Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. L. ir jos gynėjo advokato Algimanto Pileckio apeliaciniai skundai dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-02-13 nuosprendžio, kuriuo I. L. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. nuteista laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. nuteista 90 areštu;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. nuteista laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. nuteista laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 2 d., 5 d. 1 p., 6 d., 65 str., paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1d. ir 302 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu, ir subendrintos su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės rūšį ir paskirta I. L. galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-06-02 iki 2012-06-04.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. nuteista už tai, kad ji atimdama galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2012-06-01 23 val. iki 2012-06-02 apie 5 val., (duomenys neskelbtini), atimdama galimybę nukentėjusiajam S. G. galimybę priešintis, primygtinai reikalaudama S. G. išgerti jos atsinešto gėrimo su klonazepamu, o S. G. išgėrus ir dėl vaistų poveikio automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užmigus, pagrobė iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), svetimą, S. G. priklausantį,1347 Lt vertės, turtą: automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo spynos raktelį su signalizacijos pultu ir imobilaizeriu, kurių bendra vertė 50 Lt, telefoną „Nokia C2“ 200 Lt vertės, medžioklinį peilį su dėklu 20 Lt vertės, automagnetolą „Bosal“ 200 Lt vertės, iš automobilyje buvusios S. G. piniginės pagrobė grynuosius pinigus - 500 Lt, 50 eurų (172,50 Lt), 200 Lenkijos zlotų (174,50 Lt), automobilio raktą „Daf“ su vartų atidarymo pultu bei koduotu kuro užpylimo prietaisu, kurių bendra vertė 30 Lt, tuo padarydama nukentėjusiajam S. G. 1347 Lt turtinę žalą.

Be to, I. L. nuteista už tai, kad pagrobė dokumentus, o būtent: laikotarpiu nuo 2012-06-01 23 val. iki 2012-06-02 5 val., (duomenys neskelbtini), iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimus, S. G. priklausančius dokumentus: S. G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), S. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), S. G. darbo pažymėjimą Nr. 26, vairuotojo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), PZU draudimo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio dujų įrangos garantinį taloną ir eksploatacijos instrukciją.

Be to, I. L. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones, o būtent: laikotarpiu nuo 2012-06-01 23 val. iki 2012-06-02 5 val., (duomenys neskelbtini), iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. numeriai (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimas elektronines mokėjimo priemones: S. G. vardu išduotą DnB NORD banko VISA ELEKTRON mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą DnB NORD banko MASTER CARD kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), degalinių tinklo „(duomenys neskelbtini)“ kuro mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. G., taip neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones bei jas laikė iki ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, tiksliai nenustatytoje vietoje, tačiau ne ilgiau kaip iki 2012-06-02, kol policijos pareigūnai surado ir išėmė įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), apžiūros metu.

Be to, I. L. nuteista už tai, kad neturėdama teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindama nukentėjusiam paskelbti informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, o būtent laikotarpiu nuo 2012-06-01 23 val. iki 2012-06-02 tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko ir nenustatytoje vietoje, neturėdama teisėto pagrindo, savo naudai, vertė S. G. perduoti turtą ir atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, tai yra reikalavo perduoti 2000 litų ir perrašyti jos vardu automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Lt vertės, grasindama S. G. atskleisti informaciją apie santykius su ja ir negrąžinti pagrotų iš jo daiktų, dokumentų, mokėjimo instrumentų, reikalavo perduoti 2000 litų ir perrašyti jos vardu automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Lt vertės, parašydama raštelyje ir SMS žinutėmis į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-06-02 nuo 9.02 val. iki 12.19 val., tokiu būdu neturėdama teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė S. G. perduoti nuosavybės teise priklausantį turtą – 2000 Lt ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Lt vertės.

Teismo posėdyje nuteistosios I. L. gynėjas advokatas A. Pileckis prašė jo ir jo ginamosios apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. L. ir gynėjo advokato A. Pileckio apeliaciniai skundai atmestini.

