Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. B. atstovo advokato Murado Bakano skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. sausio 10 d. nutarimu P. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalį ir paskirtas įspėjimas užtai, kad nuo 2020 m. gegužės 25 d. 20.00 val. iki 2020 m. gegužės 26 d. 00.00 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto naudotojas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis 2020 m. gegužės 1 d. medžioklės lapu Nr. 4, leido P. B. organizuoti medžioklę, kaip medžioklės vadovui arba medžioti individualiai. 2020 m. gegužės 25 d. organizuojant medžioklę ir dalyvaujant daugiau kaip vienam medžiotojui, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas, o medžioklės vadovas prieš pradedant medžioti medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius, neįrašė medžioklės lape savęs, taip, kaip reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 21 ir 24 punktai.

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 30 d. nutartimi netenkintas P. B. skundas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu aukštesniajam teismui P. B. atstovas advokatas M. Bakanas prašo panaikinti Institucijos 2022 m. sausio 10 d. nutarimą, teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Skunde nurodo, kad nei Nutarime, nei Nutartyje nekonstatuota, kokia kaltės forma padarytas administracinis nusižengimas, todėl P. B. yra užkirstas kelias tinkamai ginti savo teises. Teismas akcentuoja, jog neva P. B. veikoje vieningos tyčios nebuvimą kiekvienu atveju, tačiau teismas Nutartyje neaptarė tyčios, kaip tokios, P. B. veikoje buvimo konstatavimą, bei tyčios formos. Tik nustačius tyčios buvimą ir tyčios formą būtų galima spręsti klausimą dėl vieningos tyčios buvimo ar nebuvimo klausimą. P. B. nurodė, jog niekada nesiekė pažeisti Medžioklės taisyklių. Tiesiog buvo įsitikinęs, jog jei vadovauja medžioklei, tačiau neturi ginklo, tai negali ir medžioti, kaip tai numato Medžioklės įstatymo 2 str. 9 d. Taigi, kokia bebūtų nustatyta kaltės forma, P. B. veiksmai buvo tapatūs ir apskritai jokios tyčios padaryti jam inkriminuotus teisės aktų pažeidimus net nebuvo. Taip pat, tiek Institucija, tiek Teismas pažeidė jo teisę žinoti nuo ko gintis, nenurodydami konkrečiai kokį Medžioklės taisyklių 24 p. papunktį jis pažeidė.

3.2. P. B. yra įsitikinęs, jog tiek Institucija, tiek ir Teismas netinkamai aiškino ir taikė tiek Medžioklės taisyklių 21 p. tiek ir Medžioklės įstatymo 2 str. 8 ir 9 d. P. B. medžioklėje nedalyvavo, tik buvo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini) ir buvo jame kaip medžioklės vadovas, bet neturėjo jokių ginklų ar kitų medžioklės priemonių. Medžioklės vadovo pareigos yra išvardintos Medžioklės taisyklių 21 p., 24 p., yra susijusios su pačios medžioklės organizaciniais klausimais, kurie nėra susiję su pačiu laukinės gyvūnijos išteklių naudojimu, kai siekimu panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Nei viena iš medžioklės vadovo pareigų nėra susijusi su pačiu medžiojimu, kaip tai numato Medžioklės įstatymo 2 str. 8 d., todėl pats buvimas medžioklės vadovu ir jos organizavimo faktas nėra ir negali būti tapatinamas su asmens, kaip medžioklės vadovo, dalyvavimu pačioje medžioklėje. Kadangi P. B. pats nemedžiojo, tai yra nevykdė veikos, numatytos Medžioklės įstatymo 2 str. 8 ir 9 d., tai ir neturėjo būti įrašytas į medžioklės lapą.

3.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad tuo pačiu metu toje pačioje institucijoje P. B. buvo surašyti dar du nutarimai, kurių pažeidimo esmė yra ta pati, kaip ir ginčijamame Nutarime, tik skiriasi P. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo laikas ir medžioklės lapo numeris. Nutarimuose nurodomas P. B. administracinis nusižengimas, jei toks būtų nustatytas, yra tęstinis, nes nutarimuose nurodomi neva neteisėti P. B. veiksmai yra vienarūšiai ir tapatūs, pažeisti tie patys Medžioklės taisyklių punktai, du medžioklės lapai, kurių viename konstatuoti du pažeidimai, ta pati vieta ir nedidelis laiko tarpas tarp pažeidimų. Mano, kad tikslinga visus tris skundus administracinėse bylose nagrinėti kartu vienoje byloje tam, kad nebūtų dirbtinai sukuriama situacija, kai administracinių nuobaudų skaičius yra dirbtinai didinamas, ir jei būtų pripažinta, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas, tai būtų paskirta viena bendra nuobauda.

4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir procesinius sprendimus palikti nepakeistus.

4.1. Nurodo, kad P. B. neneigia, kad vadovavo medžioklei, todėl kaip ir nurodyta Įstatymo 2 str. 8 d. jis, organizuodamas ir vadovaudamas medžioklei, privalėjo vadovautis medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais, o būtent - Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punktais. Medžioklės lape Nr. 4 nurodyta, kad leidžiama medžioklės vadovui (medžiotojui) P. B. organizuoti medžioklę (medžioti) (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotų vienete. Šiame medžioklės lape įrašyta, kad 2020 m. gegužės 25 d. nuo 20 val. iki 24 val. medžiojo N. B.. Įrašo apie P. B. dalyvavimą (vadovavimą) medžioklei nėra. Taigi, iš pateiktų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo P. B. privalėjo, kaip medžioklės vadovas įrašyti į medžioklės lapą Nr. 4 savo vardą, pavardę ir medžiotojo bilieto numerį, o to nepadaręs, pažeidė Medžioklės taisyklių 21, 24 punktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus.

4.2. Teigia, jog skunde nepagrįsta, kad Medžioklės taisyklių 21, 24 punktų pažeidimas minėtais atvejais buvo vykdomas iš anksto apgalvotai ar planingai, dėl ko negalima teigti, kad padarytus nusižengimus sieja vieninga kaltė ir vieningas jų padarymo tikslas. Be to, pirmasis pažeidimas pradėtas 2020 m. gegužės 23 d. 20 val. baigtas 2020 m. gegužės 24 d. 00 val., tai yra pats pažeidėjas 2020 m. gegužės 24 d. 00 val. nutraukė neteisėtą veiką, tuo tarpu antrasis Medžioklės taisyklių 21, 24 punktų pažeidimas pradėtas 2020 m. gegužės 25 d. 20 val. - baigtas 2020 m. gegužės 26 d. 00 val., tai yra praėjus beveik parai laiko po pirmo nusižengimo padarymo. T. M. taisyklių 21, 24 punktų padarytas pažeidimas 2020 m. spalio 10 d., praėjus 5 mėn. po paskutinio nusižengimo padarymo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo antrojo nusižengimo tąsa. Institucijos manymu, buvo padarytas ne vienas tęstinis pažeidimas, o buvo padaryti trys atskiri pažeidimai, apie ką galima spręsti, vertinant ir visas faktines minėtų nusižengimų padarymo aplinkybes, t. y., padaryti trys Medžioklės taisyklių pažeidimai skirtingu laiku, (tuo labiau tarp antro ir trečio pažeidimo yra beveik 5 mėn. laiko tarpas), medžioklės lapuose kiekvienu atveju turėjo būti daromi atskiri įrašai apie P. B. dalyvavimą medžioklėje, todėl nusižengimai, kaip atskiros veikos, kvalifikuoti teisingai kaip trys atskiri administraciniai nusižengimai.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą Institucijos 2022 m. sausio 10 d. nutarimą palikti nepakeistu ir P. B. skundo netenkinti.

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. B. savo kaltę dėl nusižengimo neigė ir tvirtino, kad nepažeidė Taisyklių 21 ir 24 punktų reikalavimų, kadangi įvykio dieną jis nemedžiojo, todėl neprivalėjo įsirašyti medžioklės lape.

8. Pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už Medžioklės taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Šios normos konstrukcija yra blanketinė, ji nukreipia į kitą teisės aktą – Medžioklės taisykles. Medžioklės taisyklių IV ir V skyrių, kuriuose įtvirtinta medžioklės dokumentų ir eigos reikalavimai 21 punkte nustatyta, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje <...>; 24 punkte nustatyta, kad kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas bei nurodyta, ką privalo medžioklės vadovas. Be to, kaip nurodyta Taisyklių 2.5. punkte, medžioklės lapas, tai dokumentas, kuriuo leidžiama jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu <...>. Kas paneigia apelianto keliamą versiją, kad kadangi P. B. nemedžiojo, jis neprivalėjo savęs įsirašyti medžioklės lape, nes reikalavimo konkrečiai, kad medžioklės vadovas turi medžioti, Taisyklėse nėra.

9. Dar daugiau, pagal Medžioklės taisyklių 19.1. papunktį, medžioklės lapą išduodantis asmuo jame turi įrašyti medžiotojo, kuriam leidžiama medžioti, arba medžioklės vadovo, kuriam leidžiama organizuoti medžioklę, vardą, pavardę. Šiuo atveju, kadangi P. B. pripažino, kad medžioklę organizavo būtent jis, įrašydamas N. B., kaip medžiotojo pavardę, jam buvo privalu tinkamai užpildyti medžioklės lapą ir įsirašyti save, kitu atveju, P. B. nepripažinus, kad N. B. medžiojo jo organizuotoje medžioklėje, N. B. medžioklę būtų galima pripažinti neteisėta. Šiuo atveju P. B. atsakomybę patvirtina ir Medžioklės taisyklių 23 punktas, kuriame nurodyta, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas.

10. Medžioklės taisyklių 20 punkte imperatyviai numatyta, kad medžioklės lapas pildomas tvarkingai ir aiškiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad medžioklės lape esanti informacija yra teisiškai reikšminga, kadangi pasibaigus medžioklės lapų galiojimui, pagal juose pateiktus duomenis yra rengiama ataskaita medžioklę kontroliuojančioms institucijoms ar jų atstovams ir sprendžiama apie valstybei priklausančios laukinės gyvūnijos naudojimą. To pasėkoje yra priimami tolimesni sprendimai dėl šių išteklių racionalaus paskirstymo bei su tuo susijusių teisės normų ir atsakomybės taikymo. Atitinkamai ir P. B., kaip medžioklės vadovas, turintis medžioklės lapą ir galintis ne tik pats medžioti, bet ir organizuoti medžioklę, privalėjo elgtis atsakingai ir tinkamai pildyti medžioklės lapą ne pagal tai kaip jis suvokė pildymą, o pagal Medžioklės taisyklėse numatytus reikalavimus.

11. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad P. B. negalėjo tinkamai gintis, kadangi nebuvo sukonkretinti Medžioklės taisyklių 24 punkto papunkčiai, pažymėtina, kad P. B., kaip medžioklės vadovas, privalo žinoti jam keliamus reikalavimus, numatytus Medžioklės taisyklių 24 punkte, ir toks papunkčių neįvardinimas, tačiau nurodant, ką konkrečiai P. B. padarė – netinkamai užpildė medžioklės lapą (Medžioklės taisyklių 24.1. papunktis), jo teisių nepažeidė ir jis galėjo tinkamai gintis nuo kaltinimo.

12. Skunde apeliantas be kitų argumentų, nesutinka su padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimu, nurodant, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino P. B. veiksmų kaip vieno tęstinio administracinio nusižengimo.

13. Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi, tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas.

14. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad P. B. atžvilgiu buvo priimti trys nutarimai už 2020 m. gegužės 23-24, 2020 m. gegužės 25-26 ir 2020 m. spalio 10 d. pažeidimus. Vertinant faktines visų nusižengimų padarymo aplinkybes matyti, kad nors pažeidimai yra vienarūšiai – netinkamas medžioklės lapo pildymas, tačiau jie padaryti skirtingu laiku, kas kartą vieną nusižengimą baigiant ir pradedant kitą, nesant vieningos tyčios ir vieno tikslo. Tęstinės veikos nebuvimą patvirtina ir medžioklės lapuose Nr. 4 ir Nr. 19 užfiksuoti duomenys, kad P. B. vienomis dienomis žymėjo tik save, kitomis dienomis save ir N. B., o būtent pažeidimų dienomis, žymėjo tik N. B., kas rodo, kad tai nebuvo viena tęstinė veika, o pasirinktinai atskirai daromi nauji pažeidimai. Akcentuotina ir tai, kad vieninga tyčia reiškia, kad pažeidėjas turėjo vieną sumanymą ir subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus suvokė ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną neteisėtą vientisą veiką. Šiuo atveju akivaizdu, kad P. B. tyčia susiformavo iš naujo po kiekvieno veiksmo atlikimo – medžioklės lapo pildymo, todėl jo neteisėta veika negali būti pripažįstama tęstine ir yra tinkamai įvertinta kaip trys pažeidimai.

15. Nustačius, kad asmens veiksmai kvalifikuoti teisingai, laikytina, kad administracinio nusižengimo byla P. B. atžvilgiu išnagrinėta tinkamai, priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta byloje surinktais įrodymais, todėl nėra pagrindo ją naikinti ar keisti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 30 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. B. atstovo advokato Murado Bakano apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.