- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-29
- Bylos Nr.
- N2-239-642/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12262-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- S. T.
- Advokatai
- Vida Šeikienė, Alvydas Buta
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovui R. T., ieškovo R. T. atstovui advokatui Alvydui Butai, atsakovės S. T. atstovei advokatei Vidai Šeikienei, savivaldybės institucijos - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. T. patikslintą ieškinį atsakovei S. T., savivaldybės institucijai - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės S. T. patikslintą priešieškinį ieškovui R. T., savivaldybės institucijai - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas: 1) nutraukti su atsakove santuoką dėl sutuoktinės kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko G. T. gyvenamąją vietą su ieškovu; 3) priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko G. T. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600,00 Lt, mokamomis kiekvieną mėnesį, išmokų sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovės 18 000,00 Lt nepilnamečio vaiko G. T. išlaikymo įsikolinimą, susidariusį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 13 d.; 5) priteisti iš atsakovės 6 600,00 Lt pilnamečio vaiko E. T. išlaikymo įsikolinimą, susidariusį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. vasario 24 d.; 6) paskirti ieškovą nepilnamečio vaiko G. T. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 7) padalinti santuokoje įgytą turtą; 8) priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (T.2; b.l. 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10).
Atsakovė patikslintu priešieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama: 1) nutraukti su ieškovu santuoką dėl sutuoktinio kaltės; 2) po santuokos nutraukti atsakovei palikti iki santuokos turėtą pavardę „Kurauskaitė“ 3) nustatyti nepilnamečio vaiko G. T. gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į vaiko pageidavimą; 3) nustačius nepilnamečio vaiko G. T. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko G. T. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt, mokamomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės; 4) padalinti santuokoje įgytą turtą; 5) pripažinti ieškovui teisę į šeimos turto pagerinimus, neatskiriamus nuo šio turto, bendros 28566,16 Lt vertės ir priteisti iš ieškovo atsakovei 14 238,00 Lt kompensaciją už šeimos turto pagerinimus; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 7) piteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (T.2; b.l. 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo ne tik dėl atsakovės, bet ir ieškovo kaltės (T.2; b.l.139,145).
Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė taip pat atsisakė priešieškinio reikalavimo dėl 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (T.2; b.l.139, 146).
Dėl termino susitaikyti nustatymo
Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.54 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, yra tvirtai pasiryžę nutraukti santuoką ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.
Dėl santuokos nutraukimo
Byloje esantys įrodymai patvirtina tas aplinkybes, jog 1991 m. gegužės 25 d. ieškovas ir atsakovė Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką (T.1; b.l.7).
Procesiniuose dokumentuose - patikslintame ieškinye ir patikslintame priešieškinyje ieškovas ir atsakovė kaltino vienas kitą dėl santuokos iširimo. Tačiau ieškovui ir atsakovei teismo posėdžio metu patvirtinus tas aplinkybes, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas konstatuoja, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).
Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).
Dėl nepilnamečio vaiko G. T. gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė nustatyti nepilnamečio vaiko G. T. gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko G. T. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600,00 Lt, mokamomis kiekvieną mėnesį, išmokų sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės.
Atsakovė klausimą dėl nepilnamečio vaiko G. T. gyvenamosios vietos nustatymo, paliko spręsti teismui, atsižvelgiant į vaiko pageidavimą (T.2. b.l. 69). Atsakovė dėl vaiko išlaikymo priteisimo pateikė dvejopas pozicijas. Viena vertus, priešieškio pagrinde atsakovė visiškai nenurodė argumentų dėl vaiko išlaikymo dydžio, konkrečiai imant, neanalizavo vaiko poreikių, išlaidų ir kt., nenurodė savo turtinės padėties, tačiau priešieškinio dalyke nurodė, kad nustačius nepilnamečio vaiko G. T. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko G. T. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt, mokamomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės (T.1; b.l. 135, 136, 137, 138, 139, 140). Kita vertus, atsakovė patikslinto priešiekinio pagrinde taip pat visiškai nenurodė argumentų dėl vaiko išlaikymo dydžio, neanalizavo vaiko poreikių, išlaidų ir kt., nenurodė savo turtinės padėties, tačiau priešieškinio dalyke nurodė, kad nustačius nepilnamečio vaiko G. T. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko G. T. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt, mokamomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės (T.2; b.l. 64, 65, 66, 67, ,68, 69, 70). Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad nepilnamečio vaiko G. T. išlaikymui pakanka 400,00 Lt išlaikymo, nes atsakovė prie vaiko išlaikymo prisideda, pirkdama rūbus, avalynę (T.2; b.l. 145).
