Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

asmens, dėl kurio byla nutraukta, R. B. gynėjai advokatei Vidai Šeikienei, išteisintųjų L. J. ir D. U. gynėjui advokatui Kęstučiui Stasiuliui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį atleistas pagal J. P. laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

L. J. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį išteisinta, nesant jos veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių.

D. U. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, nesant jos veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartis, kuria Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, R. B., L. J. ir D. U. gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priimdamas sprendimą atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismas nustatė tokias aplinkybes.

R. B., būdamas UAB ,,S“ medicinos centro, (duomenys neskelbtini), generalinis direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punktą, kuriame nurodyta, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“ bei nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5 punktu, kuriame nurodyta, kad „kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame Apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą...“, UAB „S.“ medicinos centro darbuotojai bendruomenės slaugytojai D. U., kuri pagal įmonės generalinio direktoriaus R. B. 2001 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. 3 buvo atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi ir darbą su elektroniniu kasos aparatu, bei kitoms slaugytojoms nurodė, kad dalis iš fizinių asmenų gautų pinigų už jiems suteiktas medicinines paslaugas nebūtų fiksuojami elektroniniu kasos aparatu bei nebūtų išduodamas kasos aparato kvitas, o gauti ir elektroniniu kasos aparatu neįtraukti į apskaitą grynieji pinigai būtų atiduodami jam. R. B., suvokdamas pavojingo veikimo pobūdį, numatydamas, kad dėl dalies ūkinių operacijų nefiksavimo elektroniniu kasos aparatu nebus galima iš dalies nustatyti UAB „S.“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, suprasdamas, kad, neįtraukiant į apskaitą elektroniniu kasos aparatu gautų grynųjų pinigų ir neišduodant kasos aparato kvito, vidaus ir išorės informacijos vartotojams bus pateikiama iškreipta informacija, tyčia organizavo apgaulingą UAB „S.“ medicinos centro buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad, gavus iš fizinių asmenų pinigus už jiems suteiktas paslaugas, nebūtų išduodamas kasos aparato kvitas bei pirminiais apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais – nebūtų įforminamos ir UAB „S.“ medicinos centro kasoje į apskaitą įtrauktos laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 12 d. už fiziniams asmenims suteiktas paslaugas gautos įplaukos: nepateikė duomenų įmonės vyriausiosioms finansininkėms D. J. ir N. S. apie 223 atvejus už fiziniams asmenims suteiktas bendros 75 970,20 Lt vertės paslaugas UAB „S.“ medicinos centro patalpose, dėl to šios, būdamos suklaidintos, neužregistravo šių duomenų apskaitos registruose.

Be to, R. B. laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d. davė žodinius nurodymus UAB „S.“ medicinos centro apskaitininkei L. J., kuri pagal UAB „S.“ medicinos centro direktoriaus pavaduotojos medicinos reikalams R. V. 2006 m. gegužės 5 d. įsakymą dėl priėmimo į darbą Nr. 30 (,,Nuo 2006 m. gegužės 9 d. pavedu apskaitininkei L. J. tvarkyti įmonės kasą, skaičiuoti darbo užmokestį...“) buvo atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei UAB „S.“ medicinos centro darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą, apskaičiuoti įmonės darbuotojams atlyginimus bei juos išmokėti. L. J., vykdydama generalinio direktoriaus R. B. žodinį nurodymą, nesuvokdama jo nusikalstamų ketinimų, laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d., per 61 kartą priskaičiavo iš viso 36 815,75 Lt, kurių R. B. vėliau buhalterinėje apskaitoje neparodė kaip darbo užmokesčio, bei už minėtą darbo laikotarpį nepagrindė kasos išlaidų orderiais per 61 kartą išmokėto iš viso 29 639,04 Lt darbo užmokesčio, kurį R. B. nurodymu išmokėjo L. J. arba kitos bendrosios praktikos slaugytojos, UAB „S.“ medicinos centro apskaitos registre „Kasos knyga“ šių duomenų neįrašė bei jų nepateikė įmonės vyriausiajai finansininkei N. S., dėl to ši, būdama suklaidinta, įmonės buhalterinės apskaitos registre neįrašė duomenų apie UAB „S.“ medicinos centro darbuotojams A. B., D. U., I. Š., A. M., G. K., V. L., V. G., R. I., Z. B., R. R., O. K., O. L., R. R., J. D., L. B., N. K., V. D., V. K., Č. S., M. S., A. D., R. B., Z. L., J. J., Ž. Š. bei R. Š. už darbo laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d. išmokėto ir neparodyto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio sumas.

