Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl turto pripažinimo priklausiniu ir nuosavybės teisių į jį pripažinimo ir pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

15. Apeliantė (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“) nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutarė palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtu nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą, neatsižvelgė į tai, jog ieškovo pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo buvo pareikštas vėliau, nei ieškinys. Pažymi, jog teismas taip pat ieškinį palikdamas nenagrinėtu tinkamai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų, dėl ko buvo pažeistos CPK 93 ir 94 straipsnių nuostatos. Ieškovas su atskirojo skundo motyvais nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovė atskirojo skundo pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra, teigia, kad abiejose bylose siekiama iš esmės to paties tikslo – neteisėtai įrengtas nuotekų išvadas pripažinti kaip priklausinius ir ieškovui pripažinti nuosavybės teises į juos

16. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 15 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškovo ieškinį nenagrinėtu, tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir taiko proceso teisės normas. Pažymėtina, kad nei ieškovas, nei atsakovė nutarties, kuria paliktas ieškovo ieškinys nenagrinėtu, neginčija. Priešingai - ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį, kurią jo ieškinys paliktas nenagrinėtu, palikti nepakeistą (nutarties 11-12 punktai).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-19-995/2021 (buvęs Nr. e2-58-549/2020) 2018 m. gegužės 7 d. pareikštu ir 2022 m. vasario 9 d. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti nekilnojamųjų daiktų, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausiniais vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, esančius (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) m. statybos vamzdynus, kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) statinių išdėstymo plane pažymėtus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. statybos vamzdynus, kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) statinių išdėstymo plane pažymėtus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į nurodytus vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus. Ieškovas (pareiškėjas) A. K. 2019 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020 taip pat pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, juo nuosavybės teisių įregistravimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su pagrindiniais statiniais (pažymėtais plane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), įsigijo vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buitinių nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip pagrindinių statinių priklausinius.

18. Minėtos bylos (nutarties 17 punktas) Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. birželio 15 d. nutartimi sujungtos, Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą bylą prijungiant prie Plungės apylinkės teisme nagrinėjamos bylos. Minėtos nutarties 6 punkte konstatuota, kad abiejose bylose yra pareikšti iš esmės tapatūs reikalavimai, dalyvauja tie patys asmenys, yra įrodinėjamos tos pačios faktinės ir teisinės aplinkybės. Dėl šios priežasties, siekiant greičiau ir teisingiau išnagrinėti šias civilines bylas, yra pagrindas sujungti jas į vieną bylą ir išnagrinėti kartu. Pažymėtina, jog bylas sujungus 2021 m. lapkričio 4 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį nurodydamas naują atsakovą – valstybės įmonę Turto bankas.

19. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal ieškovo patikslintą ieškinį dėl turto pripažinimo priklausiniu ir nuosavybės teisių į jį pripažinimo ir pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo ieškovas (pareiškėjas) siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su pagrindiniais statiniais (pažymėtais plane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), įsigijo vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buitinių nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip pagrindinių statinių priklausinius, konstatavo, kad ieškovo pareikšti reikalavimai yra tapatūs, kas sudaro pagrindą ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pažymėjo, jog šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi konstatuota, jog ieškovui turi būti sudaryta galimybė apginti galimai pažeistus interesus ypatingąją teisena, kurioje netaikomi griežti įrodinėjimo standartai. Pažymėtina, jog atskiruoju skundu bylų tapatumo klausimas neginčijamas, o keliamas klausimas ar šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo palikti pirmiau pareikštą ieškovo ieškinį nenagrinėtu, kuris buvo pareikštas iki ieškovas pateikė pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, kuris buvo išnagrinėtas ir dėl kurio buvo priimtas įsiteisėjęs Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucija asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, garantuoja teisę kreiptis į teismą, kuriam vieninteliam patikėta pareiga vykdyti teisingumą. Tačiau įgyvendindamas savo teises asmuo privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų (Konstitucijos 28, 30, 109 straipsniai). Asmenų kreipimosi į teismą procesinė tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekso normų. Taigi teismas gali spręsti suinteresuoto asmens klausimą dėl to asmens pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo tik tada, kai šis asmuo įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi į teismą ir kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyminė galimybė (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tiek teisės doktrina, tiek kasacinio teismo jurisprudencija vieningai pripažįsta, kad svarbiausi ieškinio turinį sudarantys ieškinio elementai yra ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, tai yra ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

21. Teismui iškėlus bylą pripažįstama, kad asmuo jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jis laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Dėl to įstatyme yra nustatyta, kad jeigu teisme jau yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tai teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ši norma taikytina ir tuo atveju, kai ankstesnėje byloje ginčas pirmosios instancijos teisme jau yra baigtas nagrinėti priėmus sprendimą, bet šis dar nėra įsiteisėjęs dėl jo apskundimo apeliacinės instancijos teismui ir dėl to dar iki galo nežinoma tos bylos baigtis. Bylos nutraukimas pagal įstatymą leidžiamas tik ankstesnėje byloje įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Kita vertus, tam, kad naujai pareikštą ieškinį būtų galima palikti nenagrinėtą, turi būti nustatytas ieškinių tapatumas pirmiau pradėtoje byloje ir naujai pareikštame ieškinyje.

22. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties pasikeitimas (iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.

23. Pirmiausia, įvertinus ieškovo pareikštų reikalavimų pobūdį (ieškinyje iki jo patikslinimo ir pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo), negalima sutikti su apeliante, jog šiuo atveju ieškovo pareikštas ieškinys (2018 m. gegužės 7 d.) yra analogiškas reikalavimams, kurie buvo pareikši ieškovo pareiškimu dėl juridinių faktų nustatymo (2019 m. lapkričio 6 d.), kadangi nagrinėjant minėtas bylas, nors pareikštų reikalavimų pobūdis ir buvo panašus, tačiau bylos buvo nagrinėjamos tarp skirtingų šalių, skirtinga teisena. Kita vertus, byloje, kuri nagrinėjama ginčo teisena ieškovas pateikė patikslintą ieškinį (2021 m. lapkričio 3 d.) kuris sudarė pagrindą spręsti, jog patikslinus ieškinį, byloje iš esmės buvo suformuluoti analogiški reikalavimai toms pačioms šalims, iš esmės siekiant to paties materialaus rezultato, dėl tos bylos, kurioje pareikšti reikalavimai jau buvo išnagrinėti. Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės bylų tapatumo fakto iš esmės neginčija, o siekia įrodyti, kad šiuo atveju ieškovo ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtu.

24. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje susiklostė tokia situacija, kad ieškovas patikslintą ieškinį pateikė vėliau nei buvo pateiktas pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo (nutarties 23 punktas), į tai, kad juridinis faktas jau buvo nustatytas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020, kurioje procesas yra atnaujintas, į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. įsiteisėjusios nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1019-513/2022 82 punkte konstatavo, kad nėra pagrindo palikti ieškovo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtu ir konstatavo, jog priešinga situacija neproporcingai ribotų ieškovo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą (CPK 182 punktas), į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2021 46 punkto išaiškinimus, tai yra nustačius, jog pareikšti reikalavimai yra tapatūs, teismas turi spręsti ar egzistuoja pagrindas imtis CPK nustatytų priemonių, siekiant išvengti galimai prieštaringų teismų sprendimų priėmimo nagrinėjamu atveju, spręstina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nustačius, o šalims neginčijant, kad pareikšti reikalavimai yra tapatūs, pirmosios instancijos teismas, turėjo pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl reikalavimų tapatumo ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo. Kita vertus, pažymėtina, kad tapatus patikslintas ieškinys buvo pateiktas vėliau nei pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuris apskritai buvo išnagrinėtas iki patiekiant patikslintą ieškinį.

25. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nei ieškovas, nei atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, jog patikslintu ieškiniu suformuluoti reikalavimai yra iš esmės tapatūs tiems, kurie buvo pareikšti civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kaip matyti ieškovas iš pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą iš esmės siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paliktas jo ieškinys nenagrinėtu, būtu palikta nepakeista, kas leidžia daryti išvadą, jog pats ieškovas iš esmės pripažįsta reikalavimų tapatumo faktą, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 16-25 punktuose, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

26. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas palikdamas ieškovo ieškinį nenagrinėtu netinkamai taikė CPK 94 straipsnį. Teigia, kad šiuo atveju byla buvo išspręsta bylos neišnagrinėjus iš esmės, tačiau teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį tinkamai nepaskirstė. Mano, kad teismas palikdamas ieškovo ieškinį nenagrinėtu turėjo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, dėl ko teismas pažeidė CPK 93 ir 94 straipsniu nuostatas.

27. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 straipsnio nuostatos. Pagal minėto straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 94 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto taip pat atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt.. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos bei vadovautis, teisingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. birželio 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. eA2-2051-962/2021 sujungta su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civiline byla Nr. e2-19-995/2021, prijungiant civilinę bylą Nr. eA2-2051-962/2021 prie civilinės bylos Nr. e2-19-995/2021, konstatuojant, kad abiejose šiose skirtinguose teismuose nagrinėjamose bylose yra pareikšti iš esmės tapatūs reikalavimai, dalyvauja tie patys asmenys, yra įrodinėjamos tos pačios faktinės ir teisinės aplinkybės.

29. CPK 136 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. CPK 94 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Kaip matyti šiuo atveju civilinės bylos buvo sujungtos į vieną civilinę bylą ir pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtinus tik tuos reikalavimus, kurie buvo pareikšti ieškovo ieškiniu, tai yra bylos nagrinėjimas yra tęsiamas toliau, pagal ieškovo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas turėtų būti sprendžiamas ne epizodiškai, o tik išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismui įvertinant priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, priežastis dėl kurių ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu, šalių procesinį elgesį, nustatant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumą tarp šalių. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepriėmęs galutinio teismo sprendimo, netinkamai taikė CPK 93 straipsnio ir 94 straipsnio nuostatas.

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta nutarties 15-29 punktuose konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista ir atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirojo skundo reikalavimai netenkinami (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

32. Ieškovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.