- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- 1A-79-966/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12676-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- T. B.
- Advokatai
- Loreta Daukšie
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį ir nuteistas 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu į paskirtą bausmę įskaičiuotas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. kovo 29 d.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. B. nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 28 d. apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdydamas policijos pareigūnų - (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiųjų patrulių M. F. ir A. J. teisėto reikalavimo vykti į policijos komisariatą už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnyje, padarymą, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui – vyriausiajam patruliui A. J., tai yra tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė A. J. vieną smūgį į veidą kairio skruostikaulio srityje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, o grumtynių tarp jo ir nukentėjusiojo A. J. metu padarė nukentėjusiajam A. J. nubrozdinimą kairėje plaštakoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. J. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad T. B. kaltė dėl BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta ne tik paties kaltinamojo prisipažinimu, bet ir kitais bylos įrodymais – nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais rašytiniais duomenimis, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tyčinį nusikalstamos veikos pobūdį, asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežčiausios rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. B. prašo švelninti paskirtą bausmę, kadangi yra nubaustas per griežtai.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė skundą tenkinti, paskirti švelnesnę bausmę, taikyti BK 75 straipsnį. Prokurorė nuteistojo skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis T. B. savo kaltės neneigia, nusikaltimo kvalifikavimo neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašo ją švelninti. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas BPK nuostatas, nuteistojo prašymą, bylą patikrina skundo ribose, t. y. bausmių skyrimą reglamentuojančių BK normų taikymo aspektu.
7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
8. Baudžiamajame įstatyme už nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymą numatytos viešųjų darbų, baudos arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. T. B. paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Išanalizavus baudžiamąją bylą teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytą nusikaltimą, skiriamą bausmę motyvavo. Buvo įvertintas padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos stadija (nusikaltimas baigtas). Atsižvelgta į nuteistojo prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo šią aplinkybę laikant jo atsakomybę lengvinančia, į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką T. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir būdamas recidyvistas. Nuosprendyje įvertinti ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, sudarantys pagrindą pripažinti, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės (laisvės apribojimas, terminuotas laisvės atėmimas), taip pat ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas taikant BK 92 straipsnio nuostatas, teigiamos įtakos jos elgesio pokyčiams neturėjo – T. B. anksčiau teistas keturis kartus už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, paskutiniai du nusikaltimai smurtiniai, administracine tvarka baustas, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė atlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, turėdamas neišnykusį teistumą.
9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma buvo įvertinta tinkamai, o nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Už padarytą nusikaltimą T. B. nors ir buvo paskirta griežčiausios rūšies BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau šios bausmės trukmė nors ir esant iš esmės neigiamai nuteistojo charakteristikai, nustatyta žymiai mažesnė, negu šios bausmės rūšies vidurkis. T. B. paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslus bei teisingumo principą. Dar labiau švelninti bausmę trumpinant laisvės atėmimo bausmės terminą ar skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (viešuosius darbus, baudą) esant aukščiau paminėtiems neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojantiems duomenims, rodantiems, kad ne tik švelnesnės rūšies, bet ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės nebuvo veiksmingos, nėra pagrindo.
10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė taikyti BK 75 straipsnį ir T. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, tačiau teisėjų kolegija bausmės vykdymo atidėjimo galimybės nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste nemato. Formaliai BK 75 straipsnio nuostatos T. B. galėtų būti taikomos, kadangi skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Tačiau BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas taip pat įpareigoja vertinti, ar bausmės vykdymo atidėjimas atitiks bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismo įvertintos ir šioje nutartyje dar kartą aptartos aplinkybės apie nuteistojo ankstesnius teistumus (keturis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus), jam taikytas bausmes (tame tarpe ir terminuotą laisvės atėmimą) ir jų neveiksmingumą, bausmės vykdymo atidėjimo taikymą remiantis nepilnamečio atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės reglamentuojančiomis BK 92 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nesilaikymą, leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai spręsti, kad T. B. taikant BK 75 straipsnį ir atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmės tikslai nebus pasiekti. Duomenys apie apelianto padarytas nusikalstamas veikas, jų pasikartojantį pobūdį, anksčiau taikytas bausmes, padarytus administracinius nusižengimus, neleidžia teigti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Aplinkybių, kad nuteistasis nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. dirba (b. l. 152), duomenų, kad po nuosprendžio priėmimo būtų padaręs naujus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, byloje nėra, vis tik nepakanka BK 75 straipsnio taikymui. Pažymima, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes, už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas. Todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir, nepaisant to, pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam realiu laisvės atėmimu.
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nuosprendyje bausmės skyrimo ir individualizavimo klausimai išspręsti teisingai, baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai nepadaryti. Paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, paskirta tinkamai įvertinus tiek padaryto nusikaltimo, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą. Aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti BK 75 straipsnį, nenustatytos. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.