einančio Tarybos sekretoriaus pareigas, A. I., 2018 m. gruodžio 14 d. tarnybinį pranešimą „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ bei Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo D. G. 2018 m. gruodžio 14 d. pranešimą „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“.
Valstybės tarnybos įstatymo (nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu: 1) dėl valstybės tarnautojo yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui; 2) tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui; 3) valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas jį į pareigas priėmusio asmens ar jo įgalioto asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero sprendimu; 4 dalyje nurodyta, kad sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodyta: laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad: 1. skundžiamas Potvarkis yra nemotyvuotas, todėl neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo; 2. dėl tariamo pažeidimo, susijusio su J. Janonio gimnazijos rekonstrukcija, šis klausimas bandant atleisti pareiškėją šiuo pagrindu iš pareigų buvo išnagrinėtas 2018 m. gruodžio 6 d. tarybos posėdyje, todėl antrą kartą dėl to paties pagrindo yra pradedamas procesas pareiškėjo atžvilgiu; 3. dėl tariamo pažeidimo, susijusio su J. Janonio gimnazijos rekonstrukcija, yra praleistas 5 darbo dienų terminas tarnybiniam tyrimui pradėti, todėl toks tyrimas negali būti pradėtas; 4. dėl tariamo pažeidimo, susijusio su J. Janonio gimnazijos rekonstrukcija, yra praleistas 30 dienų terminas tarnybinei nuobaudai paskirti, kadangi apie šį tariamą pažeidimą jau buvo žinoma 2018 m. lapkričio 21 d., todėl tarnybinis tyrimas negali būti pradėtas, nes jis negali būti užbaigtas dėl numatytų terminų; 5. pagrindas, susijęs tariamu vilkinimu vizuojant dokumentus, yra formalaus pobūdžio siekiant „pritempti“ Potvarkį prie pareiškėjo tariamai netinkamo pareigų vykdymo. Taip pat Potvarkis yra visiškai nemotyvuotas bei nenurodyta, kokius teisės aktus, pareigines ar kitas nuostatas pareiškėjas pažeidė; 6. atsakovas šiuo Potvarkiu ne siekia atlikti tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu, o tiesiog siekia nevykdyti 2018 m. gruodžio 13 d. tarybos sprendimo pareiškėją paskirti laikinai einančiu pareigas administracijos direktoriumi.
Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. T-448 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo“ vykdymo
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T-448 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo“ nuspręsta atleisti A. B. iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų (praradus į pareigas jį priėmusios kolegialios savivaldybės institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos – pasitikėjimą) kitą dieną po sprendimo priėmimo; pavesti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui M. V. laikinai, kol bus paskirtas naujas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, eiti direktoriaus pareigas.
Pareiškėjas nurodo, kad Potvarkis buvo priimtas siekiant nevykdyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. T-448. Pareiškėjas akcentuoja, kad skundžiamas Potvarkis yra priimtas tik dėl asmeninių atsakovo antipatijų ir visiškai nesusijęs su pareiškėjo atliekamomis pareigomis ir, kad atsakovas viešai teigia, jog nepripažįsta 2018 m. gruodžio 13 d. tarybos sprendimo Nr. T-448 ir šiuo skundžiamu Potvarkiu siekia nevykdyti tarybos sprendimo. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad po 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. T-448 priėmimo atsakovas viešai pasisakė dėl 2018 m. gruodžio 13 d. tarybos sprendimo (ne)vykdymo (teismui pateikta tik Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 5 d. pareiškimo kopija). Kita vertus, pareiškėjas pripažįsta, jog atsakovo siekis nevykdyti sprendimo, kuriuo pareiškėjui pavesta laikinai, kol bus paskirtas naujas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, eiti direktoriaus pareigas, nesietinas su pareiškėjo atliekamomis pareigomis. Taip pat pareiškėjas teismo posėdyje pakartotinai akcentavo „politinius niuansus“. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio „Ginčai dėl teisės“ 2 dalimi įstatymo leidėjas numatė, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus). Taigi pareiškėjo argumentai dėl Potvarkio priėmimo motyvų, sietinių su atsakovo politiniu interesu, o ne su pareiškėjo tarnybiniais santykiais, negali būti pripažinti reikšmingais šiai bylai.
