Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-382-556/2022

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-22
Bylos Nr.: eA-382-556/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02318-2020-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Neringa Švedienė
Pareiškėjas: M. B. M.
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Saverda“, uždaroji akcinė bendrovė „Surfkolita“, uždaroji akcinė bendrovė „J. ARCH“, J. ARCH, UAB "Surfkolita", UAB "Saverda"

Kategorijos

17.3.3Statybą leidžiančio dokumento panaikinimas

Administracinė byla Nr. eA-382-556/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02318-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 17.3.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Saverda“, uždaroji akcinė bendrovė „Surfkolita“, uždaroji akcinė bendrovė „J. ARCH“) dėl statybos leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. rugpjūčio 13 d. išduotą leidimą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas), suteikiantį teisę uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Saverda“ atlikti jai nuosavybės teise priklausančio gamybinio pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis yra negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių pastate 3G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkas. Žemės sklypai prie pastatų 3G1p (duomenys neskelbtini), ir 17P1b (duomenys neskelbtini), nesuformuoti. Pareiškėjas pateikė prašymą Administracijai organizuoti žemės sklypo prie pastato 3G1p (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tačiau gretimo pastato savininkė UAB „Saverda“ nesutiko su pateiktu projektu, dėl to Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1407-475/2020 pagal pareiškėjo ieškinį atsakovams UAB „Saverda“ ir UAB „Žakona“. UAB „Saverda“ siūlomas suformuoti žemės sklypas persidengia su pastatui 3G1p, kuriame yra pareiškėjui priklausančios patalpos, eksploatuoti formuojamu žemės sklypu. Į pareiškėjo gamybines patalpas pastate 3G1p (duomenys neskelbtini), nėra patekimo, todėl pareiškėjas suprojektavo pakeliamuosius vartus. Nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1407-475/2020 2020 m. rugpjūčio 21 d. buvo gautas atsakovo UAB „Saverda“ atstovės advokatės D. Žvingilienės prašymas dėl dokumentų pridėjimo prie bylos, kurio prieduose buvo pateiktas UAB „Saverda“ gamybinės paskirties pastato paprastojo remonto projektas ir Leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą.

2.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Skundžiamas Leidimas pažeidžia pareiškėjo teises ir interesus, kadangi pagal UAB „Saverda“ gamybinio pastato paprastojo remonto projekto sprendinius pastate ketinama įrengti pakeliamuosius vartus, siekiant užimti žemės sklypo dalį priešais pareiškėjo gamybines patalpas, į kurias pasunkės krovininių automobilių įvažiavimas. UAB „Saverda“ gamybinis pastatas 17P1b iš fasadinės pusės turi dvejus vartus, yra naudojamas sandėliavimo veiklai, todėl nėra jokios būtinybės įsirenginėti dar kitus vartus priešingoje pastato pusėje. UAB „Saverda“ įsirengus papildomus vartus, bendrame ir pusiau uždarame kieme, iš kurio yra numatytas patekimas į pareiškėjo patalpas, padidės transporto srautai ir bus apsunkinta krovinių apyvarta.

2.3. Leidimas išduotas pažeidžiant statybos norminių aktų reikalavimus, būtent Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą, numatantį, jog statybą leidžiančiam dokumentui gauti žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas) ir kuriame numatoma vykdyti statybos darbus arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, be kita ko, turi būti pateikiami šie dokumentai: sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju. Leidimas išduotas nesant nurodytų Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte sutikimų. Nors UAB „Saverda“ pateiktame paprastojo remonto techniniame darbo projekte nurodyta, kad privažiavimas prie pastato lieka tas pats, tačiau faktiškai pagal projektą įrengiami nauji vartai iš kitos pastato pusės, kur šiuo metu nėra privažiavimo. Žemės sklypas prie UAB „Saverda“ pastato nesuformuotas, o dėl žemės sklypo ribų formavimo vyksta teisminis ginčas.

2.4. Ginčijamame Leidime nurodyta, kad teritorija nėra saugoma, jog tai nėra nei kultūros paveldo objekto teritorija, nei kultūros paveldo vietovė. Tačiau tai prieštarauja UAB „Saverda“ į civilinę bylą pateiktame Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 30 d. rašte Nr. (12.12-K)2K-13147 nurodytoms aplinkybėms, kad formuojamas žemės sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruotos, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. JV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ paskelbtos valstybės saugoma, kultūros paveldo vietovės – Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vizualinės apsaugos pozonį.

2.5. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punktą, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiami statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytiniai pritarimai statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017 ) 6 priedo 1 punktą, jei statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba numatomi statyti mažesniais nei norminiai atstumais iki kitų statinių iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma gauti šių subjektų rašytinius pritarimus statinio projektui. Išduodant Leidimą tokio pobūdžio rašytinių pritarimų statinio projektui nebuvo gauta. Skundžiamas Leidimas išduotas nepagrįstai ir neteisėtai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Ginčijamas Leidimas yra išduotas pagal 2020 m. projektuotojo UAB „J. ARCH“ parengtą gamybinio pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą (toliau – ir Projektas). Gamybinis pastatas 17P1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paprastajam remontui buvo išduotas ginčijamas Leidimas, priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Saverda“. Pareiškėjui priklausančios negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastate 3G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyti pastatai ribojasi ir yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje.

