Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-606/2016

Teisėja Eugenija Šatkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41654-2015-1

2016 m. balandžio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. (D. K.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 25 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), esančio bendrabučio laiptinėje, (duomenys neskelbtini), tikslus adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nepažįstamo romų tautybės asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį – 0,175 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią laikė automobilio „Renault Clio“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) salone iki 2015 m. liepos 26 d. 8.20 val., kol prie (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo D. K. kaltės, jo nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką neneigia, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį neginčija, tačiau prašo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu, o palikus arešto bausmę nepakeistą – leisti ją atlikti poilsio dienomis.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo D. K. asmenybę, į tai, kad niekur nedirbo, atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktai) aplinkybes. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad, skirdamas bausmę, teismas išskyrė tik tuos jo asmenybės požymius, kurie lemia jo kaip asmens pavojingumą, t. y., kad jis teistas, nedirbo, tačiau neatsižvelgė į tai, jog jis aktyviai ieškojo darbo, gailėjosi dėl padarytos veikos, įsidarbino. Pažymėtina, kad ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta 2016 m. sausio 4 d. teisiamajame posėdyje, o D. K. sudarė darbo sutartį tik 2016 m. sausio 8 d., t. y. po to, kai ši baudžiamoji byla jau buvo išnagrinėta ir teismas paskelbė, jog nuosprendis bus skelbiamas 2016 m. sausio 21 d. Iki to laiko nuteistasis niekur nedirbo, todėl teismas šią aplinkybę įvertino pagrįstai. Tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl padarytos veikos, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į ją skirdamas bausmę, tai lėmė ir BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vien ta aplinkybė, jog nuteistasis įsidarbino, nėra lemianti aplinkybė bausmės rūšies parinkimui už padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nuteistasis D. K. anksčiau teistas už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (BK 260 straipsnis) net tris kartus. 2013 m. rugsėjo 25 d. D. K. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau nepraėjus nė dviem metams, teistumui neišnykus, jis padarė ir vėl analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, priskiriamą prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis), ir už tai nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat baustas administracine tvarka už labai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 46–47). Šios aplinkybės parodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, jis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, net ir ankstesniais nuosprendžiais už padarytus nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės jo elgesio teigiamai neįtakojo. Nors nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų (b. l. 6).

Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti D. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam D. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrė tinkamą bausmės rūšį bei jos dydį. D. K. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskyrė tik labai nežymiai didesnį arešto, numatyto BK 49 straipsnio 3 dalyje, dydį, kuris, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas buvo sumažintas vienu trečdaliu. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, dar labiau ją švelninti apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu prašo, palikus jam paskirtą arešto bausmę, nustatyti ją atlikti poilsio dienomis, kadangi priešingu atveju prarastų darbą, negalėtų lankytis VšĮ Psichikos sveikatos centro (duomenys neskelbtini) paslaugų stacionariniame kabinete.

Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

Skundžiamas nuosprendis buvo paskelbtas 2016 m. sausio 21 d., kuriuo D. K. nuteistas galutinė 20 parų arešto bausme, ją atliekant areštinėje. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 4 d. nagrinėjant šią bylą teisiamajame posėdyje, D. K. dar nedirbo, t. y. darbo sutartį sudarė tik 2016 m. sausio 8 d., jau apylinkės teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti nuosprendį, taip pat nepateikė ir duomenų, jog jis lankosi VšĮ Psichikos sveikatos centro (duomenys neskelbtini) paslaugų stacionariniame kabinete. Šiuos duomenis D. K. pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, todėl skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas spręsti klausimą dėl paskirtosios arešto bausmės atlikimo tvarkos pakeitimo neturėjo jokio pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija, nagrinėdama D. K. baudžiamąją bylą teismo posėdyje apeliacine tvarka, nustačiusi aplinkybes, kad D. K. dirba, lankosi VšĮ Psichikos sveikatos centro (duomenys neskelbtini) paslaugų stacionariniame kabinete, daro išvadą, jog D. K. stengiasi pasitaisyti – adaptuotis visuomenėje, gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, todėl tam, kad D. K. dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės neprarastų darbo, galėtų lankytis VšĮ Psichikos sveikatos centro (duomenys neskelbtini) paslaugų stacionariniame kabinete ir gautų visapusišką pagalbą, galėtų sėkmingai keisti savo elgesį ir įpročius, ir taip turėtų galimybę pasitaisyti, konstatuoja, jog tikslinga ir bausmės tikslai bus pasiekti, D. K. paskirtą 20 parų arešto bausmę nustačius atlikti poilsio dienomis.

2016-04-01 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš nuteistojo D. K. priteisti 17,37 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ginant nuteistąjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš D. K. priteisti išlaidas, patirtas ryšium su gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos procese nagrinėjant nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmestinas, nes BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad gynėjo dalyvavimas nepriklausomai nuo nuteistojo apelianto valios apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą.

Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 5 dalimi, D. K. (D. K.) pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą galutinę 20 parų arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Nuteistajam D. K. išaiškinti, kad jeigu jis pažeis šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.