Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – galutine 50 MGL (1883 Eur) baudos bausme (antstolių informacinės sistemos duomenimis baudos bausmė įvykdyta 2021 m. gruodžio 1 d.), taip pat skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams bei konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį – galutine 12 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir pažeidė kitus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2023 m. lapkričio 19 d., apie 19.22 val., Vilniuje, važiuodamas Laisvės pr. pirma eismo juosta, nuo Savanorių pr. Karoliniškių mikrorajono link, neprivažiavęs viaduko ties Architektų g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5898/2023(01) nurodyta, kad V. B. kraujyje, paimtame 2023 m. lapkričio 19 d., 20.01 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,68 promilės etilo alkoholio), be to, vairuojamu automobiliu važiuodamas Laisvės pr. pirma eismo juosta, pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, jis, pasirinkdamas vairuojamo automobilio saugų važiavimo greitį, užtikrinantį stabilų transporto priemonės judėjimą, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko, važiuodamas pasirinktu greičiu, prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris, nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę, užvažiavo ant dešinio kelkraščio, atsitrenkė į troleibusų kontaktinio tinklo stulpą, po ko vertėsi ir versdamasis apgadino dar vieną troleibusų kontaktinio tinklo stulpą. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinam asis V. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir paaiškino, kad labai gailisi, buvo nesąmoningas. Nukentėjusioji G. K. yra jo panelė, įvykio dieną važiavo automobiliu su ja. Viskas įvyko apie 19 val. Jis buvo išgėręs, kazino „Admiral“ bare išgėrė apie 5 bokalus alaus. Prieš tai namie taip pat buvo gėręs viskio, trise išgėrė 0,7 l talpos butelį, iš namų taip pat važiavo išgėręs, bet jautėsi gerai. Jis nejautė, kad yra girtas, bet nuo Savanorių pr. esančio „Admiral“ nebegalvojo galva. Jis nepamena, kaip važiavo iš kazino. Planavo palikti automobilį, o kodėl sėdo jį vairuoti, nežino. Važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Dėl to, kaip įvyko avarija, tai jis galvoja, kad galimai ieškojo žiebtuvėlio, užsižiūrėjo ir automobilis vertėsi. Įvykis įvyko taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Jis pripažįsta KET 14 ir 127 punktų pažeidimus, reikalavimo dėl greičio viršijimo pažeidimą pripažįsta. Kraujyje nustatytą alkoholio koncentraciją 2,68 promiles pripažįsta. Po įvykio jis buvo nelabai sąmoningas, medikai pasakė, kad jis papuolė į avariją. G. K. nukentėjo, jai darė kaklo operaciją, statė kažkokį metalą, daugiau nelabai ką žino. Savo poelgį vertina labai blogai, pats save nubaudė. Jis vairuoja nuo 19 metų, yra ne pirmą kartą baustas už tai, kad vairavo išgėręs, buvo jau 2-3 kartai, jam buvo atimtos teisės, bet šį kartą vairavo turėdamas teises. Jis nėra priklausomas nuo alkoholio, vaikystėje buvo kvailas, o šį kartą negalvojo galva. Alkoholio nevartoja kas dieną, tik ypatingomis progomis. Vairuotas automobilis priklauso jam, jis 2004 m. gamybos, jo vertė apie 3000 Eur, o dabar automobilis sudaužytas. Jis (V. B.) yra dirbantis, gavo mokėjimus dėl ligonių kasų ir apgadintų kelio stulpų, reikia mokėti apie 10 000 Eur, mokėjimus padalino keturiems metams po 200 Eur, reikės mokėti, jis dirbs ir mokės.

