- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-12
- Bylos Nr.
- 1A-138-309-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Vaclovas Iždonas, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį - areštu 20 (dvidešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnią, ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnią, ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 4 d., laikotarpyje tarp 12.00 val. ir 18.00 val. išspyręs buto duris įsibrovė į V. R. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini)., iš kur pagrobė 100 Lt vertės DVD grotuvą „DAYTER DV-810X“ ir 600 Lt vertės televizorių „BOZZ“ bei braudamasis į minėtąjį butą, sugadino buto duris, padarydamas 150 Lt dydžio žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 sausio 27 d. nuosprendį panaikinti ir pakeisti, perkvalifikuoti jo veiką iš LR BK 178 str. 2 d. į to paties straipsnio 1-ąją dalį ir jam paskirtą bausmę sušvelninti, sumažinant jam paskirtą bausmę ir sumažinti galutinę bausmę, o jeigu apygardos teismas nerastų pagrindo patenkinti jo aukščiau nurodytų prašymų, tai prašo sušvelninti paskirtą ir galutinę bausmę.
Nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendis keistinas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių; neteisingai kvalifikuoti jo veiksmai ir todėl netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas; neteisingai paskirta bausmė; nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teigia, kad į nukentėjusiosios V. R. butą jis atėjo norėdamas pasiskolinti pinigų, nes jis su ja buvo geras pažįstamas, kadangi jie anksčiau buvo sugyventiniai ir gyveno kartu, o po to, kai jie išsiskyrė ir kartu nebegyvena, sutaria gerai. Nurodo, kad ji jam ir anksčiau yra skolindavusi pinigų maistui, taigi teigia, jog ir šį kartą ėjo pas ją į namus paprašyti pinigų, bet kai paskambino į duris, niekas jam jų neatidarė. Tada jis spyrė į tas duris, o kadangi jos jau buvo pakankamai senos, tai jos pačios ir atsidarė. Įėjęs į vidų namie nieko nerado, o kadangi jam labai reikėjo pinigų, kad galėtų nusipirkti maisto, tai jau būnant bute, staiga kilo mintis paimti kai kuriuos daiktus, juos užstatyti ir taip gauti pinigų maistui, todėl jis paėmė DVD grotuvą bei televizorių ir išėjo iš buto. Galvojo, kad gal pavyks tuos daiktus kur nors užstatyti, o paskui gavus pinigų išpirkti ir atiduoti nukentėjusiajai. Taigi apeliantas mano, kad jo veika LR BK 178 str. 2 d. prasme negali būti laikoma įsibrovimu j patalpą, nes jis atėjo į butą ne su tikslu, ką nors pavogti, o su tikslu pasiskolinti pinigų, todėl mano, kad jo padaryta veika buvo neteisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d., kaip padaryta, įsibraunant į patalpą, o neteisingai kvalifikavus jo veiką, buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir jam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė. Nuteistojo nuomone, jo padaryta veika turėjo būti kvalifikuota pagal LR BK 178 straipsnio l dalį. Be kita ko nuteistasis mano, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė arba nepakankamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes. Nurodo, kad jis savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai, labai dėl to gailisi ir nukentėjusiosios nuoširdžiai atsiprašė, su ja susitaikė, o ji jam atleido. Taipogi nurodo, jog yra našlaitis, mama mirė, kai jam buvo 3-4 metukai, tėvo nuo gimimo nepažinojo, bet vėliau po dvidešimties metų buvo susiradęs, tačiau jis su juo nebendravo. Taip pat nurodo, kad neturi savo namų, o kadangi niekas nenori priimti, tai paskutiniu metu gyvena (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose. Apie metus dirbo (duomenys neskelbtini), po to -įvairius atsitiktinius darbus, buvo užsiregistravęs ir darbo biržoje bei atlikinėjo praktiką autoservise, bet rimtų darbo pasiūlymų nesulaukė. Taigi nurodo, kad toks sunkus gyvenimas privertė jį kreiptis pagalbos į buvusią sugyventinę ir prašyti paskolinti pinigų maistui nusipirkti. Nurodo, jog nori pradėti naują gyvenimą, sąžiningai dirbti, sukurti šeimą, turėti savo namus.
Apeliacinio proceso metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė pašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. kvalifikavimo bei kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. K. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė paties nuteistojo, nukentėjusiosios V. R., liudytojo L. R. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad A. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d.
Apeliantas savo apeliaciniame skunde ginčija nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., kvalifikaciją bei prašo sušvelninti bausmę. Apelianto teiginius, kuriais jis ginčija nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. kvalifikaciją, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti duomenys liudija priešingai.
Teismų praktikoje įsibrovimu laikoma patekimas į patalpą prieš savininko valią bet kuriuo būdu, jei tai buvo padaryta, turint tikslą pagrobti ten esantį turtą. Todėl šio kvalifikuojančio požymio nustatymas nepriklauso nuo įsibrovimo būdų, kurie gali būti labai įvairūs – durų išlaužimas, patekimas pro neužrakintas duris, pravirą langą, įėjimas į butą, apgaunant jo savininką dėl tikrojo patekimo į butą tikslo, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2003, skelbta biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 19). Kvalifikuojant nusikaltimą svarbu nustatyti tai, kad kaltininkas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, į patalpą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-27/2004). Vadinasi, teismas, inkriminuodamas įsibrovimo į patalpą požymį, turi nustatyti: 1) kaltininko tikslą, susiformavusį prieš patenkant į patalpą, užvaldyti svetimą turtą; 2) patekimą į patalpą prieš savininko ar kito teisėto turto valdytojo valią arba be jo valios. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526/2007).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo A. K. tikslas buvo gauti iš nukentėjusios pinigų. Supratęs, kad nukentėjusios V. R. gyvenamosios patalpos durys užrakintos, ir nukentėjusios nėra, jo tikslu tapo siekis neteisėtai užvaldyti nukentėjusios turtą. Tuo tikslu jis išspyrė gyvenamosios patalpos duris ir pateko į vidų be jų savininkės sutikimo. Patekęs į gyvenamąją patalpą, pagrobė svetimą turtą, juo disponavo.
Pirmosios instancijos teismas šioje byloje įsibrovimo požymį – durų išspyrimą, lemiantį nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, konstatavo tik nustatęs svetimo turto pasisavinimo ir patekimo į V. R. gyvenamąją patalpą faktą
Vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. K. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo A. K. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Apelianto skunde nurodyti teiginiai, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė arba nepakankamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, t. y. tai, kad jis savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai, labai dėl to gailisi ir nukentėjusiosios nuoširdžiai atsiprašė, su ja susitaikė, o ji jam atleido, atmestini. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas jau įvertino šias aplinkybes kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pagrindu negali mažinti bausmės dydžio nuteistajam.
Kiti nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, jog yra našlaitis, mama mirusi, tėvo nuo gimimo nepažinojo, bet vėliau po dvidešimties metų buvo susiradęs, tačiau jis su juo nebendravo, kad neturi savo namų, o kadangi niekas nenori priimti, tai paskutiniu metu gyvena (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, atmestini, kadangi minėtos aplinkybės neatsveria bausmė tikslų ir paskirties.
Apelianto skunde nurodyti teiginiai, jog nori pradėti naują gyvenimą, sąžiningai dirbti, sukurti šeimą, turėti savo namus, deklaratyvūs teiginiai, kurie nėra pagrindas keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Dėl paskirtos bausmės nuteistajam.
Paskirdamas nuteistajam A. K. už vieną nusikalstamą veiką terminuotą laisvės atėmimo, už kitą nusikalstamą veiką arešto bausmes, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skiriant bausmes atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas, kitas baudžiamasis nusižengimas, į apelianto asmenybę, į tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.
Vertinant A. K. asmenybę – teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs, Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme – recidyvistas, per trumpą laiką padarė eilę nusikaltimų nuosavybei, dalį už kuriuos nuteistas 2009 m. terminuota laisvės atėmimo bausme, baustas administracine tvarka, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną baudžiamąjį nusižengimą.
Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas visiškai teisingai, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. padarymą, paskyrė A. K. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. arešto bausmę, jo laiką nustatant artimą, tačiau mažesnį BK 49 str. 3 d. numatytam vidurkiui, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padarytų nusikaltimų tyčios turinį, bei tinkamai kvalifikavo jo veikas, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu ir rūšimi bausmes, todėl švelninti jas, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.
Kadangi kolegija nenustatė Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnyje nurodytų pagrindų keisti nuosprendį, apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 str.,
nutaria:
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.