- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- e2-771-464/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sandeka“, A. V., A. S.
- Atsakovas
- uždarai akcinei bendrovei „Santechnikos darbai“
- Kategorijos
- 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Sandeka“, A. V. ir A. S. atskirąją skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4010-450/2015, kuria atsisakyta priimti ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Sandeka“, A. V., A. S. ieškinį atsakovui uždarai akcinei bendrovei „Santechnikos darbai“ dėl nuostolių ir skolos priteisimo, sutarties kainos sumažinimo, įskaitymo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai UAB „Sandeka“, A. V. ir A. S. 2015-02-20 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB Santechnikos darbai“ ir prašė: 1) sumažinti 2014-02-14 rangos sutarties Nr. 1023-W004/3-9-09 kainą, mokėtiną UAB „Santechniniai darbai“, iki 1 439 941,87 Lt; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Santechniniai darbai“ ieškovo UAB „Sandeka“ naudai 519 522,50 Lt (ekvivalentas eurais – 150 464,12 Eur) dydžio nuostolių atlyginimą; 3) įskaityti ieškovo UAB „Sandeka“ turimą 210 674 Lt (ekvivalentas eurais – 61 015,41 Eur) reikalavimą į atsakovo UAB „Santechniniai darbai“ mokėtinas sumas pagal 2014-02-14 rangos sutartį ir priteisti iš atsakovo UAB „Santechniniai darbai“ ieškovo UAB „Sandeka“ naudai 141 284,07 Lt (ekvivalentas eurais – 40 918,69 Eur) skolą; 4) priteisti iš atsakovo UAB „Santechniniai darbai“ ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015-02-25 nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindui ir grąžino jį padavusiam asmeniu, padaręs išvadą, kad šalių ginčas, kilęs iš rangos sutarties Nr. 1023-W004/3-9-09 teisinių santykių, jau išspręstas 2014-07-17 šalių sudaryta taikos sutartimi, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-23 nutartimi patvirtino civilinėje byloje Nr. 2-32349-779/2014. Atsižvelgęs į nurodytą aplinkybę, teismas sprendė, kad ieškovai negali kreiptis į teismą dėl rangos sutarties pagrindu mokėtinos kainos sumažinimo ir / ar įskaitymo bei nuostolių atlyginimo, kadangi šie reikalavimai susiję iš esmės su jau įsiteisėjusia taikos sutartimi ir jos vykdymu. Taip pat teismas pažymėjo, kad šalių 2014-06-30 sudarytas papildomas susitarimas prie 2014-02-14 rangos sutarties (kurio pagrindu ieškovai reiškia ieškinio reikalavimus) jau buvo teismo įvertintas kitoje byloje prieš patvirtinant taikos sutartį. Patvirtintos taikos sutarties 8 punkte nurodoma apie šiame susitarime bei darbų atlikimo grafike numatytus susitarimus. Todėl, teismo vertinimu, ieškinyje keliami klausimai turi būti sprendžiami civilinėje byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis, juolab kad CPK 646 straipsnis numato galimybę pakeisti šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, nekeičiant susitarimo esmės.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovai UAB „Sandeka“, A. V. ir A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-02-25 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovų ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų ieškinyje reiškiamų reikalavimų ir jų pobūdžio. Ieškovai neginčija taikos sutarties sąlygų, o savo reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo (negautų nuomos pajamų), dėl rangos sutarties kainos sumažinimo neatliktų darbų dalyje kildina iš rangos sutarties (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais), o dėl skolos priteisimo - iš UAB „Sandeka“ perimtų reikalavimo teisių į atsakovą. Tokie reikalavimai taikos sutartimi nebuvo sprendžiami, jos sudarymo metu UAB „Sandeka“ patirti nuostoliai dar nebuvo atsiradę, o rangos sutartis nebuvo baigta vykdyti. Taikos sutartimi, patvirtintoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-32349-779/2014, UAB „Sandeka“ ir atsakovas išsprendė tarp šalių kilusį ginčą tik dėl UAB „Sandeka“ atsiskaitymo atsakovui pagal atsakovo pateiktas sąskaitas faktūras, Taikos sutarties patvirtinimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-09 nutartimi atsakovui yra išduotas vykdomasis raštas. Ši Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra apskųsta atskiruoju skundu, todėl jokie papildomi reikalavimai, nuostolių atlyginimo klausimas ir rangos sutarties kainos sumažinimo klausimas negali būti toje byloje pareikšti. UAB „Sandeka“ ir atsakovas 2014-06-30 sudarė papildomą susitarimą Nr. 2, prie rangos sutarties bei pateikė teismui kartu su ieškiniu. Taikos sutarties sudarymo metu, toks galutinis atsakovo atliktų darbų perskaičiavimas, nebuvo atliktas, nes rangos sutartis dar nebuvo baigta vykdyti. Taigi rangos sutarties kainos mažinimo, tuo pagrindu, jog atsakovas neatliko didelės dalies rangos sutartyje numatytų darbų, klausimas nei taikos sutartyje, nei taikos sutarties byloje nebuvo išspręstas. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog ieškovų ieškiniu pareikšti reikalavimai yra reiškiami išimtinai UAB „Sandeka“ naudai. Ieškovai A. V. ir A. S. yra UAB „Sandeka“ akcininkai ir laiduotojai, kuriems dėl UAB „Sandeka“ prievolių vykdymo atsakovas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1376-601/2015, yra pareiškęs reikalavimus ir reikalauja atsakyti už UAB „Sandeka“ prievoles, už kurias ieškovai A. V. ir A. S. yra laidavę. Todėl ieškovai A. V. ir A. S. turi tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi.Teismas pažeidė CPK 4 straipsnio 1 ir 3 dalis, kuriose įtvirtina asmens teisę kreiptis į teismą, taip pat CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus sąžiningumo ir teisingumo principus. Kauno apygardos teismas 2015-02-12 neskundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovų pareikštą priešieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1376-601/2015, nurodydamas, jog ieškovai reikšdami reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo ir sutarties kainos sumažinimo, turi kreiptis ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą. Tokiu būdu ieškovams yra užkertamas kelias ginti savo pažeistas teises teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties teisinių padarinių šalims, keliant pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantų UAB „Sandeka“, A. V. ir A. S. ieškinį dėl nuostolių, sutarties kainos sumažinimo ir įskaitymo, pareikštą atsakovui UAB „Santechnikos darbai“, kaip tapatų jau išnagrinėtam kitoje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį. Su atskirojo skundo argumentais iš dalies sutiktina.
Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį. Toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 str. 1 d.). Teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-146/2014). Teisėjas priimdamas ieškinio pareiškimą, nustato tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar tinkamai ją įgyvendina.
CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, įtvirtintas draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo klausimu, yra išaiškinęs, kad šia norma įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-123/2011). Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-602/2013).
Įsitikinimui, ar egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, įprastai nepakanka nustatyti atskirų ieškinių elementų lingvistinių formuluočių tapatumo. Turi būti vertinama jau išnagrinėtos bei norimos iškelti bylos dalykų, apimančių siekiamas nustatyti faktines aplinkybes bei teisinius santykius, visuma. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-137/2013). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Pažymėtina, kad pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios bei atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Nagrinėjamu atveju teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantų ieškinio pareiškimo metu jau buvo priimta ir įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-23 nutartis (civilinėje byloje Nr. 2-32349-779/2014), kuria supaprastinto proceso tvarka (CPK XXXIX sk.) buvo išspręstas UAB „Sandeka“ (užsakovo) bei UAB „Santechniniai darbai“ (rangovo) ginčas, kilęs iš šalių sudarytos rangos sutarties Nr. 1023-W004/3-9-09 bei buvo patvirtinta 2014-07-17 UAB „Sandeka“ ir UAB „Santechniniai darbai“ sudaryta taikos sutartis. Pažymėtina, kad šioje teismo nutartyje nurodoma būtent tokia -2014-07-17 sutarties sudarymo data, nors 2014-06-30 papildomo susitarimo Nr. 2 prie 2014-02-14 rangos sutarties įžanginėje dalyje teigiama apie 2014-06-30 sudarytą taikos sutartį pagal tas pačias sąskaitas faktūras, tik skiriasi neapmokėtų darbų sumą – 1 787 405,39 Lt. Kadangi taikos sutarties tekstas nebuvo pateiktas su ieškiniu (jo nėra elektroninės bylos medžiagoje), galima daryti tikėtiną išvadą, jog buvo sudarytos dvi taikos sutartys, antroji, sulygus dėl apelianto įsipareigojimų atsakovui dydžio sumažinimo pagal tas pačias tris sąskaitas faktūras, pateikta tvirtinti teismui.
Pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas šalys pripažino, kad taikos sutarties sudarymo metu UAB „Sandeka“ (užsakovo) įsiskolinimas UAB „Santechniniai darbai“ (rangovui) siekia l 487 404,89 Lt sumą (1 p.); nustatė įsiskolinimo sumokėjimo tvarką bei terminus(2, 3, 7 p.); susitarė dėl palūkanų už įsiskolinimą mokėjimo (4 p.); aptarė įsiskolinimo mokėjimo vėlavimo pasekmes (5, 6 p.); susitarė dėl teismo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarkos (9, 10, 11 p.). Be to, šalys susitarė ir dėl rangovo (UAB „Santechniniai darbai“) sustabdytų rangos darbų atnaujinimo sąlygų ir atlikimo terminų, nustatydamos, kad sustabdytų rangos darbų atnaujinimo sąlygos yra šalių aptartos 2014-06-30 papildomame susitarime Nr. 2 bei šalių suderintame darbų atlikimo grafike Nr. 3. (8 p.).
Ieškinyje, kurį skundžiama teismo nutartimi atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, apeliantai buvo išdėstę tokius reikalavimus: 1) sumažinti rangos sutarties Nr. 1023-W004/3-9-09 kainą, mokėtiną UAB „Santechniniai darbai“, iki 1 439 941,87 Lt; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Santechniniai darbai“ ieškovo UAB „Sandeka“ naudai nuostolių atlyginimą – 519 522,50 Lt (150 464,12 Eur); 3) įskaityti ieškovo UAB „Sandeka“ turimą 210 674 Lt (61 015,41 Eur) reikalavimą į atsakovo UAB „Santechniniai darbai“ mokėtinas sumas pagal 2014-02-14 rangos sutartį ir priteisti iš atsakovo UAB „Santechniniai darbai“ ieškovo UAB „Sandeka“ naudai 141 284,07 Lt (40 918,69 Eur). Reiškiamus reikalavimus apeliantai grindė 2014-02-14 rangos sutartimi Nr. 1023-W004/3-9-09, 2014-06-30 susitarimu Nr. 2 prie rangos sutarties bei nurodė faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo netinkamai vykdomais įsipareigojimais, dėl ko apeliantai sprendė turintys teisę perskaičiuoti sutarties kainą bei teisę į nuostolių atlyginimą.
Palyginus aptartus procesinius dokumentus pagal prieš tai išskirtus bylų (ieškinių) tapatumo nustatymo kriterijus, matyti, kad pirmosios instancijos teismo padarė nevisiškai pagrįstą išvadą, jog apeliantai siekia pakartotinai užvesti bylą dėl to paties ginčo, t. y. de jure pakeisti kitos bylos išnagrinėjimo procesinį rezultatą. Nors reikšdami ieškinį apeliantai savo reikalavimus grindė tais pačiais materialiaisiais teisiniais santykiais, iš esmės kylančiais iš 2014-02-14 rangos sutarties Nr. 1023-W004/3-9-09, tačiau, nepaisant lingvistinių ieškinio reikalavimų formuluočių, matyti, kad apeliantai siekia iškelti civilinę bylą dėl jų patirtų rangos sutarties vykdymo procese nuostolių priteisimo, dėl sutarties galutinės kainos (pagal rangos sutarties 8.2. p. nuostatas sutarties galutinė kaina yra 3 205 811,05 Lt) sumažinimo bei turimų ieškovų ir atsakovo reikalavimų vienas kitam įskaitymo atlikimo. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-23 nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartimi buvo išspręstas ginčas tik dėl dalies reikalavimų, kildinamų iš tos pačios rangos sutarties Nr. 1023-W004/3-9-09 vykdymo, kurie šalių buvo įvertinti 1 487 404,89 Lt suma. Šis įsiskolinimas buvo apskaičiuotas trijų sąskaitų faktūrų pagrindu: 2014-03-28 PVM sąskaita faktūra serija SDR Nr. 94670; 2014-04-28 PVM sąskaita faktūra serija SDR Nr. 94698; 2014-05-30 PVM sąskaita faktūra serija SDR Nr. 94750. Vadinsi, būtent ši šalių sulygta už atsakovo atliktus darbus, įformintus minėtomis sąskaitomis faktūromis, suma ir yra galutinė bei turinti šalims res judicata galią (CK 6.985 str. 1 d.), todėl dėl jos sumažinimo teisminių ginčų jau negalima inicijuoti. Kita vertus, teismo patvirtintos 2014-07-17 taikos sutarties sąlygos leidžia padaryti išvadą, kad šalys, taikos sutarties sudarymo metu fiksuodamos 1 487 404,89 Lt dydžio įsiskolinimą už tuo metu atsakovo atliktus darbus, nenustatė ir nesusitarė, kad po taikos sutarties sąlygų įvykdymo visi įsipareigojimai, kylantys iš jų sudarytos rangos sutarties, bus laikomi pasibaigusiais. Priešingai, iš teismo patvirtintų taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys sutarė ir toliau tęsti rangos sutartimi Nr. 1023-W004/3-9-09 prisiimtus įsipareigojimus (ją vykdyti toliau) – susitarė dėl rangovo sustabdytų darbų atnaujinimo, nustatydamos, jog darbų atnaujinimo sąlygos bei atlikimo terminai yra šalių aptarti 2014-06-30 papildomame susitarime Nr. 2 bei darbų atlikimo grafike Nr. 3 (teismo patvirtintos taikos sutarties 8 p.). Taigi taikos sutartimi, kuri buvo patvirtinta 2014-07-23 nutartimi, šalys tarpusavio nuolaidų būdu išsprendė ginčą tik dėl 1 487 404,89 Lt įsiskolinimo už jau atliktus darbus pagal konkrečias sąskaitas faktūras mokėjimo tvarkos ir terminų bei sustabdytų rangos darbų atnaujinimo sąlygų, tos bylos dalykas buvo šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį ir teismui pateiktos taikos sutarties tvirtinimo klausimas. Nagrinėjamu atveju ginčas inicijuojamas dėl kitų atsakovo prievolių, kylančių iš rangos sutarties vykdymo, t. y. ieškinio dalykas yra visos rangos sutarties kainos sumažinimas, nuostolių priteisimas bei įskaitymo atlikimas, o pateiktas ieškinys, preliminariai vertinant, nėra tapatus anksčiau nagrinėtam prašymui dėl taikos sutarties patvirtinimo, kurį teismas tenkino ir taikos sutartį patvirtino. Pažymėtina, kad kol kas, t. y. ieškinio priėmimo stadijoje, sudėtinga identifikuoti apelianto reikalavimo sumažinti sutarties darbų vertę iki 1 439 941,87 Lt faktinį pagrindą. Apeliantai ieškinyje nurodo tiek siekiantys sumažinti rangos sutarties kainą pagal faktiškai atliktus darbų kiekius, tiek įskaityti įrodinėjamus šiuo ieškiniu savo nuostolius, patirtus samdant kitus rangovus darbams, kurių neatliko atsakovas, atlikti. Jeigu ieškinys bus priimtas ir nagrinėjamas, šio reikalavimo pobūdis turėtų būti apibrėžtas aiškiau, jis galėtų būtų tikslinamas ir / ar modifikuojamas, atsižvelgiant į įstatyminį draudimą antrą kartą teisme ginčyti jau sutartą apelianto l 487 404,89 Lt įsiskolinimo rangovui dydį (taikos sutarties 1 p.) už atliktus iki taikos sutarties pasirašymo darbus, priešingu atveju teismas galės taikyti CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintą institutą. Pakartotiniam taikos sutartimi patvirtintos įsiskolinimo sumos dydžio apsvarstymui teisme pagrindo neteikia ir taikos sutarties 8 punktas.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs nevisiškai teisingą išvadą dėl civilinio ginčo tapatumo ir dėl šios priežasties atsisakydamas priimti apeliantų ieškinį, neužtikrino jų teisės į teisminę gynybą bei laisvės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei procesinę formą. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2015-02-25 nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 str. 1 d., 329 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.