3.2. Būtina įvertinti pareiškėjo subjektinę teisę reikšti reikalavimą, kurio patenkinimas teismo sprendimu nesukeltų jam pasekmių. Teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad į teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų. Paprastojo remonto darbais pareiškėjui nebuvo apribotos ir suvaržytos jo turimos naudojimosi teisės į jo nuosavybės teise turimą turtą. Todėl pareiškėjo teisių Leidimas nepažeidė. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš naujų vartų įrengimo gamybinio pastato 17P1b šiaurinėje pusėje. Tačiau pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog vartų įrengimas šioje pastato pusėje trukdys įvažiavimui į jo patalpas, kelia abejonių, nes nėra duomenų, kad toje vietoje bus faktiškai važiuojama į pastatą 3G1p, iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų matyti žalia veja. Pagal Leidimo sprendinius, ginčo pastato paprastojo remonto sprendiniais nėra numatyti jokie darbai, galintys turėti įtakos greta esančiam pastatui 3G1b ar juo labiau jame esančioms pareiškėjo patalpoms.

3.3. Statinio paprastasis remontas – statyba, kurios tikslas yra atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (Statybos įstatymo 2 str. 58 d.). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau – ir STR 1.01.08:2002), 12 punkte taip pat numatyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Leidimu buvo leista atlikti mažiausios apimties statybos darbus ginčo pastate, kurie nekeičia jokių esminių pastato savybių, parametrų, išorės gabaritų, t. y. tokio pobūdžio darbai, kurie neišeina už remontuojamo pastato ribų ir savo paskirtimi nedaro ir net negali daryti kokio nors poveikio gretimose teritorijose esančio turto savininkų turtiniams interesams. Be to, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis nenumato prievolės gauti greta esančio pastato dalies savininko sutikimą, jei yra atliekami ne jam priklausančių patalpų paprastojo remonto darbai.

3.4. Skunde pateikiama pareiškėjo nuomonė dėl tikslingumo ar būtinybės nebuvimo įrengti papildomus vartus ginčo pastate paprastojo remonto sprendiniais yra visiškai nesusijusi su šios bylos ginču, kadangi tai niekaip negali paneigti paties statybos leidimo teisėtumo. Savininkas turi teisę naudoti savo turtą leistinais būdais. Leidimo panaikinimas niekaip nelemtų pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų apimties.

3.5. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 8 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio terminas skundui paduoti dėl administracinio akto panaikinimo. Ši taisyklė leidžia daryti išvadą, jog teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laiko požiūriu ir yra siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-206-556/2017 dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo nurodė, jog „Infostatyba“ duomenų bazėje paskelbta viešai prieinama informacija buvo visiškai pakankama pasinaudoti teise į teisminę gynybą, nes buvo nurodyti esminiai skundžiamo teisės akto turinį sudarantys elementai, t. y. aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, taip pat suprantamos kylančios pasekmės – nauja statyba greta pareiškėjo sklypo. Ginčo atveju Leidimas 2020 m. rugpjūčio 13 d. buvo paskelbtas IS „Infostatyba“, todėl būdamas rūpestingas pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti apie ginčijamo Leidimo išdavimą. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2020 m. rugsėjo 21 d., vėliau nei praėjus vienam mėnesiui po jo paskelbimo viešai. Pareiškėjas neprašo atnaujinti praleisto termino. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie Leidimo ir projekto pateikimą civilinėje byloje Nr. e2-1407-475/2020, nuo kurio pareiškėjas galbūt skaičiuoja skundo padavimo teismui terminą, nepateisina termino praleidimo bei nesudaro pagrindo nesilaikyti kreipimosi į teismą terminų.

3.6. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Saverda“ atitiko nurodytus reikalavimus, taigi, turėjo teisę įgyvendinti statytojo teisę. Be to, STR 1.05.01:2017 4 priedo 3 punkte numatyta, kad žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais neprivaloma, kai nesuformuoti žemės sklypai, atliekant statinio paprastąjį remontą. Pareiškėjo nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 ir 15 punktų reikalavimų pažeidimai nenumato reikalavimo paprastojo remonto atveju pateikti sutikimą, pritarimą savininko patalpų, esančių pastate, kuris yra greta pastato, kuriame planuojama atlikti paprastąjį remontą.

