Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-311-494/2014

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-02-24
Bylos Nr.: 2-311-494/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01090-2011-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas: V. T., P. T.
Atsakovas: J. N., M. S., V. T., Vilniaus rajono savivaldybės
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto

Kategorijos

20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
34.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2-311-494/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01090-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 20.2; 21.1; 24.4; 30.9.1; 34.4; 46; 99.5; 113.1; 114.4; 116.4.

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant E. Drungilaitei,

dalyvaujant ieškovui V. T. (ieškovo P. T. teisių perėmėjui), jo atstovei advokatei I.Abramavičiūtei,

atsakovui J. N., jo atstovui advokatui V.Griežei,atsakovo M. S. (S.) atstovui advokatui A.Cibulskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. T. teisių perėmėjo V. T. ieškinį atsakovams J. N., M. S. (M. S.), tretiesiems asmenims Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) – jo notarų biuro notarei M. L., VĮ „Registrų centras“, dėl mainų sutarties dalies pripažinimo niekine ir negaliojančia bei atsakovo J. N. priešieškinį atsakovams V. T. (ieškovo P. T. teisių perėmėjui), Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijai, Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) – ojo notarų biuro notarei D. S., VĮ „Registrų centras“, M. S. (M. S.), dėl pažymos ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas P. T. (jo teisių perėmėjas V. T.) patikslintu ieškiniu (b.l. 20-23, t.1) prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) Mainų sutarties, sudarytos tarp J. N. ir M. S., 1 punkto dalį, kuria M. S. išmainė J. N. naudai ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir panaikinti J. N. nuosavybės teises į šiuos nekilnojamus daiktus teisinę registraciją.

Nurodė, kad ieškovas pagal paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą– kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą įgytą nuosavybę įregistravo (duomenys neskelbtini). Atsakovas J. N. (duomenys neskelbtini), t.y. po to, kai ieškovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, sudarė su M. S. Mainų sutartį, kuria M. S. išmainė J. N. naudai 3986 kv. m žemės sklypą ir jame esančių ½ dalį: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatų, plane pažymėtų indeksais; 2I 1/m, 3I 1/p, 7I 1/m, kiemo rūsių, plane pažymėtų indeksais : 4I 1/b, 6I 1/b, pirties, plane pažymėtos indeksu 5I 1 ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovui šis faktas tapo žinomas po to, kai ieškovas gavo VĮ „Registrų centras“ 2005-05-04 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo susipažinus, ieškovui tapo žinoma, jog atsakovas J. N. pagal (duomenys neskelbtini) Mainų sutartį įgijo aukščiau nurodytą nekilnojamą turtą. Mano, kad Mainų sutarties 1 punkto dalis, kuria atsakovas M. S. perleido J. N. 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra niekinė ir negaliojanti, kadangi ši sandorio dalis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pripažintina niekine ir negaliojančia. Atsakovas J. N. pagal mainų sutartį negalėjo nuosavybės teise įgyti nuosavybės, o atsakovas M. S. perleisti atsakovui J. N. nuosavybės teisės į nekilnojamą turtą, kuris Mainų sutarties sudarymo metu jau priklausė nuosavybės teise ieškovui. Akivaizdu, jog atsakovas M. S. perleido tai, ko neturėjo pagal jokį nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą, todėl Mainų sutarties 1 p. dalis yra niekinė ir negaliojanti. Pažymėtina tai, kad Mainų sutartyje nurodoma, kad atsakovui J. N. yra perleidžiami tie pastatai, kurie yra 3986 kv. m žemės sklype, kuris yra perleistas J. N.. Iš dokumentų pridėtų prie ieškinio akivaizdu, jog atsakovui J. N. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šie nekilnojamieji daiktai yra ieškovui priklausančiame žemės sklype. Atsakovas J. N. niekuomet nuo (duomenys neskelbtini) nesinaudojo šiais statiniais, t.y. šių statinių atžvilgiu nesielgė kaip jų savininkas. Tarp šalių niekada nebuvo kilęs joks ginčas dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančių pastatų valdymo. Iš imperatyvių teisės normų yra aišku ir teigtina, kad nekilnojamąjį daiktą galima parduoti ir išmainyti tik tą, į kurį pardavėjas turi nuosavybės teisę.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į atsakovo J. N. priešieškinį (b.l.57-58, t.2), nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Gyvenamasis namas su tuo metu buvusiais ūkiniais pastatais priklausė lygiomis dalims dviems broliams S. S. ir F. S.. Po vieno brolio S. S. mirties ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų paveldėjo F. S. – atsakovo J. N. nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus atsiradimo linija. Po kito brolio F. S. mirties, jo paveldėtojai ½ dalį gyvenamojo namo ir dalį ūkinių pastatų pardavė R. (apie 1965 – 1967 m.) – ieškovo P. T. nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus atsiradimo linija. Po F. S. mirties, pastarojo paveldimą sudarantį turtą, paveldėjo M. S.. R. ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinius pastatus pardavė V. T. (1972-1973 metai). M. S. išmainė ½ dalį gyvenamojo namo ir dalį ūkinių pastatų atsakovui J. N. pagal (duomenys neskelbtini) Mainų sutartį. V. T. pardavė ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinius pastatus P. T. 1982-04-29. Po ieškovo tėvo mirties ieškovas paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo ir konkrečius pastatus pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą ir LR Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio (duomenys neskelbtini) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas pažymi, kad ūkinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 2I1m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 3I1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 4I1b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 5I1m), statė V. T.. Todėl yra akivaizdu, kad ieškovas turi registruotą nuosavybės teisę į šiuos nekilnojamus daiktus, kuriuos prieš tai valdė būtent V. T. ir jokiu būdu ne M. S.. Be to, M. S. nusipirko iš valstybės žemės sklypą pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas – pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. M. S., sudarydamas Mainų sutartį su J. N., perleido jam priklausantį žemės sklypą su jame esančiais ūkiniais pastatais. Pabrėžtina, kad M. s. žemės sklype niekada nebuvo ūkinių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 2I1m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 3I1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 4I1b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane 5I1m), byloje tokių duomenų nėra. Todėl, M. S. negalėjo perleisti J. N. to, ko neturėjo, o J. N. negalėjo įgyti to, kas nebuvo perleista. Atsakovas niekada nėra reiškęs ieškovui jokių pretenzijų dėl naudojimosi ginčo ūkiniais pastatais ir jais niekada nesinaudojo. Atitinkamai ieškovas nėra niekada nesinaudojo atsakovo žemės sklype buvusiais ūkiniais statiniais, kurių šiai dienai jau nėra, jie nugriauti, todėl teigtina, kad tokie atsakovo veiksmai tik patvirtina tai, kad atsakovas žinojo ir suprato į kokius nekilnojamus daiktus turi nuosavybę.

Teismo posėdžio metu ieškovas V. T. nurodė, kad palaiko ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Papildomai parodė, jog ūkinėse knygose yra įrašai, kad iki T. dar R. valdė žemę ir du pastatus. T. T., tiek R. naudojosi tais pastatais. O S. nesinaudojo. Senelis iš T. įsigijo 1982 metais pusę namo ir ūkinius pastatus, o jo (ieškovo) tėvas 1994 metais paveldėjo žemę ir pastatus po senelio. J. N. įgijo žemę ir pastatus 1994 metais ir 1995 metais pareiškė pretenzijas į dalį pastatų, todėl ieškovo tėvas ir kreipėsi į teismą.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas J. N. ankstesniame posėdyje sakė, kad prieš perkant turtą, jam buvo parodyta pusė namo ir du ūkiniai pastatai, dėl kitų pastatų P. T. žemėje, jam buvo pasakyta, kad į juos jis nuosavybės teisės neįgis. O šio posėdžio metu atsakovas jau aiškina kitaip. Nėra visų dokumentų, todėl teismas turėtų vadovautis ieškovo ir atsakovo parodymais apie pastatų naudojimą de fakto, pastatais yra naudojamasi daugiau nei 20 metų. Palaiko prašymą dėl ieškinio senaties taikymo atsakovo priešieškinio reikalavimams, nes atsakovui J. N. visos aplinkybės buvo žinomos dar 1995 metais.