Ginčydami baudžiamojo įstatymo taikymą, I. L. inkriminuojant Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., nuteistoji ir jos gynėjas iš esmės skundžia pirmosios instancijos teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą. Tiek nuteistoji, tiek jos gynėjas teigia, kad I. L. kaltė padarius šiuos nusikaltimus neįrodyta ir dėl to ji nepagrįstai nuteista už veikas, kurių nepadarė. Nuteistosios ir jos gynėjo manymu, teismų sprendimai priimti pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Įrodymų vertinimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuosprendis grindžiamas tik teismo posėdyje ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, išdėstant ne tik asmens kaltumą patvirtinančius, bet ir jį teisinančius duomenis. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl iš teismo sprendimo motyvų turi išplaukti vienareikšmė išvada apie įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių buvimą arba nebuvimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai I. L. pripažino kalta pagrobus svetimą turtą, prievartavus turtą, pagrobus dokumentus, neteisėtai įgijus ir laikius svetimas elektronines mokėjimo priemones ir nuteisė ją pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-02-13 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai įvertino I. L. veiksmus, nepagrįstai pripažino ją kalta.

Byloje nustatyta, kad I. L. primygtinai reikalavo S. G. išgerti jos atsinešto gėrimo su klonazepamu, o S. G. išgėrus ir dėl vaistų poveikio jam užmigus, pagrobė svetimą, S. G., priklausantį turtą. Nors nuteistoji neigia nukentėjusiajam į gėrimą įpylusi klonazepamo, tačiau tokius nuteistosios teiginius paneigia 2012-06-08 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad S. G. 2012-04-02 paimtame kraujyje rasta pėdsakų klonazepamo, klonidino ir etilo alkoholio nerasta. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas S. D. parodė, jog jis atvažiavęs į darbovietę, sargų būdelėje, rado S. G., kuris atrodė girtas, nors alkoholio kvapo nesijautė. Nurodė, kad S. G. jam pasakojo, kad kažkokia mergina jam davė kažko išgerti ir kas vyko po to, jis neprisimena. Pats nukentėjusysis S. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme parodė, kad I. turėjo kažkokį butelį su gėrimu, primygtinai siūlė paragauti, išgėręs gėrimo netrukus užmigo, jam pabudus I. automobilyje nebuvo, nerado savo asmeninių daiktų. Pati nuteistoji I. L. neneigia, kad eidama susitikti su S. G. pasiėmė gėrimą, kad S. G. gurkšnojo jos atsinešto gėrimo, jis jai pasirodė apgirtęs, ėmė keistai elgtis, pasidarė grubus, prieš jos valią turėjo lytinius santykius, tai ją labai supykdė, ji norėjo su juo pasikalbėti, tačiau S. labai greitai užmigo. Tai, kad S. G. galėjo išgerti gėrimo po to, kai ją išžagino ir ji nuo jo pabėgo, paneigia jos pačios nurodytos aplinkybės, jog ji palikusi S. miegantį, pėsčiomis grįžo pas R., parašė laiškelį skirtą S. ir vėl grįžo, S. dar tebemiegojo, tada ji iš pykčio pasiėmė viską, kas išvardinta kaltinamajame akte, jo piniginėje paliko laiškelį ir vėl išėjo. Vertinant išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog I. L. atimdama galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, t. y. jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Taip pat nuteistosios kaltė įrodyta dėl nukentėjusiojo dokumentų pagrobimo. Objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, požymiai reiškiasi aktyviais neteisėtais dokumento pagrobimo veiksmais. Šioje byloje nustatyta, jog dokumentai buvo pagrobti atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Subjektyvieji veikos požymiai reiškėsi tiesiogine tyčia – nuteistoji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. I. L. pati pripažino, jog iš pykčio ji pasiėmė S. G. priklausančius daiktus, tarp jų ir S. G. dokumentus. Nusikalstamos veikos padarymo tikslai ir motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Dokumento pagrobimo sudėtis yra formali, t. y. pasekmės paliktos už nusikalstamos veikos sudėties ribų, todėl nusikaltimo baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo dokumento pagrobimo momento. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog I. L. veika dėl dokumentų pagrobimo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d.

Byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad I. L. neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones: S. G. vardu išduotą DnB NORD banko VISA ELEKTRON mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą DnB NORD banko MASTER CARD kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), degalinių tinklo „(duomenys neskelbtini)“ kuro mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. G., ir laikė kol policijos pareigūnai surado ir išėmė įvykio vietos apžiūros metu. Taigi, pagrįstai I. L. kvalifikuota veika ir pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.

Baudžiamoji atsakomybė už turto prievartavimą kyla tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti, grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą (Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.).