Dėl tuo pačiu pagrindu pradedamo tarnybinio patikrinimo, praleisto 5 darbo dienų termino tarnybiniam tyrimui pradėti ir praleisto 30 dienų termino tarnybinei nuobaudai paskirti
Potvarkio 2 punktu pradedamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, M. V., galimai padarytų šiurkščių tarnybinių nusižengimų tyrimas.
Sutiktina su atsakovo atsiliepime išsakyta pozicija, kad šioje administracinėje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas padarė pažeidimus, kuriais yra kaltinamas. Kartu pažymėtina, kad taipogi šioje byloje nevertintina, ar pradedant tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punktas (gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo), Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminas (tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos); ar dėl galimo pažeidimo dėl J. Janonio gimnazijos rekonstrukcijos antrą kartą tuo pačiu pagrindu nėra pradedamas procesas pareiškėjo atžvilgiu, t. y. ar pareiškėjui pradėtas tarnybinis patikrinimas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnio, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatomis, draudžiančiomis antrą kartą vykdyti persekiojimą už vieną ir tą patį teisės pažeidimą bei reikalaujantį, kad asmenys nebūtų du kartus traukiami atsakomybėn už tuos pačius teisės pažeidimus, ar nepažeistas non bis in idem principas, draudžiantis antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 11 d. nutarimai). Visi minėti aspektai turėtų būti vertintini byloje, kurioje spręstinas paskirtos tarnybinės nuobaudos, o ne nušalinimo nuo pareigų, teisėtumo klausimas.
Dėl Potvarkio atitikimo Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams
Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriuo valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą.
Pareiškėjo skunde akcentuojama, kad „Potvarkis grindžiamas tariamu pažeidimu, susijusiu su tariamu vilkinimu vizuojant dokumentus. Minėtas pagrindas yra formalaus pobūdžio siekiant „pritempti“ Potvarkį prie Pareiškėjo tariamų pareigų netinkamo vykdymo.“ Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Potvarkis yra visiškai nemotyvuotas bei nenurodyta, kokius teisės aktus, pareigines ar kitas nuostatas pareiškėjas pažeidė.
Pabrėžtina, kad šioje byloje aktualus sprendimo dėl nušalinimo priėmusio organo (mero) kompetencijos klausimas, o ne nušalinimo vertinimas tyrimo (dėl kurio priimtas sprendimas nušalinti pareigūną nuo pareigų) rezultatų aspektu, t. y. šiai bylai nėra aktualus retrospektyvus nušalinimo įvertinimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas vertinamas pagal atlikto tyrimo rezultatus, t. y. retrospektyviai įvertinant nušalinimą (administracinė byla Nr. A11‑798/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 8, p. 276-288). Taigi įvertinus galutiniai tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus, daroma išvada, ar jie, vertinant retrospektyviai, pateisina pareiškėjo nušalinimą nuo pareigų, t. y. ar dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų pažeidimų pareiškėjas galėjo būti teisėtai ir pagrįstai nušalintas nuo pareigų per faktinio jo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį.
Taigi ir pagal įstatymo leidėjo Valstybės tarnybos įstatymo 34 ir 34¹ straipsniuose suformuluotas nuostatas ir pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, šioje byloje vertintinas pareiškėjo nušalinimo teisinis pagrindas, o ne nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas; šioje byloje nespręstina, ar dėl Potvarkyje nurodytų aplinkybių, galimų pažeidimų, pareiškėjas pagrįstai nušalintas nuo pareigų.