Kadangi kaltinamasis V. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Kaltinamasis V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 19 d., tarp 16-17 val., namuose vartojo alkoholį, o būtent viskį, 0.7 l talpos. Butelį išgėrė trise, kartu su drauge G. K. ir jos motina. Po to kartu su G. K. jam priklausančiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pats, nuvažiavo į „Admiral“ kazino, esantį Savanorių pr. 43, Vilnius. Ten išgėrė maždaug 5 bokalus, 0,5 l talpos, pilstomo alaus. Apie 19.00 val., kartu su G. K. išvažiavo iš kazino, namų link, jo automobiliu, kurį vairavo pats. Apie 19.22 val. važiavo Laisvės pr., nuo Savanorių pr. (duomenys neskelbtini) link. Važiavo pirma eismo juosta, važiavimo greičio neatsimena. Buvo tamsus paros metas, tačiau kelio ruožas buvo apšviestas, važiuojamoji kelio dalis buvo sausa, bet oro sąlygų neatsimena. Kelias turėjo asfaltuotą dangą, bei dvi eismo juostas. Kartu su juo važiavo jo draugė G. K., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Važiuojant automobiliu nei jis, nei G. K. prisisegę nebuvo. Kokie buvo kelio ženklai ar kelio ženklinimas minėtame ruože, pasakyti negali, nes neatsimena. Važiavo su įjungtais artimaisiais šviesų žibintais. Norėtų patikslinti, kad paties susidūrimo momento neatsimena, kadangi buvo girtas, tačiau neatmeta galimybės, kad važiuojant galėjo nukreipti dėmesį į pašalinius dalykus, o būtent galėjo pasilenkti siekdamas paimti žiebtuvėlį, dėl ko nepastebėjęs pakeitė judėjimo kryptį ir atsitrenkė į bordiūrą, esantį kelio dešinėje pusėje. Po ko pajuto smūgį, tačiau nesuprato, į kokį daiktą atsitrenkė automobilis. Po smūgio iš karto jį mėtė po automobilio vidų, buvo toks jausmas, kad automobilis vertėsi. Kas nuosekliai vyko toliau, neprisimena. Pamena, kad jį kažkas traukė iš automobilio, kažkokie žmonės klausė jo, ar viskas gerai. Prisimena, kad 2023 m. lapkričio 20 d., apie 01.00 val., atsibudo ligoninėje. Žinojo, kad G. K. taip pat iš eismo įvykio atvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Jam buvo diagnozuotas dešinio blauzdikaulio kaulo lūžis kartu su šeivikaulio lūžiu, trys lūžę šonkauliai, daugybiniai slankstelių skersinių ataugų lūžiai bei nosies kaulų lūžis. Dėl padaryto eismo įvykio ir vairavimo neblaiviame stovyje labai galisi. G. K. dėl įvykio atsiprašė (2 t., b. l. 14-17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5898/2023(01) nurodyta, kad V. B. kraujyje, paimtame 2023 m. lapkričio 19 d., 20.01 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2.68 promilės etilo alkoholio (2 t., b. l. 3).

Nukentėjusioji G. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pažįsta V. B., jie yra pora. 2023 m. lapkričio 19 d., nuo 14.30 val. su V. B. buvo pas ją namuose, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholį pradėjo vartoti apie 15.00-16.00 val. Kartu namuose buvo ir jos mama. Trise gėrė viskį. Viskio butelis buvo 0,7 l talpos. Jos mama išgėrė kelias taureles, o ji (G. K.) su V. B. išgėrė visą butelį. Apie 16.30 val., su V. B. išėjo iš namų ir jo automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į lošimų automatų saloną, esantį Architektų g. 43. Ten išgėrė po vieną bokalą alaus, po kokio pusvalandžio nuvažiavo į kitą lošimų automatų saloną „Admiral“, esantį Savanorių pr., tačiau tikslaus adreso neprisimena, nuo žiedo važiuojant link centro, prie parduotuvės „Maxima“. Ten buvo iki 19.00 val., apytiksliai. Kazino ji išgėrė 2-3 bokalus alaus, mano, kad ir V. B. galėjo tiek išgerti. Pažaidę lošimų automatais, nusprendė važiuoti namo ir, apie 19.00 val., išėjo iš kazino ir važiavo link jos namų. Automobilį vairavo V. B., ji niekados jo automobilio nėra vairavusi. Automobiliu jie vyko dviese, jokių kitų asmenų nebuvo. Kokiu greičiu važiavo, negali atsakyti, nes neprisimena. Kadangi pati buvo neblaivi, galimai dėl to ir sutiko važiuoti su neblaiviu V. B.. Kaip tiksliai įvyko avarija, negali pasakyti, tikrai neatsimena. Galimai ir dėl pačios avarijos, ir dėl suvartoto alkoholio kiekio. Atsimena tik tai, kad lyg ir prabudo lauke ir kažkas sakė „nejudėkit“, o paskui jau atsimena, kad atsidūrė ligoninėje. Per avariją patyrė kaklo traumą, t.y. jai yra lūžęs šeštas kaklo slankstelis ir susiūta galvoje buvusi žaizda. Dėl įvykusios avarijos V. B. pretenzijų neturi. Ji yra informuota, kad dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į automobilio draudimo bendrovę „Genjesidige“. Dėl įvykusio eismo įvykio draugui V. B. pretenzijų neturi, į draudimo bendrovę nesikreips (1 t., b. l. 139-144).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5896/2023(01) nurodyta, kad G. K. kraujyje, paimtame 2023 m. lapkričio 19 d., 20.02 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2.27 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 150).

