- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- I-2152-414/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00586-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui S. P., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas S. P. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 28 728 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų jį laikant Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2012 m. liepos 18 d. Pareiškėjas skunde (b. l. 4-7) nurodė kad kamerose, kuriose buvo laikomas, nebuvo įrengtų virtuvėlių, todėl gyvenamosiose patalpose teko gaminti maistą, džiovinti drabužius ir kvėpuoti kenksmingu oru, buvo cemento grindys, nepakankamas dieninis ir dirbtinis apšvietimas, nepakankama oro cirkuliacija, nebuvo įrengtos ventiliacijos. Nebuvo įrengtos rūkymui skirtos patalpos, nuteistieji rūkė gyvenamosiose patalpose, nebuvo poilsio kambario, džiovyklos, sporto salės. Nebuvo pailginamas pasivaikščiojimo gryname ore užsiėmimų ne kameroje, sporto salės lankymo laikas. Todėl buvo pažeisti LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos 14 punkto (draudžiančio rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose), 22 punkto (reglamentuojančio gyvenamųjų patalpų apšvietą, skaidrių stiklo langų buvimą), 23 punkto (reglamentuojančio dirbtinę, naktinę apšvietą), 24 punkto (reglamentuojančio gyvenamųjų patalpų vėdinimą), 26 punkto (reglamentuojančio gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūrą, santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį), 28 punkto (nustatančio reikalavimus grindų, sienų, lubų vidaus apdailai), 62 punkto (reglamentuojančio patalpų paprastojo remonto atlikimą), 64 punkto (nustatančio sąlygas skalbykloms) reikalavimai. Gyvenant nurodytose sąlygose buvo žeminamas jo orumas, diskriminuojama socialinė padėtis, kildavo nepatogumų, pasireikšdavo agresija, nemiga, vidinis diskomfortas, tai turėjo įtakos jo elgesiui, mąstymui, palaužė jį dvasiškai ir sugniuždė kaip asmenybę, todėl jis patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius (toliau - ir atsakovas, ir Kauno TI) teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 12-15) nurodė, kad Kauno TI kameros yra įrengtos taip, kaip reikalauja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-176. Kauno visuomenės sveikatos centras atlikęs patikrinimus nė viename patikrinimo akte nepareiškė pastabų dėl kamerų įrengimo ar antisanitarinių sąlygų. Pažymėjo, kad švarą, tvarką kamerose privalo palaikyti patys juose laikomi asmenys. Pareiškėjui buvo užtikrinta teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, sudarytos sąlygos sportuoti ir mankštintis. Pasivaikščiojimo laikas gali būti pailginamas tik įstatymo reglamentuotu atveju, t. y. už nepriekaištingą elgesį, todėl pareiškėjo pretenzija dėl šio laiko nepailginimo neturi pagrindo. Pareiškėjas per 2013 – 2015 metus dėl netinkamų laikymo sąlygų į teismą kreipėsi keturis kartus, daugiau nei pusė skundo teksto yra abstrakčios teisės aktų citatos, nenurodytas jų ryšys su skundo pagrindu, todėl darė išvadą, kad jis piktnaudžiauja administraciniu procesu, veikia nesąžiningai. Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl jo prašymas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas bausmę laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2012 m. liepos 18 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto.
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad, Kauno TI patalpose jis buvo laikomas pažeidžiant ginčui aktualiu laikotarpiu (iki 2015 m. spalio 31 d.) galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir Higienos norma) reikalavimus – patalpose rūkantieji buvo laikomi kartu su nerūkančiais, nebuvo tinkamo apšvietimo, ventiliacijos, temperatūros, buvo netinkama grindų danga, nebuvo patalpų maistui gaminti, rūkyti, nebuvo poilsio kambario, džiovyklos, sporto salės, nebuvo prailgintas pasivaikščiojimo gryname ore, užsiėmimų ir/ar renginių ne kameros sąlygomis, sporto salės lankymo laikas.
Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 339, Nr. 323, Nr. 350, Nr. 344, Nr. 221, Nr. 203, Nr. 166 (b. l. 17-33). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodė, kad dėl kamerų ploto ir jose gyvenančių nuteistųjų skaičiaus, patalpų išplanavimo nebuvo pakankamos oro cirkuliacijos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šioje byloje prašomą priteisti neturtinę žalą su vienam asmeniui tenkančios kameros ploto normos galimu pažeidimu tiesiogiai nesieja, ir į tai, kad dėl neturtinės žalos, kildinamos iš perpildytų kamerų už tą patį laikotarpį pareiškėjas į teismą jau yra kreipęsis (byla baigta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1641/2014), teismas, nagrinėjamu atveju, galimo teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos pažeidimo neanalizuoja ir dėl galimos žalos, kildinamos tiesiogiai iš vienam asmeniui tenkančios ploto normos pažeidimo, nepasisako.
Pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš rūkančių asmenų laikymo kartu su nerūkančiais, rūkymui skirtų vietų nebuvimu.
Pastebėtina, kad pirminės gydytojų apžiūros (tardymo izoliatoriuje) metu (2010 m. gegužės 25 d.) buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra rūkantis (b. l. 55). Tabako kontrolės įstatymo (redakcija galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 19 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtintas draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (3 p.). Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Taigi Kauno TI administracija turėjo pareigą užtikrinti, kad nerūkantieji asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Atsakovas pareiškėjo nurodytų motyvų dėl rūkančių asmenų laikymo kartu su nerūkančiais ir rūkymo vietų nebuvimo neginčija, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas yra rūkantis asmuo, vertintina, kad atsakovas net ir pažeisdamas draudimą nerūkančius asmenis laikyti kartu su rūkančiais, pareiškėjo, kaip rūkančio asmens teisių negalėjo pažeisti. Kita vertus, vertinant, ar atsakovas nevykdė pareigos imtis priemonių įrengti specialias rūkymui skirtas patalpas (vietas), reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė, ir teismas bylos duomenimis nenustatė, kad būtų užfiksuotas asmenų, tarp jų ir pareiškėjo, rūkymo faktas neleistinose vietose ir kad dėl tokio fakto būtų nukentėjęs pareiškėjas ar kitaip būtų pažeistos jo teisės. Darytina išvada, jog pareiškėjas, nutylėdamas faktą ar pats rūko ar ne, siekia sau palankaus teismo sprendimo, todėl argumentai, dėl žalos patirtos rūkančius laikant kartu sus nerūkančiais bei nesant įrengtų rūkymo vietų nelaikytini objektyviais įrodymais, vertintini, kaip deklaratyvaus pobūdžio ir atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš netinkamo patalpų apšvietimo, ventiliacijos nebuvimo, netinkamos oro temperatūros gyvenamosiose patalpose.
Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno visuomenės sveikatos centras ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyrius pagal nuteistųjų skundus atlieka Kauno TI esančių gyvenamųjų patalpų (kamerų) patikrinimus dėl gyvenimo sąlygų atitikties Higienos normos reikalavimams taip pat atlieka grįžtamąsias kontroles, kurių metu vertina ar pašalinti ankstesnių kontrolių metu nustatyti pažeidimai (b. l. 108-123). Kauno visuomenės sveikatos centras 2011 m. balandžio 15 d. atliko patikrinimą (b. l. 111-113), kurio metu nustatė, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 342 įrengta tiekiamoji-ištraukiamoji ventiliacija, tualete esanti ventiliacija orą iš patalpos ištraukia, tačiau sulūžęs orlaidės užrakinimo mechanizmas. Nurodė Kauno TI administracijai orlaidės užrakinimo mechanizmą sutvarkyti nedelsiant. 2011 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu kameroje Nr. 158 atliko dirbtinės apšvietos matavimus, pažeidimų nenustatė (b. l. 116-117, 118). 