Dėl nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų pažeidimų, vykdant buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d., negalima iš dalies nustatyti UAB ,,S.“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. B., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: būdamas generalinis direktorius ir dėl to atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., vykdydamas ūkinę finansinę veiklą bei veikdamas per įmonės vyriausiąsias finansininkes D. J. ir N. S., nesuvokusias jo nusikalstamos veikos pobūdžio, į UAB „S.“ medicinos centro buhalterinę apskaitą neįtraukė už fiziniams asmenims suteiktas paslaugas gautų 75 970,20 Lt pajamų, į 2006, 2007 metų pelno mokesčio deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei elektroniniu būdu jas pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui: laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. neparodė 64 827,25 Lt apmokestinamojo pelno bei neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 9724,09 Lt pelno mokesčio.

Be to, R. B., pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, veikdamas per UAB „S.“ medicinos centro apskaitininkę L. J., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d. įmonės darbuotojams išmokėjo 29 639,04 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į įmonės buhalterinę apskaitą, bei nepateikė duomenų vyriausiajai finansininkei N. S. apie per 61 kartą darbuotojams išmokėtą neoficialų darbo užmokestį, dėl to ši, būdama suklaidinta, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio – iš viso 9342,97 Lt, bei į 2007 metų metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis bei ją elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai: 2007 metų metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos 16 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ nenurodė iš viso 11 943,20 Lt; 17 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nenurodė iš viso 3000,11 Lt; 2007 m. gruodžio, sausio ir vasario mėnesių mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose 18 eilutėje nenurodė išmokėtų 21 915,75 Lt, o 20 eilutėje – išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų – iš viso 9342,97 Lt.

Be to, R. B., pažeisdamas 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“; 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ (galioja nuo 2005 m. sausio 1 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo, kad „draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga“, 2007 m. gruodžio mėn.–2008 m. sausio mėn., vasario mėn. nuo įmonės apskaitoje nepriskaičiuoto 36 815,75 Lt darbo užmokesčio, neišskaičiavo ir nesumokėjo socialinio draudimo įmokų (iš viso 12 912,46 Lt) bei nepriskaičiavo ir nesumokėjo 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų (iš viso 1103,31 Lt) bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose už 2007 metų IV–2008 metų I ketvirčius įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos už 2007 m. IV ketvirtį 6 eilutėje „Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ nenurodė 10 539,98 Lt bei Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų 3 stulpelyje neapskaičiavo 4078,22 Lt Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų įmokų; už 2008 m. I ketvirtį pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos eilutėje „Rodiklis F6“ „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ nenurodė 26 275,77 Lt bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų eilutėje „Rodiklis M3“ „Apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma“ neapskaičiavo 9 937,55 Lt Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų.

R. B., įrašydamas į deklaracijas ir finansines ataskaitas neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą bei jas pateikdamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, padarė nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