2023 m. gruodžio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė Jolanta Majauskaitė-Čobot, susipažinusi su jai pateiktais G. K. medicininiais dokumentais, gautais iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, bei nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad G. K. nustatyta daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kūne (tiksli lokalizacija nenurodyta), muštinė žaizda pakaušyje, stuburo kaklo šešto slankstelio nekomplikuotas lūžis, trauminis C5-6 disko plyšimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomo eismo įvykio metu, kūnu kontaktuojant su kietais bukais daiktais, kuriais galėjo būti automobilio vidaus dalys. Sužalojimas pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 153-155).

Liudytoja J. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. lapkričio 19 d., apie 19.20 val., važiavo savo automobiliu „WV Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Laisvės pr., nuo „Litexpo“ parodų centro link (duomenys neskelbtini). Važiavo apie 60-65 km/h greičiu, toje atkarpoje leistinas greitis yra 70 km/h. Priešais ją važiavo tamsios spalvos automobilis, koks tiksliai modelis – negali pasakyti. Ji važiavo antra eismo juosta, tačiau persirikiavo į pirmą eismo juostą, kadangi jai reikėjo kilti ant viaduko, kuriuo galima išvažiuoti į Erfurto g.. Neprivažiavus viaduko, pastebėjo, kaip priekyje važiuojantis automobilis užvažiavo ant dešinėje pusėje esančio bordiūro. Tuomet pavingiavo, važiuodamas bordiūru, ko pasėkoje minėtas automobilis dešine puse trenkėsi į apšvietimo stulpą. Ką paskui kliudė, negali tiksliai atsakyti, kadangi viskas įvyko labai greitai. Tik matė, kad automobilis apsisuko, pakilo į orą ir vertėsi ant stogo. Kiek tiksliai kartų apsivertė, negali pasakyti. Lyg ir vieną kartą. Matydama tokį vaizdą, sustojo šiek tiek toliau minėto automobilio. Prie automobilio nebuvo priėjusi, tik iš toliau pamatė, kad viduje juda kojos ir iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Iškart po to sustojo dar keletas automobilių ir kažkas iš sustojusių buvo priėjęs prie minėto apsivertusio automobilio. Kiek pati matė, iš apsivertusio automobilio niekas nebuvo išlipęs ir niekas nebuvo iškritęs. Taip pat nematė, kas vairavo automobilį, nes, kaip prieš tai minėjo, prie automobilio arti nebuvo priėjusi (1 t., b. l. 132-134).

