Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu teismo prašė: 1) nutraukti su atsakove santuoką dėl sutuoktinės kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko G. T. gyvenamąją vietą su ieškovu; 3) priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko G. T. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt, mokamomis kiekvieną mėnesį, išmokų sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovės 18 000 Lt nepilnamečio vaiko G. T. išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2009-03-01 iki 2011-09-13; 5) priteisti iš atsakovės 6 600 Lt pilnamečio vaiko E. T. išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2009-03-01 iki 2010-02-24; 6) paskirti ieškovą nepilnamečio vaiko G. T. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 7) padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovui priteisti 4 400 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 1 400 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 500 Lt vertės 7 užuolaidas kambariams, 300 Lt vertės elektrinį židinį su apdaila, 1 000 Lt vertės kaitlentę „Gorenje“ ir orkaitę „Gorenje“, 400 Lt vertės gartraukį „Ardo“, 400 Lt vertės šaldytuvą „Elektroliux“, 1 000 Lt vertės koridoriaus spintą stumdomomis durimis, 300 Lt vertės trikampę vonią, 500 Lt vertės vonios baldus, 400 Lt vertės namų kiną „Panasonic“, 500 Lt vertės skalbimo mašiną „Ardo“, 6 000 Lt vertės automobilį „VW Polo“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 47 901 Lt kompensaciją, televizorių „Samsung“ dukros G. T. poreikiams; atsakovei priteisti: 4 100 Lt vertės svetainės baldus – trijų dalių ąžuolinį minkštą kampą su ąžuoliniu stalu ir komodą–sekciją, 4 200 Lt vertės 3 metrų ilgio ąžuolinį stalą su 12 kėdžių, 300 Lt vertės televizorių „Philips“, 8 000 Lt vertės automobilį „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovė priešieškiniu teismo prašė: 1) nutraukti su ieškovu santuoką dėl sutuoktinio kaltės; 2) po santuokos nutraukti atsakovei palikti iki santuokos turėtą pavardę „Kurauskaitė“; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko G. T. gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į vaiko pageidavimą; 3) nustačius nepilnamečio vaiko G. T. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt, mokamomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės; 4) padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovui priteisti 4 100 Lt vertės svetainės baldus (ąžuolinį minkštą kampą, stalą ir komodą–sekciją), 4 400 Lt vertės virtuvės baldų komplektą su jam priklausančia įranga, 1 400 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 500 Lt vertės 7 kambarių užuolaidas, 1 000 Lt vertės kaitlentę „Gorenje“ ir orkaitę „Gorenje“, 400 Lt vertės gartraukį „Ardo“, 2 000 Lt vertės LED LCD „Samsung“ televizorių, 1 000 Lt vertės LCD „Samsung“ televizorių, 300 Lt vertės „Samsung“ televizorių, 400 t vertės šaldytuvą „Elektroliux“, 300 Lt vertės televizorių „Philips“, 400 Lt vertės namų kiną „Panasonic“, 1 000 Lt koridoriaus spintą stumdomomis durimis, 500 Lt vertės trikampę vonią, 500 Lt vertės skalbimo mašiną „Ardo“, 500 Lt vertės vonios kambario baldus, iš viso turto už 23 900 Lt, o atsakovei priteisti: 8 000 Lt vertės automobilį „Hyundai Matrix“, 6 000 Lt vertės automobilį „VW Polo“, 4 200 Lt vertės 3 metrų ilgio ąžuolinį valgomojo stalą su 12 kėdžių, 300 Lt vertės televizorių „Philips“, iš viso 18 500 Lt bendros vertės, 5) priteisti jai iš ieškovo 2 700 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui tekusią didesnę turto dalį, 6) priteisti jai iš ieškovo 55 292 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, 7) pripažinti ieškovui teisę į bendros 28 566,16 Lt vertės šeimos turto pagerinimus, neatskiriamus nuo šio turto, ir priteisti atsakovei 14 238 Lt kompensaciją.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti: jam iš atsakovės priteistą kompensaciją padidinti iki 31 715 Lt, atitinkamai perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neteisingai interpretavo ieškovo teiginius apie kaltę dėl santuokos iširimo. Santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji buvo neištikima, neskyrė laiko šeimai, paliko ieškovą su nepilnamečiais vaikais ir išvyko į Italiją be jokios racionalios, būtinos ir pateisinamos priežasties. Spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, teismas prie 99 824 Lt, kaip įrodytų šeimos poreikiams panaudotų lėšų, matomai per klaidą nepridėjo ieškovo nusiųstų atsakovei į jos banko sąskaitą Italijoje 24 170 Lt (7 000 EUR), kuriuos atsakovė panaudojo savo poreikiams. Ši suma taip pat priskirtina prie lėšų, panaudotų šeimos poreikiams, todėl ieškovas bendrąją jungtinę nuosavybę sumažino ne 85 239 Lt, o 61 069 Lt suma. Tokiu būdu ieškovui iš atsakovės priteistina kompensacija sudaro ne 19 630 Lt, o 31 715 Lt. Teismas nepagrįstai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 93 str. 1 ir 2 dalių taisykles nemotyvuotai vadovaudamasis šio straipsnio 4 dalimi.