Kad I. L. prievartavo turtą iš nukentėjusiojo S. G., įrodo S. G. jos rašyti rašteliai, SMS žinutės, jos pačios aiškinimas, kad po to įvykio labai pyko ant S., jautėsi pažeminta ir įskaudinta, todėl rašė jam SMS žinutes ir reikalavo atlyginti žalą už tai, kaip jis nederamai su ja pasielgė, kad daiktus atiduos tada, kai atlygins jai padarytą žalą, grasino, kad praneš apie jų santykius S. žmonai. Teisme apklaustas nukentėjusysis parodė, kad I. L. reikalavimus suvokė kaip realų turto prievartavimą ir šantažą, nes nenorėjo, kad apie tai sužinotų žmona. Tai, kad I. L. grasino S. G., kažko jo reikalavo, patvirtino teisme apklaustas liudytojas S. D., kuris parodė, kad SMS žinutėse, kurias siuntė mergina į jo telefoną S., rašė, kad nebeatgaus savo automobilio, kad praneš žmonai. Iš aptartų duomenų seka, kad I. L. grasindama nukentėjusiam paskelbti informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, pareiškė aiškų ir apibrėžtą turtinį reikalavimą S. G. – perduoti 2000 Lt ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi surinktų ir anksčiau aptartų duomenų visetu. Nuosprendžio išvados yra pagrįstos patikimais įrodymais, tinkamai įvertinus jų tarpusavio ryšį ir loginę seką, o nuteistosios veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. kaip turto prievartavimas grasinant paskelbti informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas. Pažymima ir tai, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą, neturi reikšmės ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir reikalavimo perduoti turtą priežastis.

Apeliantė ir jos gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad I. L. pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę, jog I. L. atžvilgiu yra galimybė taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p. ar 54 str. 3 d. nuostatas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 62 str., gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę tik nustatęs, kad byloje yra visos būtinos sąlygos, nurodytos Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 ar 2 dalyse. Teismas gali taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. tik nustatęs, kad byloje yra visos būtinos šioje įstatymo normoje numatytos sąlygos: jei asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išsiaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji I. L. pati neatvyko ir nepranešė apie nusikalstamą veiką, ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų namuose, todėl Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. pagrindu nuteistajai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, nėra galimybės. Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. yra įtvirtintos kitos sąlygos, kurioms esant nusikaltimą padariusiam asmeniui teismas taip pat gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pagal LR BK 62 str. 2 d. tokia bausmė gali būti paskirta tik tada, kai, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, yra bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014-02-13 nuosprendyje pripažino I. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Kitų I. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Kadangi nenustatyta nei viena Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. išvardinta alternatyvi sąlyga, kuri leistų minėtą normą pritaikyti nuteistosios I. L. atžvilgiu, daroma išvada, kad nėra galimybės nuteistajai I. L. paskirti švelnesnę, negu numato įstatymas, bausmę.

Pažymėtina, kad švelnesnės bausmės paskyrimas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. pagrindu iš esmės yra išimtinis, nes teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d.). Tik tuo atveju, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Tuo tarpu apeliantės gynėjas sureikšmina tai, kad I. L. turi 5 metų dukrą, kad ją išžagino nukentėjusysis prieš jai paimant dokumentus ir kitus daiktus, kad ji yra silpnos sveikatos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios gynėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog I. L. paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Todėl teisinio pagrindo taikyti I. L. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas nėra.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajai I. L. bausmes už jos padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Skirdamas nuteistajai bausmes, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pobūdį, į tai, kad ji yra teista, bausta administracine tvarka, į tai, kad turi mažametę dukrą, į jos sveikatos būklę, kad nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai už atskiras nusikalstamas veikas I. L. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei jos padarytų veikų straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, arešto bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., todėl daro išvadą, jog I. L. paskirtos bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja bausmės paskirčiai ir savo dydžiu nėra per griežtos. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų BK 63 straipsnyje, pagrįstai ir teisėtai subendrino I. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje ir paskyrė aiškiai ne per griežtą galutinę subendrintą bausmę. Todėl keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajai I. L. paskirtų bausmių taip pat nėra teisinio pagrindo. Kitų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl I. L. kaltės ir atsakomybės, apeliaciniuose skunduose nuteistoji ir jos gynėjas nenurodė, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios I. L. ir jos gynėjo advokato Algimanto Pileckio apeliacinius skundus atmesti.