Potvarkyje nušalinimo teisinis pagrindas sietinas su Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, numatančiu, kad valstybės tarnautojas gali būti nušalintas, jeigu tarybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, pastebėtina, kad valstybės tarnautojo nušalinimas nuo pareigų galimas esant dviem sąlygoms: 1) kai atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinamas ir 2) toks tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų.
Potvarkyje nurodoma, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo M. V. veiksmuose (neveikime) yra šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, kuris galimai sukėlė labai didelę – 45 mln. Eur ir 220 tūkst. Eur žalą Šiaulių miesto savivaldybei, požymių, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas. Galimo šiurkštaus pažeidimo, dėl kurio pradedamas tarnybinis patikrinimas, padarymas sietinas su faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis Šiaulių miesto savivaldybės mero patarėjo, laikinai einančio Tarybos sekretoriaus pareigas, A. I. 2018 m. gruodžio 14 d. tarnybiniame pranešime „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ ir Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo D. G. 2018 m. gruodžio 14 d. pranešime „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytojų A. I. ir D. G. parodymai neprieštaravo jų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytoms aplinkybėms (nurodytoms Potvarkyje), teismo posėdyje teismui paaiškintos papildomos aplinkybės, susijusios su liudytojų tarnybinių pranešimų parengimu, tarnybiniuose pranešimuose nurodytos informacijos gavimu. Taigi nekyla abejonių, kad atsakovas, taikydamas nušalinimo institutą, rėmėsi rašytiniais įrodymais dėl veikų, kurių pagrindų pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir dėl kurių valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos.
Pareiškėjas akcentuoja, kad Potvarkyje nėra nurodyta, kokius teisės aktus, pareigines ar kitas nuostatas pareiškėjas pažeidė. Atkreiptinas dėmesys, kad nušalinimo instituto taikymui pagal Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą būtinas tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo faktas, sietinas su galimu atleidimu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-473/2007 nurodoma, jog būtent pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjui įteiktas Šiaulių miesto savivaldybės tarnybinio nusižengimo komisijos 2018 m. gruodžio 31 d. pranešimas (toliau – ir Pranešimas) dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, kuriame pranešama, kokius tarnybinius nusižengimus pareiškėjas galimai padarė. Pranešime nurodoma, kad buvo galimai pažeistas LR valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 punktas ir 4 punktas, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. T-150 „Dėl Šiaulių miesto administracijos direktoriaus pavaduotojų“, 9 punkto reikalavimą. Galutinai konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Būtent motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, o ne sprendimas (šiuo atveju - mero potvarkis), kuriuo nušalinimas valstybės tarnautojas, yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis; tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje siūloma konkreti tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui (šis siūlymas valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas). Darytina išvada, kad Potvarkis teisėtai ir pagrįstai priimtas esant dviem Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytoms sąlygoms: kai atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir toks tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis neįpareigoja priimant sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų nurodyti tikslų tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas. Pranešimu pareiškėjas buvo informuotas, kokius teisės aktus, pareigines nuostatas jis galimai pažeidė.
Prie Potvarkio teisinių pagrindų nenurodomas Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas (valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, kai dėl valstybės tarnautojo yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus), tačiau Potvarkio motyvuose nurodoma, kad „Šiaulių miesto savivaldybės tarnautojai ir darbuotojai, būdami tiesiogiai pavaldūs M. V., atliekant jo tarnybinio nusižengimo tyrimą gali patirti spaudimą duoti jam palankius parodymus, o pats M. V., turėdamas prieigą prie dokumentų ir Kompiuterinės duomenų valdymo sistemos DVS „Avilys“ bei tęsdamas savo pareigų vykdymą Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje, gali sunaikinti ar paslėpti svarbius tarnybiniam nusižengimui tirti dokumentus.“ Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas nenumato nušalinimo nuo pareigų kaip prevencinio pobūdžio poveikio priemonės; nušalinimas šiuo pagrindu (Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas) galėtų būti taikytinas išimtinai, tik tuo atveju, jei atsakovas turėtų įrodymų, kad pareiškėjas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Potvarkio priėmimo dieną tokių įrodymų atsakovas neturėjo, todėl ši Potvarkio dalis laikytina nepagrįsta.