Atsiliepimas

Atsakovas J. N. atsiliepime į ieškinį (b.l. 91-92, t.1), nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Sudarydamas mainų sutartį jis perleido nuosavybės teise turėtą butą, tai buvo kaina už įgyjamą žemės sklypą, taip pat už ½ dalį visų sutartyje išvardintų pastatų. Sudarant mainų sutartį M. S. nuosavybės teisė į pastatus buvo patvirtinta dokumentais, todėl jais abejoti nėra jokio pagrindo. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ginčyti 1994 m. LR CK 84 str. nustatytas bendras trijų metų ieškinio senaties terminas. Sutartis sudaryta 1994 m., ieškovas į teismą kreipėsi tik 2011 m. Pagal CK 90 str., ieškininės senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.

Šalies argumentai

Atsakovas J. N. priešieškiniu (b.l.119-121, t.1), prašė: 1) pripažinti iš dalies negaliojančiu Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio (duomenys neskelbtini) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria pažymėta, kad mirusiam P. T. (duomenys neskelbtini), priklausė ūkio pastatai 2JI/m, 3JI/p, kiemo rūsys 4JI/p, pirtis 5JI/m ir kiemo įrenginiai, laikant, kad mirusiajam P. T. priklausė ½ dalis ūkio pastatų 2JI/m, 3JI/p, kiemo rūsio 4JI/p, pirties 5JI/m ir kiemo įrenginių; 2) pripažinti iš dalies negaliojančiu ieškovui P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po P. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties Vilniaus rajono notarų biuro notarės D. S. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuria pažymima, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro ūkio pastatai 2JI/m, 3JI/p, 4JI/p, 5JI/m ir kiemo įrenginiai, laikant, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro ½ dalis ūkio pastatų 2JI/m, 3JI/p, 4JI/p, 5JI/m ir kiemo įrenginių.

Nurodė, kad pagal nuosavybės teisę suteikiančius dokumentus P. T. priklauso nuosavybės teisė į visus pastatus 2I1/m, 3I1/p, 4JI/p, 5JI/m, o atsakovui J. N. į ½ dalį šių pastatų. Tokia teisinė padėtis negalima, nes teisių negali būti daugiau, negu jų nėra. Akivaizdu, kad vienas iš nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų yra ydingas. iš pateiktų į bylą dokumentų ir paaiškinimų darytina išvada, kad paveldėjimo liudijimas, kuriuo P. T. pripažinta nuosavybės teisė į pastatus 2I1/m, 3I1/p, 4JI/p, 5JI/m, išduotas nepagrįstai, dėl to yra reiškiamas priešieškinys dėl paveldėjimo liudijimo nuginčijimo. M. S. atsiliepime nurodė, kad ½ dalis namo ir ūkinių pastatų priklausė jo senelio broliui F. S., po kurio mirties paveldėtojai šią namo dalį ir tokią pat dalį ūkinių pastatų pardavė ieškovo tėvui P. T., o po pastarojo mirties šis turtas perėjo ieškovui P. T.. Pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį V. T. pardavė ieškovo tėvui P. T. ½ dalį namo. Pagal tuo metu galiojusį 1964 m. CK 153 str., ieškovo tėvas P. T. įgijo ir ½ dalį priklausinių. Pirkimo-pardavimo sutartyje nėra išlygų, kad ieškovo tėvui parduodami pastatai 2I1/m, 3I1/p, 4JI/p, 5JI/m visa apimtimi, o ne dalis jų, tad ieškovo tėvas pagal šią sutartį neįgijo nuosavybės teisės į šiuos pastatus vienasmeniškai. Vilniaus rajono notarų biuro notarė D. S. (duomenys neskelbtini) ieškovui P. T. išdavė paveldėjimo pagal testamentą liudijimą. Paveldėjimo liudijimas išduotas remiantis Teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ (duomenys neskelbtini) išduotu pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pažymėjime nurodyta, kad mirusiajam P. T. priklausė ½ dalis namo, (duomenys neskelbtini) ir pastatai 2I1/m, 3I1/p, 4JI/p, 5JI/m. Ši pažyma patvirtinanti ieškovo tėvo nuosavybės teisę į minėtus pastatus yra neteisėta, išduota nesant nuosavybės teisės į ūkinius pastatus įgijimo pagrindą patvirtinančių dokumentų. Kaip minėta, 1982-04-29 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovo tėvas neįgijo visiškos asmeninės nuosavybės į pastatus 2I1/m, 3I1/p, 4JI/p, 5JI/m. Pagal 1964 m. 255 str., 153 str., įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus ieškovo tėvas galėjo tik notarine forma sudaryto sandorio pagrindu, apie tokio sandorio sudarymą duomenų nėra. Todėl nesant nuosavybės teisės įgijimo teisinio pagrindo negalėjo būti išduota pažyma, patvirtinanti nuosavybės teisę į ginčo pastatus. Todėl tokia pažyma pripažintina iš dalies negaliojančia, taip pat pripažintinas iš dalies negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas J. N., palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad konfliktai su T. prasidėjo nuo pat žemės įsigijimo, prie jo namų valdos nebuvo privažiavimo, apie tai patvirtina sklypo planas. Jam prieš įsigyjant žemę ir pastatus, pastatus parodė L. N. ir pasakė, jog jie priklauso per pusę abiems savininkams. Nuo pat 1994 metų jam buvo aišku, kad ūkiniai pastatai po ½ dalį priklauso ieškovui ir jam.

Atsiliepimas

Atsakovas M. S. (S.) atsiliepime į ieškinį (b.l.93-95, t.1) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas dar 1940 metais, ūkinis pastatas (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytas 1920 metais, šalia esantis ūkinis pastatas (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytas 1960 metais, ūkinis pastatas - kiemo rūsys (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytas 1896 metais, o pastatas - pirtis (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat pastatytas 1896 metais. Minėti statiniai po ½ dalį priklausė jo seneliui S. S. ir jo broliui F. S.. Broliai visą ūkį valdė lygiomis dalimis. S. S. mirus, ½ minėtų nekilnojamojo turto objektų paveldėjo jo (atsakovo M. S.) tėvas F. S., o po tėvo mirties šį palikimą priėmė atsakovas. Tuo tarpu, mirus atsakovo senelio broliui F. S., jo paveldėtojai palikimą pardavė. Šią ½ dalį namo ir tokią pat dalį visų ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini) iš V. T. įsigijo ieškovo tėvas P. T., o po pastarojo mirties minėtas turtas atiteko ieškovui. Taigi ieškovas niekaip negalėjo paveldėti daugiau turto negu prieš mirtį nuosavybės teise valdė jo tėvas. Prieš sudarant ginčijamą (duomenys neskelbtini) Mainų sutartį, notarė patikrino sutarties šalių nuosavybės teisę į mainomą turtą patvirtinančius dokumentus. Mainų sutarties 2 p. nurodyta, kad mainoma pastatų dalis privačios nuosavybės teise priklauso M. S. pagal Riešės apylinkės (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal Vilniaus miesto teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ (duomenys neskelbtini) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra pateikęs teismui (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra namas, kurio ½ dalis priklauso M. S. (asm. sąsk Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalis priklauso P. T. (asm. sask. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis dokumentas patvirtina, kad namą abi šalys valdo lygiomis dalimis. Mano, kad pagal tuo metu galiojusio 1964 m. 153 str., ginčo statiniai turėtų būti identifikuoti kaip namo priklausiniai. Todėl M. S. perleidus ½ dalį namo, kartu jis perleido ir ½ dalį kiemo statinių, tuo tarpu P. T. paveldėdamas ½ dalį namo, galėjo paveldėti tik tokią pat dalį namo priklausinių. Tvarkant P. T. paveldėjimo dokumentus, paprasčiausiai įsivėlė klaida, pagal kurią pastarojo nuosavybėn buvo įrašyti visi ginčo statiniai, o ne jų ½ dalis kaip turėjo būti nurodyta. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra dokumento, patvirtinančio, jog ieškovo tėvas nuosavybės teise įsigijo ir valdė 100 proc. ginčo statinių. Kaip ieškinyje nurodė P. T., kad jam (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal kurį jis paveldėjo ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir, neva, paveldėjo ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šio dokumento teisinę registraciją Vilniaus miesto teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure „Valda“ jis atliko (duomenys neskelbtini). Tuo metu jau buvo įregistruota ginčijama (duomenys neskelbtini) Mainų sutartis, šios sutarties registracija buvo atlikta (duomenys neskelbtini), t.y. tą pačią dieną, kai buvo sudaryta pati sutartis. Todėl mano, kad P. T. iš viešojo registro sužinojo apie ginčijamo sandorio sudarymą dar (duomenys neskelbtini), registruodamas savo paveldėtą turto dalį, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniui pateikti turi būti skaičiuojamas būtent nuo tos datos. Akivaizdu, kad šis terminas yra pasibaigęs, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.