Žemesnės instancijos teismas
Nepilnametis vaikas G. T., apklausta teismo posėdžio metu, pareiškė norą gyventi su tėvu- ieškovu R. T.. Nurodė, kad ją išlaiko tėvas, o motina - atsakovė rūbus, avalynę siunčia retai (T.2; b.l. 147).
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis bei įvertinus byloje esančius įrodymus, nepilnamečio vaiko G. T. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu – tėvu R. T. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnis).
Vaikų poreikius lemia jų gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovas turi išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo ar specialaus ugdymo, ugdymo būrelių lankymo. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. N. G. amžius – 17 metų ir 11 mėnesių.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas dirba, ieškovo vidutinės vieno mėnesio pajamos apie 4560,00 Lt. (T.1; b.l. 27, 28). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji šiuo metu nedirba, kitaip tariant, negauna jokių pajamų (T.2; b.l. 143). Tačiau teismo minėtas atsakovės paaiškinimas neįtikino. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ji sūnui ir dukrai siunčia pinigus (T.2; b.l. 145). Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovės teismui pateikti sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad nuo 2010 m. birželio 22 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. atsakovė į sūnaus E.sąskaitą pervedė 1385,00 Eur (4782, 12 Lt), o nuo 2011 m. birželio 13 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. atsakovė į dukros G. sąskaitą pervedė 850,00 0 Eur (2934,88 Lt). Be to, atsakovė patvirtino, kad ją Italijos Respublikoje išlaiko draugas (T.2; b.l.144).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis).
Pažymėtina, kad nors byloje nėra daugiau įrodymų apie atsakovės pajamas, tačiau iš rašytinių įrodymų, atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytojų ir nepilnamečio vaiko parodymų šioje byloje, teismas daro išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis leidžia mokėti vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt mokamomis kiekvieną mėnesį, juolab, kad tokio dydžio vaiko išlaikymą atsakovė priešieškinyje buvo nurodžiusi pati. Remiantis išdėstytu, šioje dalyje ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, priteistinas iš atsakovės nepilnamečio vaiko G. T. išlaikymas periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt mokamomis kiekvieną mėnesį, išmokų sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės, paskirti ieškovą nepilnamečio vaiko G. T. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 18 000,00 Lt nepilnamečio vaiko G. T. išlaikymo įsikolinimą, susidariusį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 13 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnio norma nustato bendrąjį principą, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė reikalauti. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.
Iš ieškovo, atsakovės paaiškinimų, liudytojų prodymų, nepilnametės liudytojos parodymų bei rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė įvairiomis formomis (daiktais, rūbais, pinigiais) išlaikė savo vaikus (T.2; b.l. 139, 141, .145, 146, 147; T.2; b.l. 156,157). Remiantis nustatytomis aplinkybėmis bei jas pagrindžiančiais įrodymais, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 18 000,00 Lt nepilnamečio vaiko G. T. išlaikymo įsikolinimą, susdariusį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 13 d., nėra pagrįstas įrodymais, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 6 600,00 Lt pilnamečio vaiko E. T. išlaikymo įsikolinimą, susidariusį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. vasario 24 d.
Šiuo reikalavimu ieškovas reikalauja iš atsakovės priteisti pilnamečio vaiko E. T. išlaikymą. Tačiau ieškinio padavimo teismui dieną E. T. suėjo 19 metų. Kitaip tariant, E. T. yra įgiję ne tik civilinį, bet ir civilinį procesinį veiksnumą - galėjimą savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas bei įgyvendinti savo teises teisme ar pavesti bylą vesti per atstovą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šį ieškinio reikalavimą reiškia ne pilnametis ieškovo ir atsakovės sūnus Edgaras, bet jo tėvas, kuris E. T. sulaukus pilnametystės, neteko atstovo pagal įstatymą teisinės padėties. Byloje nėra pateikto E. T. įgalinimo ieškovui atstovauti sūnų teismuose. Vadinasi, tik E. T. yra asmuo, kuris gali pareikšti ieškinį savo pažeistoms teisėms ar įstatymų saugomiems interesams apginti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 41, 42 straipsniai).