Akcentuotina, kad taikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį vadovaujamasi nuostata, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lt. konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2347/2014; kt.).
Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo žinoma, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, Potvarkyje aiškiai nurodytas esminis faktinis pagrindas, dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nušalinimo teisinis pagrindas – Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Pareiškėjui buvo žinomos ir suprantamos Potvarkio pasekmės, t. y. kad jis yra nušalintas nuo tarnybos tarnybinio patikrinimo laikui ir jam nebus mokamas atlyginimas atliekamo patikrinimo metu. Potvarkis priimtas neviršijant Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 20 straipsnio 4 dalyje numatytos mero kompetencijos ribų ir tinkamai įgyvendinant mero diskrecijos teisę. Tai atitinkamai lemia, kad ginčijamas sprendimas iš esmės atitiko nurodytų teisės aktų reikalavimus. Aptarti trūkumai nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju pripažinti Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 17 d. potvarkį Nr. MP-160 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo M. V. nušalinimo nuo pareigų“ neteisėtu, todėl pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas Potvarkis naikintinas dėl neatitikimo Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, atmestini kaip nepagrįsti.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Taigi pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 17 d. potvarkį Nr. MP-160 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo M. V. nušalinimo nuo pareigų“ atmestinas kaip nepagrįstas.
Kadangi pareiškėjo reikalavimas yra netenkintinas ir skundas atmestinas kaip nepagrįstas, negali būti patenkintas ir reikalavimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.
2019 m. balandžio 1 d. teismui pateiktas atsakovo atstovo advokato Ramūno Girevičiaus prašymas dėl proceso išlaidų, kuriuo prašoma atsakovui priteisti 1512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo M. V.; 2019 m. rugsėjo 10 d. gautas atsakovo atstovo papildomas prašymas priteisti 242 Eur išlaidų teisinėms paslaugos (už atstovavimą teisme) apmokėti.
Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, jog kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4413-552/2017). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.
Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015). Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pačiam pareiškėjui atstovauja advokatas, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).
Akcentuotina, kad atsakovo atstovo prašyme atlyginti teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad teisinių paslaugų pirkėja Šiaulių miesto savivaldybės administracija (2019 m. vasario 14 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. 2019/02-01, 2019 m. kovo 26 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. 2019/03-03, 2019 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. 2019/09-01) neturi pakankamai vidinių žmogiškųjų resursų rengti procesinius dokumentus ir atstovauti atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės merui šioje administracinėje byloje. Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad reglamente nustatyta tvarka meras atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Teismui nebuvo pateikti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus nuostatai, kiti rašytiniai įrodymai, susiję su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vidiniais administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumais; nepateikti rašytiniai įrodymai, kad Teisės skyriaus vykdomoms funkcijoms nepriskirtinas atstovavimas savivaldybei (merui) teismuose ar atsiliepimų rengimas teismui. Taip pat teismui nepateikti įrodymai, kad advokato pasitelkimas byloje buvo būtinas. Pažymėtina, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-822/2018).
Atsižvelgdama į kilusio ginčo esmę (byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika - valstybės tarnautojo nušalinimas nuo pareigų) bei į tai, kad teismui nepateikti rašytiniai įrodymai, jog mero atstovaujama Šiaulių miesto savivaldybė ir / ar teisinių paslaugų pirkėja Šiaulių miesto savivaldybės administracija neturi pakankamai vidinių žmogiškųjų resursų rengti procesinius dokumentus ir atstovauti atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės merui šioje administracinėje byloje, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepagrindė ir teismas nenustatė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti atsakovą teisme šiuo atveju buvo būtinas. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės mero A. V. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.