Atsakovas M. S. (S.) atsiliepime į priešieškinį (b.l. 48-49, t.2), nurodė, kad su priešieškiniu sutinka. Pagal 1964 m. LR CK, nekilnojamieji daiktai buvo skirstomi į pagrindinius ir antraeilius. Antraeiliais daiktais buvo laikomi su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Pagal 1964 m. LR CK 153 str., priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato kitaip. Mano, kad ginčo objektai, t.y. ūkiniai pastatai, kiemo rūsys ir pirtis turėtų būti identifikuoti kaip namo priklausiniai. M. S. perleidus ½ dalį namo, kartu jis perleido ir ½ dalį kiemo statinių, tuo tarpu P. T., paveldėdamas ½ dalį galėjo paveldėti tik tokią pačią dalį jo priklausinių. Dokumento, įrodančio, kad ieškovo tėvas nuosavybės teise įsigijo ir valdė 100 procentų ginčo statinių byloje nėra pateikta. Ieškovas negalėjo paveldėti turto daugiau, negu buvo įgijęs palikėjas, jo tėvas.

Atsakovas M. S. (S.) į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, jis yra atstovaujamas atstovo, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovo M. S. atstovas prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad M. S. išmainė mainų sutartimi tuos ginčo pastatus teisėtai. Mano, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ginčyti mainų sutartį. Ieškovui atliekant turto registravimą pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą, turėjo būti žinoma apie J. N. turto įregistravimą. Taip pat pagal CK 1.75 str.4 d., laikoma, jog teises į tą patį daiktą ar daiktines teises įgyja pirmasis įregistravęs turtą asmuo, šiuo atveju J. N..

Atsakovo (pagal priešieškinį) Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovas seniūnė A. K. bylos nagrinėjimo iš esmės metu parodė (b.l.131-132, t.3), kad ji (duomenys neskelbtini) dirba nuo 1995 metų, o anksčiau nuo 1989 metų dirbo (duomenys neskelbtini), išduodavo pažymas. Yra ginčijamas (duomenys neskelbtini) pažymėjimas, pažymos rašomos pagal ūkinių knygų išrašus, kai priklausydavo ½ žemės sklypo ar kitokio daikto, visada būna įrašyta į ūkinę knygą, jei ūkinėse knygose įrašyta kad priklauso pagal sandorį, tada nurodo, kad pagal sandorį. (duomenys neskelbtini) pažymėjimą ji pasirašė, nurodė teisingus duomenis, kitame (duomenys neskelbtini) pažymėjime nurodyta, kad visi ūkiniai pastatai priklauso P. T.. Pirma pažyma buvo tik apie namą, o kitoje jau nurodytas namas su ūkiniais pastatais.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) – jo notarų biuro notarė M. L. atsiliepime į ieškinį (b.l.63-64, t.1), nurodė, kad ginčijamos mainų sutarties sudarymo sąlygų neprisimena. Mainų sutartis buvo sudaryta šalims pateikus nuosavybės teisę įrodančius dokumentus (Mainų sutarties 1, 2 p. p.). Šalys pareiškė, kad mainomi objektai niekam kitam neperleisti, neįkeisti, draudimo (arešto) bei teisme ginčų dėl jų nėra (Mainų sutarties 5 p.). Todėl mainų sutartis buvo sudaryta teisėtai, pagrįsta pagal tuo metu veikiančius įstatymus. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, M. L. parodė (b.l.84-85, t.3), kad P. T. paveldėjimo teisės liudijimas buvo užregistruotas jau po Mainų sutarties sudarymo, tada buvo išduota inventorizacijos biuro pažyma, kad jam priklauso tokie ir tokie pastatai, žemė 1994 metais dar nebuvo privatizuota, (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotoje pažymoje buvo nurodyti kokie pastatai priklauso žemės sklypui. Tuo metu žemė buvo valstybinė. Klaida buvo P. T., gavę teisės liudijimą jo laiku neužregistravo, o užregistravo tik tada, kai buvo sudaryta sutartis.

Tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį (b.l.50-51, t.1), nurodė, kad Nekilnojamojo turto (statinių) registravimo įstaigoje – Vilniaus teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure „Valda“ (duomenys neskelbtini) mainų sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotos J. N. nuosavybės teisės į ½ dalį: gyvenamojo namo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), pirties (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (stoginės 8I1m, lauko tualeto, šulinio) (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Į ½ dalį: gyvenamojo namo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), pirties (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (stoginės 8I1m, lauko tualeto, šulinio) (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotos P. T. nuosavybės teisės. I. P. T. 2005-03-31 prašymu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą, kad būtų ištaisyti, jo manymu, neteisingi įrašai nekilnojamojo turto registre. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs prašymą, pateiktus dokumentus bei nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), archyvinėje dokumentų byloje esančius dokumentus, nustatė, kad nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys neatitinka (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių duomenų. vadovaudamasis LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str., teritorinis registratorius patikslino duomenis minėtame įraše, nurodydamas, jog auksčiau minėto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu P. T. įgijo nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkinį pastatą (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (stoginės 8I1m, lauko tualeto, šulinio) (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)). Registro tvarkytojui ieškovo pateiktas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) bei atsakovo (duomenys neskelbtini) mainų sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), yra daiktinių teisių atsiradimą patvirtinantys dokumentai, kurių pagrindu buvo įrašyti duomenys apie daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, todėl teisinė registracija į minėtus nekilnojamuosius daiktus nekilnojamojo turto registre atlikta galiojančių ir nenuginčytų dokumentų pagrindu. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Trečiojo asmens atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys (pagal priešieškinį) Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė D. S., notarė M. L. atsiliepimų į priešieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo apklausti liudytojai (b.l.109-113, 130-131, t.3).

Liudytojas K. P. parodė, kad yra ieškovo P. T. ir J. N. kaimynas, gyvena (duomenys neskelbtini), ten esantis namas, ūkinis pastatas ir pirtis priklauso P. T., o J. N. priklauso antra namo dalis. Pirmi šeimininkai buvo du broliai – S.. Broliai pastatė pastatus, jie statė pastatus atskirai, apie tai jam pasakojo tėvas. S. turėjo savo ūkinį pastatą, kur J. gyveno, o kitu iš savo pusės naudojosi. J. reikalauja ūkinio pastato iš T. pusės, bet kaip jis gali reikalauti, jei kiekvienas turėjo savo pastatus. J. niekada nesinaudojo J. pastatais. Ten gyveno M. S., jos vyras mirė, ji J. davė pusę savo namo, o J. davė jai butą (duomenys neskelbtini). Iš kairės pusės namo gyveno P. T., iš dešinės J., kuriam priklauso kita namo dalis. Prieš namą yra pirtis, ji priklauso T.. Rūsys priklauso J..