2023 m. lapkričio 19-20 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – važiuojamoji kelio dalis susidedanti iš dviejų eismo juostų, Vilniuje, Laisvės pr.. Automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis link Karoliniškių mikrorajono, neprivažiavus viaduko, Architektų g., Vilnius, ties pastatu, pažymėtu Nr. 224. Neprivažiavus prie įvykio vietos apie 163 m, už sankirtos Laisvės pr. – K. Jelskio g., yra įrengtas kelio ženklas Nr. 329 (Ribotas greitis). Vaizdo kamerų įvykio vietoje nėra. Leistinas važiavimo greitis yra 70 km/h. Automobilių, jų ratų pėdsakų, apgadinimų, objektų išsidėstymas, išmatavimai kelio ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, plane bei matavimo duomenų lentelėje. Matuota naudojant bazinės linijos matavimo metodą. X0 taškas buvo pažymėtas 163,0 m. atstumu nuo sankryžos Laisvės pr. – K. Jelskio g.. Bazinė linija nutiesta palei važiuojamosios dalies kraštą, dešinėje pusėje (automobilio važiavimo kryptimi), nuo bordiūro iki bordiūro. Bazinės linijos kryptis link Karoliniškių mikrorajono. Bazinės linijos ilgis 76,0 m. Šalia automobilio rasta moteriška rankinė, kurios viduje yra raudonos spalvos mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, kuris yra įdėtas į rožinės spalvos dėklą ant kurio pavaizduoti drugeliai. Daugiau rankinėje vertingų daiktų nerasta. Taip pat šalia automobilio rasta juodos spalvos kuprinė, kurios viduje yra kuro kanistras ir juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, IMEI: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris yra knygutės formos, juodos spalvos dėkle. Daugiau vertingų daiktų nėra. Rankinė ir kuprinė yra paimami kaip palikti be priežiūros, saugojimui. Kartu su apžiūros protokolu pateikta fotolentelė su įvykio vietos fotonuotraukomis bei eismo įvykio vietos planas bei papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuoti daugybiniai automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai (1 t., b. l. 26-79).

2023 m. lapkričio 19-20 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio, įvykio vietoje. Automobilis guli ant stogo šonu tarp pirmos ir antros juostos, Laisvės pr., Vilniuje, kryptis link Karoliniškių mikrorajono. Priekinė automobilio dalis nukreipta į Architektų g. 224, Vilnius. Užfiksuoti automobilio sugadinimai. Vaizdo mechanizmo ir stabdžių būklės patikrinti nėra galimybės. Pavarų dėžė – mechaninė ir įjungta šešta pavara. Iš automobilio dešinės dalies prie galinių dešinės pusės durelių matomas plaukų kuokštas, kuris yra paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1. Automobilio dešinėje pusėje, lubose (viršutinė dalis) matoma rausvos spalvos dėmė, nuo kurios yra paimama nuoplova ir supakuojamą į voką Nr. 2. Ant priekinės kleivio sėdynės atlošo, kuris guli ant lubų, matoma raudonos spalvos dėmė, nuo kurios yra paimama nuoplova, kuri supakuojama į voką Nr. 3. Eismo įvykio metu suveikė vairo ir priekinio keleivio pusės oro pagalvės, kurios yra nupjaunamos ir supakuojamos į maišus. Automobilis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 81-98).

ADB „Gjensidige“ rašte, žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dėl 2023 m. lapkričio 19 d., 20.01 val., Laisvės pr. įvykusio įvykio draudimo bendrovėje registruoti šie pranešimai:

1. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pranešimas dėl nukentėjusiosios G. K. gydymo; 2024-01-19 ligonių kasoms išmokėta 4587,89 Eur draudimo išmoka;

2. „Vilniaus viešasis transportas“ pranešimas dėl žalos už apgadintas troleibusų kontaktinio tinklo atramas. Ši žala dar nėra atlyginta, kadangi nėra gauti visi žalai paskaičiuoti reikalingi dokumentai. Bus skaičiuojama ir mokama, kad gaus visus reikiamus dokumentus.

Kiti asmenys dėl žalos atlyginimo dar nesikreipė (Sodra ir nukentėjusioji) (1 t., b. l. 169).

UAB „Vilniaus apšvietimas“ rašte Nr. SD-240026 nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadinta UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atrama. UAB „Vilniaus apšvietimas“ žala nepadaryta (1 ., b. l. 179).

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ rašte Nr. S11-61(1.20) nurodyta, kad dėl bendrovė 2023 m. lapkričio 19 d. eismo įvykio patirtos turtinės žalos kreipėsi į draudimo bendrovę „Gjensidige“. Ikiteisminio tyrimo byloje 01-1-44492-23 civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės žalos neteiks (1 t., b. l. 186).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad paskyrus G. K. ligos išmoką, įmonė dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo kreipsis į ADB „Gjensidige“ draudimo bendrovę, todėl civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-44492-23 nereikš (1 t., b. l. 188).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašte nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-44492-23 draudimo bendrovei išsiuntė pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 4 587,89 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios G. K. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, po 2023 m. lapkričio 19 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (1 t., b. l. 189).