2011 m. birželio 10 d. atliko dirbtinės ir natūralios apšvietos kontrolę kameroje Nr. 139, natūrali apšvieta atitiko Higienos normos reikalavimus, dirbtina apšvieta nustatyta per maža, todėl būtina pakeisti šviestuvus (b. l. 119-120, 122, 123). Kauno visuomenės sveikatos centras, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl maisto energetinės vertės, kamerų higieninės būklės, oro temperatūros, drėgmės, judėjimo greičio ir kamerų apšvietimo parametrų įvertinimo, 2013 m. spalio 2 d. raštu Nr. 2-3722-7(4.11) pareiškėją informavo, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. ir 2013 m. rugsėjo 27 d., atlikus patikrinimus kamerose, kuriose jis buvo laikomas, t. y. kamerose Nr. 339, 323, 350, 344, 221, 203 ir 166, buvo nustatyta, kad oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos reikalavimus, oro judėjimo greitis nustatytas nuo 0,01 iki 0,1 m/s – neatitiko Higienos normos reikalavimų (nustatytas mažesnis), dirbtinis apšvietimas tikrintose kamerose (išskyrus kamerą Nr. 339) nustatytas mažesnis nei turi būti (nustatyta nuo 110 lx iki 150 lx, turi būti 200 lx), natūralus apšvietimas atitiko normą kamerose, Nr. 166 ir Nr. 203, kitose kamerose neatitiko Higienos normos reikalavimų (nustatytas nuo 0,26 proc. iki 0,40 proc. mažesnis, nei turi būti) (b. l. 8). Įvertinęs minėtus bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad gyvenamosiose patalpose (kamerose) buvo nustatyti neatitikimai Higienos normos reikalavimams, todėl atsakovas, neužtikrindamas Higienos normoje nustatytų oro judėjimo greičio, dirbtinio ir natūralaus apšvietimo parametrų, pažeidė galiojusių teisės aktų reikalavimus ir tai galėjo sukelti pareiškėjui papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Tačiau bylos duomenys taip pat patvirtina, kad į suimtųjų ir nuteistųjų skundus dėl galimai netinkamų sąlygų gyvenamosiose patalpose (kamerose) yra reaguojama, atliekami patikrinimai, randami trūkumai, jie šalinami, todėl vertintina, kad gyvenimo sąlygos Kauno TI kamerose nebuvo nežmoniškos ir negali būti vertinamos kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme.
Pareiškėjas nurodo, kad prašomą priteisti žalą patyrė dėl netinkamos grindų dangos, patalpų maistui gaminti, poilsio kambario, džiovyklos, sporto salės nebuvimo, dėl pasivaikščiojimo gryname ore, užsiėmimų ir/ar renginių ne kameros sąlygomis lankymo, sportavimo trukmės nepailginimo.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), nenumato, jog tardymo izoliatoriaus rėžiminėje teritorijoje turėtų būti įrengtos patalpos nuteistiesiems maistui gamintis, poilsio kambariai, džiovyklos ar sporto salė. Taisyklių 8 punktas numato, kad režiminėje teritorijoje įrengiami gyvenamieji pastatai su kameromis suimtiesiems laikyti, ūkio darbus atliekančių nuteistųjų bendrabutis (kameros), sporto aikštelė, sportui skirtos patalpos, drausmės izoliatorius, apsaugos ir priežiūros, socialinės reabilitacijos, psichologinės, vidaus tyrimų ir kitų tarnybų patalpos, asmens sveikatos priežiūros uždaroji įstaiga su paciento stebėjimo palatomis, radijo laidų transliavimo patalpa, biblioteka, religinių apeigų atlikimo patalpos, virtuvė, skalbykla, sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcijos kamera, kirpykla, patalynės, drabužių ir avalynės taisyklos, patalynės, suimtųjų aprangos ir asmeninių daiktų sandėliai, dirbtuvės ir kiti ūkiniai pastatai bei patalpos. Tačiau pastebėtina, kad pagal Taisyklių 2 punktą, šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taisyklių 14.8 punkte nurodoma, kad kameroje turi būti spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Pareiškėjas skunde nurodo, kad maisto produktus laikė ant palangės, dėl to, kad nebuvo įrengtos virtuvėlės, tačiau aplinkybės, kad kameroje nebuvo spintelės ar lentynos maisto produktams laikyti, nenurodė. Kauno visuomenės sveikatos centro 2013 m. spalio 2 d. raštas Nr. 2-3722-7(4.11) patvirtina aplinkybę, kad Kauno TI paimti maisto daviniai (pusryčių, pietų, vakarienės) atitinka fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (b. l. 8). Todėl teismas negali konstatuoti teisės aktų pažeidimo dėl netinkamo pareiškėjo maitinimo ar nesudarant sąlygų tinkamai laikyti turimus maisto produktus. Į bylą pateiktas Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88 (b. l. 36) nustato pareigą atsakingam už kameros tvarkymą asmeniui tvarkyti kamerą, plauti grindis, sanitarinius įrengimus, vėdinti patalpas, palaikyti kameroje švarą bei tvarką, apie sugadintą inventorių bei kitus pažeidimus informuoti įstaigos pareigūnus. Šios pareigos tinkamas vykdymas, kuris priklauso nuo pačių nuteistųjų ir suimtųjų valios, yra viena iš priemonių aplinkos ir gyvenimo sąlygų kamerose gerinimui. Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į sporto kambarį, kompiuterių klasę ir pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-29 (b. l. 37-38) bei Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir į kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga, tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 (b. l. 39-41), patvirtina aplinkybę, kad suimtieji ir nuteistieji vedami į sporto kambarį, kompiuterių klasę, į pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga. Be to, į bylą pateikti dokumentai patvirtina aplinkybę, kad suimtieji ir nuteistieji Kauno tardymo izoliatoriuje nustatyta tvarka gali naudotis biblioteka (Naudojimosi biblioteka taisyklės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-85; b. l. 42-43), skaitykla (Naudojimosi skaitykla taisyklės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1-30; b. l. 44-45), gali dalyvauti Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programoje Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, patvirtinta Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2006 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1-81; b. l. 46-47). Pastebėtina, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog netinkama grindų danga, patalpų maistui gaminti, poilsio kambario, džiovyklos, sporto salės, virtuvėlės nebuvimas pažeidžia jo teises, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių bei priežastinio ryšio, todėl minėtos aplinkybės laikytinos deklaratyvaus pobūdžio ir atmestinos kaip nepagrįstos. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad išvedimo pasivaikščioti gryname ore laikas gali būti pailginamas tik teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Tam tikras nuteistųjų (suimtųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kita vertus, pareiškėjas skunde nenurodė ir teismas nenustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašydamas pailginti pasivaikščiojimo gryname ore, užsiėmimų ir/ar renginių ne kameros sąlygomis lankymo, sportavimo trukmę ir atsakovas atsisakė tokį prašymą tenkinti, todėl vertintina, kad dėl minėtų pareiškėjo argumentų atsakovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje gydytojų įrašai apie nusiskundimus sveikatos būkle (dirglumas, jaudinimasis dėl bylos, bloga nuotaika po motinos laidotuvių, nemiga, galvos skausmas, vidurių užkietėjimas) nėra išskirtiniai lyginant su laisvėje gyvenančių asmenų ir nesuteikia pagrindo išvadai, kad laikini sveikatos sutrikimai pasireiškė išimtinai tik dėl bausmės atlikimo jo netenkinančiomis, skunde nurodytomis sąlygomis.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau teismas konstatuoja, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui Kauno TI oro judėjimo greičio, dirbtinio ir natūralaus apšvietimo gyvenamosiose patalpose (kamerose) parametrų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, kad atsakovas neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai ir dėl to pareiškėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo pertekliniai išgyvenimai bei nepatogumai. Tačiau minėtų aplinkybių visuma, ypač atsižvelgiant į tai, kad nustatyti pažeidimai buvo nežymūs, neintensyvūs suteikia pagrindo konstatuoti, kad šios aplinkybės realiai negalėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima būtų prilyginti nežmoniškoms kalinimo sąlygoms, sukėlusiomis tokias neigiamas pasekmes, kurios būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, įvertintos pinigais, atlyginimo.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas, bet ir kiti įstatymų numatyti būdai (CK 1.138 str. 6 p. 8 p.). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo jurisprudencijoje nurodo, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB (duomenys neskelbtini), Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A-360-662/2016, Nr. A-1779-575/2016 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Teismas, įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl šiuo teismo sprendimu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas įkalinimo Kauno TI sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. P. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo S. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygas laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2012 m. liepos 18 d. buvo pažeista.
Pareiškėjo S. P. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.