L. J. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, kur ji buvo kaltinta tuo, kad, būdama UAB ,,S.“ medicinos centro apskaitininkė, pagal UAB „S.“ medicinos centro direktoriaus pavaduotojos medicinos reikalams R. V. 2006 m. gegužės 5 d. įsakymą dėl priėmimo į darbą Nr. 30 („Nuo 2006 m. gegužės 9 d. pavedu apskaitininkei L. J. tvarkyti įmonės kasą, skaičiuoti darbo užmokestį...“), būdama atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei UAB „S.“ medicinos centro darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi („už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“), generaliniam direktoriui R. B. būnant atsakingam už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, vadovaujantis 14 straipsnio 2 dalimi ,,Apskaitos dokumentų pasirašymas“, privalėdama surašyti apskaitos dokumentus laiku ir teisingai, rašyti į juos tik tikrus duomenis bei atlikti tik teisėtas ūkines operacijas, padėjo įmonės generaliniam direktoriui R. B. pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį („į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimų“), 12 straipsnio 1 dalį („visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“), Taisyklių 4 punktą („Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausias buhalteris (buhalteris)“), 16 punktą („visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“), suvokdama pavojingo veikimo pobūdį, numatydama, kad dėl neoficialių žiniaraščių vedimo bei dalies ūkinių operacijų nefiksavimo nebus galima iš dalies nustatyti UAB „S.“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, suprasdama, kad, pasinaudojus jos teikiamais klaidingais duomenimis apie apskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį, vidaus ir išorės informacijos vartotojams bus pateikiama iškreipta informacija, sudarė laisvos formos darbo užmokesčio apskaičiavimo bei išmokėjimo žiniaraščius ir, pridengdama direktorių R. B., sąmoningai leido kilti nusikalstamiems padariniams: laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d. direktoriaus R. B. žodiniu nurodymu UAB „S.“ medicinos centro patalpose per 61 kartą apskaičiavo iš viso 36 815,75 Lt buhalterinėje apskaitoje neparodyto darbo užmokesčio, per 61 kartą ji pati arba veikdama per įmonės bendrosios praktikos slaugytojas, nesupratusias jos nusikalstamos veikos pobūdžio, išmokėjo iš viso 29 639,04 Lt darbo užmokesčio įmonėje dirbusiems darbuotojams, nefiksavo oficialioje įmonės buhalterinėje apskaitoje įvykusių ūkinių, komercinių, finansinių operacijų, susijusių su išmokėtu darbo užmokesčiu, neužregistravo šių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įmonės kasos knygoje bei nepateikė duomenų įmonės vyriausiajai finansininkei N. S., dėl to ji, būdama suklaidinta, neįregistravo šių ūkinių operacijų, susijusių su išmokėtu darbo užmokesčiu, už bendrą 29 639,04 Lt sumą, patirtų išlaidų neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, neišrašė išmokėtoms piniginėms lėšoms kasos išlaidų orderių, ūkinių operacijų neįregistravo laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d. UAB „S.“ medicinos centro buhalterinės apskaitos registruose. Taip L. J., pridengdama generalinio direktoriaus R. B. vykdytą nusikalstamą veiklą, iš anksto žinodama, kad jos pateikiami direktoriui R. B. neteisingi duomenys apie įmonės išlaidas bus panaudojami įmonės buhalterinės apskaitos teisingumui iškreipti ir informacijos vartotojams suklaidinti, generalinio direktoriaus R. B. nurodymu, jam žinant, pateikė neteisingus oficialius ir teisingus neoficialius mokėjimo žiniaraščius, turėdama tikslą padėti jam šiomis priemonėmis nuslėpti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus, dėl to už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB ,,S.“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

L. J. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, kur ji buvo kaltinta tuo, kad, siekdama išvengti mokesčių, į finansines ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: ji, būdama atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei UAB „S.“ medicinos centro darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą, ataskaitų pateikimą, padėjo įmonės generaliniam direktoriui R. B. pažeisti 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“; 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ (galioja nuo 2005 m. sausio 1 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo“, kad „draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga“, 2007 m. gruodžio mėn.–2008 m. sausio mėn., vasario mėn. nuo įmonės apskaitoje neapskaičiuoto 36 815,75 Lt darbo užmokesčio, neišskaičiavo ir nesumokėjo socialinio draudimo įmokų (iš viso 12 912,46 Lt) bei neapskaičiavo ir nesumokėjo 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų (iš viso 1103,31 Lt), be to, Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose už 2007 metų IV–2008 metų I ketvirčius įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos už 2007 m. IV ketvirtį 6 eilutėje „Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ nenurodė 10 539,98 Lt bei Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų 3 stulpelyje neapskaičiavo 4078,22 Lt Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų įmokų; už 2008 m. I ketvirtį pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos eilutėje „Rodiklis F6“ „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ nenurodė 26 275,77 Lt bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų eilutėje „Rodiklis M3“ „Apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma“ neapskaičiavo 9 937,55 Lt Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų.

D. U. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, kur ji buvo kaltinta tuo, kad, būdama UAB ,,S.“ medicinos centro bendruomenės slaugytoja, pagal generalinio direktoriaus R. B. 2001 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. 3 būdama atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi, darbą su elektroniniu kasos aparatu, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi („už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“), generaliniam direktoriui R. B. būnant atsakingam už UAB „S.“ medicinos centro buhalterinės apskaitos organizavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu ,,Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 punktu („kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame Apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą...“), privalėdama atlikti tik teisėtas ūkines operacijas, padėjo įmonės gen. direktoriui R. B. pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį („į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“), 12 straipsnio 1 dalį („visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“), suvokdama pavojingo veikimo pobūdį, numatydama, kad dėl dalies ūkinių operacijų nefiksavimo elektroniniu kasos aparatu nebus galima iš dalies nustatyti UAB „S.” medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, suprasdama, kad, neįtraukiant į apskaitą elektroniniu kasos aparatu gautų grynųjų pinigų ir neišduodant kasos aparato kvito, vidaus ir išorės informacijos vartotojams bus pateikiama iškreipta informacija, sudarė laisvos formos suvestinius registrus –sąsiuvinius ir, pridengdama direktorių R. B., sąmoningai leido kilti nusikalstamiems padariniams: laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 12 d., vykdydama generalinio direktoriaus R. B. žodinį nurodymą, UAB „S.“ medicinos centro patalpose, 223 atvejais už fiziniams asmenims suteiktas medicinines paslaugas neįtraukė į apskaitą elektroniniu kasos aparatu gautų pinigų: iš viso 75 970,20 Lt, šiuos gautus pinigus registravo neoficialiuose registruose – sąsiuviniuose, taip pridengdama įmonės generalinio direktoriaus R. B. vykdytą nusikalstamą veiklą jam neįtraukiant į įmonės buhalterinę apskaitą gautų įplaukų, be to, D. U., iš anksto žinodama, kad generaliniam direktoriui R. B. jos pateikiami neteisingi duomenys apie įmonės gautas pajamas bus panaudojami įmonės buhalterinės apskaitos teisingumui iškreipti ir informacijos vartotojams suklaidinti, generalinio direktoriaus R. B. žodiniu nurodymu pateikė jam teisingus neoficialius registrus – sąsiuvinius, turėdama tikslą padėti jam šiomis priemonėmis nuslėpti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus, todėl laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB ,,S.“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kasaciniame skunde Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Savo prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (įrodymų nepagrindė išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą) ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (nepagrįstai atleido asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir netaikė baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padėjusiems padaryti asmenims).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino ir rašytinės medžiagos: UAB „S.“ medicinos centro generalinio direktoriaus 2001 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 3 „Dėl D. U. paskyrimo atsakinga už kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi bei grynus pinigus“; Darbuotojų, turinčių teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo, kuriame nurodyta, jog nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gegužės 8 d. už kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi bei grynuosius pinigus buvo atsakinga D. U.; Kasos knygos (pradėtos 2005 m. kovo 14 d., baigtos – 2007 m. liepos 5 d.), kurią vedė D. U.. Dėl to prokuroras mano, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus teisėjams įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir tai teismui sukliudė padaryti teisingas išvadas bei priimti teisingą sprendimą.

Kasatorius mano, kad dėl šių BPK pažeidimų buvo netinkamai pritaikytas ir baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 40 straipsnio nuostatos. Pagal įstatymą, tik esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Viena šių sąlygų – nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad asmuo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Prokuroras įsitikinęs, jog nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-57/2008), todėl, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, kiek jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-91/2009; 2K-193/2010). Šiuo konkrečiu atveju, anot kasatoriaus, ikiteisminio tyrimo metu R. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies, be to, davė gana prieštaringus parodymus, taip siekdamas ne tik sušvelninti savo kaltę, bet ir padėti išvengti atsakomybės nusikalstamos veikos bendrininkėms – L. J. ir D. U.. Dėl to kasatorius mano, kad R. B. savo parodymais niekaip neprisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo, kad nusikalstamos veikos buvo išaiškintos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, o R. B. pripažino tik įrodytos veikos padarymo faktą, kaip tokį, bet ne jos aplinkybes. Toks jo prisipažinimas, kasatoriaus įsitikinimu, negali būti laikomas visišku prisipažinimu, juolab – nuoširdžiu gailėjimusi. Jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas, apsiribojęs vien pirmosios instancijos teismo nustatytomis ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis, ne tik pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, bet ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 40 straipsnį – ir nepagrįstai atleido R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Taip pat kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas BK 24 straipsnio 6 dalyje apibrėžtos padėjėjo sąvokos aiškinimo klausimą, padarė visiškai neteisingas ir nepagrįstas išvadas. Pagal teismų praktiką padėjėjui neprivalomas specialaus subjekto statusas, jei nusikaltimo vykdytojas yra specialus subjektas, o padėjėjas tik padeda jam įgyvendinti nusikalstamą veiką. Kasatoriaus įsitikinimu, šioje byloje R. B. nusikalstamo sumanymo įgyvendinimas nebūtų įmanomas be padėjėjų D. U. ir L. J. indėlio, o joms buvo tiesiogiai žinoma apie R. B. ketinimus. D. U. bei L. J. ne tik tvarkė buhalterinę apskaitą, buvo atsakingos už kasos operacijų taisyklių laikymąsi ir darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą, bet ir kaltinime nurodytu laikotarpiu nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies; Taisyklių 4 ir 16 punktų nuostatų, t. y. pažeidė jų reikalavimus. Būtent šių norminiuose aktuose išdėstytų įsipareigojimų nesilaikymas, nusikalstamo tikslo siekimas, anot prokuroro, ir patvirtina padėjėjų D. U. bei L. J. tyčią, kaip ir tai, kad L. J., dirbdama apskaitininke ir skaičiuodama atlyginimus darbuotojams bei pildydama oficialius ir neoficialius žiniaraščius, turėjo teisingus duomenis, kiek „S.“ medicinos centro darbuotojams realiai išmokėta atlyginimo, tačiau, pildydama valstybinėms institucijoms pateiktas deklaracijas, nurodė mažesnes sumas, t. y. sąmoningai į deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Be to, prokuroro teigimu, ji, pildydama deklaracijas, išskaičiavo ir atitinkamų mokesčių sumas, o parodydama deklaracijose tikrus duomenis, būtų privalėjusi apskaičiuoti daug didesnes mokėtinas mokesčių į valstybės biudžetą sumas. Tai, kasatoriaus nuomone, patvirtina, jog ji padėjo ne tik apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, bet ir įgyvendinti pagrindinį R. B. tikslą – išvengti mokesčių. Bendrininkavimo esmė yra ta, kad visi bendrininkai atsako pagal susitarimą už tuos veiksmus, kuriuos įgyvendino vykdytojas ar vykdytojai, o savo veiksmus padėjėjas paprastai atlieka anksčiau, tačiau savo veika prisideda tik tada, kai jau yra susiformavęs jų ketinimas padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-422/1999; 2K-113/2004). Taigi apeliacinės instancijos teismas, prokuroro įsitikinimu, nepagrįstai padėjėjui kėlė specialaus subjekto reikalavimus, t. y. netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B., L. J. ir D. U. parodymai bylos ikiteisminio tyrimo ir jos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nuoseklūs. D. U. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo pradžioje R. B. pripažino savo kaltę tik iš dalies, apklausiant jį kaip įtariamąjį per keletą kartų, kito jo parodymų turinys, išryškėjo tam tikri prieštaravimai jo parodymuose. Ikiteisminio tyrimo pradžioje L. J. savo kaltę pripažino visiškai ir davė išsamius parodymus apie jai inkriminuotų veikų padarymo aplinkybes. Savo kaltę ji pradėjo neigti ikiteisminio tyrimo pabaigoje, neigė ją ir teisme. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas neperskaitė kaltinamųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, neatsižvelgė į juos nuosprendyje vertindamas įrodymus ir to vertinimo pagrindu padarydamas atitinkamas išvadas. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai savo apeliaciniame skunde yra nurodęs prokuroras, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio vieno iš esminių apeliacinio skundo argumentų neišnagrinėjo, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimą bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Užuot pateikęs motyvuotą šio argumento analizę, apeliacinės instancijos teismas į skundžiamą nutartį įrašė bylos medžiagai prieštaraujantį teiginį, kad apklaustos ikiteisminio tyrimo metu D. U. ir L. J. nurodė iš esmės tokias pat aplinkybes, kaip ir duodamos paaiškinimus teisme.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių pirmosios instancijos teismo padarytam pažeidimui ištaisyti, nes apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas nebuvo atliktas. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus atlikti įrodymų tyrimą tada, kai pirmosios instancijos teismas jį yra atlikęs neišsamiai. Tinkamai vykdydamas šios teisės normos reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas turėjo imtis priemonių prieštaravimams tarp R. B., L. J. įvairiose proceso stadijose duotų parodymų pašalinti: tuos asmenis apklausti pakartotinai, perskaityti jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, išsiaiškinti tų parodymų pakeitimo priežastis ir tik po to daryti atitinkamas išvadas.

Prokuroro kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino liudytojų J. L., E. L., R. R. parodymų, taip pat pagrįstas, nes skundžiamoje nutartyje šie neaptariami, nepaisant to, kad pirmosios dvi liudytojos davė parodymus apie dvigubą medicinos centro „Salvija“ pacientų sumokėtų pinigų apskaitą specialiai tam skirtame sąsiuvinyje, o R. R. – apie oficialų ir neoficialų jam mokėtą atlyginimą.

Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas neatkreipė reikiamo dėmesio į prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus rašytinius įrodymus. Tai medicinos centro „Salvija“ direktoriaus ar jo pavaduotojų įsakymai apie darbuotojų (D. U., L. J. ir kt.) priėmimą į darbą, šios įstaigos kasos knyga ir pan. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad D. U. ir L. J. buhalterinės apskaitos nevedė, nors pirmiau nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad abiem joms buvo pavesta atlikti ir atitinkamai registruoti kasos operacijas (priimti grynuosius pinigus iš medicinos centro pacientų) o L. J. – tvarkyti ir medicinos centro darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą. Tai – buhalterinės apskaitos veiksmai. Buhalterinė apskaita BK 222, 223 straipsnių prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Pinigų priėmimas iš pacientų už jiems suteiktas medicinines paslaugas – ūkinė operacija, kurią Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio nuostatos įpareigoja laiku ir tinkamai registruoti.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad joje apeliacinės instancijos teismas tinkamai neaptarė ir prokuroro apeliacinio skundo argumento apie tai, kad R. B. bendrininkės L. J. ir D. U., vesdamos dvigubą apskaitą, negalėjo nesuvokti savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio ir pagrindinio tokių veiksmų tikslo – išvengti mokesčių. Apeliacinės instancijos teismas į šį argumentą atsakė prieštaringai: teismas padarė išvadą, kad L. J. ir D. U. padarė joms inkriminuotų Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų apskaitą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimų, tačiau nesuprato savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio ir R. B. nusikalstamų siekių. Toks prieštaringas argumento aptarimas negali būti laikomas tinkamu jo išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje liko neaptartas ir dar vienas prokuroro apeliacinio skundo argumentas – kad vieno iš kaltinamųjų kaltumą, o kitų dviejų nekaltumą pirmosios instancijos teismas grindė tais pačiais įrodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jame teismas pavartojo tokią formuluotę: „R. B. pagal jam pareikštus kaltinimus pripažintinas kaltu, o L. J. ir D. U. išteisintinos dėl šių motyvų: Teisiamojo posėdžio metu R. B. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino pilnai ir parodė <...>“ Toliau teismas nuosprendyje dėsto visus kitus jo ištirtus įrodymus ir pateikia jų analizę. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad toks nuosprendžio surašymas prieštarauja tiek logikos dėsniams, tiek BPK 305 straipsnio nuostatoms – priešingus sprendimus pagrindžiantys motyvai turi būti dėstomi atskirai.

Aptarti apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK reikalavimų pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė šiam teismui išsamiai išnagrinėti prokuroro apeliacinį skundą ir priimti dėl jo teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Taigi skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina (BPK 383 straipsnis) ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti aptartus esminius BPK reikalavimų pažeidimus, taip pat iš naujo spręsti ir dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl BK 40 straipsnio nuostatų pritaikymo R. B. pagrįstumo. Grąžindama bylą nagrinėti iš naujo, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo klausimu negali pateikti savo išvadų, nes taip pažeistų BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą. Dėl šios priežasties šiam klausimui skirti kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.