Iš VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra V. B. (1 t., b. l. 101, 102).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „BMW X5 3.0 d“, 2004 m. gamybos, vidutinė vertė Lietuvoje 2023 m. lapkričio mėnesį buvo 5 650 Eur su PVM (1 t., b. l. 102).

BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip elgtis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020).

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino V. B. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis V. B. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir nurodė, kad įvykio dieną, apie 19 val. su nukentėjusiąja G. K. važiavo automobiliu iš kazino „Admiral“, ten buvo išgėręs apie 5 bokalus alaus, taip pat prieš tai namuose buvo išgėręs viskio, trise išgėrė apie 0,7 l talpos butelį. Jis nepamena, kaip važiavo iš kazino, planavo palikti automobilį, o kodėl sėdo jį vairuoti, nežino. Avarija įvyko galimai dėl to, kad jis ieškojo žiebtuvėlio, užsižiūrėjo ir automobilis vertėsi. Įvykis įvyko taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Jis pripažįsta, kad pažeidė KET 14 ir 127 punktus, sutinka, kad viršijo greitį ir kad jo kraujyje buvo nustatyta 2,68 prom. alkoholio koncentracija. G. K. įvykio metu nukentėjo, jai darė kaklo operaciją. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios G. K. bei liudytojos J. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, eismo įvykio vietos bei automobilio apžiūros protokolai, specialisto išvados dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo, G. K. medicininių dokumentų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad specialistė Jolanta Majauskaitė-Čobot konstatavo, kad G. K. sužalojimai, patirti eismo įvykio metu, atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, bei kita bylos rašytinė medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir pažeidė kitus KET reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi kaltinamojo neteisėtais veiksmais buvo pažeistas ne tik BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų pagrindinis tiesioginis objektas – transporto eismo sauga, bet ir papildomas BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektas – sveikata. Be to, skiriasi ir minėtų nusikalstamų veikų baigtumo momentai – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti padarinių, ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo neblaiviam (kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), o BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, reikalaujanti padarinių, ši veika laikoma baigta tik kilus nurodytiems padariniams, t. y. nesunkiai sutrikdžius kito žmogaus sveikatą. Skiriasi ir padarytų nusikalstamų veikų kaltės formos – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, o BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką padarė būdamas nusikalstamai nerūpestingas, t. y. nors kaltinamasis nenumatė, kad, būdamas neblaivus, pažeisdamas KET, sukels eismo įvykį, dėl kurio bus nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Teismo vertinimu, kaltinamojo V. B. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281 straipsnio 2 dalyje, BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis V. B., 2023 m. lapkričio 19 d., apie 19.22 val., Vilniuje, važiuodamas Laisvės pr. pirma eismo juosta, nuo Savanorių pr. Karoliniškių mikrorajono link, neprivažiavęs viaduko ties Architektų g., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,68 promilės etilo alkoholio, vairuojamu automobiliu važiuodamas Laisvės pr. pirma eismo juosta, pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, jis, pasirinkdamas vairuojamo automobilio saugų važiavimo greitį, užtikrinantį stabilų transporto priemonės judėjimą, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko, važiuodamas pasirinktu greičiu, prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris, nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę, užvažiavo ant dešinio kelkraščio, atsitrenkė į troleibusų kontaktinio tinklo stulpą, po ko vertėsi ir versdamasis apgadino dar vieną troleibusų kontaktinio tinklo stulpą, dėl ko eismo įvykio metu automobilio keleivė G. K. patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą.

Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būdamas neblaivus (nustatytas 2,68 promilės neblaivumas) V. B. sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio variantą, t. y. vairuoti automobilį būnant tokios neblaivumo būklės. Jis suvokė rizikingą ir pavojingą savo veiksmų pobūdį bei galėjo ir turėjo numatyti, kad jo veikos padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami. Pagal kasacinio teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2K-7-98-628/2022). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. B. priešingi teisei veiksmai – neatsargiai padarytas eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, ir tyčiniai veiksmai, vairuojant automobilį neblaiviam, kai jam nustatytas 2,68 promilės neblaivumas, teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuoti kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir BK 281 straipsnio 2 dalies sutaptį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. B. padarė vieną neatsargų nesunkų nusikaltimą ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, abu nusikaltimai susiję su transporto eismo saugumu – vairuotojui nustatytas girtumo laipsnis, kuris viršijo ne tik vidutinio, bet ir sunkaus neblaivumo laipsnį, transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei, šiuo atveju padariniai pasireiškė tuo, kad kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo tiek apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, tiek nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo sunkesnių tokio kaltinamojo poelgio padarinių. Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) tris kartus, taip pat ir už automobilio vairavimą neblaiviam (2 t., b. l. 46-49), baustas administracine tvarka, visi per pastaruosius 5 metus padaryti nusižengimai buvo susiję su KET pažeidimais, paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 51-58), byloje nėra duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas bausmes – baudas, jų dydžius nustatant didesnius už minimalų BK numatytą baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydį. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės yra proporcingos V. B. padarytoms nusikalstamoms veikoms ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarytos idealiąja sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, už jų padarymą V. B. paskirtos baudos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, didesnei bausmei apimant mažesnę bausmę, ir paskirtina subendrinta baudos bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajam V. B. paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis V. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad V. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumas viršijo vidutinio girtumo ribą (daugiau nei 1,51 prom.), tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, automobilį jis vairavo mieste, vakaro metu, judriame kelyje, kur eismas yra intensyvesnis, tuo keldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems kelyje buvusiems ar galėjusiems būti eismo dalyviams, bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas bei nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikatai, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti tokio jo poelgio padarinių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis automobilį vairavo neblaivus, remiantis jo paties parodymais, praėjus nedaug laiko po alkoholio vartojimo, jam nustatytas girtumo laipsnis viršijo ne tik vidutinio, bet ir sunkaus girtumo ribą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad jis galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo blaivumą ir galimybes vairuoti automobilį. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis jau anksčiau buvo teistas už automobilio vairavimą neblaiviam, todėl laikytina, kad tokio pobūdžio nusikalstamą veiką jis padarė pakartotinai. Už šios ankstesnės analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą jam jau buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, tačiau akivaizdu, kad iš šio ankstesnio teistumo ir skirtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamasis tinkamų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga V. B. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams – didesniam, nei vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. 2023 m. gruodžio 15 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, tokiu būdu jis realiai nebegalėjo vairuoti automobilio nuo 2023 m. gruodžio 15 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. gruodžio 15 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis V. B. padarė nusikalstamą veiką, priklauso pačiam kaltinamajam. VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis minėto automobilio vidutinė kaina Lietuvoje 2023 m. lapkričio mėnesį buvo 5 650 Eur su PVM. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo V. B. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis V. B. panaudojo šią transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nors jau buvo vieną kartą teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. B. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo konfiskuojamas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Survilos 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki 2024 m. birželio 15 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirtas V. B.. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. priklausantis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 27-33) – panaikintinos šiam nuosprendžiui įsiteisėjus. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – V. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos 2 tomo viršelio – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

oro pagalvės, plaukų kuokštas, nuoplovos (dėžėje), 2024 m. sausio 26 d. nutarimu perduoti daiktą saugojimui perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas (2024 m. vasario 2 d. aktas Nr. PD-00000021692) (1 t., b. l. 112-114) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

DVD-R diskas su garso ir vaizdo įrašais, saugomas voke, prisegtame prie bylos 2 tomo viršelio – šiam nuosprendžiui įsitesėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 120 MGL, tai yra 6000 (šešių tūkstančių) eurų baudą;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 80 MGL, tai yra 4000 (keturių tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. B. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti jam subendrintą 120 MGL, tai yra 6000 (šešių tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti V. B. galutinę 80 MGL, tai yra 4000 (keturių tūkstančių) eurų baudą.

Paskirti V. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 4 (ketveriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Survilos 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam V. B., palikti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam V. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – V. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos 2 tomo viršelio – perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

oro pagalves, plaukų kuokštą, nuoplovas (dėžėje), 2024 m. sausio 26 d. nutarimu perduoti daiktą saugojimui perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas (2024 m. vasario 2 d. aktas Nr. PD-00000021692) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

DVD-R diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos 2 tomo viršelio – šiam nuosprendžiui įsitesėjus, palikti saugoti byloje.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Urbo bankas (buvęs UAB Medicinos bankas)), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801).

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.