Liudytojas Č. P. parodė, kad yra ieškovo P. T. ir J. N. kaimynas, gyvena tame pačiame kaime, jam priklausanti žemė ribojasi su P. T. žeme. P. T. ir J. N. gyvena viename name, iš kairės P. T., iš dešinės J. N.. Ten, kur gyvena J. N., buvo savininkas S., vėliau M., o kitoje pusėje buvo R., T.. Be gyvenamojo namo dar buvo pastatų. P. T. priklausė ūkinis pastatas, kurį vėliau jie atrestauravo, karvidė, daržinė. Tumai patys pastatė tualetą, sandėliuką. S. ir R. pusėje kiemo rūsys, karvidė, daržinė, sandėliukas (vienam pastate) ir tualetas. J. N. buvo karvidė, ūkinis pastatas. N. pats pardavė rūsį, jį išardė, dabar turi pasistatęs pirtį ir rūsį. Yra ir P. T. pirtis priešais namą. Du broliai S. atskirai pastatė pastatus, ar broliai buvo ūkinių pastatų bendrasavininkiai nemano, nes naudojo atskirai ūkinius pastatus.

Liudytoja L. N. parodė, kad 1994 metais jos teta M. S. pardavė namo dalį, esantį (duomenys neskelbtini) J.. T. J. nupirko vieno kambario butą (duomenys neskelbtini) ir jį pakeitė į tą tetos namo pusę. Mainų sutartis buvo sudaryta tarp J. N. ir M. S.. Mirus tetos M. S. vyrui, visa turtas atiteko sūnui M. S., bet jis buvo neįgalus, tai turtą pardavė. (duomenys neskelbtini) kaime gyveno senelis S. S. ir senelio brolis F. S.. Ji anksčiau pas tetą lankydavosi, tetai priklausė pusė namo, ūkiniai pastatai, tvartas, kiemo rūsys, matė, kad laikydavo karves, vištas.

Liudytojas J. N. parodė, kad M. priklausė pusė namo, ūkiniai pastatai, žemė, ji rodė J. N. kur kas jai priklauso. M. S. su J. N. sudarė oficialią keitimo sutartį, M. gavo vieno kambario bendrabutinį butą, o J. N. sodybą su visa žeme ir pastatais.

Liudytojas G. M. parodė, kad didelis namas priklausė dviejų brolių šeimoms: S. ir F., vienam viena pusė, kitam – kita, jie viskuo naudojosi bendrai. S. buvo jos tėvas, o F. dėdė. Negali pasakyti tiksliai, bet buvo kažkokie sandėliukai. Viduryje kiemo buvo ūkiniai pastatai, vienas pastatas, kiek pamena daugiau nieko nebuvo.

Liudytojas S. B. parodė, kad pažįsta J. N., kartu su juo mokėsi (duomenys neskelbtini). Tarp P. T. ir J. N. vyksta konfliktai, žino, kad J. N. sumušė kaimynus senukus, apie konfliktą pats J. N. pasakė, apie konfliktus sužinojo maždaug tuo metu, kai J. N. nusipirko pastatus.

Liudytoja M. S. parodė, kad M. S. yra jos sūnus. J. N. iš jos sūnaus pirko pusę namo, žemę, karvidę ir sandėlį (duomenys neskelbtini), kada pirko nepamena. Kita namo dalis priklausė jos kaimynui P. T.. Jos sūnaus M. tėvas ir jos vyras buvo F., kuriam ir priklausė ½ namo dalis, o kita namo dalis priklausė S. S., S. priklausė ūkiniai pastatai, pastatyti prie jo namo dalies. F. ūkiniai pastatai buvo prie jo namo dalies. Jie draugiškai gyveno ir naudojosi visais pastatais bendrai. Tvartas vienas buvo ir jis ir sandėliukas stovėjo S. namo dalies pusėje, o F. pusėje buvo du sandėliukai. Prisimena, kad jos kaimynas buvo T., jie naudojosi jų pastatais. Ji J. N. parodė tvartą, sandėlį, jie stovėjo jų pusėje, rodė ir tuos ūkinius pastatus, kurie buvo pas F.. Ji pasakiusi J. N., kad viskas per pusę, visi pastatai priklausė broliams bendrai. Kai vienoj pusėj ji gyveno, kitoje pusėje P. T., tai tvartu ir sandėliu naudojosi kartu per pusę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos sekančios aplinkybės:

1967-1969 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) S. F. S., gim. (duomenys neskelbtini) vardu (žmona – S. M. N., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus – S. M. F., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 25, 34-35, t.3), įrašytas nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1990 m. statybos, tvartas 1990 m. statybos, (duomenys neskelbtini); įrašyta ½ R.; 1971-1972 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) S. F. S., gim. (duomenys neskelbtini) vardu (b.l. 26, 36-37, t.3), įrašytas nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1930 m. statybos, tvartas 1930 m. statybos, (duomenys neskelbtini); 1973-1975 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) S. F. S., gim. (duomenys neskelbtini) vardu (b.l.27, 38-39, t.3), įrašytas nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1930 m. statybos, tvartas 1930 m. statybos, (duomenys neskelbtini); 1976-1978 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) S. F. S., gim. (duomenys neskelbtini) vardu (b.l.28, 40-41, t.3), įrašytas nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1930 m. statybos, tvartas 1936 m. statybos, (duomenys neskelbtini); 1980-1982 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) S. F. S., gim. (duomenys neskelbtini) vardu (b.l.29, 42-43, t.3), įrašytas nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1930 m. statybos, tvartas 1936 m. statybos, (duomenys neskelbtini); 1983 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) S. F. S., gim. (duomenys neskelbtini)vardu, nuoroda – „mirė“, asm. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) įvardinta S. M. F. vardu (b.l.30, 44-45, t.3), įrašytas nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1930 m. statybos, tvartas 1936 m. statybos, (duomenys neskelbtini); įrašyta – papildomos žymos: nuosavybės teisės į palikimą liudijimas, išduotas 1983-10-06 S. M. F.; 1986-1989 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) S. M. F., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, (b.l.31, 46-47, t.3), įrašytas nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1930 m. statybos, tvartas 1936 m. statybos, (duomenys neskelbtini).

1977-05-26 Pirkimo-pardavimo sutartyje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje tarp R. V. K. ir T. V. K. (b.l.36, 17-18, t.3), nurodyta, kad R. V. K. pardavė T. V. K. pusę gyvenamojo namo 940 kv. m bendrojo naudingo ploto, tame tarpe 20 kv. m negyvenamojo ploto, plytinį tvartą ir medinę daržinę (duomenys neskelbtini) kolūkio teritorijoje; minėta Pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos sekretorės V.-S. P..

1976-1978 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) T. V. K. vardu (b.l. 83-86, t.2), įrašytas nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1936 m. statybos, tvartas 1970 m. statybos, kluonas 1972 m. statybos; 1980-1982 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) T. V. K. vardu (b.l. 79-82, t.2), įrašytas nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1930 m. statybos, tvartas 1970 m. statybos.

1982 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.87-90, t.2), T. P. J. vardu (b.l. 83-86, t.2), įrašytas nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1930 m. statybos, kluonas 1970 m. statybos; pažymėta 1982-04-29 pirkimo-pardavimo sutartis su T. V.K.

1982-04-06 Lietuvos TSRS (duomenys neskelbtini) liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.144, t.1), Vilniaus tarpmiestiniam techninės inventorizacijos biurui, nurodyta, jog pažyma išduota T. V. K., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), apie tai, kad pagal įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje jai priklauso ½ gyvenamojo namo.

1982-04-26 išraše iš 1982-04-25 (duomenys neskelbtini) kolūkio kolūkiečių visuotinio susirinkimo protokolo (b.l.8, 19,t.3), nurodyta, kad išklausytas T. P. J. prašymas leisti jam pirkti iš T. V. K., gyv. (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba, gyvenamąjį namą ir skirti žemės sklypą prie nupirkto namo; nutarta: leisti T. P. J. pirkti iš T. V. K., gyv. (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba, gyvenamąjį namą ir prie nupirkto gyvenamojo namo skirti 0,12 ha sodybinį sklypą.

