Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1749-370/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-05-29Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-22
Bylos Nr.
2A-1749-370/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12262-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Irma Čuchraj
Ieškovas
R. T.
Atsakovas
S. T.
Kategorijos
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1749-370/2012

Teisėja D. Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-12262-2011-8)
Procesinio sprendimo kategorija 75.8; 114.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. lapkričio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Irmos Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-239-642/2012 pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei S. T. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir su šiuo susijusių pasekmių, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei šalių apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-29 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu teismo prašė: 1) nutraukti su atsakove santuoką dėl sutuoktinės kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko G. T. gyvenamąją vietą su ieškovu; 3) priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko G. T. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt, mokamomis kiekvieną mėnesį, išmokų sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovės 18 000 Lt nepilnamečio vaiko G. T. išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2009-03-01 iki 2011-09-13; 5) priteisti iš atsakovės 6 600 Lt pilnamečio vaiko E. T. išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2009-03-01 iki 2010-02-24; 6) paskirti ieškovą nepilnamečio vaiko G. T. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 7) padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovui priteisti 4 400 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 1 400 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 500 Lt vertės 7 užuolaidas kambariams, 300 Lt vertės elektrinį židinį su apdaila, 1 000 Lt vertės kaitlentę „Gorenje“ ir orkaitę „Gorenje“, 400 Lt vertės gartraukį „Ardo“, 400 Lt vertės šaldytuvą „Elektroliux“, 1 000 Lt vertės koridoriaus spintą stumdomomis durimis, 300 Lt vertės trikampę vonią, 500 Lt vertės vonios baldus, 400 Lt vertės namų kiną „Panasonic“, 500 Lt vertės skalbimo mašiną „Ardo“, 6 000 Lt vertės automobilį „VW Polo“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 47 901 Lt kompensaciją, televizorių „Samsung“ dukros G. T. poreikiams; atsakovei priteisti: 4 100 Lt vertės svetainės baldus – trijų dalių ąžuolinį minkštą kampą su ąžuoliniu stalu ir komodą–sekciją, 4 200 Lt vertės 3 metrų ilgio ąžuolinį stalą su 12 kėdžių, 300 Lt vertės televizorių „Philips“, 8 000 Lt vertės automobilį „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovė priešieškiniu teismo prašė: 1) nutraukti su ieškovu santuoką dėl sutuoktinio kaltės; 2) po santuokos nutraukti atsakovei palikti iki santuokos turėtą pavardę „Kurauskaitė“; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko G. T. gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į vaiko pageidavimą; 3) nustačius nepilnamečio vaiko G. T. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt, mokamomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės; 4) padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovui priteisti 4 100 Lt vertės svetainės baldus (ąžuolinį minkštą kampą, stalą ir komodą–sekciją), 4 400 Lt vertės virtuvės baldų komplektą su jam priklausančia įranga, 1 400 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 500 Lt vertės 7 kambarių užuolaidas, 1 000 Lt vertės kaitlentę „Gorenje“ ir orkaitę „Gorenje“, 400 Lt vertės gartraukį „Ardo“, 2 000 Lt vertės LED LCD „Samsung“ televizorių, 1 000 Lt vertės LCD „Samsung“ televizorių, 300 Lt vertės „Samsung“ televizorių, 400 t vertės šaldytuvą „Elektroliux“, 300 Lt vertės televizorių „Philips“, 400 Lt vertės namų kiną „Panasonic“, 1 000 Lt koridoriaus spintą stumdomomis durimis, 500 Lt vertės trikampę vonią, 500 Lt vertės skalbimo mašiną „Ardo“, 500 Lt vertės vonios