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir dėl atsakovės reikalavimo pripažinti ieškovui teisę į 28 566,16 Lt vertės šeimos turto pagerinimus bei 14 238 Lt kompensacijos už tai atsakovei priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės ieškinio reikalavimus dėl turto padalijimo ir kompensacijos už turto pagerinimus priteisimo tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė sumažino šeimos turto už 152 199 Lt. Atsakovė pinigus pervedinėjo į savo motinos L. K. sąskaitą, o ši pinigus iš sąskaitos paimdavo ir perduodavo ieškovui. Susiklostę artimi šeiminiai santykiai nesukėlė būtinybės reikalauti iš ieškovo kokių nors ataskaitų ar dokumentų apie tvarkomas šeimos pinigines lėšas šeimos poreikiams tenkinti. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2009-12-31 atsakovė pervedė 44 080 EUR (152 199,42 Lt). Liudytojai L. K., J. K., O. K., E. K., A. E. patvirtino, kad visi atsakovės atsiųsti pinigai būdavo perduodami ieškovui. Teismas šių aplinkybių nevertino remdamasis tuo, kad liudytojai su atsakove susiję giminystės ryšiais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, be to, tas pačias aplinkybes paliudijo ir su atsakove giminystės ryšiais nesusijęs asmuo – ieškovo kaimynė A. E.. Taigi teismas nepagrįstai ieškovo paaiškinimams, ieškovo prašytų apklausti liudytojų parodymams suteikė didesnę įrodomąją reikšmę, nei atsakovės bei jos prašytiems apklausti liudytojų parodymams. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas įrodė panaudojęs 99 824 Lt šeimos poreikiams tenkinti. Ši suma yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta objektyviais įrodymais. Šeimos santaupos buvo kaupiamos ieškovo sąskaitose Swedbanke, SEB banke ir Šiaulių banke. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2010 m. rugpjūčio iki 2011 m. balandžio mėn. ieškovas iš savo sąskaitos Šiaulių banke be atsakovės žinios ir sutikimo išgrynino visas šeimos santaupas – 53 598 EUR (185 063 Lt), kurias iš esmės panaudojo savo asmeninių, o ne šeimos, poreikių tenkinimui: ieškovas 7 000 EUR dalimis pervedė į atsakovės sąskaitą Italijos banke, už 1 685 Lt nupirko dukrai televizorių LG 32LHS, už 5 664,79 Lt nupirko baldus dukters kambariui, už 4 600 EUR (15 882,88 Lt) nupirko automobilį „Ford Focus“ ir už 6 906 Lt nupirko automobilį „VW Pollo“. T. y. iš viso šeimos poreikiams tenkinti ieškovas panaudojo 30 139 Lt. Ieškovo nurodytas 14 000 EUR paskolos iš S. A. sandoris yra tariamas, apie jį atsakovė sužinojo tik nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą. Tuo metu šeimos finansinė padėtis buvo gera ir nebuvo jokio reikalo papildomai skolintis pinigų. Teismas šių aplinkybių nevertino. Teismas taip pat nevertino ir aplinkybių, kad SEB banke tiek ieškovo, tiek atsakovės investicinis gyvybės draudimas buvo po 40 000 Lt, o vaikų – po 20 000 Lt. Šias pinigines lėšas ieškovas pasisavino be atsakovės žinios. Šios lėšos turėjo būti vertinamos šeimos turto kontekste, tačiau teismas to nepradarė. Teismas neanalizavo atsakovės išvykimo į Italiją priežasčių, nevertino aplinkybės, kad tai buvo bendras šeimos sprendimas, kurį sąlygojo sunki šeimos turtinė padėtis – ieškovo pajamos buvo nepakankamos prisidėti prie šeimos išlaikymo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys neturi jokių daiktinių teisių į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), todėl gerindami namo būklę šalys veikė savo rizika. Šeimos gyvenamoji patalpa laikytina šeimos turtu. Šeimos turtu vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa pripažįstama, nesvarbu, koks jos faktinis statusas. Šeimos gyvenamoji patalpa buvo įrengta bendromis lėšomis bei pastangomis: už 10 000 Lt įrengti mediniai laiptai ir grindys, už 6 000 Lt apšiltintos sienos ir lubos, už 3 338 Lt pakeisti langai, už 3 300 Lt išvedžiotas vamzdynas, už 1 428,16 Lt išklotos plytelės, už 4 500 Lt išklotos kiemo trinkelės. Iš viso šeimos gyvenamoji patalpa buvo pagerinta už 28 566,16 Lt. Ieškovas patvirtino, kad jo ir šeimos vienintelė gyvenamoji patalpa buvo adresu (duomenys neskelbtini), kad ši buvo pagerinta, taip pat neginčijo, kad šalys santuokos metu įsigijo ir kilnojamųjų daiktų (namų apyvokos daiktų, baldų ir kt.), skirtų šeimos ūkio poreikiams tenkinti. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ieškovo motina D. J. T., liudytojas O. K., šalių sūnus E. T., ieškovo kaimynė A. E.. Už šeimos būsto pagerinimus iš ieškovo atsakovei priteistina 14 238 Lt kompensacija. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių, įrodymai buvo vertinami šališkai, neobjektyviai, nesivadovaujant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.