3.7. STR 1.05.01:2017 11 punktas numato, kad, norint gauti leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir šio reglamento 6 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir (ar) žymos statinio projekte) statinio projektui. Skunde minimas šio reglamento 6 priedo 1 punktas reglamentuoja, kad iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jei statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba numatomi statyti mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių, privaloma gauti tų statinių savininkų, o, esant atitinkamam savininko įgaliojimui, – tų statinių valdytojų ar naudotojų rašytinius pritarimus statinio projektui. Tačiau nei viena iš šių nuostatų nenumato pareigos statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikti teritorijoje greta esančio statinio dalies patalpų savininko sutikimą, jei yra numatoma atlikti kitam savininkui – statytojui priklausančio kito pastato paprastąjį remontą. Taigi pareiškėjas nenurodė ir jokių teisinių pagrindų sutikimams gauti statytojui priklausančio statinio paprastojo remonto darbams atlikti.

3.8. Projekte nurodyta aplinkybė, jog privažiavimai prie pastato lieka tie patys, reiškia tai, kad pastato vieta teritorijoje bei patekimas iki jo nuo pagrindinės gatvės – (duomenys neskelbtini) – nesikeičia. Ši aplinkybė nėra susijusi su projekto sprendiniais dėl naujų vartų įrengimo bei nepagrindžia jokio Leidimo neteisėtumo.

3.9. Teritorija, kurioje yra gamybinis pastatas 17P1b, patenka ne į pačią saugomą kultūros paveldo vietovę Senamiestį, tačiau į jos vizualinės apsaugos pozonį. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. Ši zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius. Vienas iš tokių – vizualinės apsaugos pozonis – už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą. Taigi, teritorija, į kurią patenka remontuojamas pastatas, nėra pati kultūros paveldo vietovė, o tokios vietovės vizualinės apsaugos pozonis, kurio neapima pačios kultūros paveldo vietovės ribos. Todėl Leidime nurodyti duomenys, kad objektas, kuriam yra išduodamas Leidimas, nėra kultūros paveldo vietovėje, yra teisingi. Be to, šie pareiškėjo argumentai visiškai nėra susiję su galimu jo teisių pažeidimu. Teismai ne kartą yra pasisakę, jog bet kokie pareiškėjo argumentai, kurie yra susiję ne su jo teisių ar teisėtų interesų gynyba, o turintys viešosios teisės gynybos požymių, turi būti atmesti. Akivaizdu, kad pareiškėjo argumentai dėl kultūros paveldo vietovės yra susiję ne su jo tariamu teisių pažeidimu, o su viešojo intereso gynimu. Pareiškėjas, kaip privatus asmuo, nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Saverda“ prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir paaiškino, jog nėra pagrindo naikinti Leidimą, kadangi iš Projekte esančios sklypo schemos matyti, jog UAB „Saverda“ priklausantis pastatas 17P1b, pažymėtas Nr. 1, ribojasi su pastatu 3G1p, pažymėtu Nr. 2, kurio patalpų dalis priklauso pareiškėjui. Prie šio pastato galimi net du privažiavimai. Gamybinio pastato 17P1b Projekto bendroje dalyje aiškiai nurodyta, kad šiame pastate vietoje šiaurinėje ir pietinėje pusėje esančių langų bus išpjaunamos durys automobiliams įvažiuoti ir kad durų plotis bus ne didesnis kaip esamų langų. Projekte nurodyti paprastojo remonto darbai niekaip neapribos, nei kaip nors kitaip suvaržys pareiškėjo teisės naudotis jam priklausančia pastato 3G1p dalimi. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog bus apribotos jo teisės patekti prie pastato 3G1p. Iš www.regia.lt žemėlapio ištraukos aiškiai matyti išvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą, kuriame stovi pastatai – 17P1b ir 3G1p. Pareiškėjas turės neribotą galimybę patekti prie savo pastato 3G1p.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Saverda“ prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkino iš dalies, priteisė iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Saverda“ 439,85 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

6. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl 2020 m. rugpjūčio 13 d. Leidimo, išduoto trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Saverda“ atlikti statinio – gamybinio pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą. Leidimas buvo išduotas pagal 2020 m. projektuotojo UAB „J. ARCH“ parengtą gamybinio pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate 3G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkas. Pastatas 3G1p, kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios patalpos, ribojasi su trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Saverda“ nuosavybės teise priklausančiu gamybiniu pastatu 17P1b (duomenys neskelbtini), pareiškėjui priklausančių negyvenamųjų patalpų dalis iš vakarų pusės ribojasi su trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Saverda“ priklausančio gamybinio pastato 17P1b dalimi iš rytų pusės ir tai matyti iš Kadastro duomenų bylos statinių išdėstymo plano. Pareiškėjas skundžiamo Leidimo neteisėtumą ir savo teisių bei interesų pažeidimą iš esmės sieja su durų (vartų) automobiliams įvažiuoti įrengimu gamybinio pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje, bendrame vidiniame kieme, kuriame pareiškėjas ketina įrengti pagal UAB „Archbankas“ parengtą jo gamybinės paskirties pastato patalpų (emaliavimo cecho) (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą pakeliamuosius vartus su durimis, per kuriuos galėtų patekti į jo gamybinės paskirties pastato patalpas vakarinio fasado pusėje, į kurias nėra jokio kito patekimo.

8. Teismas dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą nurodė, kad UAB „Saverda“ parengto Projekto sprendiniai patvirtina, jog projektuojamos naujos durys automobiliams įvažiuoti (vartus) šiaurinėje gamybinio pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), pusėje yra vidiniame gamybos ir pramonės paskirties objektų teritorijos pastatų kieme. Taip pat iš UAB „Archbankas“ parengto pareiškėjo gamybinės paskirties pastato patalpų (emaliavimo cecho) (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekto sprendinių matyti, jog numatoma įrengti pakeliamuosius vartus su durimis patekimui į gamybinės paskirties pastato patalpas vakarinio fasado pusėje. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas bei trečiasis suinteresuotas asmuo ketina tame pačiame gamybos ir pramonės paskirties objektų teritorijos vidiniame kieme įrengti duris ir vartus su durimis automobiliams įvažiuoti, užtikrindami patekimą į jiems nuosavybės teise priklausančias gamybinės paskirties pastatų patalpas. Kadangi pareiškėjo patalpos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Saverda“ pastatas ribojasi sienomis, todėl akivaizdu, jog, abiejuose pastatuose ir patalpose įrengus pakeliamuosius vartus ir duris automobiliams įvažiuoti, funkcionuojančius tame pačiame bendrame gamybos ir pramonės paskirties objektų teritorijos kieme, objektyviai dėl padidėjusių transporto priemonių srautų gali pasunkėti privažiavimas (patekimas) į pareiškėjo patalpas, į kurias nėra jokio kito patekimo, išskyrus projektuojamus pakeliamuosius vartus su durimis.

9. Teismas, įvertinęs tai, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami (Statybos įstatymo 27 str. 24 p.), bei tai, kad pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas turi materialinį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistos savo materialiosios teisės netrukdomai patekti į nuosavybės teise valdomas gamybinės paskirties patalpas, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti UAB „Saverda“ išduotą Leidimą, susijęs su pareiškėjo subjektinių teisių gynimu, todėl nagrinėtinas teisme.

10. Teismas, pasisakydamas dėl termino kreiptis į teismą, vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas Leidimas kaip individualus administracinis aktas buvo priimtas ne dėl pareiškėjo, o būtent UAB „Saverda“ prašymo pagrindu, todėl pareiškėjas neturėjo pareigos domėtis vieša informacija per IS „Infostatyba“ apie skundžiamo Leidimo priėmimą. Taip pat pareiškėjas neturėjo jokios kitos informacijos, jog tokio pobūdžio individualus administracinis aktas galėjo būti priimtas. Todėl skundo padavimo teismui termino eigos pradžia skaičiuotina nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d., kai pareiškėjas susipažino su į civilinę bylą Nr. e2-1407-475/2020 UAB „Saverda“ atstovės advokatės D. Žvingilienės 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateiktais dokumentais, tarp kurių buvo pateiktas ir skundžiamas Leidimas. Teismas iš „Liteko“ nustatė, jog pareiškėjas skundą teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė 2019 m. rugsėjo 18 d. Pareiškėjas, 2020 m. rugpjūčio 21 d. susipažinęs civilinėje byloje Nr. e2-1407-475/2020 su UAB „Saverda“ atstovės advokatės D. Žvingilienės 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateiktu Leidimu, nepraleido vieno mėnesio termino skundui paduoti dėl Leidimo panaikinimo, skundą paduodamas teismui 2019 m. rugsėjo 18 d.

11. Dėl Leidimo teisėtumo teismas nurodė, kad statybą leidžiantis dokumentas yra dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą (Statybos įstatymo 2 str. 87 p.). Statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas yra atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (Statybos įstatymo 2 str. 58 p.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos STR 1.01.08:2002 12 punkte, kuriame numatyta, jog statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Paprastojo remonto darbai išvardyti STR 1.01.08:2002 12.2–12.12 punktuose. Teismas pagal nurodytą reguliavimą įvertino, kad paprastojo remonto darbų pobūdis ir apimtys nesusijusios su esminių pastato konstrukcijų keitimu, pastato rekonstravimu ar kapitalinio remonto darbais. Statybą leidžiančius dokumentus apibrėžia Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis. Statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiami Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyti dokumentai.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas nurodė, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatyti tam tikri atvejai, kada yra privaloma gauti tam tikrų subjektų rašytinius pritarimus statinio projektui iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas pažymėjo, jog ginčo atvejis, susijęs su paprastuoju gamybinio pastato remontu, į Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte apibrėžtus atvejus nepatenka, ir, pagal STR 1.05.01:2017 6 ir 7 prieduose numatytus reikalavimus, atliekant pastato paprastojo remonto darbus, neprivalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), atliekant pastato paprastojo remonto darbus žemės sklype, kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas). Nagrinėjamo ginčo atveju Leidimas išduotas gamybinio pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), paprastajam remontui, būtent pastatui, kuris yra nesuformuotame žemės sklype. Prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastato patalpų taip pat nėra suformuoto žemės sklypo. Be to, skundžiamas Leidimas išduotas paprastojo remonto Projektui, pagal kurį remontuojamo gamybinio pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), išoriniai dydžiai ir teritorija nekinta. Pagal Projekto sprendinius, gamybinio pastato 17P1b šiaurinėje ir pietinėje pusėje vietoj langų, įrengus duris automobiliams įvažiuoti, kurių plotis numatytas ne didesnis kaip esamų langų, ir papildomų sąramų projektavimas nenumatytas, remonto darbai apims tik remontuojamą pastatą ir neturės jokio poveikio greta esantiems statiniams, patalpoms ir jų teritorijoms.

13. Teismo nuomone, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo neišduoti UAB „Saverda“ Leidimo atlikti paprastąjį remontą dėl to, jog žemės sklypas nesuformuotas ir UAB „Saverda“ šio sklypo nevaldė nuosavybės teise ir nesinaudojo kitais pagrindais. Taip pat atliekant pastato paprastąjį remontą Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimai neturėjo būti taikomi, kadangi dėl paprastojo remonto Projekto sprendinių gamybinio pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), apimtys, vieta ir atstumai iki gretimų sklypų ribų nesikeitė. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Saverda“ neturėjo pareigos gauti gretimų žemės sklypų naudotojų ar savininkų sutikimo ar susitarimo dėl neišlaikytų mažesnių negu norminiai atstumų iki gretimų sklypų ribų, taip pat nebuvo reikalinga laikino naudojimosi kitu gretimu sklypu dėl paprastojo remonto darbų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovui išduodant skundžiamą Leidimą pareiškėjo, pastato 3G1p (duomenys neskelbtini), patalpų savininko, teisės pažeistos nebuvo, pareiškėjo sutikimas ar susitarimas su UAB „Saverda“ nebuvo reikalingas išduodant skundžiamą Leidimą, be to, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimai, išduodant Leidimą, suteikiantį teisę atlikti gamybinio pastato 17Plb, esančio nesuformuotame žemės sklype, paprastąjį remontą, nebuvo pažeisti. Be to, teismas pažymėjo, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.). Taigi, Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas reikalavimas statytojui valdyti nuosavybės teise ar naudoti kitais pagrindais žemės sklypą, kuriame statomas statinys, nagrinėjamo ginčo atveju atliekant trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Saverda“ pagal išduotą skundžiamą Leidimą paprastojo remonto darbus pastate 17P1b (duomenys neskelbtini), nesuformuotame žemės sklype, netaikomas ir pareiškėjo teisių nepažeidė.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytas Leidimo išdavimo pažeidimas, t. y. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus rašytinis pritarimo Projektui nebuvimas, niekaip nelemtų pareiškėjo subjektinių teisių. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos tikslas – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 str.). Pareiškėjo nurodytas pažeidimas dėl kultūros paveldo apsaugos susijęs su valstybės (viešuoju) galimu interesų pažeidimu (ABTĮ 5 str. 3 d. 2 p., 55 str. 1 d.). Kultūros paveldo apsauga nėra tiesiogiai susijusi su pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimu ir tai nesudaro pareiškėjui kliūčių patekti į jam priklausančias patalpas iš vidinio kiemo bei jomis tinkamai naudotis, ir pareiškėjas nėra subjektas, ginantis viešąjį interesą. Be to, išduodant skundžiamą Leidimą nebuvo reikalingas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus rašytinis pritarimas Projektui dėl paprastojo remonto. Gamybinis pastatas 17P1b patenka ne į kultūros paveldo objekto teritoriją, o kultūros paveldo vietovės – Senamiesčio vizualinės apsaugos pozonį (Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 11 str. 6 d. 2 p.). Leidimas, suteikiantis teisę UAB „Saverda“ atlikti gamybinio pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus, negali turėti įtakos ar būti kliūtimi kultūros paveldo objekto apžvalgai. Analogiškas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytoja J. Š., rengusi UAB „Saverda“ gamybinio pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto Projektą. Liudytoja J. Š. nurodė, jog pastatas yra gamybos ir pramonės paskirties objektų teritorijoje už Senamiesčio kultūros paveldo teritorijos ribos ir patenka į Senamiesčio vizualinės apsaugos pozonį, kuriame nėra veiklos draudimų. Taip pat liudytoja patvirtino, jog privažiavimas pagal Projektą prie UAB „Saverda“ gamybinio pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), nesikeitė, liko toks pats.

15. Teismas akcentavo, kad paprastojo remonto techniniu Projektu nėra sprendžiami privažiavimo prie pastato klausimai, paprastojo remonto atveju privažiavimas prie UAB „Saverda“ pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), gamybos ir pramonės paskirties objektų teritorijoje negali būti keičiamas. Bylos duomenys patvirtina, jog privažiavimas prie UAB „Saverda“ gamybinio pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), išlieka nepakitęs, prie gamybos ir pramonės paskirties objektų teritorijos ir ginčo pastato privažiuojama iš Kauno miesto gatvės – (duomenys neskelbtini). Privažiavimo keliai projektuojami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo metu. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, 491.2 punkte numatyta, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą (bent viena žemės sklypo kraštinė turėtų ribotis su gatve ar keliu, išskyrus atvejus, kai patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą). Formuojant žemės sklypą privažiavimo keliui (gatvei) turi būti įvertinti kelių ir gatvių parametrams keliami reikalavimai, nustatyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovas Leidimą UAB „Saverda“ išdavė teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimų bei pareiškėjo teisių ir interesų, todėl naikinti skundžiamą Leidimą nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

16. Teismas, pasisakydamas dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Saverda“ byloje pateikto prašymo dėl 500 Eur išlaidų atlyginimo, nurodė, kad teismo sprendimu apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. UAB „Saverda“ pateiktas 2021 m. sausio 11 d. prašymas / paaiškinimas vertintas kaip atsiliepimas į skundą. Įvertinęs teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio 2 punkte numatytus kriterijus bei atsižvelgdamas į Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 punktus, teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Saverda“ priteisė 439,85 Eur (100+139,85+200) iš pareiškėjo (ABTĮ 40 str. 1, 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėjo, nes, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, savo išlaidų atlyginimą iš kitos proceso šalies turi teisę gauti proceso šalis, kurios naudai priimtas galutinis sprendimas byloje.

III.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. UAB „Saverda“ užsakymu parengtas žemės sklypo formavimo planas persidengia su pareiškėjo parengtu žemės sklypo formavimo planu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-200-475/2021 tretieji asmenys G. Z. ir UAB „Makveta“ taip pat nesutinka su UAB „Saverda“ formuojamu žemės sklypu ir pateikė savarankišką reikalavimą. Pagrindiniai nesutikimo motyvai su formuojamu UAB „Saverda“ žemės sklypo projektu. Būtent naujai formuojami privažiavimai ir pažeidžia pareiškėjo nuosavybės teises netrukdomai naudotis nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje pateikta nuosavybės teisės samprata – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pareiškėjui įgijus patalpas, jokio apribojimo patekti prie jų nebuvo. Naujai įrengiami vartai ir formuojami privažiavimai prie jų pažeidžia pareiškėjo valdymo teisę. CK 4.35 straipsnio 1 dalyje konstatuota, kad valdymas gali būti pažeistas ne tik paimant daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, bet ir trukdant valdyti daiktą. Be to, CK 4.98 straipsnis suteikia teisę savininkui reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusiujusius su valdymo netekimu.

18.2. Teismas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą konstatavo, kad pareiškėjo patalpos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Saverda“ pastatas ribojasi sienomis, todėl akivaizdu, jog, abiejuose pastatuose ir patalpose įrengus pakeliamuosius vartus ir duris automobiliams įvažiuoti, funkcionuojančius tame pačiame bendrame gamybos ir pramonės paskirties objektų teritorijos kieme, objektyviai dėl padidėjusių transporto priemonių srautų gali pasunkėti privažiavimas (patekimas) į pareiškėjo patalpas, į kurias nėra jokio kito patekimo, išskyrus projektuojamus pakeliamuosius vartus su durimis, tačiau dėl pažeistų pareiškėjo nuosavybės teisių nepasisakė ir tuo pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą.

18.3. Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas, 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas). Konkrečiu atveju, pažeidžiant Konstituciją bei Konstitucinio Teismo išaiškinimus, byla buvo išnagrinėta neįvertinus ginčo esmės, būtent pareiškėjo pažeistų nuosavybės teisių. Kaip nurodė Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis yra neatskiriamai susijusi su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimas, 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimas, 2013 m. sausio 25 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad šiomis nuostatomis yra nustatyta asmens teisė į teisminę pažeistų jo konstitucinių teisių ir laisvių gynybą. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, 2008 m. sausio 22 d. nutarimas).

Atsiliepimas

19. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo pagrindų. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nenustatė teisių pažeidimo, laikytini nepagrįstais ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas negalėtų būti naikinamas. Ginčo atveju Leidimas išduotas 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir, priešingai nei nurodoma skunde, tą pačią dieną paskelbtas IS „Infostatyba“ (ištrauka iš IS „Infostatyba“ pridedama). IS „Infostatyba“ nurodyti esminiai skundžiamo teisės akto – Statybos leidimo turinį sudarantys elementai, t. y. teisės aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, objekto adresas, taip pat suprantamos kylančios pasekmės – paprastasis remontas statinio, kuris yra teritorijoje (duomenys neskelbtini), kurioje nekilnojamąjį turtą (negyvenamąsias patalpas) turi ir pareiškėjas, dėl kurio naudojimo tariamo apribojimo kildina ir savo subjektinės teisės atsiradimą reikšti šį skundą. Terminas ginčyti Leidimą yra praleistas, kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi (pirminis skundas teisme registruotas 2020 m. rugsėjo 21 d.), vėliau nei praėjus vienam mėnesiui po jo paskelbimo viešai 2020 m. rugpjūčio 13 d. Be to, civilinėje byloje advokatės D. Žvingilienės prašymas pridėti prie bylos šioje byloje ginčijamą statybos leidimą yra ne 2020 m. rugpjūčio 21 d., kaip teigiama patikslintame skunde, o 2020 m. rugpjūčio 19 d. Taigi net ir skaičiuojant sužinojimo momentą nuo duomenų pateikimo civilinėje byloje šis terminas laikytinas praleistu.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Saverda“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; priteisti UAB „Saverda“ iš apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad ginčas dėl žemės sklypų prie pastatų 3Glp ir 17Plb suformavimo yra sprendžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-200-475/2021. Pareiškėjo ginčijamas UAB „Saverda“ išduotas Leidimas Administracijos yra įregistruotas dar 2020 m. rugpjūčio 13 d., o pareiškėjui išduotas Leidimas registruotas tik 2021 m. sausio 12 d. Paprastojo remonto darbai UAB „Saverda“ nebuvo apriboti, jis tuos darbus vykdo tik jam vienam teisėtai priklausančiose patalpose ir paprastojo remonto darbų pobūdis ir apimtys nesusijusios su esminių pastato konstrukcijų keitimu, pastato rekonstravimu ar kapitalinio remonto darbais, ginčo pastato paprastojo remonto darbais nėra numatyti jokie darbai, galinčiais turėti įtakos greta esančiam pastatui 3Glb bei jame esančioms pareiškėjui priklausančioms patalpoms. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas neįrodė, jog jo ginčijamas Leidimas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus. Be to, teismas pažymėjo, jog paprastojo remonto techniniu Projektu nėra sprendžiami privažiavimo prie pastato klausimai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje tikrinamas ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. Leidimo, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto UAB „Saverda“, atlikti statinio – gamybinio pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl ginčijamo Leidimo panaikinimo atmetė, konstatuodamas, kad atsakovas Leidimą UAB „Saverda“ išdavė teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų bei pareiškėjo teisių ir interesų, todėl naikinti Leidimą nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

25. Nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog jo skundas turėjo būti tenkintas, nurodo, kad naujai įrengiami vartai ir formuojami privažiavimai prie jų pažeidžia pareiškėjo valdymo teisę. UAB „Saverda“ užsakymu parengtas žemės sklypo formavimo planas persidengia su pareiškėjo parengtu žemės sklypo formavimo planu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-200-475/2021 tretieji asmenys taip pat nesutinka su UAB „Saverda“ formuojamu žemės sklypu ir pateikė savarankišką reikalavimą. Pagrindiniai nesutikimo motyvai su formuojamu UAB „Saverda“ žemės sklypo projektu. Pareiškėjo teigimu, būtent naujai formuojami privažiavimai ir pažeidžia pareiškėjo nuosavybės teises netrukdomai naudotis nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Pirmosios instancijos teismas dėl pažeistų pareiškėjo nuosavybės teisių nepasisakė ir tuo pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą.

26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

27. Teisėjų kolegija nurodyta apimtimi įvertinusi bylos medžiagą ir patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių ginčo aspektų, išsamiai įvertino ne tik ginčijamam administraciniam aktui taikomų teisės aktų reikalavimus, bet ir šio Leidimo įtaką pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal Projekto sprendinius, gamybinio pastato 17P1b šiaurinėje ir pietinėje pusėje vietoje langų, įrengus duris automobiliams įvažiuoti, kurių plotis numatytas ne didesnis, kaip esamų langų, ir papildomų sąramų projektavimas nenumatytas, remonto darbai apims tik remontuojamą pastatą ir neturės jokio poveikio greta esantiems statiniams, patalpoms ir jų teritorijoms (žr. nutarties 12 p.).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos dalykas – išduoto Leidimo teisėtumas, tikrinamoje byloje nėra sprendžiami žemės sklypų suformavimo prie ginčo pastatų klausimai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Administracijos išduoto Leidimo teisėtumo.

29. Byloje nustatyta, kad ginčijamas Leidimas yra išduotas pagal 2020 m. projektuotojo UAB „J. ARCH“ parengtą gamybinio pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą.

30. Statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 58 dalyje numatyta, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą (žr. nutarties 11 p.), pagrįstai konstatavo, kad paprastojo remonto darbų pobūdis ir apimtys nesusijusios su esminių pastato konstrukcijų keitimu, pastato rekonstravimu ar kapitalinio remonto darbais.

31. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio (Teisė būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimas) 2 dalį statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Teisėkūros subjektas Statybos įstatymo 3 straipsnio 1–2?dalyse įvardijo esmines sąlygas, lemiančias teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje. Tai teisiniai, o kartu ir faktiniai pagrindai, nuo kurių buvimo prasideda statybos procesas. Vienos iš šių aplinkybių nebuvimas arba daugiau nei vienos iš jų nebuvimas eliminuoja teisę būti statytoju ir užkerta kelią statybos procesui. Pirmosios instancijos teismas nutarties 13 punkte pagrįstai priėjo prie išvados, kad UAB „Saverda“ Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas reikalavimas valdyti nuosavybės teise ar naudoti kitais pagrindais žemės sklypą, kuriame statomas statinys, nagrinėjamo ginčo atveju pagal išduotą Leidimą atliekant paprastojo remonto darbus netaikomas. UAB „Saverda“ buvo tinkamas subjektas statytojo teisei įgyvendinti. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kad pastarasis teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, buvo taikomas netinkamai.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl ginčijamo Leidimo panaikinimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovui, išduodant skundžiamą Leidimą, pareiškėjo, pastato 3G1p (duomenys neskelbtini), patalpų savininko, teisės pažeistos nebuvo, pareiškėjo sutikimas ar susitarimas su UAB „Saverda“ nebuvo reikalingas išduodant skundžiamą Leidimą, be to, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimai, išduodant Leidimą, suteikiantį teisę atlikti gamybinio pastato 17P1b, esančio nesuformuotame žemės sklype, paprastąjį remontą, nebuvo pažeisti (žr. nutarties 13 p.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, kad gamybinis pastatas 17P1b patenka ne į kultūros paveldo objekto teritoriją, o kultūros paveldo vietovės – Senamiesčio vizualinės apsaugos pozonį, ir Leidimas, suteikiantis teisę UAB „Saverda“ atlikti gamybinio pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus, negali turėti įtakos ar būti kliūtimi kultūros paveldo objekto apžvalgai (žr. nutarties 14 p.) Pareiškėjas nenurodo jokių teisinių argumentų dėl šios skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šia apimtimi nepasisako.

33. Pareiškėjas (apeliantas) apeliaciniame skunde apskritai nepateikia jokios argumentacijos dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime paminėto teisinio reguliavimo netinkamo taikymo, taip pat nenurodo, kokie teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti išduodant Leidimą. Pareiškėjo esminiai nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu argumentai yra susiję su tuo, kad naujai įrengiami vartai ir formuojami privažiavimai prie jų pažeidžia pareiškėjo valdymo teisę. Kaip nurodo pareiškėjas, UAB „Saverda“ užsakymu parengtas žemės sklypo formavimo planas persidengia su pareiškėjo parengtu žemės sklypo formavimo planu; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-200-475/2021 tretieji asmenys taip pat nesutinka su UAB „Saverda“ formuojamu žemės sklypu.

34. Tikrinamu atveju Leidimas išduotas gamybinio pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), paprastajam remontui, kuris yra nesuformuotame žemės sklype. Pagal Projektą, remontuojamo gamybinio pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), išoriniai dydžiai ir teritorija nekinta; privažiavimai prie pastato lieka tie patys. Dėl paprastojo remonto Projekto sprendinių gamybinio pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), apimtys, vieta ir atstumai iki gretimų sklypų ribų nesikeitė (žr. nutarties 13 p.).

35. Pareiškėjo nesutikimo su pirmosios teismo spendimu argumentai, išdėstyti šios nutarties 33 punkte, neįrodo Leidimo neteisėtumo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra susijusios su Projekto sprendiniais dėl naujų vartų įrengimo bei nepagrindžia Statybos leidimo neteisėtumo. Be to, Leidimu žemės sklypų ribos ir plotas ar jų suformavimas nėra sprendžiami. Kaip nurodo pats pareiškėjas apeliaciniame skunde, žemės sklypų formavimo procedūros prie ginčo pastatų yra pradėtos, dėl ko vyksta ginčas civilinėje byloje bendrosios kompetencijos teisme.

36. Dėl pareiškėjo argumentų, nurodytų nutarties 33 punkte, detaliai pasisakė pirmosios instancijos teismas (žr. nutarties 15 p.), akcentuodamas, kad paprastojo remonto techniniu Projektu nėra sprendžiami privažiavimo prie pastato klausimai, paprastojo remonto atveju privažiavimas prie UAB „Saverda“ pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), gamybos ir pramonės paskirties objektų teritorijoje negali būti keičiamas. Taigi byloje nenustatyta, kad paprastojo remonto darbais pareiškėjui buvo apribotos ir suvaržytos jo turimos naudojimosi teisės į jo nuosavybės teise turimą turtą.

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, tinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Saverda“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo priteisti iš apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (500 Eur).

39. Nagrinėjamoje byloje galutinį teismo sprendimą priėmus ne pareiškėjo naudai buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Saverda“ teisės, todėl laikytina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d.).

40. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė šiuos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2021 m. birželio 7 d. pinigų priėmimo kvitą, 2021 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kurie patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo advokatei už suteiktas teisines paslaugas apmokėjo.

42. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 7, 8.11 punktus, Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, kuris 2020 m. IV ketvirtį (už atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėta 2021 m. birželio mėn.) sudarė 1 524,2 Eur, nagrinėjamu atveju maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 981,46 Eur. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (500 Eur) neviršija maksimalaus atlygintino išlaidų dydžio. Įvertinus kilusio ginčo pobūdį, atsižvelgus į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas tenkinamas ir jam iš pareiškėjo priteisiama 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. B. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Saverda“ iš pareiškėjo M. B. M. 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasArūnas SutkevičiusNeringa Švedienė