- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-16
- Bylos Nr.
- e2S-1706-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06555-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- E. D.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, Provident Polska S
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui E. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, Provident Polska S.A. filialas „Provident Finansai“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, Lindorff Oy filialas, Bigbank AS filialas, antstolė A. A., antstolis M. P., išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui E. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė teismui prašymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiais sūnumis E. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir A. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:
2.1. Atsakovas įpareigotinas sudaryti sąlygas, kol vyksta teisminis nagrinėjimas, ieškovei nuolat, be kliūčių bendrauti su nepilnamečiu sūnumi E. D., pasiimant sūnų iš mokymo įstaigos kiekvieną trečiadienį ir ketvirtadienį po pamokų ir grąžinant sūnų kiekvieną trečiadienį ir ketvirtadienį į atsakovo gyvenamąją vietą iki 20 val.;
2.2. Atsakovas įpareigotinas sudaryti sąlygas, kol vyksta teisminis nagrinėjimas, ieškovei nuolat, be kliūčių bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. D., pasiimant sūnų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos kiekvieną trečiadienį ir ketvirtadienį ir grąžinant sūnų kiekvieną trečiadienį ir ketvirtadienį į atsakovo gyvenamąją vietą iki 20 val.;
2.3. Ieškovė bendrauja su nepilnamečiais sūnumis E. D. ir A. D. kiekvieno mėnesio neporiniais savaitgaliais: penktadienį pasiimdama E. D. po pamokų iš mokyklos, o A. D. iš darželio ir sekmadienį 19 val. parveždama vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą;
2.4. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi E. D. praleidžia ½ dalį visų jo atostogų, datą prieš 5 dienas suderinusi su atsakovu;
2.5. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi A. D. praleidžia ½ dalį vasaros mėnesių, datą prieš 5 dienas suderinusi su atsakovu.
Ieškovė prašymą grindė tuo, kad atsakovas nebeleidžia jai susitikti su sūnumis. Atsakovas nepilnamečiams sūnums daro psichologinį spaudimą, riboja jų galimybę bendrauti su ieškove. Tokie atsakovo veiksmai traumuoja vaikus, jie patiria stresą ir neigiamas emocijas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės prašymą atsakovas nurodė iš dalies sutinkantis su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas nurodė, kad niekada netrukdė ieškovei bendrauti su vaikais. Kadangi ieškovė gyvena su draugu, todėl vyresnysis sūnus E. D. nenori pasilikti nakvoti pas ieškovę. Jaunesnysis šalių sūnus A. D. taip pat nėra pripratęs prie ieškovės draugo, nenori nakvoti pas ieškovę, nes bijo vienas miegoti kambaryje. Atsakovas neprieštarauja, kad ieškovė pasiimtų vaikus antradieniais ir ketvirtadieniais, nes trečiadieniais šalių sūnus E. D. po pamokų lanko krepšinio treniruotes. Kadangi vaikai nenori nakvoti pas ieškovę, negalima nustatyti vaikų ir ieškovės bendravimo nuo penktadienio iki sekmadienio. Be to, byloje nėra duomenų apie ieškovės gyvenamąją vietą, jos gyvenimo sąlygas. Ieškovė yra ne kartą sakiusi, kad jai sunku namuose susitvarkyti su dviem vaikais. Dėl to neaišku, ar ji sugebės prižiūrėti keturis vaikus pusantro mėnesio (vaikų vasaros atostogos trunka tris mėnesius). Atsakovas sutiko, kad, informavusi jį prieš 5 dienas, ieškovė vyktų su vaikais jų atostogų metu poilsiauti, lankyti giminaičius, su sąlyga, kad vaikai norės vykti su ieškove ir jos draugu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatydamas laikiną nepilnamečių vaikų E. D. ir A. D. bendravimo su ieškove tvarką:
5.1. Ieškovė bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. D., pasiimant sūnų iš mokymo įstaigos kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį po pamokų ir grąžinant sūnų kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį į atsakovo gyvenamąją vietą iki 20 val.;
5.2. Ieškovė bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. D., pasiimant sūnų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį ir grąžinant sūnų kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį į atsakovo gyvenamąją vietą iki 20 val.;
5.3. Ieškovė bendrauja su nepilnamečiais sūnumis E. D. ir A. D. kiekvieno mėnesio neporiniais savaitgaliais: šeštadienį po 10 val. pasiimdama E. D. ir A. D. iš atsakovo gyvenamosios vietos ir šeštadienį grąžindama vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą iki 20 val.;
5.4. Ieškovė bendrauja su nepilnamečiais sūnumis E. D. ir A. D. jų atostogų metu, pasiimant sūnus kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį iš atsakovo gyvenamosios vietos po 10 val. ir grąžinant sūnus kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį į atsakovo gyvenamąją vietą iki 20 val.
Teismas nustatė, kad nepilnamečiai šalių vaikai gyvena pas atsakovą privačioje valdoje, nuosavybės teise priklausančioje atsakovo motinai, šeimos buities ir gyvenimo sąlygos yra geros, tinkamos vaikų poilsiui, ugdymui ir žaidimams, E. D. mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 4 klasėje, A. D. lanko vaikų lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), abu vaikai lanko karate būrelį, E. D. lanko (duomenys neskelbtini) krepšinio mokyklą. Teismas sprendė, kad ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka turi nepažeisti vaikų užklasinės veiklos grafiko, todėl motinos ir vaikų interesus labiausiai atitiktų tos bendravimo dienos, kai, kaip nurodo atsakovas, vaikai nelanko jokių papildomų užsiėmimų. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės gyvenamąją vietą, nėra ištirtos jos gyvenimo sąlygos, todėl nežinoma, ar vaikams būtų užtikrintos tinkamos sąlygos ieškovės gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgęs į tai, kad nėra žinomos ieškovės gyvenimo sąlygos, atsakovo teigimu vaikai nenori likti nakvoti pas ieškovę, įvertinęs, kad šiuo metu vyresnysis šalių sūnus E. D. lanko 4 klasę, todėl jam būtinas laikas paruošti namų darbus ir susiruošti ugdymo priemones kitai dienai, teismas sprendė, kad motinos ir vaikų interesus labiausiai atitiktų ta bendravimo diena, kai vaikams nereikia ruoštis kitos savaitės ugdymo procesui, t. y. šeštadienis. Dėl tų pačių priežasčių teismas tik iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo vaikų atostogų metu. Teismas laikė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios byloje pareikštiems reikalavimams, nėra pažeisti protingumo, teisingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė teismui išvados dėl ieškovės prašymo, nebendravo su ieškove, nepilnamečiais vaikais, neišklausė jų nuomonės.
Atsiliepimas
7.2. Vadovautasi tik atsakovo atsiliepime nurodytais teiginiais. Atsiliepime atsakovas melagingai nurodė, kad sūnūs nėra pripratę prie ieškovės draugo ir nenori miegoti ieškovės namuose. Šalių sūnūs noriai bendrauja su ieškovės draugu.
7.3. Ieškovė nėra sakiusi atsakovui, kad jai sunku bendrauti su vaikais, nes ji turi dar du mažamečius vaikus, atsakovas ieškovei nėra siūlęs dažniau pasiimti vaikus. Tarp ieškovės ir sūnų yra tvirtas emocinis ryšys, ji stengiasi kiekvieną kartą kuo turiningiau juos užimti. Tuo tarpu atsakovas namuose beveik nebūna ir vaikai namuose būna su atsakovo motina.
7.4. Nepagrįstai nustatyta, kad savaitgaliais ar atostogų metu ieškovė turi vaikus parvežti iki 19 val. Ieškovė su vaikais yra suplanavusi vasaros metu kuo daugiau laiko leisti prie jūros, o dėl tokio sprendimo ieškovė niekur negalės vežtis vaikų. Be to, vaikai karate būrelio seniai nebelanko. E. D. vasarą nevyksta krepšinio treniruotės. A. D. nuo birželio 16 d. nebelanko darželio. Ieškovė yra motinystes atostogose, todėl turi daug laiko būti su vaikais.
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai;
8.1. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė yra minėjusi atsakovui, kad negali prisiskambinti ieškovei, todėl neturi galimybės apsilankyti ieškovės namuose, įvertinti jos gyvenimo sąlygų.
8.2. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nuo jų gimimo yra su atsakovu, ieškovė nuo 2013 metų vasaros negyvena kartu su savo nepilnamečiais vaikais, bendrauja su jais tik epizodiškai, todėl tarp atsakovo ir vaikų yra stipresnis emocinis ryšys nei tarp ieškovės, prie atsakovo vaikai yra labiau prisirišę, atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną dieną ir jam yra gerai žinomos priežastys, dėl kurių vaikai nenori pasilikti nakvoti pas ieškovę namuose, t. y. sūnus E. D. nenori pas ieškovę nakvoti ar vykti su ja atostogauti, jei kartu būna ieškovės draugas, sūnus A. D. jaučiasi nesaugiai ieškovės namuose, bijo pas ją miegoti.
8.3. Atsakovas niekada nedarė kliūčių ieškovei bendrauti su vaikais ir jei tik vaikai nori, visada juos išleidžia susitikti su ieškove, tačiau pati ieškovė neskiria pakankamai laiko vaikams. Pagal teismo skundžiama nutartimi nustatytą bendravimo tvarką ieškovė tik vieną savaitgalį buvo pasiėmusi vaikus, kai vyko į Druskininkus pas savo motiną, ieškovė nebendrauja su vaikais kitomis dienomis pagal nustatytą tvarką.
8.4. Ieškovė augina du mažamečius vaikus (dviejų metų amžiaus), kurie turi dienos režimą. Dėl to ieškovė negali šalių nepilnamečių vaikų nuvesti pas gydytojus, nuvežti į treniruotes, iškilus poreikiui, kitaip pasirūpinti savo vaikais.
8.5. Atsakovas dienos metu dirba, todėl vaikus, grįžusius iš mokyklos, prižiūri atsakovo močiutė arba atsakovo motina, tačiau tame nėra nieko blogo, priešingai, vaikai nuolat yra suaugusių žmonių priežiūroje.
8.6. Atsakovas nedarys kliūčių ieškovei vykti su vaikais prie jūros jų atostogų metu, jei tik vaikai norės ir jei ieškovė užtikrins, kad vaikai bus tik su ieškove, kartu nevyks jos draugas, dėl kurio buvimo vaikai patiria diskomfortą.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Dėl to taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. CK 3.161 straipsnyje viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
Ieškovė nesutikimą su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi, kuria iš dalies patenkintas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, argumentuoja tuo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė teismui išvados dėl ieškovės prašymo, teismas vadovavosi tik atsakovo atsiliepime nurodytais melagingais teiginiais, tarp ieškovės ir sūnų yra tvirtas emocinis ryšys, dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ieškovė negali su vaikais išvykti prie jūros.
Pagal CK 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus, o pagal CK 3.178 straipsnį valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas negalėjo būti išspręstas, neišklausius vaikų, negavus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvados. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo ieškovės teiginiu, nes paminėtos teisinės nuostatos taikytinos teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Dėl to Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl ieškovės prašymo nebuvimas nesudarė kliūčių pirmosios instancijos teismui išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas vadovavosi tik atsakovo atsiliepime nurodytais melagingais teiginiais. Ieškovė nepateikė įrodymų atsakovo teiginiams paneigti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip melagingų. Sutiktina su atsakovu, kad jis, o ne ieškovė geriausiai žino vaikų norus ir poreikius, nes būtent atsakovas nuo 2013 metų augina šalių nepilnamečius vaikus. Nors ieškovė atskirajame skunde neigia šalių nepilnamečių vaikų nenorą bendrauti su ieškovės draugu, teigdama, kad vaikai noriai bendrauja su ieškovės draugu, tačiau atskirajame skunde ieškovė nenurodo, kad vaikai nori likti pas ją nakvoti ir tik dėl kokių nors atsakovo sudaromų kliūčių vaikai nelieka pas ją nakvoti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių dėl šalių nepilnamečių vaikų nenoro likti nakvoti pas ieškovę, nėra pagrindo pripažinti nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad vaikų interesus šiuo metu labiau atitinka laikinos ieškovės bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, nenumatant nakvynės pas ieškovę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepimuose į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atskirąjį skundą atsakovas nurodė neprieštarausiantis vaikų išvykimui su ieškove ilgesniam laikui, jei tai atitiks vaikų norus ir interesus. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad dėl skundžiama nutartimi nustatytos laikinos ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ieškovė neturi galimybės vaikus vežtis prie jūros.
Byloje nesant duomenų ir ieškovei nepateikus įrodymų apie ribojamą jos teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, su tuo susiję atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą informaciją, kad ieškovė nevykdo skundžiama nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tik vieną savaitgalį buvo pasiėmusi vaikus, sprendžia, kad ieškovės trumpesnės trukmės bendravimas su vaikais yra sąlygotas pačios ieškovės veiksmų, o nustatyta laikina ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir pakankamai užtikrinanti vaikų interesus bei ieškovės teisę bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė, atskiruoju skundu prašydama visiškai tenkinti jos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė objektyvių duomenų, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatyta jos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka pažeidžia vaikų ir jos interesus, šia tvarka nėra užtikrinamas motinos ir vaikų ryšio stabilumas. Kadangi spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškovės atskirojo skundo argumentų, susijusių atsakovo rūpinimosi nepilnamečiais vaikais tinkamumu, atsakovo nebuvimu namuose, pagrįstumo, nes šie argumentai bus išsamiai išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje. Priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Pažymėtina, kad nurodyti atskirojo skundo argumentai bet kokiu atveju neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas laikinos ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, o ne laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove klausimas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.