- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-45-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00202-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- C. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo C. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo C. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, dėl paveldėjimo teisės liudijimo, įrašo ginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas C. B. ieškiniu prašė panaikinti palikimo perėjimo Valstybei liudijimą, išduotą 2017 m. kovo 28 d., notaro įrašo Nr. ŠMM-475, bei Nekilnojamojo turto registro įrašą apie buto nuosavybę, atnaujinti ieškovui senaties terminą ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Ieškinys grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
1.1. Ieškovas nurodė, jog jo sūnus A. B. (A. B.), kuris (duomenys neskelbtini) mirė, nuosavybes teise turėjo butą (duomenys neskelbtini) 2017 metais butas perėjo valstybei, išduotas paveldėjimo liudijimas. Ieškovas siekia priimti palikimą, kurį sudaro minėtas butas. Po vaiko mirties pareiškėjas į notarą (paveldėjimo tikslu) nesikreipė. Ieškovo teigimu, jis 2015 metais išvažiavo į užsienį, apie sūnaus mirtį sužinojo tik 2019 metais, kai grižo į Lietuvą. Ieškovas 2020 metais kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (bylos Nr. e2YT-455-522/2021), minėtoje byloje patikslintu pareiškimu prašė panaikinti 2017 m. kovo 28 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, tačiau teismas patikslintą pareiškimą priimti atsisakė, nurodydamas, kad turi būti pateiktas ieškinys. Atsižvelgiant į tai, kad butas perėjo Lietuvos Respublikai, ieškovas prašo panaikinti Nekilnojamojo turto registro atitinkamą įrašą apie buto nuosavybę. Ieškovo įsitikinimu, palikimas negali (negalėjo) pereiti valstybei, nes palikėjas turi įpėdinį.
1.2. Ieškovo atstovas advokatas D. B. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad turtas perėjo valstybei, kadangi nei valstybės institucijos, nei globos namai, kuriose gyveno ieškovo sūnus, neturėjo duomenų apie mirusiojo giminaičius. Valstybė su ieškiniu sutinka, todėl būtų teisinga, kad turtas pereitų teisėtam paveldėtojui C. B.. Ieškovas nevilkino kreipimosi į teismą, nes jis pats dar 2019 m. kreipėsi į teismą, bet pareiškimą buvo atsisakyta priimti, vėliau ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir advokato pagalba buvo pradėtas procesas, todėl mano, jog 1 metų terminą ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą ieškovas nėra praleidęs, o jei teismas manytų, jog terminas yra praleistas – prašo šį terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja ieškinio patenkinimui, tačiau pažymėjo, jog turės būti įgyvendinti atitinkami reikalavimai, t. y. tenkinus ieškinį, ieškovas turės atlyginti VĮ Turto bankui banko patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu, t. y. teisinės registracijos, notaro paslaugos bei komunaliniai mokesčiai (jeigu tokie būtų). Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė neprieštarauja ieškinio tenkinimui, į tai, kad byla inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų (ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors būdu pažeidė ieškovo teises), tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškinys, atsakovė mano, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jei bylos nagrinėjimo metu toks būtų pareikštas, turėtų būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste vertindamas santykį tarp Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.8 straipsnyje ir CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, konstatavo, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą CK 5.8 straipsnio prasme, yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui, jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Tokiu atveju, kai ieškinys dėl termino palikimui priimti pratęsimo (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) ir dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo (CK 5.8 straipsnis) palikimą priėmusiam asmeniui pareiškiamas vienoje byloje, teismui CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęsus įpėdiniui terminą palikimui priimti, CK 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino pradžia yra ta diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Dėl to net ir tuo atveju, kai teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęsia įpėdiniui terminą palikimui priimti, nepaneigiama CK 5.8 straipsnyje nustatyto termino reikšmė nagrinėjant ginčą dėl palikimo priėmimo teisėtumo bei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, nes nustačius, kad įpėdinis, pareiškęs tokį ieškinį ir kreipęsis dėl termino palikimui priimti pratęsimo, yra praleidęs CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų terminą savo pažeistai teisei teisme ginti, ieškinys turi būti atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, jog ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, bet 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinė byla buvo nutraukta (civilinė byla Nr. e2YT-455-522/2021). Ieškovas, atstovaujamas advokato, šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl termino palikimui priimti pratęsimo (CK 5.57 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra praleidęs terminą palikimui priimti, kitose bylose ieškovui terminas palikimui priimti nėra pratęstas, šioje byloje toks reikalavimas nėra pareikštas, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovą atitinkančiu CK 5.8 straipsnyje apibrėžtus subjektiškumo požymius ir ginti jo galimai pažeistas teises. Tai, kad ieškovas kreipėsi teisminės gynybos reikšdamas reikalavimus CK 5.8 straipsnyje nustatytais pagrindais, teismo vertinimu, nesudaro pagal įstatymą reikalingų sąlygų visumos galimai pažeistai teisei ginti, todėl ieškinys negali būti patenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovas C. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apelianto manymu, teismo sprendime cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje pateikti išaiškinimai negali būti taikomi šioje byloje, nes skiriasi faktinės aplinkybės. Joje tarp šalių buvo ginčas, o nagrinėjamoje byloje ginčo nėra, atsakovas su ieškiniu sutinka. Ieškovo elgesys praeityje, taip pat teikiant pareiškimus, prašymus teismams patvirtina, jog jis siekia priimti palikimą po sūnaus mirties. Nesuteikti galimybės priimti sūnaus palikimą neteisėta ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
7. Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog savo poziciją išdėstė pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovas C. B. yra A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvas. A. B. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2017 m. kovo 28 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo (notarinio registro Nr. ŠMM-47) pagrindu perėjo valstybės nuosavybėn. Ieškovas C. B. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti minėtą palikimo perėjimo Valstybei liudijimą bei Nekilnojamojo turto registro įrašą apie buto nuosavybę, atnaujinti ieškovui senaties terminą ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.
11. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas yra praleidęs terminą palikimui priimti, kitose bylose ieškovui terminas palikimui priimti nėra pratęstas, šioje byloje toks reikalavimas nėra pareikštas, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovą atitinkančiu CK 5.8 straipsnyje apibrėžtus subjektiškumo požymius ir ginti jo galimai pažeistas teises.
12. Apelianto manymu, skundžiamame sprendime cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti išaiškinimai negali būti taikomi nagrinėjamoje byloje, kadangi skiriasi šių bylų faktinės aplinkybės, t. y. šioje byloje nėra ginčo – atsakovė su ieškiniu sutinka, o ieškovo elgesys rodo, kad jis siekia priimti palikimą po sūnaus mirties.
13. CK 5.8 straipsnyje numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009 (šia nutartimi vadovavosi pirmosios instancijos teismas) nurodyta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti.
15. Pažymėtina, kad teismas klausimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nenagrinėja savo iniciatyva – tokio nagrinėjimo pagrindas yra ieškovo suformuluotas reikalavimas. CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
16. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie ieškovo elgesį, taip pat atsakovės pozicija nagrinėjamoje byloje nesudaro teisinio pagrindo nesivadovauti skundžiamame sprendime nurodyta teismų praktika ir kitaip vertinti CK 5.8 straipsnio taikymo prielaidas. Apeliantas nenurodė ir nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis įstatymo nustatyta tvarka yra įstojęs į paveldėjimo santykius, taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, kad ieškovas yra praleidęs terminą palikimui priimti, kitose bylose terminas palikimui priimti nėra pratęstas ir kad šioje byloje toks reikalavimas nėra pareikštas.
17. Kasacinio teismo konstatuota, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (kartu su atsakovo pateiktais atsikirtimais). Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 22 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021
18. Tačiau teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 24, 25 punktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021).
19. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog ieškovas dar 2019 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau nepašalinus pareiškimo trūkumų 2020 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-50-617/2020 C. B. prašymas laikytas nepaduotu ir grąžintas. Teikdamas ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo, įrašo ginčijimo nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo nurodęs, jog jis siekia priimti palikimą, kurį sudaro aukščiau įvardytas butas, taip pat kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. e2YT-455-522/2021. Kaip ir paminėta skundžiamame sprendime, minėta byla 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi nutraukta. Šioje nutartyje nurodyta, kad tik išsprendus klausimą dėl pagrindinio reikalavimo (paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo), kartu arba atskirai galėtų būti sprendžiamas ir klausimas dėl įstatymo nustatymo termino palikimui priimti atnaujinimo.
20. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino minėtos nutarties bei ieškinio turinio ir duomenų apie civilinės bylos dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo nutraukimą, nepagrįstai, nepasiūlęs patikslinti reikalavimų pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, iš esmės nenagrinėjo suformuluoto ieškinio reikalavimo.
21. CPK 329 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
22. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasiūlė patikslinti reikalavimų atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei susiklosčiusią situaciją, nesiaiškino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti teisiniai pagrindai perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.