1982-04-27 Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.70,72, b.l.2; b.l. 35, 16, t.3), nurodyta, kad pagal ūkinės knygos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) T. V. K. pagal nuosavybės teisę priklauso gyvenamasis namas, turintis 30,89 kv.m gyvenamojo ploto ir 17,37 kv. m bendro negyvenamojo ploto bei ūkiniai pastatai: kluonas, esantis (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos (duomenys neskelbtini) kolūkio teritorijoje.

1982-04-29 pirkimo-pardavimo sutartyje (b.l.68-69, 71, t.2; b.l. 3, 12-13, t.3) nurodyta, kad T. V. K. pardavė T. P. J. dalį (pusę) gyvenamojo namo, turinčio 30,89 kv.m gyvenamojo ploto ir 17,37 kv. m bendro negyvenamojo ploto bei kluoną (daržinę), esantį (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos (duomenys neskelbtini) kolūkio teritorijoje. Parduodama namo dalis (pusė) pagal nuosavybės teisę priklauso pil. T. V. K. pagal (duomenys neskelbtini) tarybos vykdomojo komiteto 1982-04-27 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini); sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko C.J. P. bei nurodyta, kad ši sutartis pagal Lietuvos TSR Civilinio kodekso 255 str., turi būti įregistruota trijų mėnesių bėgyje; 1982-04-29 pirkimo-pardavimo sutartis įrašyta 1981-1982 m. (duomenys neskelbtini) apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto notarinių veiksmų registravimo žurnale (b.l.2, 11, t.3).

1983-08-18 (duomenys neskelbtini)apylinkės vykdomojo komiteto pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.166, t.1), nurodyta, kad pagal apylinkės ūkinės knygos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) piliečiui S. F. S. priklauso ½ gyvenamojo namo ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Antra dalis namo pagal asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso piliečiui P. J. T.. Pažyma išduota pristatyti Vilniaus tarpmiestiniam techninės inventorizacijos biurui.

Kaip matyti iš gyvenamojo namo 1A1/m, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus plotų eksplikacijoje (1983-08-24 inventorizacijos dienai) (b.l.145, t.1), pažymėta, kad pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1983-08-18 namas priklauso sekančiai: ½ S. F. S. užregistruota namų knygoje asm. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ T. P. J. užregistruota namų knygoje, asm. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini).

Atkreiptinas dėmesys, jog 1982 -1983 metų (asm. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ūkinėse knygose užfiksuota, jog: P. T. J. nuosavybės teise priklauso ½ namo, (duomenys neskelbtini), 1930 m. statybos ir tvartas, 1970 metų statybos; įrašyta 1982-04-29 pirkimo pardavimo sutartis su V.K T. (b.l.160-163, t.3), o 1986 – 1990 metų (asm. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad P. T. J. nuosavybės teise priklauso ½ namo, (duomenys neskelbtini), 1930 m. statybos ir ½ tvarto, 1970 metų statybos (b.l.164-165, t.3); 1980-1982 metų (asm. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog F. S. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ½ namo, 1930 m. statybos ir tvartas, 1936 m. statybos, 1983 -1984 metų (asm. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog F. S. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ½ namo, 1930 m. statybos ir tvartas, 1936 m. statybos, nurodyta, kad F. S. mirė, įrašyta: (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas M. F. S. (b.l.166-169, t.3); o 1986 – 1990 metų (asm. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) ūkinėse knygose nurodyta, kad M. S. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ namo, 1930 m. statybos ir ½ tvarto, 1936 m. statybos (b.l.170-171, t.3).

1991 -1995 metų (asm. sąskaita Nr. nėra) ūkinėse knygose užfiksuota, jog: P. T. J. (nurodyta: mirė (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), priklauso ½ namo, ir tvartas; įrašyta – nuo 1995-07-11 gauta teisė paveldėti (b.l.174-175, t.3); 1991 -1996 metų (asm. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) ūkinėse knygose užfiksuota, jog: S. M. F. (vardas, tėvavardis ir pavardė išbraukti ir įrašyta – J. N.), nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), priklauso ½ namo, ir tvartas; įrašyta - 1994-07-28 mainų sutartis (b.l.176-177, t.3).

1994-02-04 Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.60, t.1), nurodyta, kad P. T. asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) įregistruota; gyv. namas 1AI/m, ūkio pastatai - 2I1/m, 3I1/p, 7I1/m, kiemo r. 4I1/p ir 6I1/b, pirtis 5I1/m, kiemo įreng.

1994-03-15 Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.61, t.1) nurodyta, kad mirusiajam P. T., (duomenys neskelbtini) kaime pagal asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė ½ gyvenamojo namo indeksas 1AI/m ir ūkio pastatai 2I1/m, 3I1/p, kiemo r. 4I1/p, pirtis 5I1/m ir kiemo įreng, esantys 0,15 ha žemės sklype; kartu su P. tumu gyvena sūnus T. P., kuris priėmė palikimą.

1994-05-18 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (b.l.21,107-108, t.2), sudaryta tarp Vilniaus rajono valdybos ir M. S., M. S. buvo parduotas 3956 kv. m žemės sklypas, (duomenys neskelbtini); minėtoje Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje (3 p.) pažymėta, kad gyvenamasis namas bendros nuosavybės teise priklauso: ½ M. S. ir ½ P. T..

1994-07-07 Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. inventorizacijos biurui „Valda“ (b.l.164, t.1), pažymėta, jog (duomenys neskelbtini) yra namas; ½ namo dalis priklauso pil. S. M., asm. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-neįskaitoma), ½ namo dalis priklauso pil. T. P., asm. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini).

1994-07-11 Vilniaus rajono notarų biuro notarė D. S., remdamasi P. T., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentu, kurį 1983-07-06 patvirtino (duomenys neskelbtini) apylinkės vykdomojo komiteto sekretorius S. P., išdavė įpėdiniui P. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą (b.l.160, t. 1), kuriame nurodyta, jog paveldimą turtą sudaro; ½ gyvenamojo medinio namo, plane pažymėto indeksu 1A1/m, turinčio 93,93 kv. m bendro naudingo ploto, ūkio pastatai, plane pažymėti indeksais: 2J1/m, 3J1/p, 4J1/p, 5J1/m ir kiemo įrenginiai, esantys 1500 kv. m žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurių inventorinis įkainavimas 2419 litų, priklausę mirusiajam asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) viršaičio 1994-03-15 išduotą pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1994-02-04 išduotą pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtos po P. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, medžiagos (b.l.147-159, t.3), mirusiojo P. T. testamente, kurį 1983-07-06 patvirtino (duomenys neskelbtini) apylinkės vykdomojo komiteto sekretorius S. P., nurodyta, kad po jo mirties, visas turtas, kuris priklausys jam jo mirties dieną, kas tai bebūtų ir kur tai būtų, tame tarpe ½ jam priklausančio namo ir tvartas, esantys (duomenys neskelbtini) taryboje, testamentu jis palieka sūnui T. P. P., gyv. (duomenys neskelbtini).

1994-07-18 Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.105, t.2), nurodyta, kad remiantis 1994-07-07 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) iš apylinkės įrašyta P. T. ir M. S. asmeninės nuosavybės teise po ½ gyv. namas 1AI/m ir trys ūkio pastatai, pirtis, du kiemo rūsiai, kiemo įrenginiai, (duomenys neskelbtini).