Remiantis išdėstytu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 600,00 Lt pilnamečio vaiko E. T. išlaikymo įsikolinimą, susidariusį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. vasario 24 d., paliktinas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė santuokoje įgijo šį turtą: virtuvės baldų komplektą, kurio vertė 4400,00 Lt, miegamojo baldų komplektą 1400,00 Lt vertės, 7 užuolaidas kambariams 500,00 Lt vertės, elektrinį židinį su apdaila 300,00 Lt vetės, kaitlentę „Gorenje“ su orkaiite „Gorenje“ 1000,00 Lt vertės, gartraukį „Ardo“ 400,00 Lt vertės, šaldytuvą „Elektroliux“ 400,00 Lt vertės, koridoriaus spintą stumdomomis durimis 1000,00 Lt vertės, trikampę vonią 300,00Lt vertės, vonios baldus 500,00 Lt vertės, namų kiną „Panasonic“ 400,00 Lt vertės, skalbimo mašiną „Ardo“ 500,00 Lt vertės, automobilį VW „Polo“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 6000,00 Lt vertės, televizorių „Samsung“, skirtą nepilnametės Dukters poreikiams, svetainės baldus – trijų dalių ąžuolinį minkštą kampą su ąžuoliniu stalu ir komodą- sekciją 4100,00 Lt vertės, 3 metrų ilgio ąžuolinį stalą su 12 kėdžių 4200,00 Lt vertės, televizorių „Philips“ 300,00 Lt vertės, automobilį Hyundai Matrix“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 8000,00 Lt vertės. Bendra santuokoje įgyto turto vertė 33700,00 Lt.
Iš esmės nesant ginčui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, bei atsižvelgiant į tai, kad: 1) visi santuokoje įgyti baldai, užuolaidos, židinys, buitinė technika yra adresu Molėtų g. 12, Klaipėda, t.y. vaikų gyvenamojoje vietoje; 2) atsakovė pareiškė reikalavimą priteisti jai 3 metrų ilgio ąžuolinį stalą su 12 kėdžių 4200,00 Lt vertės, televizorių „Philips“ 300,00 Lt vertės, automobilį Hyundai Matrix“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 8000,00 Lt vertės; 3) kiekvienai šaliai tektų po automobilį, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, santuokoje įgytas turtas padalintinas taip:
Ieškovui pripažintina asmeninės nuosavybės teisė į šį santuokoje įgytą turtą, kurio bendra vertė 21 200,00 Lt: virtuvės baldų komplektą, kurio vertė 4400,00 Lt, miegamojo baldų komplektą 1400,00 Lt vertės, 7 užuolaidas kambariams 500,00 Lt vertės, elektrinį židinį su apdaila 300,00 Lt vetės, kaitlentę „Gorenje“ su orkaiite „Gorenje“ 1000,00 Lt vertės, gartraukį „Ardo“ 400,00 Lt vertės, šaldytuvą „Elektroliux“ 400,00 Lt vertės, koridoriaus spintą stumdomomis durimis 1000,00 Lt vertės, trikampę vonią 300,00Lt vertės, vonios baldus 500,00 Lt vertės, namų kiną „Panasonic“ 400,00 Lt vertės, skalbimo mašiną „Ardo“ 500,00 Lt vertės, automobilį VW „Polo“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 6000,00 Lt vertės, svetainės baldus – trijų dalių ąžuolinį minkštą kampą su ąžuoliniu stalu ir komodą- sekciją 4100,00 Lt vertės.
Atsakovei pripažintina asmeninės nuosavybės teisė į šį santuokoje įgytą turtą, kurio bendra vertė 12500,00 Lt: 3 metrų ilgio ąžuolinį stalą su 12 kėdžių 4200,00 Lt vertės, televizorių „Philips“ 300,00 Lt vertės, automobilį Hyundai Matrix“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 8000,00 Lt vertės.