kambario baldus, iš viso turto už 23 900 Lt, o atsakovei priteisti: 8 000 Lt vertės automobilį „Hyundai Matrix“, 6 000 Lt vertės automobilį „VW Polo“, 4 200 Lt vertės 3 metrų ilgio ąžuolinį valgomojo stalą su 12 kėdžių, 300 Lt vertės televizorių „Philips“, iš viso 18 500 Lt bendros vertės, 5) priteisti jai iš ieškovo 2 700 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui tekusią didesnę turto dalį, 6) priteisti jai iš ieškovo 55 292 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, 7) pripažinti ieškovui teisę į bendros 28 566,16 Lt vertės šeimos turto pagerinimus, neatskiriamus nuo šio turto, ir priteisti atsakovei 14 238 Lt kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-29 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė nepilnamečio vaiko G. T. gyvenamąją vietą su ieškovu; iš atsakovės priteisė nepilnamečio vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2011-09-13, išmokų sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės; paskyrė ieškovą nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; ieškovo reikalavimą dėl 6 600 Lt E. T. išlaikymo įsiskolinimo paliko nenagrinėtą; atsakovei po santuokos nutraukimo paliko pavardę „Kurauskaitė“; ieškovui pripažino asmeninės nuosavybės teisę į santuokoje įgytą turtą, kurio bendra vertė 21 200,00 Lt: 4 400 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 1 400 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 500 Lt vertės 7 užuolaidas kambariams, 300 Lt vertės elektrinį židinį su apdaila, 1 000 Lt vertės kaitlentę „Gorenje“ su orkaite „Gorenje“, 400 Lt vertės gartraukį „Ardo“, 400 Lt vertės šaldytuvą „Elektroliux“, 1 000 Lt vertės koridoriaus spintą stumdomomis durimis, 300 Lt vertės trikampę vonią, 500 Lt vertės vonios baldus, 400 Lt vertės namų kiną „Panasonic“, 500 Lt vertės skalbimo mašiną „Ardo“, 6 000 Lt vertės automobilį VW „Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 100 Lt vertės svetainės baldus – trijų dalių ąžuolinį minkštą kampą su ąžuoliniu stalu ir komodą; atsakovei pripažino asmeninės nuosavybės teisę į santuokoje įgytą turtą, kurio bendra vertė 12 500 Lt: 4 200 Lt vertės 3 metrų ilgio ąžuolinį stalą su 12 kėdžių, 300 Lt vertės televizorių „Philips“, 8 000 Lt vertės automobilį Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovui iš atsakovės 19 630,00 Lt. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti: jam iš atsakovės priteistą kompensaciją padidinti iki 31 715 Lt, atitinkamai perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neteisingai interpretavo ieškovo teiginius apie kaltę dėl santuokos iširimo. Santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji buvo neištikima, neskyrė laiko šeimai, paliko ieškovą su nepilnamečiais vaikais ir išvyko į Italiją be jokios racionalios, būtinos ir pateisinamos priežasties. Spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, teismas prie 99 824 Lt, kaip įrodytų šeimos poreikiams panaudotų lėšų, matomai per klaidą nepridėjo ieškovo nusiųstų atsakovei į jos banko sąskaitą Italijoje 24 170 Lt (7 000 EUR), kuriuos atsakovė panaudojo savo poreikiams. Ši suma taip pat priskirtina prie lėšų, panaudotų šeimos poreikiams, todėl ieškovas bendrąją jungtinę nuosavybę sumažino ne 85 239 Lt, o 61 069 Lt suma. Tokiu būdu ieškovui iš atsakovės priteistina kompensacija sudaro ne 19 630 Lt, o 31 715 Lt. Teismas nepagrįstai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 93 str. 1 ir 2 dalių taisykles nemotyvuotai vadovaudamasis šio straipsnio 4 dalimi.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir dėl atsakovės reikalavimo pripažinti ieškovui teisę į 28 566,16 Lt vertės šeimos turto pagerinimus bei 14 238 Lt kompensacijos už tai atsakovei priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės ieškinio reikalavimus dėl turto padalijimo ir kompensacijos už turto pagerinimus priteisimo tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė sumažino šeimos turto už 152 199 Lt. Atsakovė pinigus pervedinėjo į savo motinos L. K. sąskaitą, o ši pinigus iš sąskaitos paimdavo ir perduodavo ieškovui. Susiklostę artimi šeiminiai santykiai nesukėlė būtinybės reikalauti iš ieškovo kokių nors ataskaitų ar dokumentų apie tvarkomas šeimos pinigines lėšas šeimos poreikiams tenkinti. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2009-12-31 atsakovė pervedė 44 080 EUR (152 199,42 Lt). Liudytojai L. K., J. K., O. K., E. K., A. E. patvirtino, kad visi atsakovės atsiųsti pinigai būdavo perduodami ieškovui. Teismas šių aplinkybių nevertino remdamasis tuo, kad liudytojai su atsakove susiję giminystės ryšiais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, be to, tas pačias aplinkybes paliudijo ir su atsakove giminystės ryšiais nesusijęs asmuo – ieškovo kaimynė A. E.. Taigi teismas nepagrįstai ieškovo paaiškinimams, ieškovo prašytų apklausti liudytojų parodymams suteikė didesnę įrodomąją reikšmę, nei atsakovės bei jos prašytiems apklausti liudytojų parodymams. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas įrodė panaudojęs 99 824 Lt šeimos poreikiams tenkinti. Ši suma yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta objektyviais įrodymais. Šeimos santaupos buvo kaupiamos ieškovo sąskaitose Swedbanke, SEB banke ir Šiaulių banke. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2010 m. rugpjūčio iki 2011 m. balandžio mėn. ieškovas iš savo sąskaitos Šiaulių banke be atsakovės žinios ir sutikimo išgrynino visas šeimos santaupas – 53 598 EUR (185 063 Lt), kurias iš esmės panaudojo savo asmeninių, o ne šeimos, poreikių tenkinimui: ieškovas 7 000 EUR dalimis pervedė į atsakovės sąskaitą Italijos banke, už 1 685 Lt nupirko dukrai televizorių LG 32LHS, už 5 664,79 Lt nupirko baldus dukters kambariui, už 4 600 EUR (15 882,88 Lt) nupirko automobilį „Ford Focus“ ir už 6 906 Lt nupirko automobilį „VW Pollo“. T. y. iš viso šeimos poreikiams tenkinti ieškovas panaudojo 30 139 Lt. Ieškovo nurodytas 14 000 EUR paskolos iš S. A. sandoris yra tariamas, apie jį atsakovė sužinojo tik nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą. Tuo metu šeimos finansinė padėtis buvo gera ir nebuvo jokio reikalo papildomai skolintis pinigų. Teismas šių aplinkybių nevertino. Teismas taip pat nevertino ir aplinkybių, kad SEB banke tiek ieškovo, tiek atsakovės investicinis gyvybės draudimas buvo po 40 000 Lt, o vaikų – po 20 000 Lt. Šias pinigines lėšas ieškovas pasisavino be atsakovės žinios. Šios lėšos turėjo būti vertinamos šeimos turto kontekste, tačiau teismas to nepradarė. Teismas neanalizavo atsakovės išvykimo į Italiją priežasčių, nevertino aplinkybės, kad tai buvo bendras šeimos sprendimas, kurį sąlygojo sunki šeimos turtinė padėtis – ieškovo pajamos buvo nepakankamos prisidėti prie šeimos išlaikymo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys neturi jokių daiktinių teisių į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), todėl gerindami namo būklę šalys veikė savo rizika. Šeimos gyvenamoji patalpa laikytina šeimos turtu. Šeimos turtu vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa pripažįstama, nesvarbu, koks jos faktinis statusas. Šeimos gyvenamoji patalpa buvo įrengta bendromis lėšomis bei pastangomis: už 10 000 Lt įrengti mediniai laiptai ir grindys, už 6 000 Lt apšiltintos sienos ir lubos, už 3 338 Lt pakeisti langai, už 3 300 Lt išvedžiotas vamzdynas, už 1 428,16 Lt išklotos plytelės, už 4 500 Lt išklotos kiemo trinkelės. Iš viso šeimos gyvenamoji patalpa buvo pagerinta už 28 566,16 Lt. Ieškovas patvirtino, kad jo ir šeimos vienintelė gyvenamoji patalpa buvo adresu (duomenys neskelbtini), kad ši buvo pagerinta, taip pat neginčijo, kad šalys santuokos metu įsigijo ir kilnojamųjų daiktų (namų apyvokos daiktų, baldų ir kt.), skirtų šeimos ūkio poreikiams tenkinti. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ieškovo motina D. J. T., liudytojas O. K., šalių sūnus E. T., ieškovo kaimynė A. E.. Už šeimos būsto pagerinimus iš ieškovo atsakovei priteistina 14 238 Lt kompensacija. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių, įrodymai buvo vertinami šališkai, neobjektyviai, nesivadovaujant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas paėmė 53 598 EUR šeimos santaupų. 2008 m. šeimos santaupas sudarė beveik 29 000 EUR. Kad tuo metu buvo tokio dydžio santaupos, patvirtina ieškovo padarytas ranka įrašas ant 2008-07-18 draudimo poliso PZU Lietuva apdraustųjų grupės sąrašo. Stabilizavusis būsto kainoms ieškovas manė esant tinkamą progą įsigyti savo būstą, nes nuosavo būsto šalys neturėjo. Tuo tikslu iš S. A. ieškovas pasiskolino 14 000 EUR ir šiuos pinigus įnešė į savo sąskaitą banke kartu su visomis šeimos santaupomis, sudarė tik 4 mėn. terminuotą indėlio sutartį ir tuo pat metu ieškojo tinkamo būsto. Aplinkybę, kad iš tikro ieškota būsto patvirtino tiek atsakovė, tiek šalių sūnus. Į banko sąskaitą 2008-10-21 buvo įnešta 43 072 EUR, o tai reiškia, kad per keturis mėnesius ieškovas negalėjo iš darbo užmokesčio sukaupti 14 000 EUR. Šios aplinkybės patvirtina, kad pinigai pagal atsakovei abejones keliantį vekselį buvo gauti. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovas iš sąskaitos nuimtų 185 063,17 Lt (53 598 EUR) šeimos poreikiam panaudojo tik 30 139 Lt. Su patikslintu ieškovo ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina 99 824 Lt (28 911 EUR) panaudojimą šeimos reikmėms. Atsakovės teiginiai, kad ji pinigus iš Italijos per darbdavį siuntė savo motinai todėl, kad neturėjo legalaus darbo, esą negalėjo būti vienodos pavardės, ar kad nežinojo ieškovo sąskaitos numerio yra neįtikinantys. Ji 2010-11-18 į ieškovo sąskaitą pervedė 1 000 EUR, tai paneigia jos ankstesnius teiginius. Be to, atsakovė posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė turėjo ir savo sąskaitą banke Lietuvoje. Kodėl atsakovė pinigus pervedinėjo į motinos sąskaitą, logiško ir įtikinamo paaiškinimo nepateikė. Kad atsakovės motina pinigų neperdavinėjo ieškovui patvirtina aplinkybė, kad nors 2005-2009 m. laikotarpiu pinigai buvo išgryninti virš 40 kartų, tačiau nei vienu atveju išgryninant pinigus ir neva juos perduodant ieškovui, nė karto nedalyvavo joks asmuo. Atsakovė 2008 m. sužinojusi apie šeimos santaupų dydį (30 000 EUR) jokių abejonių ar priekaištų ieškovui nereiškė. Kad pinigai nebuvo perduodami ieškovui, patvirtina ir atsakovės tėvų gyvenimas ne pagal savo gaunamas pajamas: jie baigė remontuoti namą, 2008 m. už 26 000 Lt nusipirko džipą, išlaiko sesers R. P. du nepilnamečius vaikus, nors bendros abiejų atsakovės tėvų pajamos sudaro tik apie 2 000 Lt per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys į liudytojo D. G. parodymus, kad atsakovė prašė jį duoti melagingus parodymus –esą ieškovas jam sakė, kad atsakovė siuntė pinigus iš Italijos. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad jos išvykimas į Italiją buvo bendras šeimos sprendimas sąlygotas ekonominių priežasčių, nes ieškovo tuo metu gaunamos pajamos leido visapusiškai pasirūpinti visa šeima, tą patvirtina ieškovo metinės pajamų deklaracijos. Ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už įrengtą šeimos gyvenamąją patalpą nepagrįstas jau vien dėl to, kad pagerintas nekilnojamasis daiktas priklauso ne ieškovui, o jo motinai.

Atsakovė atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės – jo neištikimybės. Atsakovė į Italiją išvyko dirbti 2004 m. abipusiu sutarimu, kad finansiškai išlaikytų šeima, o ieškovas įsipareigojo rūpintis vaikais, tačiau to nepadarė, vaikais rūpinosi jo motina. Ieškovas dar 2010 m. vasarį išėjo gyventi ir iki šiol gyvena su meiluže, o ne su vaikais. Teismas šių aplinkybių neanalizavo. Aplinkybę, kad atsakovė išvyko dėl finansinių priežasčių, nes ieškovo pajamos buvo nepakankamos šeimai išlaikyti, gali patvirtinti ieškovo 2005 m. deklaracija, t. y. iki atsakovės išvykimo, o ne 2006 m. Toliau iš esmės atkartoja savo apeliacinio skundo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė savo apeliaciniuose skundose pateikia motyvus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas nusprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Tačiau nei ieškovas, nei atsakovė savo apeliaciniuose skunduose nesuformulavo su šiuo susijusių prašymų (CPK 306 str. 1 d. 5 p.), o tik prašo keisti sprendimo dalį, kuria buvo išspręsti šalių reikalavimai dėl turto padalijimo, todėl teisėjų kolegija dėl apeliacinių skundų motyvų šalių kaltės dėl santuokos iširimo klausimu nepasisako (CPK 320 str.).

Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl baldų, automobilių ir buitinės technikos padalijimo ir šio turto vertės. Ieškovas ginčija jam priteistos kompensacijos dydį motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš asmeniniams ieškovo poreikiams panaudotų pinigų sumos (85 239,00 Lt) neišskaičiavo 7 000 EUR (24 170 Lt), kuriuos ieškovas pervedė į atsakovės asmeninę sąskaitą, nes pastarąjį faktą atsakovė pripažino. Atsakovė ginčija teismo nustatytą aplinkybę, kad ieškovas 99 824 Lt panaudojo šeimos poreikių tenkinimui, laiko tariamu sandoriu ieškovo nurodytą 14 000 EUR paskolos sutartį užtikrintą 2008-10-16 vekseliu (t. 2, b. l. 42), taip pat nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovė buvo apdrausti 40 000 Lt vertės investiciniu gyvybės draudimu, o abu vaikai – po 20 000 Lt, šios ieškovo pasisavintos lėšos laikytinos šeimos turtu, tačiau teismas dėl jų sprendime nepasisakė. Taip pat, kad teismas nepagrįstai nesprendė šeimos būsto pagerinimui išleistų lėšų kompensavimo klausimo.

Nagrinėjant turto, kuris ra bendroji jungtinės sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimą, taikytinos CK VIII skyriaus taisyklės – sudaromas turto balansas, į kurį įtraukiami tiek sutuoktinių turtas, tiek prievolės (CK 3.188 str.), t. y. išsprendus bylą negali likti nepadalyto turto ar prievolių (CPK 3.53 str. 3 d., 3.59 str., 3.62 str. 3 d., CPK 385 str. 1 d., 541 str. 1, 2 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo šeimos ir asmeniniais tikslais panaudotų lėšų, nepagrįstai neįvertino pačios atsakovės priešieškinyje (t. 1, b. l. 132) pripažintos aplinkybės, kad 7 000 EUR ieškovas pervedė dalimis į jos asmeninę sąskaitą. Šią aplinkybę atsakovė pripažįsta ir savo apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 20). Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė rašytiniu įrodymu patvirtintos aplinkybės dėl investicinio draudimo lėšų padalijimo (t. 1, b. l. 118). Šiame dokumente padarytu įrašu „30 000 EUR santaupos“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą remiasi ieškovas įrodinėdamas šeimos turėtų santaupų sumą, nors jame yra nurodyta ir daugiau sumų litais ir eurais. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai atsisakė iš esmės spręsti šeimos būsto pagerinimų padalijimo klausimą. Šeimos gyvenamoji patalpa yra šeimos turtas, taip pat šeimos turtu pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa (CK 3.84 str. 2 d. 1 p., 3 d.). Byloje nėra ginčo, kad šalys gyveno name (duomenys neskelbtini), iš ieškovo apeliacinio skundo matyti, kad ieškovas šio adresu gyvena iki šiol. Aplinkybės, kad šalys šeimos lėšomis gerino minėtą namą, kaip savo šeimos būstą, neginčija ir ieškovas. Todėl vien ta aplinkybė, kad šalys neturi daiktinių teisių į gyvenamąjį namą, neatima iš atsakovės teisės reikalauti jai kompensuoti bendrų išlaidų dalį iš tais pagerinimais besinaudojančio sutuoktinio. Aplinkybė, kad namas (duomenys neskelbtini), apskritai nėra įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, šiuo atveju teisiškai nereikšminga. Reikalavimo teisė į nuo turto neatskiriamų turto pagerinimų išlaidų atlyginimą yra turtinė teisė (CK 4.34 str. 3 d.), ir ji tarp sutuoktinių turėjo būti padalyta kaip ir bet kuri kita turtinė reikalavimo teisė bendra tvarka, t. y. sutuoktiniams pripažįstant ją konkrečiomis dalimis arba pripažįstant visą ją vienam sutuoktiniui, kitam priteisiant kompensaciją (CK 3.127 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl reikalavimo teisės į pagerinimų išlaidų kompensavimą būtina į bylą įtraukti pagerinto daikto savininką (CPK 14 str. 3 d., 266 str.).

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo tiek ieškovo, tiek atsakovės šeimos/asmeniniams interesams panaudotų lėšų klausimą: teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas intensyviai naudojo lėšas šeimos poreikiams 2010–2011 metais (t. 2, b. l. 34–41), kai pats ieškinyje santuokos nutraukimą dėl atsakovo kaltės motyvavo tuo, kad atsakovė paliko šeimą 2009 m. kovo mėn., skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad ieškovo teigimu 2009 m. šalys kalbėjo apie santuokos nutraukimą, o atsakovė nurodė, kad šalys kartu nebegyveno nuo 2010 m. pradžios. T. y. minėtas lėšas naudojo laikydamas santuoką iširusia. Be to, pats ieškovas ieškinyje remdamasis šia aplinkybe, kad su atsakove faktiškai gyveno skyrium, rėmėsi reikalaudamas 2010 m. įsigytą automobilį „VW Polo“ pripažinti jo asmenine nuosavybe, t. y. iš esmės reikalavo santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl į šeimos poreikiams ieškovo panaudotas lėšas įskaitė 14 000 EUR pagal 2008-10-16 vekselį (t. 2, b. l. 42). Juo labiau, kad atsakovė nurodė, kad apie šį vekselį sužinojo tik ieškovui iškėlus skyrybų bylą, o ieškovo paaiškinimai, kad jis be palūkanų dvejiems metams pasiskolino 14 000 EUR (48339,20 Lt), kuriuos pats nurodė laikęs banke kaip terminuotą indėlį, yra vargiai įtikinami.

Teisėjų kolegija iš dalis sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų taikymo. Apie aplinkybę, kad atsakovės motina jai iš Italijos pervestas lėšas duodavo ieškovui byloje liudijo ne tik atsakovės tėvai L. K., J. K., brolis O. K., bet ir šalių sūnus E. T., ieškovo kaimynė A. E. (t. 2, b. l. 150, 172, 173, 176, 177, 180, 181). Teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje privalo nurodyti ne tik įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą bet ir argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 str. 4 d. 3 p.). Teismas sprendime pasisakė tik dėl L. K. parodymų, visiškai nepasisakydamas dėl kitų liudytojų parodymų.

Teismas sutinka, kad būtina surinkti byloje daug papildomų įrodymų, susijusių su šalių įsipareigojimais bankams, iš kreditorių išreikalaujant visą medžiagą, kurios pagrindu buvo sudaromos kredito sutartys, taip pat kreditų panaudojimo įrodymai (atsakovė kaip vieną iš santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės aplinkybę nurodo ieškovo pinigų panaudojimą ne pagal kreditų paskirtis ir ne šeimos poreikiams) ir tik tada bus galima tinkamai nustatyti sutuoktinių dalytino turto balansą, spręsti reikalavimo dėl turto vertės sumažėjimo kompensavimo pagrįstumo klausimą, dalyti turtą ir paskirstyti prievoles bei kitus šalių reikalavimus. Kolegijos nuomone, visapusiškas faktinių ginčo aplinkybių atskleidimas galimas tuo atveju, kai bus byloje surinkti įrodymai ir sudaryta šalims galimybė tinkamai ginti savo teises, kartu ir patikslinti savo reikalavimus.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu. CPK 93 str. 4 dalis taikoma atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, bei įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tačiau ši norma gali būti taikoma ne tik piktnaudžiavimo procesu atvejais. Kita vertus, pažymėtina, kad bet kokiu atveju išlaidų paskirstymas turi būti nurodytas sprendimo rezoliucinėje dalyje (CPK 270 str. 5 d. 3 p.) – tai skundžiamame sprendime nepadaryta.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimą pažeidė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, šių pažeidimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimo dalis dėl turto padalijimo naikintina ir šis klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str., 331 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333, 371 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Alvydas ŽerlauskasIrma Čuchraj