- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2A-33-173/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01283-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius, Dalė Burdulienė, Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- J. N.
- Atsakovas
- A. M., D. K.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Dalės Burdulienės, Žibutės Budžienės, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant ieškovui J. N., jo atstovui advokatui E. M., atsakovės A. M. atstovui advokatui V. K., atsakovės D. K. atstovei advokatei V. N., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovių A. M. ir D. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovėms A. M. ir D. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo, naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo, tretysis asmuo Alytaus 4-ojo notarų biuro notarė N. L..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. N. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą ir prašė pripažinti negaliojančiais ab initio pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 8327 ir priėmimo - perdavimo aktą Nr. 8330, kuriais nekilnojamasis turtas buvo perleistas atsakovei D. K.; perskaičiuoti gyvenamojo namo bei kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (lauko tualeto, tvoros), esančių 0,0612 ha žemės sklype, nuosavybės teisės dalis ir nustatyti, kad ieškovui J. N., nuosavybės teise priklauso 42/100 dalys, o atsakovei A. M., 58/100 dalys pastato - gyvenamojo namo, bei kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (lauko tualeto, tvoros), esančių 0,0612 ha žemės sklype; taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui J. N., 102/612 dalis, t.y.102 kv.m ploto žemės sklypo, kurio bendras plotas yra 0,0612 ha ir 42/100 dalis pastato - gyvenamojo namo ir kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (lauko tualeto, tvoros); Nustatyti naudojimosi pastatu tvarką: patalpomis Nr. 1-1, kurios plotas - 15,20 m², Nr. 1-2, kurios plotas - 6,68 m², Nr. 1-3, kurios plotas - 9,38 m², Nr. 1-4, kurios plotas - 6,61 m² ir patalpa pastogėje Nr. 5-5, kurios plotas - 1,98 m², iš viso - 39,85 m² ploto, naudojasi J. N., patalpomis Nr. 2-1, kurios plotas - 16,73 m², Nr. 2-2, kurios plotas - 1,81 m², Nr. 2-3, kurios plotas - 6,48 m² ir patalpomis pastogėje Nr. 5-1, kurios plotas - 7,60 m², Nr. 5-2, kurios plotas - 9,29 m², Nr. 5-3, kurios plotas - 10,39 m² ir Nr. 5-4, kurios plotas - 3,44 m², iš viso 55,74 m² ploto, naudojasi A. M.; priteisti atsakovės A. M. naudai iš ieškovo J. N. jos sumokėtą 15074,66 Lt kompensaciją; priteisti ieškovui J. N. iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas mainų sutarties pagrindu įsigijo 1/6 dalį gyvenamojo namo, 128,58 m² bendro ploto ir dalį priklausinių, t.y. kiemo statinių, 1/6 dalį ūkinio pastato. Tuo metu kiti bendrasavininkiai buvo E. B. valdęs 1/2 dalį, atsakovė A. M. ir O. R., kurioms priklausė po 1/6 dalį. Atsakovė A. M. dovanojimo sutartimi įgijo iš buvusios bendraturtės O. R. įpėdinės V. B. 1/6 dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato. 2004-07-22 iš valstybės E. B. nusipirko 306/612, o ieškovas su atsakove A. M. po 102/612 dalis 0,0612 ha žemės sklypo. Atsakovė A. M. 2004-07-27 pirkimo – pardavimo sutartimi iš E. B. nusipirko 306/612 dalis žemės sklypo. Ieškovas nurodo, kad apie pastarąjį sandorį nieko nežinojo. Pažymi, kad sandorių sudarymo metu sirgo vėžiu, neturėjo galimybės sužinoti ir įvertinti jų turinio sandorio ir sukeltų pasekmių. Nurodo, kad kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą ir sandorį prašė pripažinti negaliojančiu CK 1.81 str. pagrindu kaip prieštaraujantį gerai moralei. Atsakovė A. M. byloje priešieškiniu pareikalavo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,0612 ha žemės sklypo, pastato - gyvenamojo namo bei kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių jos dalį, reikalavo pripažinti jai nuosavybės teisę į jo 102/612 dalis šio žemės sklypo ir į 1/6 dalis pastato - gyvenamojo namo bei kiemo statinių, įpareigojant A. M. per 3 mėnesius nuo teismo sprendinio įsiteisėjimo dienos išmokėti ieškovui 15074,66 Lt kompensaciją. Kauno miesto apylinkės teismas 2007-03-30 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino. Apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas atsakovės A. M. priešieškinis, ieškovas apskundė Kauno apygardos teismui ir prašė ją panaikinti ir priimti naują sprendimą - priešieškinį atmesti. Apygardos teismas 2007-10-02 nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2007 m. spalio mėnesį, kai dar civilinis ginčas nebuvo baigtas spręsti, ieškovas kreipėsi į advokatą V. G. dėl kasacinio skundo parengimo. Tačiau įsiteisėjus Kauno apygardos teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2A-822-260/2007 atsakovė A. M. nedelsdama 2007-10-18 pateikė prašymą kartu su pagrindais įregistruoti savo nuosavybės teisę į nurodytą nekilnojamąjį turtą, o 2007-10-23 ji sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 8327, kuria pardavė žemės sklypą, pastatą ir kitus statinius atsakovei D. K.. D. K. ką tik įsigytus nekilnojamuosius daiktus netrukus pradėjo pardavinėti. Pardavinėjo apie 3 mėnesius, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi pritaikė laikinąsias pasaugos priemones ir uždraudė tokius veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-07-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 34-3-382/2008 konstatavo, kad teismai neįvertino reikšmingų bylai aplinkybių ir neištyrė jas patvirtinančių įrodymų dėl bendraturčių nuosavybės dalių ginčo name pasikeitimo. Kolegija nusprendė, kad šios aplinkybės turėjo įtakos neteisėto sprendimo ir nutarties priėmimui, todėl sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis išspręstas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas, pripažino naikintinomis ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kauno miesto apylinkės teisme pradėtoje iš naujo nagrinėti civilinėje byloje ieškovas pateikė papildomą ieškinį, nes byla buvo nagrinėjama pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kadangi atsakovė A. M. buvo perleidusi ginčo objekto nuosavybės teises. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-01-20 nutartimi ieškovo prašymą dėl ieškinio papildymo atsisakė tenkinti ir grąžino ieškovui, o atsakovės A. M. priešieškinį paliko nenagrinėtu. Kauno apygardos teismas 2009-04-01 nutartimi ieškovo atskirąjį skundą atmetė. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-11 nutarties įpareigojimai iš naujo išnagrinėti civilinę bylą atsakovės A. M. priešieškinio dalyje liko neįvykdyti.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti dalinai ir pripažinti iš dalies negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2007 metų spalio mėnesio 23 d. žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą Alytaus miesto 4-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. 8327, kuria A. M. pardavė, o D. K. nupirko 0,0612 ha bendro ploto žemės sklypą su visais sklype esančiais sodiniais ir želdiniais, gyvenamąjį namą, 95,59 kv.m. bendro ploto, pažymėtą plane 1A1m, kitus statinius-kiemo statinius, dalyje dėl 102/612 dalių žemės sklypo, 1/6 dalies gyvenamojo namo 95,59 kv. m. bendro ploto, 1/6 dalies kitų statinių, kiemo statinių; Taikyti restituciją grąžinti natūra 102/612 dalis žemės sklypo, 1/6 dalį gyvenamojo namo 95,59 kv.m. bendro ploto, 1/6 dalį kitų statinių-kiemo statinių, ieškovui J. N.; Įpareigoti atsakovę A. M. grąžinti D. K. 17000 Lt sumą, sumokėtą už 102/612 dalis žemės sklypo, už 1/6 dalį gyvenamojo namo, už 1/6 dalį kiemo statinių, pagal 2007-10-23 žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 8327; Priteisti iš ieškovo J. N. atsakovės A. M. naudai 15074,66 Lt už sumokėtą ieškovui kompensaciją; Likusioje dalyje ieškinį dėl 2007-10-23 žemės sklypo, pastato pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos Alytaus 4-ojo notarų biure, reg. Nr. 8327 pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, atmesti; Likusioje dalyje ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu; Priteisti iš atsakovių A. M. bei D. K. lygiomis dalimis ieškovo J. N. naudai 2500 Lt už advokato teisinę pagalbą, t.y. iš kiekvienos po 1250 Lt; Priteisti iš atsakovių A. M. bei D. K. valstybei lygiomis dalimis 310 Lt žyminio mokesčio, t.y. iš kiekvienos po 155 Lt; Priteisti iš ieškovo J. N. atsakovei D. K. 1250 Lt už advokatės teisinę pagalbą; Priteisti iš atsakovių A. M., D. K., ieškovo J. N. valstybei lygiomis dalimis 117,23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. iš kiekvieno po 39,08 Lt.