Pažymėtina tai, kad: 1) iš esmės tarp ieškovo ir atsakovės nėra didelio ginčo dėl santuokoje įgyto turto vertės; 2) ieškovas pateikė kilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą (t.2; b.l. 12-29); 3) atsakovė nepateikė kitos, nuginčijančios ieškovo pateiktos, kilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos.
Atsakovei priteistina iš ieškovo piniginė kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant klausimą dėl santuokoje sukauptų santaupų, teismas remiasi ta aplinkybe, kad ieškovas ir atsakovė nuo 2009 metų pabaigos - 2010 metų pradžios faktiškai gyvena skyrium. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys pateikė skirtingas versijas dėl ieškovo ir atsakovės gyvenimo skyrium. Štai ieškovas nurodė, kad 2009 metais ieškovas ir atsakovės kalbėjo apie santuokos nutraukimą (T. 2; b.l. 140), atsakovė nurodė, kad ieškovas ir atsakovė nuo 2010 m. pradžios kartu nebegyveno (T.2; b.;. 144), liudytojas O. K. paliudijo, kad iki 2011 m. vasaros ieškovas ir atsakovė gyveno šeimyninį gyvenimą (T.2; b.l.176).
Iš esmės tarp ieškovo ir atsakovės nėra ginčo, kad ieškovas 2010-2011 metais paėmė iš sąskaitos 185063,00 Lt, įgytų santuokos metu (T.2; b.l. 6, 7, 68). Tačiau ieškovas leistinais įrodymais pagrindė išlaidas, t.y. 99 824,00 Lt, panaudotas šeimos poreikių tenkinimui (T.2; b.l.7, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Vadinasi, ieškovo asmeniniams savo poreikiams panaudotų pinigų suma yra 85 239,00 Lt, kitaip tariant, šia suma ieškovas sumažino bendras santuokoje įgytų lėšų sumą.
Atsakovė uždirbtas lėšas, t.y.152 199,00 Lt Italijos Respublikoje, pevedė į savo motinos L. K. sąskaitą (T.2; b.l.92-115). Liudytoja L. K. liudijo, kad dukros siųstus pinigus perduodavo ieškovui. Ieškovas tokius liudytojus parodymus kategoriškai neigė. Atsakovė pinigų siuntimo aplinkybes aiškino trejopai: pirma, atsakovė aiškino, kad dirbo nelegaliai, todėl pinigus siuntė per darbdavį, nors kita vertus, nurodė, kad ir pats darbdavys dirba nelegaliai (T.2; b.l. 143, 146), antra, atsakovė aiškino, kad pinigų nesiuntė ieškovui todėl, kad „turi būti skirtinga pavardė“; trečia, atsakovė aiškino, kad apskritai nežinojo ieškovo sąskaitos rekvizitų, o to ir neklausė ieškovo (T.2; b.l. 143).
Pažymėtina, kad liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad L. K. giminystės ryšiais yra susijusi su atsakove, sudaro pagrindą teismui vertinti šios liudytojos parodymus kaip nepatikimus. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Teismas nepatikėjo atsakovės skirtingais paaiškinimais dėl pinigų siuntimo aplinkybių, todėl konstatuoja, kad 152 199,00 Lt sumažėjo santuokoje įgytų lėšų suma.
Atsižvelgiant į tai, kad; 1) ieškovas 85 239,00 Lt sumažino santuokoje įgytų lėšų sumą; 2) atsakovė 152 199,00 Lt sumažino santuokoje įgytų lėšų sumą, teismas daro išvadą, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovui pusę sumažintos santuokoje įgytų lėšų, t.y. 33 480,00 Lt (152 199,00 Lt - 85 239,00 = 66 960,00 Lt : 2).
Tačiau šioje byloje negalima neatkreipti dėmesio į tą aplinkybę, kad ir ieškovas, parduodamas santuokoje įgytą turtą t.y. automobilį Ford Focus, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir motociklą Yamaha YQ50, dar papildomai sumažino santuokoje įgytų lėšų sumą. Minėtos transporto priemonės parduotos už bendrą 19 000,00 Lt sumą ( T.1; b.l.34, 35). Pažymėtina, kad ieškovas sutinka atsakovei kompensuoti už parduotas transporto priemones (T.2 ;b.l. 8). Remiantis išdėstytu, iš ieškovo atsakovei priteistina 9 500,00 Lt kompensacija už parduotas transporto priemones (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.98 straipsnio 3 dalis).
Subalansavus turto, piniginių lėšų ir kompensacijų sumas ir jas įskaičius, teismas sprendžia, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 19 630,00 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.130 straipsnis).
Dėl atsakovės reikalavimo pripažinti ieškovui teisę į šeimos turto pagerinimus, neatskiriamus nuo šio turto, bendros 28566,16 Lt vertės ir priteisti iš ieškovo atsakovei 14 238,00 Lt kompensaciją už šeimos turto pagerinimus.
Ieškovė prašo pripažinti ieškovui teisę į šeimos turto pagerinimus, padarytus adresu Molėtų g. 12, Klaipėda.
Iš bylos dumenų nustatyta, kad nei ieškovas nei atsakovė neturi jokių daiktinių teisių į gyvenamąjį namą (duomenys nesklebtini). Pažymėtina, kad apskritai nėra įregistruotos daiktinės tieisės į namą, esantį (duomenys nesklebtini). Gerindami šio gyvenamojo namo būklę, ieškovas ir atsakovė veikė savo rizika.
Remiantis išdėstytu, šis atsakovės reikalavimas atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.98 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pageidavo, kad po santuokos nutraukimo jai būtų palikta iki santuokos turėta pavardė „(duomenys nesklebtini)“, o ieškovas tam neprieštaravo, atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina iki santuokos turėta pavardė „(duomenys nesklebtini)“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia, kad kiekviena šalis dengia savo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263, 264, 265, 270, 271, 296 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškovo R. T. ieškinį tenkinti iš dalies.
Atsakovės S. T. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo R. T. ir atsakovės S. T. santuoką, sudarytą 1991 m. gegužės 25 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys nesklebtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustayti nepilnamečio vaiko G. T. gyvenamąją vietą su ieškovu R. T..
Priteisti iš atsakovės S. T. nepilnamečio vaiko G. T. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2011 m. rugsėjo 13 d., išmokų sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės.
Paskirti ieškovą R. T. nepilnamečio vaiko G. T. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Ieškovo ieškinio dalį priteisti iš atsakovės 6 600,00 Lt pilnamečio vaiko E. T. išlaikymo įsikolinimą, susidariusį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. vasario 24 d., palikti nenagrinėtą
Atsakovei po po santuokos nutraukimo palikti pavardę „(duomenys nesklebtini)“.
Ieškovui pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į santuokoje įgytą turtą, kurio bendra vertė 21 200,00 Lt: virtuvės baldų komplektą, kurio vertė 4400,00 Lt, miegamojo baldų komplektą 1400,00 Lt vertės, 7 užuolaidas kambariams 500,00 Lt vertės, elektrinį židinį su apdaila 300,00 Lt vetės, kaitlentę „Gorenje“ su orkaiite „Gorenje“ 1000,00 Lt vertės, gartraukį „Ardo“ 400,00 Lt vertės, šaldytuvą „Elektroliux“ 400,00 Lt vertės, koridoriaus spintą stumdomomis durimis 1000,00 Lt vertės, trikampę vonią 300,00Lt vertės, vonios baldus 500,00 Lt vertės, namų kiną „Panasonic“ 400,00 Lt vertės, skalbimo mašiną „Ardo“ 500,00 Lt vertės, automobilį VW „Polo“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 6000,00 Lt vertės, svetainės baldus – trijų dalių ąžuolinį minkštą kampą su ąžuoliniu stalu ir komodą- sekciją 4100,00 Lt vertės.
Atsakovei pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į santuokoje įgytą turtą, kurio bendra vertė 12500,00 Lt: 3 metrų ilgio ąžuolinį stalą su 12 kėdžių 4200,00 Lt vertės, televizorių „Philips“ 300,00 Lt vertės, automobilį Hyundai Matrix“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 8000,00 Lt vertės.
Priteisti ieškovui iš atsakovės 19 630,00 Lt.
Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.