1994-07-28 Mainų sutartimi (toliau – Mainų sutartis), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp J. N. ir M. S. (b.l.162, t.1), kuria J. N. išmainė su M. S. gyvenamajame name, plane pažymėtame indeksu 1A 9/b, vieno kambario butą, turintį 21,50 kv. m bendro naudingo ploto, esantį (duomenys neskelbtini) mieste į 3986 kv. m žemės sklypą ir jame esančius ½ dalį: gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1/m, 93,93 kv. m bendro naudingo ploto, ūkio pastatų, plane pažymėtų indeksais: 2I1/m, 3I1/p, 7I1/m, kiemo rūsių, plane pažymėtų indeksais: 4I1/b, 6I1/b, pirties, plane pažymėtos indeksu 5I1/m ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini); Mainų sutartyje nurodyta, kad mainomas žemės sklypas privačios nuosavybės teise priklauso M. S. pagal Vilniaus rajono notarų biuro 1994-05-18 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), šis žemės sklypas įregistruotas valstybinio žemės kadastro duomenų registre 1994-06-23 registracijos Nr. (duomenys neskelbtini); mainoma pastatų dalis privačios nuosavybės teise priklauso J. N. pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės 1994-07-07 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1994-07-18 pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

1994-07-28 Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“, atliktos pastatų teisinės registracijos išvadoje (b.l.161, t.1), nurodyta, kad remiantis 1994-07-28 Mainų sutartimi (duomenys neskelbtini), J. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ d. gyvenamojo namo 1A1/m ir žemės sklype yra šeši ūkiniai pastatai, pažymėti 2I1/m, 3I1/p, 7I1/m, 4I1/b, 6I1/b, 5I1/m, esantys (duomenys neskelbtini).

1994-10-14 Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“, atliktos pastatų teisinės registracijos išvadoje (b.l.159, t.1), kad remiantis 1994-07-11 paveldėjimo liudijimu (duomenys neskelbtini), P. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ d. gyvenamojo namo 1A1/m ir žemės sklype yra keturi ūkiniai pastatai, pažymėti 2I1/m, 3I1/p, 4I1/p, 5I1/m, esantys (duomenys neskelbtini).

1995-01-04 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.6, t.2), sudaryta tarp Vilniaus rajono valdybos ir P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) P. T. buvo parduotas 5651 kv. m žemės sklypas, (duomenys neskelbtini); minėtoje Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje (3.5 p.) pažymėta, kad gyvenamasis namas bendros nuosavybės teise priklauso: ½ P. T. ir ½ M. S.; 1995-01-04 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu šis žemės sklypas įregistruotas VĮ Registrų Centras P. T. nuosavybės teise, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (b.l.7-20, t.2).

2005-02-03 VĮ Registrų Centras Vilniaus filialo pažymėjime (b.l.150-152, t.1), nurodyta, kad P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) (1994-07-11 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) ir J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) (1994-07-28 mainų sutarties Nr, (duomenys neskelbtini) pagrindu), kiekvienam po ½ d. nuosavybės teise priklauso: gyvenamasis namas, 93,91 bendro ploto, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1A1m; ūkiniai pastatai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1m; pastatai: kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1m, pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 5I1m, kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 6I1m; kiti statiniai (inžineriniai) –kiemo statiniai (stoginė-8I1m, lauko tualetas, šulinys), esantys (duomenys neskelbtini) ; J. N. nuosavybės teisė įregistruota ir į ½ d. ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 7I1m; padarytas įrašas pastabose, jog, nuosavybės teisės į ½ d. ūkio pastatų 6I1b, 7I1m neregistruotos. Taip pat 1994-07-28 Mainų sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, J. N. nuosavybės teise įregistruotas 0.3986 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (b.l.22, 24-27, t.2).

P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2013-01-16, jo teisių perėmėjas yra jo sūnus V. T. (b.l.181, t.3, b.l.2, 42, t.4).

Nuo 1965-01 įsigaliojo 1964 m. Lietuvos Civilinis kodeksas (toliau CK (1983-11-30 redakcija) 4 str. 2 d. nustatė, jog civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš įstatymo numatytų sandorių, taip pat iš sandorių, nors ir įstatymo nenumatytų, bet jam neprieštaraujančių. To paties CK 255 str. (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1983-11-30 įsako redakcija) reikalavo, kad gyvenamojo namo ar jo dalies pirkimo – pardavimo (dovanojimo) sutartis būtų patvirtina notariškai ir įregistruota vietinės DŽDT Vykdomajame komitete, t.y. atitinkamo vykdomojo komiteto vedamuose ūkinėse knygose. Kaimo vietovėje ši tvarka galiojo iki 1991-07-25, t.y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Pagal šią instrukciją pastatai tiek kaimo, tiek miesto vietovėje buvo pradėti registruoti valstybiniuose inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuruose (LR AT Civilinių bylų skyriaus 2002-04-11 konsultacija). Pagal tuo metu galiojusio CK 40 str. 1 d., sandoriais laikomi piliečių ir organizacijų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, o sutartis yra viena iš sandorio rūšių (CK 40 str. 2 d.).

Taigi, kaip nustatyta byloje, 1982-04-29 pirkimo-pardavimo sutartimi V. T. K. pardavė T. P. J. ½ dalį gyvenamojo namo bei kluoną (daržinę), esančius (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos (duomenys neskelbtini) kolūkio teritorijoje, buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko C.J. P. bei įregistruota 1981-1982 m. (duomenys neskelbtini) apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto notarinių veiksmų registravimo žurnale, kas atitiko tuo metu galiojančio 1964 m. CK 255 str. normas. Taip pat tiek 1980-1982 metų ūkinės knygos išraše, T. V. asm. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.79-86, t.2) nurodytas tvartas, 1970 m., kluonas 1972 m. statybos. 1982 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.87-90, t.2), T. P. J. vardu buvo įrašyta nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1930 m. statybos, kluonas 1970 m. statybos bei pažymėta 1982-04-29 pirkimo-pardavimo sutartis su T. V.K. P. T. savo testamente, patvirtintame 1983-07-06 Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės vykdomojo komiteto sekretorius S. P., nurodė, kad po jo mirties, visą turtą, kuris priklausys jam jo mirties dieną, kas tai bebūtų ir kur tai būtų, tame tarpe ½ jam priklausančio namo ir tvartą, esančius (duomenys neskelbtini) taryboje, testamentu jis palieka sūnui T. P. P., gyv. (duomenys neskelbtini). P. T. mirė (duomenys neskelbtini).

Pagal aukščiau paminėtą Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukciją, aktuali redakcija 1994-04-25 iki 1995-08-09, (toliau - Instrukcija), pastatai, tiek kaimo, tiek miesto vietovėje buvo pradėti registruoti valstybiniuose inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuruose. Jeigu pastatai buvo pastatyti iki minėtos instrukcijos įsigaliojimo, tai jie registruojami nekilnojamojo turto registre, pateikus seniūno ar mero pažymą patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose yra įregistruota namų valda (gyv. namas, ūkiniai pastatai, kiemo įrengimai ir kt). susidedanti iš tam, tikrų pastatų, bei įrodymus, patvirtinančius, kad nėra nukrypta nuo normatyvinių statybos dokumentų (LR AT Civilinių bylų skyriaus 2002-04-11 Konsultacija). Minėtos instrukcijos 7 p. buvo numatyta, kad pastatai, statiniai ir butai, kurie priklauso keliems savininkams, registruojami tomis dalimis, kurios yra nurodytos nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose. Nuosavybės teisę į pastatus, statinius patvirtinantys pagrindiniai dokumentai nurodyti Instrukcijos 8.8.1-8.12 p., tame tarpe tai: vietos savivaldybių sprendimai, potvarkiai ir pažymėjimai (8.3 p.); notariškai patvirtintos sutartys, jų nuorašai ir dublikatai (8.4 p.); paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimai, jų nuorašai ir dublikai; Tos pačios Instrukcijos 9.9.1-9.5 p. nustatė, jog dokumentai, netiesioginiu būdu patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus yra tame tarpe techninio inventorizavimo dokumentai (9.2 p.). Instrukcijos 7 p. buvo nurodyta, jog pastatai, statiniai ir butai, kurie priklauso keliems savininkams registruojami tomis dalimis, kurios yra nurodytos nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose. Registruojant pastatus, statinius ir butus, jų savininkai pateikia nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (Instrukcijos 10 p.). Tos pačios Instrukcijos 11 p. nustatė, jog inventorizavimo biuras, remdamasis pateiktaisiais dokumentais registruoja pastatą, statinį arba butą, o esant dokumentuose netikslumų, jų stokojant, atsisako registruoti. Instrukcijos 14 p. nustatė, jog įregistravus pastatą, statinį arba butą, išduodamas nustatytos formos registravimo pažymėjimas.

Kaip matyti iš gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, (duomenys neskelbtini) techninio paso (b.l.131-167, t.1, b.l.1-33, t.2), pirmoji būtent gyv. namo inventorizacija buvo atlikta dar 1982 metų balandžio mėn. V. T. prašymu, jokių duomenų apie ūkio pastatus ar kitus statinius joje nėra. Todėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ginčo ūkinius pastatus statė V. T. yra visiškai nepagrįstos. 1987 metų gruodžio mėn. buvo atlikta einamoji gyvenamojo namo (jame esančių patalpų) ir prie jo esančių statinių inventorizacija (kadastriniai matavimai), nurodant tuo metu esančius visus statinius (gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, kitų įrenginių) ir jų statybos metus, užfiksuota: gyv. namas 1Am – 1896 m., veranda 1am – 1896 m., ūkio pastatas 2Im - 1920 m., ūkio pastatas 3Im 1960 m., kiemo rūsys 4Im - 1896 m., pirtis 5Im - 1896 m., kiemo rūsys 6Im - 1896 m., ūkio pastatas 7Im - 1900 m., stoginė 8Im – 1900 m., tualetas v – 1900 m., šulinys v – 1900 m. Kitas kadastrinių duomenų patikslinimas atliktas 1994-01-24 ir jo metu užfiksuoti tie patys aukščiau nurodyti pastatai ir statiniai. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, 1994-07-28 Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“, atliktos pastatų teisinės registracijos išvadoje, remiantis 1994-07-28 Mainų sutartimi (duomenys neskelbtini), J. N. asmeninės nuosavybės teise įrašyti ½ d. gyvenamojo namo 1A1/m ir žemės sklype yra šeši ūkiniai pastatai, pažymėti 2I1/m, 3I1/p, 7I1/m, 4I1/b, 6I1/b, 5I1/m., o 1994-10-14 Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“, atliktos pastatų teisinės registracijos išvadoje remiantis 1994-07-11 paveldėjimo liudijimu 4721, P. T., gim. 1922 m., asmeninės nuosavybės teise įrašyti ½ d. gyvenamojo namo 1A1/m ir žemės sklype esantys keturi ūkiniai pastatai, pažymėti 2I1/m, 3I1/p, 4I1/p, 5I1/m, esantys (duomenys neskelbtini).

Atkreiptinas dėmesys, jog 1994-03-15 (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad mirusiajam P. T., (duomenys neskelbtini) kaime pagal asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė ½ gyvenamojo namo indeksas 1AI/m ir ūkio pastatai 2I1/m, 3I1/p, kiemo r. 4I1/p, pirtis 5I1/m ir kiemo įreng., esantys 0,15 ha žemės sklype, kai tuo tarpu ūkinių knygų duomenyse (nurodytuose aukščiau) P. T. asmeninėje sąskaitoje apie tokių statinių priklausomybę jam nėra fiksuota, visur nurodyta tik vienas tvartas ar tvarto ½ dalis. Analogiškai nuosekliuose išrašuose iš ūkinių knygų (nurodytuose aukščiau bei dar akstesnių 1964-1969, 1973-1982 metų) F. S. vardu ir M. S. vardu asmeninėse sąskaitose fiksuojamas tik vieno tvarto buvimas (b.l.24-47, t.3). Tuo tarpu 1994-07-07 Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. inventorizacijos biurui „Valda“ buvo pažymėta, tik, kad (duomenys neskelbtini) apylinkėje yra namas; ½ namo dalis priklauso pil. S. M., asm. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-neįskaitoma), ½ namo dalis priklauso pil. T. P., asm. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), apie jokius kitus ūkinius pastatus M. S. vardu duomenų nebuvo nurodyta.

Manytina, jog atliekant aukščiau nurodytus kadastrinius matavimus buvo užfiksuoti savavališkai pastatyti ūkiniai pastatai (1964 m. 114 str. 1 – 3 d.), esantys prie ginčo šalims priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise gyvenamojo namo. Todėl daryti išvadą, jog P. T., mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė visi ieškinyje nurodyti ūkiniai pastatai, nėra pagrindo, nes tokių įrodymų byloje nėra. P. T., mirusio (duomenys neskelbtini), testamente ((duomenys neskelbtini) patvirtintame (duomenys neskelbtini) apylinkės vykdomojo komiteto sekretoriaus S. P.), buvo nurodyti ½ dalis gyvenamojo namo ir tik vienas tvartas, esantys (duomenys neskelbtini).

Sudarant ginčo mainų sutartį 1964 m. CK 153 str. nustatė, jog priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato kitaip. Be to, pagal šios normos prasmę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas taip pat tuo atveju, kai priklausinio neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tokia pagrindinio daikto ir priklausinio teisinį statusą nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje A. K. ir kt. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1051/2003; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-595/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje G. I. ir kt. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-315/20080; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu reiškiasi per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant juridiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis (geografinė padėtis, buvimas greta vienas kito), bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004, 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006, 2008 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008). Įstatyme taip pat nedraudžiama ir tokia situacija, kai priklausinys skirtas tarnauti ne vienam, bet keliems pagrindiniams daiktams. Tokiu atveju svarbu, kad su kiekvienu iš šių daiktų priklausinį sietų nuolatinis tokios pat paskirties funkcinis ryšys. Teisiškai yra galimas tokio priklausinio įregistravimas registre kaip vieno iš pagrindinių daiktų priklausinio, ypač jeigu visų daiktų savininkas yra tas pats asmuo. Tačiau daikto, kuris savo funkcine paskirtimi yra skirtas tarnauti keliems pagrindiniams daiktams, įregistravimas tik vieno pagrindinio daikto priklausiniu negali pakeisti priklausinio paskirties, toks įregistravimas gali būti teismine tvarka nuginčytas. Pagal bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t.y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Taigi sutartimi kito asmens nuosavybėn gali būti perleidžiamas tik pagrindinis daiktas, bet tam, kad antraeilis daiktas liktų pirminio savininko nuosavybėje, tai turėtų būti konkrečiai aptarta šalių sudarytoje sutartyje. Tokio aptarimo nereikėtų tik tuo atveju, jeigu speciali įstatymo norma konkrečiu atveju dėl daiktų specifiškumo padarytų bendrosios taisyklės išimtį (CK 4.14 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog P. T. įsigijus 1982 metais iš V. T. dalį gyvenamojo namo, visi ginčo ūkiniai pastatai, kaip gyvenamojo namo priklausiniai, iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo valdomi gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise (1964 m. CK 122 str., 153 str.). Tai patvirtino liudytojai M. S. (F. S. žmona), G. M. (S. S. duktė). Liudytojų Č. P., K. P. parodymais apie tai, kad broliai S. atskirai kiekvienas pastatė pastatus ir atskirai jais naudojosi, esą tai jiems žinoma iš jų tėvo pasakojimų, nėra laikytini įrodymais, nes šie liudytojai tokių aplinkybių nematė, be to, jie prieštarauja liudytojų M. S. ir G. M. parodymams; o parodymai apie ginčo šalių naudojimąsi (nesinaudojimą) ūkiniais pastatais, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškinio ir priešieškinio pagrindą ir dalyką, neturi įrodomosios galios. Jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi ir liudytojų J. N., l.N., S. B., parodymai, todėl teismas jų parodymais nesivadovauja.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Todėl, esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad įrašai ūkinėse knygose yra pakankamas nuosavybės teisės į pastatus įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-370/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. J. Č. ir H. M., bylos Nr. 3K-3-244/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. O. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-413/2003; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Š. v. A. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2007). Akivaizdu, jog atsakovas J. N. ginčija (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio (duomenys neskelbtini) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kurioje nurodyta, jog mirusiam P. T. (duomenys neskelbtini), priklausė ūkio pastatai 2JI/m, 3JI/p, kiemo rūsys 4JI/p, pirtis 5JI/m ir kiemo įrenginiai, teisėtumą būtent dėl prieštaravimo ūkinėse knygose nurodytiems duomenims. Teismas atkreipia dėmesį, kad ginčijamas pažymėjimas yra išvestinis dokumentas, nes jis išrašomas pirminio informacijos šaltinio pagrindu. Pirminis duomenų šaltinis, pagal kurį vykdoma registracija, yra nekilnojamojo turto įgijimo nuosavybėn sutartis. Turi būti pateikiami išsamūs ir tikslūs dokumentai, patvirtinantys sandorio, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė, įregistravimo vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose faktą ir pagrindą. O nesant informacijos apie nekilnojamojo turto įgijimo teisinį pagrindą, išduotas ginčijamas pažymėjimas buvo išduotas be teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, ginčydamas Mainų sutartį, (duomenys neskelbtini) Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto M. S. vardu, neginčijo.

Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, yra pripažintinas iš dalies negaliojančiu ir P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po P. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties Vilniaus rajono notarų biuro notarės D. S. (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro ūkio pastatai 2JI/m, 3JI/p, 4JI/p, 5JI/m ir kiemo įrenginiai, (duomenys neskelbtini). Priešieškinio reikalavimai – laikyti, kad ginčo pažymėjime ir paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentą mirusiajam P. T. priklausė ½ dalis ūkio pastatų 2JI/m, 3JI/p, kiemo rūsio 4JI/p, pirties 5JI/m ir kiemo įrenginių, netenkintini, kadangi teismas negali keisti šių ginčijamų sandorių turinio (CK 1.138 str.). Todėl priešieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 178, 185 str. str.).

Dėl ieškinio senaties termino tiek ieškinio reikalavimams, tiek priešieškinio reikalavimams.

Atsakovai J. N., M. S. ir jų atstovai prašė taikyti ieškovo reikalavimams ieškinio senatį.

Pagal LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr.VIII-1864) 10 str. 1 d. CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimus pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą.

LR CK (įsigal. nuo 2001-07-01) 1.125 str. 1 d. bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, o pagal LR CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Ieškininė senatis yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį ginama pažeista teisė. Ieškininės senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau apginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Ieškininės senaties institutas nustatytas abiejų teisinio santykių šalių interesais. Ieškinio senaties institutas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą į šį pažeidimą per visą ieškininės senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, kita ieškinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Ieškovo prašomai pripažinti negaliojančia iš dalies 1994-07-28 Mainų sutarčiai ginčyti pagal LR CK 84 str. (1964 m. redakcija) buvo nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas.

Pagal LR CK 86 str. (1964 m. redakcija) ieškininės senatis termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o LR CK 83 str. (1964 m. redakcija) nustatė, jog pasibaigus įstatymų nustatytam terminui išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą, pasibaigus pagrindinio reikalavimo ieškininės senaties terminui, išnyksta teisė ir į papildomų reikalavimų (netesybų, laidavimo ir pan.) gynybą, nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs.

Teismo nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino ginčyti (duomenys neskelbtini) Mainų sutartį. Kaip nurodė ieškovas apie jo pažeistas teises jis sužinojo, kai gavo 2005-05-04 VĮ Registrų centras raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.10, t.1). Kaip matyti iš VĮ Registrų centras atsiliepimo (b.l.50-51, t.1), jame nurodyta, kad ieškovas P. T. 2005-0331 kreipėsi su prašymu į VĮ Registrų centras Vilniaus filialą, kad būtų ištaisyti, jo manymu, neteisingi įrašai nekilnojamojo turto registre. Tai taip pat patvirtina byloje esantis P. T. 2005-03-31 pareiškimas VĮ Registrų centras (b.l.55, t.1). Su ieškiniu į teismą ieškovas P. T. kreipėsi 2011-04-06. Taigi, tai patvirtina, jog ieškovas sužinojęs apie savo pažeistas teises, siekdamas išsiaiškinti tikrąją padėtį, iš karto kreipėsi į atitinkamą valstybės instituciją su prašymu, tai atitinka CK 1.5 str. nustatytus principus. Todėl atsakovų J. N., M. S. bei jų atstovų nurodytos aplinkybės, jog ieškovas apie ginčijamo sandorio sudarymą žinojo iš viešojo registro duomenų dar (duomenys neskelbtini), atlikdamas jam priklausančio nekilnojamojo turto registraciją (kai tuo metu jau buvo įregistruota (duomenys neskelbtini)ginčo mainų sutartis), atmestinos kaip nepagrįstos

Esant aukščiau išdėstytom aplinkybėm, manytina, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino, todėl ieškovo reikalavimams taikytinas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, 2000-07-18 Nr.VIII-1864, 10 str. 1 d., LR CK 1.125 str., 1.127 str. 1 d.).

Ieškovo bei jos atstovės prašymas taikyti priešieškinio reikalavimams ieškinio senatį yra nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas. Ieškovas ir jo atstovė nepateikė jokių oficialių duomenų, kad būtent nuo 1995 metų atsakovui J. N. buvo žinoma apie ginčijamame pažymėjime ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodytus duomenis apie ginčo ūkinius pastatus. Atkreiptinas dėmesys, jog pats ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, jog atsakovas J. N. jokių pretenzijų ieškovui dėl ginčo ūkinių pastatų niekada nereiškė, tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu jau nurodė, kad J. N. nuo pat 1995 metų jau reiškė pretenzijas. Todėl laikytina, jog apie ginčijamuose iš dalies pažymėjime ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodytus duomenis atsakovui tapo žinoma gavus ieškovo ieškinį.

Kadangi ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies, atitinkamai tarp ginčo šalių paskirstytinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos bei išlaidos valstybei (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.). Ieškovas P. T., mirė (duomenys neskelbtini), jis buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Ieškovas buvo pakeistas jo teisių perėmėju V. T. 2013-11-27 teismo posėdžio metu. Atsakovai J. N. ir M. S. buvo atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, jiems taip pat buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Ieškinį atmetus, valstybei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsakovui J. N. teiktinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro – 2000 Lt, o atsakovui M. S. - 2994 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad viso už atsakovams teiktiną teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidų suma yra gana ženkli – 4994 Lt, į bylos sudėtingumą, nagrinėjimo bei jos stabdymo laikotarpį, jog tiek ieškovas, tiek atsakovai buvo nuosekliai ir tinkamai atstovaujami byloje, ir visiems buvo teiktina antrinė teisinė pagalba (ieškovas P. T. mirė (duomenys neskelbtini), ieškovas buvo pakeistas jo teisių perėmėju V. T. 2013-11-27 teismo posėdžio metu), vadovaujantis protingumo ir teisingumo ir sąžiningumo principais bei CPK 96 str. 4. d., bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovo teisių perėmėjo V. T., nepriteistinos (CK 1.5 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 263-270 str. str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti iš dalies negaliojančiu (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio (duomenys neskelbtini) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria pažymėta, kad mirusiam P. T. (duomenys neskelbtini) kaime, pagal asm. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė ūkio pastatai 2JI/m, 3JI/p, kiemo rūsys 4JI/p, pirtis 5JI/m ir kiemo įrenginiai.

Pripažinti iš dalies negaliojančiu ieškovui P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po P. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties Vilniaus rajono notarų biuro notarės D. S. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuria pažymima, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro ūkio pastatai 2JI/m, 3JI/p, 4JI/p, 5JI/m ir kiemo įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė