- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- eI3-439-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02318-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė (pirm.), Asta Urbonienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- M. B. M.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“, uždarosios akcinės bendrovės „Surfkolita“, uždarajai akcinei bendrovei „J. ARCH“, UAB "Saverda", UAB "Surfkolita", J. ARCH
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“ atstovui A. J., atstovei advokatei D. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. M. patikslintą skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Saverda“, uždarajai akcinei bendrovei „Surfkolita“, uždarajai akcinei bendrovei „J. ARCH“ dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išduotą leidimą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas), suteikiantį teisę UAB „Saverda“ atlikti jai nuosavybės teise priklausančio gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, taip pat pareiškėjas ir jo atstovas advokatas teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjas yra negyvenamųjų patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastate 3G1p unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), savininkas.
Žemės sklypai prie pastatų 3G1p (duomenys neskelbtini), ir 17P1b (duomenys neskelbtini), nesuformuoti. Pareiškėjas pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijai organizuoti žemės sklypo prie pastato 3G1p (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tačiau gretimo pastato savininkė UAB „Saverda“ nesutiko su pateiktu projektu, dėl to Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1407-475/2020. Matyti UAB „Saverda“ siūlomo suformuoti žemės sklypo ir pastatui 3G1p, kuriame yra pareiškėjui priklausančios patalpos, eksploatuoti formuojamo žemės sklypo sanklota.
Pažymėjo, jog į pareiškėjo gamybines patalpas pastate 3G1p (duomenys neskelbtini), nėra patekimo, todėl pareiškėjas suprojektavo pakeliamuosius vartus.
Nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1407-475/2020 2020 m. rugpjūčio 21 d. buvo gautas atsakovės UAB „Saverda“ atstovės advokatės D. Ž. prašymas dėl dokumentų pridėjimo prie bylos, kurio prieduose buvo pateiktas UAB „Saverda“ gamybinės paskirties pastato paprastojo remonto projektas ir Leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.
Skundžiamas Leidimas pažeidžia pareiškėjo teises ir interesus, kadangi pagal UAB „Saverda“ gamybinio pastato paprastojo remonto projekto sprendinius pastate ketinama įrengti pakeliamuosius vartus, siekiant užimti žemės sklypo dalį priešais pareiškėjo gamybines patalpas, į kurias pasunkės krovininių automobilių įvažiavimas.
Nurodė, kad UAB „Saverda“ gamybinis pastatas 17P1b iš fasadinės pusės turi dvejus vartus, yra naudojamas sandėliavimo veiklai, pareiškėjo nuomone, nėra jokios būtinybės įsirenginėti dar kitus vartus priešingoje pastato pusėje. UAB „Saverda“ įsirengus papildomus vartus, bendrame ir pusiau uždarame kieme, iš kurio yra numatytas patekimas į pareiškėjo patalpas, padidės transporto srautai ir bus pasunkinta krovinių apyvarta.
Leidimas išduotas pažeidžiant statybos norminių aktų reikalavimus, būtent Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą, numatantį, jog statybą leidžiančiam dokumentui gauti žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas) ir kuriame numatoma vykdyti statybos darbus arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, be kita ko, turi būti pateikiami šie dokumentai: sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju. Leidimas išduotas nesant nurodytų Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte sutikimų.
Nors UAB „Saverda“ pateiktame paprastojo remonto techniniame darbo projekte nurodyta, kad privažiavimas prie pastato lieka tas pats, tačiau faktiškai pagal projektą įrengiami nauji vartai iš kitos pastato pusės, kur šiuo metu nėra privažiavimo. Žemės sklypas prie UAB „Saverda“ pastato nesuformuotas, o dėl žemės sklypo ribų formavimo vyksta teisminis ginčas.
Ginčijamame statybos Leidime nurodyta, kad teritorija nėra saugoma, kad tai nėra nei kultūros paveldo objekto teritorija, nei kultūros paveldo vietovė. Tačiau tai prieštarauja UAB „Saverda“ į civilinę bylą pateiktame Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 30 d. rašte Nr. (12.12-K)2K-13147 nurodytoms aplinkybėms, kad formuojamas žemės sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruotos, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. JV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ paskelbtos valstybės saugoma, kultūros paveldo vietovės – Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) vizualinės apsaugos pozonį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punktą, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiami statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytiniai pritarimai statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 6 priedo 1 punktą, jei statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba numatomi statyti mažesniais nei norminiai atstumais iki kitų statinių iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma gauti šių subjektų rašytinius pritarimus statinio projektui. Išduodant Leidimą tokio pobūdžio rašytinių pritarimų statinio projektui nebuvo gauta. Skundžiamas Leidimas išduotas nepagrįstai ir neteisėtai.
Atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdyje prašė patikslinto skundo netenkinti. Atsakovė skunde nurodė bei jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog būtina įvertinti pareiškėjo subjektinę teisę reikšti reikalavimą, kurio patenkinimas teismo sprendimu nesukeltų jam pasekmių. Teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad į teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų.
Nurodė, kad gamybinis pastatas 17P1b unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paprastajam remontui buvo išduotas ginčijamas Leidimas, priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Saverda“. Pareiškėjui priklausančios negyvenamosios patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastate 3G1p unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyti pastatai ribojasi ir yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje.
Pažymėjo, jog paprastojo remonto darbais pareiškėjui nebuvo apribotos ir suvaržytos jo turimos naudojimosi teisės į jo nuosavybės teise turimą turtą. Todėl pareiškėjo teisių Leidimas nepažeidė. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš naujų vartų įrengimo gamybinio pastato 17P1b šiaurinėje pusėje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog vartų įrengimas šioje pastato pusėje trukdys įvažiavimui į jo patalpas, kelia abejonių, nes nėra duomenų, kad toje vietoje bus faktiškai važiuojama į pastatą 3G1p, iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų matyti žalia veja.
Pagal Leidimo sprendinius, ginčo pastato paprastojo remonto sprendiniais nėra numatyti jokie darbai, galintys turėti įtakos greta esančiam pastatui 3G1b ar juo labiau jame esančioms pareiškėjo patalpoms.
Statinio paprastasis remontas – statyba, kurios tikslas yra atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (Statybos įstatymo 2 str. 58 d.). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau – ir STR 1.01.08:2002), 12 punkte taip pat numatyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Leidimu buvo leista atlikti mažiausios apimties statybos darbus ginčo pastate, kurie nekeičia jokių esminių pastato savybių, parametrų, išorės gabaritų, t. y. tokio pobūdžio darbai, kurie neišeina už remontuojamo pastato ribų ir savo paskirtimi nedaro ir net negali daryti kokio nors poveikio gretimose teritorijose esančio turto savininkų turtiniams interesams. Be to, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis nenumato prievolės gauti greta esančio pastato dalies savininko sutikimą, jei yra atliekami ne jam priklausančių patalpų paprastojo remonto darbai.
Skunde pateikiama pareiškėjo nuomonė dėl tikslingumo ar būtinybės nebuvimo įrengti papildomus vartus ginčo pastate paprastojo remonto sprendiniais yra visiškai nesusijusi su šios bylos ginču, kadangi tai niekaip negali paneigti paties Statybos leidimo teisėtumo. Pažymėtina, kad savininkas turi teisę naudoti savo turtą leistinais būdais. Leidimo panaikinimas niekaip nelemtų pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų apimties.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 8 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio terminas skundui paduoti dėl administracinio akto panaikinimo. Šioje normoje nustatyta, kad skundas paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ši taisyklė leidžia daryti išvadą, jog teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laiko požiūriu ir yra siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-206-556/2017 dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo nurodė, jog „Infostatyba“ duomenų bazėje paskelbta viešai prieinama informacija buvo visiškai pakankama pasinaudoti teise į teisminę gynybą, nes buvo nurodyti esminiai skundžiamo teisės akto turinį sudarantys elementai, t. y. aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, taip pat suprantamos kylančios pasekmės – nauja statyba greta pareiškėjo sklypo.
Ginčo atveju Leidimas 2020 m. rugpjūčio 13 d. buvo paskelbtas IS „Infostatyba“, todėl būdamas rūpestingas pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti apie ginčijamo Leidimo išdavimą. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2020 m. rugsėjo 21 d., vėliau nei praėjus vienam mėnesiui po jo paskelbimo viešai. Pareiškėjas neprašo atnaujinti praleisto termino. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie Leidimo ir Projekto pateikimą civilinėje byloje Nr. e2-1407-475/2020, nuo kurio pareiškėjas galimai skaičiuoja skundo padavimo teismui terminą, nepateisina termino praleidimo bei nesudaro pagrindo nesilaikyti kreipimosi į teismą terminų. Terminas ginčyti Leidimą yra praleistas, todėl byla turėtų būti nutraukta.
Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Saverda“ atitiko nurodytus reikalavimus, taigi, turėjo teisę įgyvendinti statytojo teisę. Be to, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-8789 (toliau – ir STR 1.05.01:2017), 4 priedo 3 punkte numatyta, kad žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais neprivaloma, kai nesuformuoti žemės sklypai, atliekant statinio paprastąjį remontą.
Pareiškėjo nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 ir 15 punktų reikalavimų pažeidimai nenumato reikalavimo paprastojo remonto atveju pateikti sutikimą, pritarimą savininko patalpų, esančių pastate, kuris yra greta pastato, kuriame planuojama atlikti paprastąjį remontą.
STR 1.05.01:2017 11 punktas numato, kad, norint gauti leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir šio reglamento 6 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir (ar) žymos statinio projekte) statinio projektui. Skunde minimas šio reglamento 6 priedo 1 punktas reglamentuoja, kad iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jei statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba numatomi statyti mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių, privaloma gauti tų statinių savininkų, o, esant atitinkamam savininko įgaliojimui, – tų statinių valdytojų ar naudotojų rašytinius pritarimus statinio projektui. Tačiau nei viena iš šių nuostatų nenumato pareigos statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikti teritorijoje greta esančio statinio dalies patalpų savininko sutikimą, jei yra numatoma atlikti kitam savininkui – statytojui priklausančio kito pastato paprastąjį remontą.
Taigi, pareiškėjas nenurodė ir jokių teisinių pagrindų sutikimams gauti statytojui priklausančio statinio paprastojo remonto darbams atlikti.
Projekte nurodyta aplinkybė, jog privažiavimai prie pastato lieka tie patys, reiškia tai, kad pastato vieta teritorijoje bei patekimas iki jo nuo pagrindinės gatvės – (duomenys neskelbtini). – nesikeičia. Ši aplinkybė nėra susijusi su Projekto sprendiniais dėl naujų vartų įrengimo bei nepagrindžia jokio Leidimo neteisėtumo.
Teritorija, kurioje yra gamybinis pastatas 17P1b, patenka ne į pačią saugomą kultūros paveldo vietovę Senamiestį, tačiau į jos vizualinės apsaugos pozonį. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. Ši zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius. Vienas iš tokių – vizualinės apsaugos pozonis – už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą. Taigi, teritorija, į kurią patenka remontuojamas pastatas, nėra pati kultūros paveldo vietovė, o tokios vietovės vizualinės apsaugos pozonis, kurio neapima pačios kultūros paveldo vietovės ribos. Todėl Leidime nurodyti duomenys, kad objektas, kuriam yra išduodamas Leidimas, nėra kultūros paveldo vietovėje, yra teisingi.
Be to, šie pareiškėjo argumentai visiškai nėra susiję su galimu jo teisių pažeidimu. Teismai ne kartą yra pasisakę, jog bet kokie pareiškėjo argumentai, kurie yra susiję ne su jo teisių ar teisėtų interesų gynyba, o turintys viešosios teisės gynybos požymių, turi būti atmesti. Akivaizdu, kad pareiškėjo argumentai dėl kultūros paveldo vietovės yra susiję ne su jo tariamu teisių pažeidimu, o su viešojo intereso gynimu. Pareiškėjas, kaip privatus asmuo, nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Saverda“ atstovė advokatė prašė pareiškėjo patikslinto skundo netenkinti ir paaiškino, jog nėra pagrindo naikinti Leidimą, kadangi iš Projekte esančios sklypo schemos matyti, jog UAB „Saverda“ priklausantis pastatas 17P1b, pažymėtas Nr. 1, ribojasi su pastatu 3G1p, pažymėtu Nr. 2, kurio patalpų dalis priklauso pareiškėjui. Prie šio pastato galimi net du privažiavimai. Atkreiptinas dėmesys, jog gamybinio pastato 17P1b Projekto bendroje dalyje aiškiai nurodyta, kad šiame pastate vietoje šiaurinėje ir pietinėje pusėje esančių langų bus išpjaunamos durys automobiliams įvažiuoti ir kad durų plotis bus ne didesnis kaip esamų langų. Projekte nurodyti paprastojo remonto darbai niekaip neapribos, nei kaip nors kitaip suvaržys pareiškėjo teisės naudotis jam priklausančia pastato 3G1p dalimi. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog bus apribotos jo teisės patekti prie pastato 3G1p. Iš www.regia.lt žemėlapio ištraukos aiškiai matyti išvažiavimas iš (duomenys neskelbtini). į žemės sklypą, kuriame stovi pastatai – 17P1b ir 3G1p. Pareiškėjas turės neribotą galimybę patekti prie savo pastato 3G1p.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Surfkolita“ atstovas prašė pareiškėjos skundą patenkinti ir nurodė, jog skundžiamas Leidimas išduotas nepagrįstai, kadangi, atlikus paprastąjį remontą ir įrengus įvažiavimo į patalpas vartus, pasunkės transporto priemonių judėjimas vidiniame kieme.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl teisėtumo 2020 m. rugpjūčio 13 d. Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Saverda“ atlikti statinio – gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą.
Leidimas buvo išduotas pagal 2020 m. projektuotojos UAB „J. ARCH“ parengtą gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą (toliau – ir Projektas).
Pareiškėjas patikslintame skunde Leidimo neteisėtumą iš esmės grindė aplinkybėmis, jog pastatas (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotame žemės sklype, todėl Leidimas išduotas nesant žemės sklypo (teritorijos) savininko sutikimo, taip pat nesant besiribojančio statinio patalpų savininko sutikimo, be to, numatomos įrengti naujos durys automobiliams įvažiuoti iš pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), šiaurinės pusės, nesant privažiavimo prie pastato nepagrįstai Projekte nurodyta, jog privažiavimas prie pastato lieka tas pats, taip pat, anot pareiškėjo, pastatas (duomenys neskelbtini), patenka į saugomą kultūros paveldo teritoriją, todėl Leidime neteisingai nurodyta, jog teritorija nėra saugoma. Pareiškėjo teigimu, išduodant Leidimą buvo pažeistos Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 ir 15 punktų, STR 1.05.01:2017 6 priedo 1 punkto nuostatos.
Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas yra negyvenamųjų patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastate 3G1p unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), savininkas. Pastatas 3G1p, kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios patalpos, ribojasi su trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Saverda“ nuosavybės teise priklausančiu gamybiniu pastatu 17P1b (duomenys neskelbtini), pareiškėjui priklausančių negyvenamųjų patalpų dalis iš vakarų pusės ribojasi su trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Saverda“ priklausančio gamybinio pastato 17P1b dalimi iš rytų pusės ir tai matyti iš Kadastro duomenų bylos Statinių išdėstymo plano.
Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo objektas – Leidimas, suteikiantis teisę trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Saverda“ atlikti gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą. Pareiškėjas skundžiamo Leidimo neteisėtumą ir savo teisių bei interesų pažeidimą iš esmės sieja su durų (vartų) automobiliams įvažiuoti įrengimu gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje, bendrame vidiniame kieme, kuriame pareiškėjas ketina įrengti pagal UAB „Archbankas“ parengtą jo gamybinės paskirties pastato patalpų (emaliavimo cecho) (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą pakeliamuosius vartus su durimis, per kuriuos galėtų patekti į jo gamybinės paskirties pastato patalpas vakarinio fasado pusėje, į kurias nėra jokio kito patekimo.
Dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą
Teisę kreiptis į administracinį teismą numato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Leidimą, išduotą trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Saverda“ atlikti gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą. Pagal gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto Projekto sprendinius, gamybinio pastato 17P1b šiaurinėje pusėje įrengus duris (vartus) automobiliams įvažiuoti, pareiškėjo teigimu, gamybos ir pramonės paskirties objektų teritorijos pastatų vidiniame kieme gali susidaryti transporto priemonių srautai, dėl kurių pasunkėtų patekimas ir privažiavimas į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančias gamybines (emaliavimo cecho) patalpas, į kurias nėra jokio kito patekimo.
Taigi, pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, nurodė vieną esminę aplinkybę, jog pagal išduotą Leidimą įgyvendinus Projekto sprendinį – gamybinio pastato 17P1b šiaurinėje pusėje įrengus duris (vartus) automobiliams įvažiuoti, pasunkės patekimas ir privažiavimas prie pareiškėjui priklausančių gamybinių patalpų, į kurias nėra jokio kito patekimo, pagrindžiančią jo subjektinę teisę ginčyti Leidimą, išduotą trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Saverda“.
UAB „Saverda“ parengto Projekto sprendiniai patvirtina, jog projektuojamos naujos durys automobiliams įvažiuoti (vartus) šiaurinėje gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), pusėje yra vidiniame gamybos ir pramonės paskirties objektų teritorijos pastatų kieme. Taip pat iš UAB „Archbankas“ parengto pareiškėjo gamybinės paskirties pastato patalpų (emaliavimo cecho) (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekto sprendinių matyti, jog numatoma įrengti pakeliamuosius vartus su durimis patekimui į gamybinės paskirties pastato patalpas vakarinio fasado pusėje.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ir pareiškėjas bei trečiasis suinteresuotas asmuo ketina tame pačiame gamybos ir pramonės paskirties objektų teritorijos vidiniame kieme įrengti duris ir vartus su durimis automobiliams įvažiuoti, užtikrindami patekimą į jiems nuosavybės teise priklausančias gamybinės paskirties pastatų patalpas. Kadangi pareiškėjo patalpos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Saverda“ pastatas ribojasi sienomis, todėl akivaizdu, jog, abiejuose pastatuose ir patalpose įrengus pakeliamuosius vartus ir duris automobiliams įvažiuoti, funkcionuojančius tame pačiame bendrame gamybos ir pramonės paskirties objektų teritorijos kieme, objektyviai dėl padidėjusių transporto priemonių srautų gali pasunkėti privažiavimas (patekimas) į pareiškėjo patalpas, į kurias nėra jokio kito patekimo, išskyrus projektuojamus pakeliamuosius vartus su durimis.
Įvertinus tai, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami (Statybos įstatymo 27 str. 24 p.), bei tai, kad pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas turi materialinį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl galimai pažeistos savo materialinės teisės netrukdomai patekti į nuosavybės teise valdomas gamybinės paskirties patalpas, teismo nuomone, pareiškėjo patikslintino skundo reikalavimas panaikinti UAB „Saverda“ išduotą Leidimą susijęs su pareiškėjo subjektinių teisių gynimu, todėl nagrinėtinas teisme.
Dėl termino kreiptis į teismą
Skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip (ABTĮ 29 str. 1 d.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką administracinėse bylose, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017).
Taigi, įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).
Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią, kai asmuo sužino apie galimai jo teises pažeidžiantį aktą.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad apie skundžiamą administracinį aktą – Leidimą – sužinojo 2020 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Saverda“ atstovei advokatei D. Ž. 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateikus į civilinę bylą Nr. e2-1407-475/2020 prašymą (Nr. DOK-95914) dėl dokumentų pridėjimo prie bylos, tarp kurių buvo pateiktas Leidimas ir Projektas. Kitokių aplinkybių nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatyta.
Nors, atsakovės teigimu, skundžiamas šioje administracinėje byloje Leidimas viešai buvo paskelbtas 2020 m. rugpjūčio 13 d. per IS „Infostatyba“, tačiau pažymėtina, kad skundžiamas Leidimas kaip individualus administracinis aktas buvo priimtas ne dėl pareiškėjo, o būtent UAB „Saverda“ prašymo pagrindu, todėl pareiškėjas neturėjo pareigos domėtis vieša informacija per IS „Infostatyba“ apie skundžiamo Leidimo priėmimą. Taip pat pareiškėjas neturėjo jokios kitos informacijos, jog tokio pobūdžio individualus administracinis aktas galėjo būti priimtas. Todėl skundo padavimo teismui termino eigos pradžia skaičiuotina nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d., kai pareiškėjas susipažino su į civilinę bylą Nr. e2-1407-475/2020 UAB „Saverda“ atstovės advokatės D. Ž. 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateiktais dokumentais, tarp kurių buvo pateiktas ir skundžiamas Leidimas.
Terminas skundui paduoti nėra praleistas, jeigu skundas išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos (ABTĮ 65 str. 6 d.).
Iš nagrinėjamos administracinės bylos duomenų „Liteko“ matyti, jog pareiškėjas skundą teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė 2019 m. rugsėjo 18 d. Pareiškėjas, 2020 m. rugpjūčio 21 d. susipažinęs civilinėje byloje Nr. e2-1407-475/2020 su UAB „Saverda“ atstovės advokatės D. Ž. 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateiktu Leidimu, nepraleido vieno mėnesio termino skundui paduoti dėl Leidimo panaikinimo, skundą paduodamas teismui 2019 m. rugsėjo 18 d.
Dėl Leidimo teisėtumo
Bylos duomenys patvirtino, jog gamybinis pastatas 17P1b unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paprastajam remontui buvo išduotas ginčijamas Statybos leidimas, priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Saverda“. Pareiškėjui priklausančios negyvenamosios patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastate 3G1p unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis iš vakarų pusės ribojasi su UAB „Saverda“ priklausančio gamybinio pastato 17P1b dalimi iš rytų pusės.
Kaip pirmiau buvo minėta, pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į teismą dėl Leidimo panaikinimo ir ABTĮ 5 ir 23 straipsnių nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą, nes tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau pažymėtina, jog nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-917/2011).
Minėta, jog ginčo objektas – Leidimas, suteikiantis teisę trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Saverda“ atlikti gamybinio pastato 17P1b unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą.
Statybą leidžiantis dokumentas yra dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą (Statybos įstatymo 2 str. 87 p.).
Statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas yra atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (Statybos įstatymo 2 str. 58 p.).
Analogiškos nuostatos įtvirtintos STR 1.01.08:2002 12 punkte, kuriame numatyta, jog statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant (STR 1.01.08:2002 12 p.).
Paprastojo remonto darbai išvardyti STR 1.01.08:2002 12.2–12.12 punktuose. Pagal šių punktų nuostatas paprastojo remonto darbai – tai statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (tarp jų laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; sąramų laikančiosiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiosiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį; nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas; pastatų ar jų dalių apšiltinimas; balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; architektūros detalių pakeitimas; statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; kiti statybos darbai (tarp jų apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.
Taigi pagal nurodytą reglamentavimą, paprastojo remonto darbų pobūdis ir apimtys nesusijusios su esminių pastato konstrukcijų keitimu, pastato rekonstravimu ar kapitalinio remonto darbais.
Statybą leidžiančius dokumentus apibrėžia Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiami Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyti dokumentai.
Patikslintame skunde pareiškėjas teigia, kad Leidimas išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 ir 15 punktus, taip pat STR 1.05.01:2017 6 priedo 1 punkto nuostatas.
Pažymėtina, jog Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatyta, jog žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiami sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius).
Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatyti tam tikri atvejai, kada yra privaloma gauti tam tikrų subjektų rašytinius pritarimus statinio projektui iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau pažymėtina, jog ginčo atvejis, susijęs su paprastuoju gamybinio pastato remontu, į Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte apibrėžtus atvejus nepatenka ir pagal 1.05.01:2017 6 ir 7 prieduose numatytus reikalavimus, atliekant pastato paprastojo remonto darbus neprivalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), atliekant pastato paprastojo remonto darbus žemės sklype, kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas).
Nagrinėjamo ginčo atveju Leidimas išduotas gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastajam remontui, būtent pastatui, kuris yra nesuformuotame žemės sklype. Pažymėtina ir tai, kad prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastato patalpų taip pat nėra suformuoto žemės sklypo. Be to, skundžiamas Leidimas išduotas paprastojo remonto Projektui, pagal kurį remontuojamo gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), išoriniai dydžiai ir teritorija nekinta. Pagal Projekto sprendinius, gamybinio pastato 17P1b šiaurinėje ir pietinėje pusėje vietoj langų, įrengus duris automobiliams įvažiuoti, kurių plotis numatytas ne didesnis kaip esamų langų, ir papildomų sąramų projektavimas nenumatytas, remonto darbai apims tik remontuojamą pastatą ir neturės jokio poveikio greta esantiems statiniams, patalpoms ir jų teritorijoms.
Teismo nuomone, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo neišduoti UAB „Saverda“ Leidimo atlikti paprastąjį remontą dėl to, jog žemės sklypas nesuformuotas ir UAB „Saverda“ šio sklypo nevaldė nuosavybės teise ir nesinaudojo kitais pagrindais. Taip pat atliekant pastato paprastąjį remontą Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimai neturėjo būti taikomi, kadangi, kaip pirmiau minėta, dėl paprastojo remonto Projekto sprendinių gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), apimtys, vieta ir atstumai iki gretimų sklypų ribų nesikeitė. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Saverda“ neturėjo pareigos gauti gretimų žemės sklypų naudotojų ar savininkų sutikimo ar susitarimo dėl neišlaikytų mažesnių negu norminiai atstumų iki gretimų sklypų ribų, taip pat nebuvo reikalinga laikino naudojimosi kitu gretimu sklypu dėl paprastojo remonto darbų.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovei išduodant skundžiamą Leidimą pareiškėjo, pastato (duomenys neskelbtini), patalpų savininko, teisės pažeistos nebuvo, pareiškėjo sutikimas ar susitarimas su UAB „Saverda“ nebuvo reikalingas išduodant skundžiamą Leidimą, be to, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimai, išduodant Leidimą, suteikiantį teisę atlikti gamybinio pastato 17Plb, esančio nesuformuotame žemės sklype, paprastąjį remontą, nebuvo pažeisti.
Be to, pažymėtina, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.).
Taigi, Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas reikalavimas statytojui valdyti nuosavybės teise ar naudoti kitais pagrindais žemės sklypą, kuriame statomas statinys, nagrinėjamo ginčo atveju atliekant trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Saverda“ pagal išduotą skundžiamą Leidimą paprastojo remonto darbus pastate (duomenys neskelbtini), nesuformuotame žemės sklype, netaikomas ir pareiškėjo teisių nepažeidė.
Patikslintame skunde pareiškėjas taip pat teigė, jog Leidimas išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punkto ir STR 1.05.01:2017 6 priedo 1 punkto reikalavimus, nes, pareiškėjo nuomone, UAB „Saverda“ gamybinis pastatas (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros paveldo teritorijos ribas, todėl išduodant skundžiamą Leidimą turėjo būti gautas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus rašytinis pritarimas Projektui.
Visų pirma, pažymėtina, jog pareiškėjo nurodytas Leidimo išdavimo pažeidimas, t. y. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus rašytinis pritarimo Projektui nebuvimas, niekaip nelemtų pareiškėjo subjektinių teisių.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos tikslas – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 str.). Pareiškėjo nurodytas pažeidimas dėl kultūros paveldo apsaugos susijęs su valstybės (viešuoju) galimu interesų pažeidimu.
ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teismų praktiką yra pažymėjęs, jog viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimo apginti viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-433-442/2015).
Kultūros paveldo apsauga nėra tiesiogiai susijusi su pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimu ir tai nesudaro pareiškėjui kliūčių patekti į jam priklausančias patalpas iš vidinio kiemo bei jomis tinkamai naudotis ir pareiškėjas nėra subjektas, ginantis viešąjį interesą. Leidimo išdavimas galimai nesant Projekte Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus rašytinio pritarimo pareiškėjo subjektinių teisių nelemtų ir nepažeistų.
Be to, pažymėtina, jog išduodant skundžiamą Leidimą nebuvo reikalingas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus rašytinis pritarimas Projektui dėl paprastojo remonto. Gamybinis pastatas 17P1b patenka ne į kultūros paveldo objekto teritoriją, o kultūros paveldo vietovės – Senamiesčio vizualinės apsaugos pozonį. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punktą, vizualinės apsaugos pozonis – už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą.
Skundžiamas Leidimas, suteikiantis teisę UAB „Saverda“ atlikti gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus, negali turėti įtakos ar būti kliūtimi kultūros paveldo objekto apžvalgai.
Analogiškas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytoja J. Š., rengusi UAB „Saverda“ gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto Projektą. Liudytoja J. Š. nurodė, jog pastatas yra gamybos ir pramonės paskirties objektų teritorijoje už Senamiesčio kultūros paveldo teritorijos ribos ir patenka į Senamiesčio vizualinės apsaugos pozonį, kuriame nėra veiklos draudimų. Taip pat liudytoja patvirtino, jog privažiavimas pagal Projektą prie UAB „Saverda“ gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), nesikeitė, liko toks pats.
Pareiškėjo argumentai, jog išduodant skundžiamą Leidimą turėjo būti gautas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus rašytinis pritarimas Projektui, visiškai nepagrįsti ir nesusiję su jo teisių pažeidimu.
Taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog Projekte neteisingai nurodyta, jog privažiavimas prie UAB „Saverda“ gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), liekas tas pats. Pareiškėjo teigimu, pagal Projektą numatant įrengti pastate 17P1b duris automobiliams įvažiuoti iš pastato pusės, kurioje niekada nebuvo privažiavimo, privažiavimas, įrengus duris automobiliams įvažiuoti, keisis.
Tačiau pažymėtina, jog paprastojo remonto techniniu Projektu nėra sprendžiami privažiavimo prie pastato klausimai, paprastojo remonto atveju privažiavimas prie UAB „Saverda“ pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), gamybos ir pramonės paskirties objektų teritorijoje negali būti keičiamas. Bylos duomenys patvirtina, jog privažiavimas prie UAB „Saverda“ gamybinio pastato 17P1b (duomenys neskelbtini), išlieka nepakitęs, prie gamybos ir pramonės paskirties objektų teritorijos ir ginčo pastato privažiuojama iš (duomenys neskelbtini) miesto gatvės – (duomenys neskelbtini).
Privažiavimo keliai projektuojami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo metu. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, 49¹.2 punkte numatyta, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą (bent viena žemės sklypo kraštinė turėtų ribotis su gatve ar keliu, išskyrus atvejus, kai patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą). Formuojant žemės sklypą privažiavimo keliui (gatvei) turi būti įvertinti kelių ir gatvių parametrams keliami reikalavimai, nustatyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“.
Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovė Leidimą trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Saverda“ išdavė teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdama pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimų bei pareiškėjo teisių ir interesų. Todėl įvertinus pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir minėtus argumentus naikinti skundžiamą Leidimą nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Saverda“ atstovė advokatė D. Ž. (2020 m. lapkričio 18 d. atstovavimo sutartis) byloje pateikė prašymą dėl 500 Eur išlaidų atlyginimo. Išlaidas sudarė: 100 Eur už susipažinimą su byla, 200 Eur už konsultacijas ir 200 Eur prašymo / paaiškinimo surašymas byloje. Išlaidas už advokatės suteiktas teisines paslaugas pagrindžia sąskaitos išrašas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).
Teismo sprendimu apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.).
UAB „Saverda“ pateiktas 2021 m. sausio 11 d. prašymas / paaiškinimas vertinamas kaip atsiliepimas į skundą. Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, jog atsiliepimo į skundą koeficientas yra 2,5. Atsiliepimas surašytas 2021 m. sausio 11 d. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1454,8 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimo parengimą sudaro 3 637 Eur. Prašoma 200 Eur suma neviršija maksimalios priteistinos sumos už atsiliepimo parengimą.
Rekomendacijų 8.19 punkte įtvirtinta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą, maksimaliai priteistina 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.
Prašoma priteisti už susipažinimą su administracine byla (100 Eur) bei už konsultacijų suteikimą (200 Eur). Prašyme nenurodyta, kiek truko minėtos paslaugos, tačiau jos buvo suteiktos bei apmokėtos, todėl teismas traktuoja, jog tai truko po vieną valandą. Teismui prašymas dėl prieigos prie administracinės bylos buvo pateiktas 2020 m. lapkričio 18 d., atstovavimo sutartis su UAB „Saverda“ pasirašyta 2020 m. lapkričio 18 d., todėl traktuotina, jog susipažinimas bei konsultacija vyko 2020 m. IV ketv. Maksimali galima priteisti suma už vieną valandą yra 139,85 Eur (1398,5 (2020 m. II ketv.)*0,1). Prašoma 100 Eur suma už susipažinimą su byla neviršija maksimalios sumos, tačiau 200 Eur suma už konsultacijas viršija maksimaliai galimą priteisti sumą, todėl ji mažintina iki 139,85 Eur.
Įvertinus Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus bei atsižvelgiant į Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 punktus trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Saverda“ priteistina 439,85 Eur (100+139,85+200) suma iš pareiškėjo M. B. M..
Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėtinas, nes, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, savo išlaidų atlyginimą iš kitos proceso šalies turi teisę gauti proceso šalis, kurios naudai priimtas galutinis sprendimas byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 ir 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. M. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Saverda“ prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti iš pareiškėjo M. B. M. trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Saverda“ 439,85 Eur (keturis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 85 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.