- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- AN2-216-1035/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00132-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valerij Lauš (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal I. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria netenkintas I. N. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-523-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2022 m. sausio 13 d. nutarimu I. N. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 40 Eur bauda. I. N. nubausta už tai, kad ji 2021 m. spalio 14 d., apie 17.21 val., Vilniuje, Minties g. 26, vairuodama transporto priemonę „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje – transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, tokiu būdu savo veiksmais pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi I. N. skundas dėl Institucijos 2022 m. sausio 13 d. nutarimo netenkintas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu I. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo ant akivaizdžiai specialiai suformuotos žvyro ir skaldos dangos automobiliams statyti. Iš įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad aikštelės paviršius yra specialiai suformuotas iš skaldos, o automobilio statymo vietoje suvažinėta skalda ir žvyras, kuris nėra šaligatvio bortais ar niekuo kitu atribotas nuo važiuojamosios dalies ir nėra jokių automobilių statymą ribojančių ženklų. Be to, vieta, kurioje stovėjo automobilis, yra pakankamai taisyklingos formos, dangą sudaro lygiai suvažinėtas žvyras ir skalda, o tai leidžia manyti, kad tai specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, o ne vieta, kurioje yra ar kada nors buvo specialiai apželdinta veja, vaikų žaidimų aikštelė ar kita automobiliams draudžiama statyti vieta. Tą patvirtina ir 2012 m. liepos mėnesį daryta viešai prieinama „google maps“ fotonuotrauka.
1.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius 2014 m. kovo 27 d. nutarime Nr. A11-3437/14 konstatavo, kad tas plotas, kuriame stovi automobilis, yra specialiai suformuota grunto danga automobilių statymui.
1.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir jos pareigūnai dėl savo klaidinimo sudaro galimybę manyti, kad aptariamas plotas yra specialiai suformuota aikštelė ar kelkraštis, kuriame galima statyti automobilius, bet tuo pačiu ir naudojasi susidariusia padėtimi bausdamai suklaidintus vairuotojus. Tokiuose veiksmuose galima būtų įžvelgti nusikalstamos veikos požymių, kai tyčia klaidinami vairuotojai ir tuo pasinaudojus, jie yra baudžiami iš jų išviliojant pinigus. Šias aplinkybes įrodo ir tai, kad nuo 2015 m., kai buvo priimta palanki Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-814-851/2015 dėl I. N. vyro M. N., jokių pokyčių pažeidimo vietoje Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesiėmė.
1.4. Vilniaus miesto savivaldybės administracija iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sutvarkyta ši vieta: nei apželdino, nei pastatė parkavimą draudžiantį ženklą. Remiantis teismų praktika, pirmiausia administracija turėtų atlikti savo pareigą ir rūpintis bei prižiūrėti jai priklausančius žaliuosius plotus, imtis veiksmų, kad tariamo pažeidimo vietoje augtų veja, kuri būtų atskirta nuo kelio dangos, kad būtų pastatyti kelio ženklai, draudžiantys statyti automobilius minėtoje vietoje ar imtis kitų prevencinių veiksmų ir tik tada galima bausti asmenis už tai, kad jie nesilaiko draudimų ir pažeidžia teisės normas (žr. administracinę bylą Nr. ATP-1325-166/2013).
1.5. Pagrindas šiai bylai nutraukti yra laimėta I. N. vyro byla dėl parkavimo lygiai toje pačioje vietoje kaip ir I. N. buvo pasistačiusi mašiną. Jie automobilius toje vietoje statosi remiantis gautu teismo nutarimu, kuriame nurodyta, kad ten statydami automobilius jie jokio pažeidimo nedaro.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo atmesti skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai ir motyvuotai išdėstė savo argumentus, todėl I. N. teiginiai dėl teismo nutarties nepagrįstumo yra vertintini kaip jos gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Vieta, kurioje buvo paliktas I. N. automobilis, neturi transporto priemonių stovėjimo aikštelės ar įrengtų, specialiai suformuotų stovėjimo vietų specifinio požymio, suteikiančio transporto priemonių stovėjimo vietos statusą. Prie šios teritorijos taip pat nėra kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta (Transporto priemonių stovėjimo vieta)“, kuris naudojamas transporto priemonėms stovėti skirtai vietai pažymėti. Jis įrengiamas prie pat stovėjimo aikštelės arba prieš stovėti skirtą kelio ruožą (Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 174 punktas). Kelio ženklo, draudžiančio statyti automobilius šioje vietoje, nebuvimas nepaverčia šios vietos transporto priemonių stovėjimo aikštele. Draudimą stovėti tam tikrose vietose įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir daugybė Kelių eismo taisyklių nuostatų. KET 150.5 punkte nurodytas draudimas sustoti ir stovėti ant vejos galioja ne tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė, bet apima ir tuos atvejus, kai žolė neželia dėl objektyvių priežasčių, t. y. kai ji nuolat išvažinėjama ar ištrypiama, kai žiemos metu yra apsnigta ar jos nesimato ir pan. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, I. N. automobilis kaip tik ir yra pastatytas tokioje teritorijoje. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi. Institucija nesutinka su I. N. teiginiais, kad teritorija, kurioje buvo paliktas automobilis, turi automobilių statymui skirtos aikštelės požymius. Pažymi, kad I. N. neužsimena, jog teritorija, kurioje pastatytas jos automobilis, atribota borteliais tiek įvažiuojant iš gatvės pusės, tiek iš automobilių stovėjimo aikštelės. Taip pat, kad ši teritorija daugiausia sudaryta iš grunto, kuris atsirado dėl nuolat statomų automobilių, o kita dalis sudaryta iš vejos. Dalies bortelio nebuvimas nesudaro pagrindo vertinti šios teritorijos kaip automobilių stovėjimo aikštelės. Asmeniui, kuris pranešė apie nusižengimą, ir pareigūnui nekilo abejonių, kad ši teritorija neskirta transporto priemonių statymui. Pagal KET 3.16 punktą transporto priemonių stovėjimo aikštelė – tai teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Teritorija, kurioje buvo pastatytas I. N. automobilis, nėra skirta ar specialiai pritaikyta transporto priemonių stovėjimui. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad ir kituose Minties g. 32 ir 46 namų įvažiavimuose yra suformuotos pusapvalės formos žaliosios zonos, atskirtos borteliais, tai rodo suformuotos infrastruktūros vientisumą ir tęstinumą. Tačiau nei viena iš šių zonų nėra skirta ar pritaikyta statyti automobilius – tam įrengtos atskirtos asfalto-betono dangos aikštelės prie kiekvieno daugiabučio namo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė iš esmės ginčija administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės identiškas argumentais, kuriais buvo grindžiamas ir apylinkės teismui pateiktas skundas (b. l. 41–43).
Apeliantės teigimu, jos automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo ant akivaizdžiai specialiai suformuotos žvyro bei skaldos dangos automobiliams statyti, kuri neatribota šaligatvio bortais ar niekuo kitu nuo važiuojamosios dalies ir nėra jokių automobilių statymą ribojančių ženklų, o tai leidžia manyti, kad tai specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Be to, pati Vilniaus miesto savivaldybės administraciją 2014 m. konstatavo, kad tai yra specialiai suformuota grunto danga automobilių statymui. Su šiais skundo argumentais nesutiktina. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog automobilio pastatymo vietoje susiformavo danga iš suvažinėto grunto, o jį nudėvėjus darosi panaši į skaldą ar žvyrą, nesudaro pagrindo šią vietą vertinti kaip automobilių stovėjimo aikštelę. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ginčo teritorija yra atribota borteliais tiek įvažiuojant į kiemą iš gatvės pusės, tiek iš automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje stovi automobiliai. Be to, 527-osios Bendrijos valdybos pirmininkės 2012 m. lapkričio 12 d. prašyme nurodyta, kad anksčiau ginčo teritorijoje buvo įrengti borteliai, tačiau jie buvo savavališkai demontuoti. Ši aplinkybė rodo, kad žvyras ir skalda šioje teritorijoje galimai buvo išpilti savavališkai, siekiant neleistinu būdu praplėsti namo kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę. I. N., kaip nuolatinei gyventojai, šios aplinkybės buvo žinomos. Apibendrinant, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad vieta, kurioje stovėjo apeliantės automobilis, buvo specialiai suformuota automobiliams statyti.
Skundas grindžiamas ir tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. nagrinėjo I. N. sutuoktinio administracinio teisės pažeidimo bylą dėl parkavimo toje pačioje vietoje. Kadangi teisena buvo nutraukta, jie automobilius toje vietoje statosi remiantis teismo nutarimu, kuriame nurodyta, kad ginčo vietoje statydami automobilius jie jokio pažeidimo nedaro. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nors nagrinėjama situacija ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-814-851/2015, nagrinėta situacija iš esmės yra panašios, ši nutartis nelaikytina precedentu statyti automobilius aptariamoje teritorijoje. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo teisena I. N. sutuoktiniui nutraukta nenustačius jo kaltės, tačiau ne dėl to, kad ginčo teritorija yra skirta transporto priemonių eismui (stovėjimui). Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje konstatuota, kad ginčo objektu virtusi teritorija nėra priskirta prie kelio ar aikštelių teritorijos. Apeliantė nurodė žinojusi apie šį teismo sprendimą ir apie tai, kad ginčo teritorija nėra skirta statyti automobilius, tačiau šioje teritorijoje ir toliau sąmoningai statė automobilį. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai patvirtina, kad I. N. statė automobilį neleistinoje vietoje tyčia, todėl ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
Apeliantė skunde akcentuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sutvarkyta vieta, kurioje ji pastatė savo automobilį, t. y. jos neapželdino, nepastatė parkavimą draudžiančių ženklų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Vilniaus miesto gyventojai turi galimybę kreiptis Vilniaus miesto savivaldybės „Miesto problemų“ skyrių ir pateikti prašymus ar nusiskundimus. Kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Vilniaus miesto savivaldybės neveikimu, teismas nenagrinėja ir dėl jų išsamiau nepasisako, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.
Taigi, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartį nepakeistą ir I. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.