Nustatė, kad sprendimo dalis, remiantis kuria atsakovei A. M. buvo pripažinta nuosavybė į ieškovo turtą buvo panaikinta, t.y. tokiu būdu išnyko pagrindai remiantis, kuriais A. M. buvo pripažinta nuosavybės teisė į ieškovo turtą, tačiau šį turtą ji pardavė D. K.. Nusprendė, kad atsakovė A. M. gerai žinojo, kad sprendimas remiantis kuriuo ji įsigijo nuosavybę į ieškovo turtą yra panaikintas, t.y. nebegaliojantis, kad byla grąžinta nagrinėti pakartotinam nagrinėjimui. Be to, nustatė, kad gyvenamajame name, ieškovui priklausančioje dalyje, t.y. dviejų kambarių bute su virtuve bei vonia, kas pagal kadastro duomenis būtų 1/6 dalis gyvenamojo namo, gyveno bei gyvena pats ieškovas bei nuo 2002 metų nuomininkų teisėmis iki 2008 vasaros gyveno Daujotų šeima. Nusprendė, kad žemės ir pastato pirkimo-pardavimo sutarties 5.1. p., kad name niekas negyvena bei nėra pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai neatitinka tikrovės. Padarė išvadą, kad atsakovė A. M. nesilaikė teisės normų reikalavimų bei geros moralės, o ieškovui priklausantis turtas, t.y. 1/6 dalis gyvenamojo namo,1/6 dalis kiemo statinių, 102/612 dalys žemės sklypo buvo atsakovės A. M. parduotos D. K. be ieškovo sutikimo bei valios. Nustatė, kad atsakovė A. M. paskubomis pardavė žemės sklypą bei gyvenamąjį namą už žemesnę nei rinkos vertė kainą, o D. K. iš karto pradėjo įsigytą turtą pardavinėti per UAB „Latmas“ už 3,5 kartų didesnę kainą, nei ji sumokėjo atsakovei A. M.. Nusprendė, kad 2007-10-23 pirkimo-pardavimo sutartis dalyje dėl parduotų ieškovui priklausančių 102/612 dalių žemės sklypo, 1/6 dalies gyvenamojo namo bei 1/6 dalies kitų statinių turi būti pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms.
Teismas, įvertinęs, kad teismo sprendimo dalis, kuria remiantis buvo pripažinta atsakovės A. M. teisė į ieškovo turtą nebegalioja, nes buvo panaikinta, padarė išvadą, kad turi būti taikytina restitucija natūra, šalys grąžintinos į pradinę padėtį buvusią iki 2007-03-30 teismo sprendimo priėmimo.
Pažymėjo, kad ieškovas nesikreipė į atsakovę D. K. kaip į bendraturtę su projektu dėl namo dalių perskaičiavimo, taip pat nesikreipė su projektu dėl namo naudojimosi tvarkos nustatymo. Todėl ieškovo ieškinį dalyje dėl dalių perskaičiavimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo, paliko nenagrinėtu, nes ieškovas nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu A. M. prašo iš dalies panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
1. Apeliantė nurodo, kad turtas buvo parduotas ne ženkliai mažesne negu rinkos kaina, bet pagal bendrą susitarimą, atsižvelgiant į konkrečią turto būklę ir tuometinę rinką. Pažymi, kad ginčo nekilnojamasis turtas pardavimo metu nekilnojamojo turto registro duomenimis, saugomais VĮ Registrų centre, buvo įvertintas ieškovo nurodoma suma, kuri nustatoma visuotiniu būdu - atliekant masinį vertinimą, o ne atliekant konkretaus turto apžiūrą ir vertinimą. Mano, kad ieškovo teiginiai dėl turto pardavimo ženkliai mažesne nei rinkos kaina yra visiškai nepagrįsti, nes masinis vertinimas neatspindi realios konkretaus turto vertės.
2. Apeliantė nurodo, kad ginčo sutarties sudarymo metu ne tik atsakovė D. K., bet ir ji nieko nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieškovo deklaruotą gyvenamą vietą ginčo patalpose, nes ieškovas ten negyveno, o gyveno visai kitu adresu ir savo gyvenamąją vietą deklaravo ginčo patalpų adresu tik siekdamas apsunkinti ir suklaidinti teismą, ko teismas tinkamai neįvertino. Mano, kad nesant jokių duomenų ginčo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu dėl ginčo patalpose gyvenusių kitų asmenų, sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, CK 6.400 str. pažeistas nebuvo.
3. Apeliantės nuomone, teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavęs, kad D. K. buvo sąžininga turto įgijėja, netinkamai ir neteisingai aiškino ir taikė CK 4.96 str. nuostatas ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dalyje dėl pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia.
4. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai taikė restituciją, nes ieškovas nėra ir nebuvo ginčo sutarties šalis.
Apeliaciniu skundu D. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka
Šalies argumentai
1. Apeliantė nurodo, kad ieškovas byloje buvo pareiškęs ieškinį, prašydamas pripažinti 2007-10-23 pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.81 str. ir CK 1.80 str. pagrindais. Mano, kad teismas neįvertino, ar jo nustatytos aplinkybės atitinka bent vieno teisinio sandorio negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas. Be to, nenurodė, kokios sąlygos šiuo atveju yra pagrindas taikyti CK 1.80 str. bei CK 1.81 str. nuostatas. Pažymi, kad teismas dalinai pripažino sandorį negaliojančiu visiškai kitais pagrindais, nei buvo reiškiamas ieškovo ieškinys. Mano, kad teismas netinkamai taikė sandorių negaliojimo institutą, tuo netinkamai taikydamas materialinės teisės normas bei nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos. Akcentuoja, kad teismas, be tinkamo pagrindo pripažindamas sandorį dalinai negaliojančiu, netinkamai taikė sandorių negaliojimo institutą, neužtikrino civiliniuose santykiuose teisėtumo bei stabilumo.
2. Apeliantės nuomone, teismas, dalinai tenkindamas ieškovo ieškinį ir gražindamas ginčo turtą natūra ieškovui, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sąžiningo įgijėjo teisini statusą. Nurodo, kad sandorio sudarymo metu, atsakovės A. M. nuosavybės teisės į parduodamą turtą buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. 20/16147 atsakovei A. M. nuosavybės teise priklausė 0,0612 ha bendro ploto žemės sklypas, bei dalis gyvenamojo namo plane pažymėto 1A1m, bendras plotas 95,59 kv.m. bei kiti statiniai, ieškovas nekilnojamojo turto registro duomenų neginčijo, todėl laikytina, kad atsakovei A. M. nuosavybės teise priklausė būtent ta turto dalis, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad jai su atsakove A. M. 2007-10-23 sudarant pirkimo pardavimo sutartį, jokio teismo sprendimo ar nutarties apie tai, kad yra panaikinta 2007-03-30 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei A. M. buvo pripažinta nuosavybės teisė į ieškovui priklausantį turtą, nebuvo priimta, šis sprendimas netgi buvo įvykdytas, nes atsakovė A. M. ieškovui buvo sumokėjusi 15074,66 Lt piniginę kompensaciją, šio sprendimo pagrindu atsakovės nuosavybės teisės buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Akcentuoja, kad teismo sprendime minima Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, kuria buvo panaikinta 2007-03-30 Kauno m. apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei A. M. buvo pripažinta nuosavybės teisė į ieškovui priklausantį turtą buvo priimta tik 2008-07-11, t.y. praėjus beveik 9 mėnesiams po sandorio sudarymo, todėl atsiradus šiai teismo nutarčiai, ginčo sandorio teisėtumas ir jos sąžiningumas negali būti vertinami atgaline data, vadovaujantis aplinkybėmis, kurios atsirado jau po sandorio sudarymo. Mano, kad bylos nagrinėjimo metu, nebuvo nuginčytas jos sąžiningumas sudarant 2007-10-23 pirkimo pardavimo sandorį, nebuvo įrodyta nei viena iš ieškovo nuodytų aplinkybių apie tai, kad ji turtą įgijo nesąžiningai, sąmoningai susitarusi su atsakove A. M..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės D. K. apeliacinį skundą ieškovas J. N. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Šalies argumentai
Nurodė, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes, kurios prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei ir dėl ko atsakovių sudarytas sandoris turėjo būti panaikintas, t.y atsakovės A. M. skubus ir nuostolingas turto perleidimas atsakovei D. K., siekiant sąžiningo įgijėjo instituto suteikiamų nuosavybės teisės apsaugos privilegijų. Mano, kad nepagrįstas apeliantės skundo argumentas ir dėl to, kad teismas dalinai pripažino sandorį negaliojančiu visiškai kitais pagrindais, nei buvo reiškiamas ieškovo ieškinys. Ieškovo ieškinyje, tame tarpe ir patikslintame, buvo nurodyti abu sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.80 str. ir CK 1.81 str.), kuriuos konstatavo ir teismas. Pažymi, kad teismas sprendime nustatė, kad 1/6 ieškovui priklausiusioje namo dalyje gyveno jis pats ir nuomininkų Daujotų šeima nuo 2002 - ųjų iki 2008 - ųjų metų vasaros, todėl apeliantės skundo argumentas, kad tik įregistruotą sandorį galima naudoti prieš trečiuosius asmenis, kas jos manymu nebuvo atlikta (CK 1.75 str. 4 d.), nėra šiam atvejui taikytina teisės norma. Akcentuoja, kad ne nuomos santykių faktas čia esminis, o aplinkybė, kad nurodytoje ieškovui priklausiusioje namo dalyje 2007-10-23 žemės sklypo ir pastato pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu gyveno žmonės ir pats ieškovas. Tai patvirtino ir aplinkybę, kad buvo iš esmės pažeistos imperatyvios sutarties 5.1. punkto nuostatos, nes ne visas parduodamas turtas sandorio sudarymo metu asmeninės nuosavybės teise priklausė pardavėjai atsakovei A. M. asmeninės nuosavybės teisėmis. Pažymi, kad 2007-10-23 datai 2007-03-30 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. Faktiškai atsakovė A. M. sprendimą įvykdė ir 15074,66 Lt kompensaciją sumokėjo tik 2008-04-15, t.y. praėjus daugiau nei metams po 2007-03-30 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo ir beveik pusei metų po 2007-10-23 žemės sklypo ir buto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo, o taip pat praėjus daugiau kaip dviems mėnesiams po ieškovo kreipimosi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu. Nurodo kad pirmas į antstolę kreipėsi ieškovas ir dėl jo prašymo buvo užvesta vykdomoji byla.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo A. M. apeliacinį skundą ieškovas J. N. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Nurodė, kad teismas pagrįstai rėmėsi UAB „Latmas" (nekilnojamojo turto agentūros) vadybininko, liudytojo byloje parodymais dėl skelbimo ir fotonuotraukų padarymo ir paskelbimo UAB „Latmas" internetinėje svetainėje aplinkybių. Teismas, remdamasis šiais dviem įrodymais, tinkamai ir pilnai įvertino surinktus įrodymus (CPK 185 str.) bei padarė pagrįstą išvadą, kad naujoji nekilnojamųjų daiktų savininkė D. K. pradėjo pardavinėti ką tik įsigytą turtą už 3,5 karto didesnę kainą nei sandorio metu sulygtą kainą. Todėl apeliantės A. M. argumentus dėl tariamai realios nekilnojamųjų daiktų pardavimo kainos 2007-10-23, atmeta realūs atsakovės D. K. veiksmai, kurie atsispindi UAB „Latmas" internetinėje svetainėje www.latmas.lt nurodyta parduodamų visų nekilnojamųjų daiktų kaina - 350000 Lt. Pažymi, kad nors ieškovas savo gyvenamąją vietą ir deklaravo adresu A. ir J. V. g. 10, Kaune, tik 2007-05-04, tai nepaneigia fakto, kad prieš žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų prikimo - pardavimo sutarties (2007-10-23) sudarymą, ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta nebuvo panaikinta. Akcentuoja, kad skirtingai nei laikė teismas, ieškovas atsakovės D. K. nelaikė sąžininga įgijėja. D. K. neįvykdė žemės sklypo ir pastato pirkimo - pardavimo sutarties (2007-10-23) 5.2. punkto ir ją atkartojančio CK 6.321 str. 1 d. ir 3 d. nuostatų imperatyvių sąlygų, nes nepatikrino jos turinio ir visų juridinių aplinkybių egzistavimo. D. K. ginčo turtą įsigijo nepasibaigus ieškovo teisei į trijų mėnesių kasacinio apskundimo terminą (CPK 340 str. 1 d. ir 345 str. 1 d.). Pagrįsta galimybė, kad kasacinis teismas panaikins apeliacinio teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priims naują sprendimą turėjo būti žinoma abiem atsakovėms sandorių sudarymo metu, ką patvirtina žemės sklypo ir pastato pirkimo - pardavimo sutarties 2.2. punktas bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Mano, kad D. K. negalima laikyti sąžiningu įgijėju, nes žinodama ar turėdama žinoti aplinkybes, kad apygardos ir apylinkės teismo nutartis ir sprendimas gali būti panaikinti, skubėjo savo rizika įsigyti turtą nepraėjus net ir trijų mėnesių kasacinio apskundimo terminui (CPK 345 str. 1 d.). Atsakovės D. K. negalima laikyti sąžininga įgijėja, nes ji, žinodama ieškovo kaip trečiojo asmens teises ir pretenzijas į parduodamą turtą (CK 6.321 str. 1 d.), pažeidė CK 1.5 str. 1 d. nuostatas, nesivadovavo teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais ir vis tiek sudarė pirkimo - pardavimo sandorį, rizikuodama dėl savo materialinės naudos ir taip pažeisdama ieškovo, kaip savininko teises (CK 4.37 str. 1 d.).
Atsiliepimu į atsakovės A. M. apeliacinį skundą atsakovė D. K. prašo pilnai tenkinti apeliantės A. M. apeliacinį skundą.
Nurodė, kad iki šiol galioja jos sąžiningumo prezumpcija pirkimo pardavimo sutarties civiliniuose teisiniuose santykiuose ir tai yra pagrindas jos atžvilgiu taikyti CK 4.96 str. 2 dalį. Mano, kad teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį ir išreikalaudamas iš jos, sąžiningai ir atlygintinai turtą įgijusio pirkėjo, nepagrįstai taikė restituciją ir turtą išreikalavo iš jos natūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl CK 1. 180 ir 1. 181 straipsnių taikymo.
2008 m. liepos 11 d. nutartimi, kuria buvo patenkintas J. N. apeliacinis skundas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad formuojama CK 4. 80 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktika ta linkme, jog kompensacija už turėtą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima tik išimtinais atvejais, t.y. kai išnaudojus visas galimybes pasidalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis kiek galima be neproporcingos žalos jos paskirčiai, paaiškėja, kad toks atidalijimas negalimas. Priešingu atveju tai reikštų bendraturčio konstitucinės teisės pažeidimą (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4. 80 straipsnio 2 dalis).
2007 m. spalio 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismas atmetė J. N. apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą 2007 m. kovo 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą. Atsakovė A. M. jau 2007 m. spalio 2 d. žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo objektą parduoda atsakovei D. K.. Iš to seka, kad atsakovė A. M. suprato, kad ieškovas J. N. dar nėra išnaudoję visas teisines galimybes ginti savo turtines teises, t.y. kad jis dar turi galimybę teikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam teismui. Atsakovė A. M. skuba visą ginčo turtą parduoti, nors ji protingai elgdamasi neturėjo sudaryti ginčijamo sandorio, t.y. ji nebuvo suinteresuota civilinių teisinių santykių stabilumu. Ji neatsižvelgė į tai, kad tokia pirkimo-pradavimo sutartis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kurie yra imperatyvūs civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas (CK 1.5 straipsnis).
Atsakovės D. K. sąžiningumas preziumuojamas, tačiau ieškovas gali įrodyti aplinkybes, paneigiančias šią prezumpciją. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo sandorio sudarymo metu butu Nr. 1, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi J. N.. Jis nuo 2002 m. vieną šio buto kambarį nuomavo D. šeima. Ši nekilnojamo turto nuomos sutartis negali būti panaudota prieš trečius asmenis, kadangi nebuvo įregistruota viešame registre (CK 6. 478 str. 2d., 6.579 str.4 d.). Tačiau pati atsakovė D. K. pripažino, jog tik po sandorio sudarymo ji buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini), kadangi buvo daromi geodeziniai matavimai. Ji kieme pastebėjo pėdsakus, todėl saugumo sumetimais kreipėsi į VST, kad būtų atjungta elektros energija. Ji į namo vidų nebuvo užėjusi, kadangi namas jos nedomino (b. l. 67, t. 3). Ir sudarant pirkimo-pardavimo sutartį atsakovei D. K. buvo žinoma, jog dėl ginčo nekilnojamojo turto vyko teismo procesai. Bet jai buvo paaiškinta, kad viskas yra gerai ir ji nesidomėjusi, kokie teisminiai procesai vyko dėl ginčo nekilnojamojo turto, kokia jų baigtis. Po sudaryto sandorio atsakovė D. K. siekė kuo greičiau įsigytą nekilnojamąjį turtą parduoti už 3, 5 karto didesnę kainą nei buvo sumokėta sandorio sudarymo metu. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovei D. K. buvo žinoma, kokiu būdu atsakovė A. M. įsigijo ginčo nekilnojamąjį turtą. Atsakovė D. K. siekė turtą perduoti trečiam asmeniui, tuo ieškovui apsunkindama galimybę turtą susigrąžinti. Tuo paneigiama atsakovės D. K. sąžiningumo prezumpcija.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 2007 m. spalio 23 d. žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir negaliojanti (CK 1. 80 straipsnis).
Visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas yra ir užkirsti kelią piktnaudžiauti teise. Vertinant sudarytus sandorius reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės normomis. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Atsižvelgdama į šias nuostatas, kolegija sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris prieštarauja gerai moralei. Iš A. M. skubotumo parduoti ginčo nekilnojamąjį spręstina, jog ji nesivadovavo teisingumo kriterijumi ir nekilnojamąjį turtą pardavė iki ginčas bus išspręstas kasacine tvarka. Ir atsakovė D. K. siekė kuo greičiau nekilnojamąjį turtą parduoti, tuo ieškovui J. N. suvaržyti galimybę teisinėmis priemonėmis turtą susigrąžinti. Tai reiškia, kad ginčo sandoris prieštarauja gerai moralei, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1. 181 straipsnis).
Dėl vindikacijos ir restitucijos taikymo
Vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Konstatavus niekinio sandorio faktą, taikomos CK šeštosios knygos normų nustatytos restitucijos taisyklės (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Sandoris, pagal kurį D. K. iš A. M. gavo nekilnojamąjį turtą, panaikintas, todėl A. M. grąžina D. K. 17 000 Lt, kuriuos gavo pagal sandorį (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).
Vindikacinis ieškinys yra daiktinis teisinis ieškinys, esantis absoliutaus pobūdžio, t.y. šį gynimo būdą savininkas gali naudoti prieš bet kurį asmenį, kuris neteisėtai valdo savininkui priklausantį daiktą. Vindikacinio ieškinio objektas yra daiktas, o ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga. Vindikacinis ieškinys gali būti pareiškiamas tik tada, kai šalių nesieja prievoliniai santykiai. Vindikacija nekilnojamojo daikto atveju galima tik tada, kai savininkas praranda ir faktinio, ir teisinio valdymo galimybę, t.y. kada viešajame registre kaip daikto savininkas nurodomas kitas asmuo.
Ieškovo J. N. ir atsakovės D. K. nesieja prievoliniai santykiai. D. K. grąžina J. N. jam priklausantį ginčo turtą CK 4.97 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyta, kas J. N. grąžina nekilnojamąjį turtą, todėl teismo sprendimas šioje dalyje tik patikslinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovas J. N. turėjo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl nekilnojamojo turto grąžinimo ir ją išdėstyti taip:
A. D. K. ieškovui J. N. grąžina natūra 102/612 dalis žemės sklypo , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį gyvenamojo namo 95, 59 kv.m. bendro ploto, plane pažymėtas 1A1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kitų statinių - kiemo statinių,kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš A. M. ir D. K. po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų J. N..