Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus atstovei M. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius J. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 45 straipsnį ir jame nurodė, kad 2014 m. spalio mėn. J. J. praplatino žemės sklype, kurio savininkas yra V. K., kadastrinis Nr. 8901/0003:18, esančiame Plento g. 2, Šiaulių k., Širvintų r., buvusį kelią (8 m. pločio) iki 11-12 metrų, tuo savavališkai užimant žemės sklypo 0,0840 ha dalį. 2014 m. spalio 20 d. jam buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 44ŽN-(14.44.73)-154. J. J. buvo įpareigotas pašalinti pažeidimą iki 2015 m. kovo 1 d., tačiau 2015 m. kovo 16 d. pakartotinai patikrinus kelio plotis yra 11 – 12 metrų, su iškastais kelio grioviais. Kelio važiuojamoji dalis yra 7,20 – 7,50 m pločio. Pažeidimas nepašalintas, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius J. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 45 straipsnį.

Teismo posėdžio metu J. J. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad kelio važiuojamosios dalies neplatino, tik paprašė, kad greideris šiek tiek patvarkytų šalikeles, nes jos buvo apaugę krūmais, žolėmis, buvo apmestos velėna ir žvyru, todėl nuolat stovėjo vanduo. Šiuo keliu naudojasi ne tik J. J. vadovaujama įmonė UAB „Alekniškis“, bet ir tolimesnių kaimų gyventojai, kuriems tas kelias yra vienintelis privažiavimo būdas. Šį kelią greideriuoja ne tik UAB „Alekniškis“ pasamdyti darbininkai, bet ir porą kartų per metus Širvintų rajono savivaldybės administracija. Šiuo keliu UAB „Alekniškis“ naudojasi daugiau kaip 20 metų. Ankstesnė sklypo savininkė S. K. niekuomet dėl kelio pretenzijų nereiškė, priešingai džiaugėsi, kad jis yra tvarkomas. Tik 2014 m. spalio mėnesį J. J. sužinojo, kad šis sklypas, per kurį eina kelias priklauso V. K.. J. J. siūlė V. K. nupirkti jo dalį žemės sklypo arba duoti jam lygiavertį kitą sklypą, tačiau jis atsisakė.

Suinteresuotas asmuo V. K. į teismo posėdį neatvyko, apie jį jis buvo informuotas telefonu, tačiau į posėdį neatvyko ir nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus atstovė Meilutė Saidienė teismo posėdžio metu nurodė, kad galimai per klaidą atkuriant nuosavybės teises S. K. į jos žemės sklypą buvo įtrauktas ginčo kelias, nes jis yra svarbus susisiekimui tolimesnių kaimų gyventojams. Visuose kituose žemės sklypuose šis kelias yra išjungtas, o V. K. sklype ne. Dėl šios priežasties Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo siekiant pakeisti administracinius aktus, kuriuose įtvirtinta, jog ginčo kelias yra privačioje V. K. žemėje.

Liudytojai E. V., R. M. ir A. V. R. nurodė, kad jie seniai naudojasi keliu, esančiu Plento g. 2, Šiaulių k., Širvintų r. Šis kelias yra platus nuo kolūkio laikų, nes juo važinėjo sunkioji technika. J. J. kelio neplatino, jis visada buvo apie 8 metrų pločio ir juo visada leisdavo naudotis S. K.. Kelio pakraščiai buvo labai apaugę, todėl J. J. su greideriu juos palygino, kad nestovėtų vanduo. Šiuo keliu naudojasi ne tik UAB „Alekniškis“, bet ir tolimesni kaimai, kuriuose gyvena liudytojai ir tai vienintelis normalus susisiekimas.

ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Teismų praktikoje (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1007/2009) laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, tai yra kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad jokių abejonių nekeliančių įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. J. savavališkai užėmė V. K. žemę, nėra, yra tik V. K. pareiškimas dėl savavališko žemės užėmimo, nutiesiant 11 metrų kelią (b.l. 16). Kaip jau minėta, tiek J. J., tiek liudytojai paliudijo, jog J. J. kelio neplatino, o tik palygino duobes. Kelio plotis dokumentuose yra 8 metrai, šiuo atveju važiuojamosios dalies plotis 7,20-7,50 m., o vien tas faktas, kad jis patvarkė apžėlusius kelkraščius, nelaikytinas savavališku žemės užėmimu, nes šia žeme V. K. gali netrukdomas naudotis. Pažymėtina ir tai, kad šį kelią tvarkė, ne tik J. J., bet ir savivaldybė, o kelias naudojamas ne tik J. J., bet ir daugelio gretimų kaimų gyventojų (190 asmenų pasirašė, jog jiems yra reikalingas šis kelias).

Remiantis aukščiau išdėstytu, šiuo atveju J. J. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 45 straipsnį nepakanka įrodymų. Be to, šiuo atveju J. J. veiksmuose nėra ir administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės – tyčios. Jau minėta, kad J. J. nežinojo, jog žemės sklypas Plento g. 2, Šiaulių k., priklauso V. K.. Tiek J. J., tiek liudytojai nurodė, kad apie savininko pasikeitimą sužinojo tik 2014 m. spalio mėnesį, o iki tol žemės sklypo savininkė S. K. leido netrukdomai tvarkyti kelią, todėl J. J. veiksmuose nėra tyčinio, sąmoningo ir savavališko žemės užėmimo.

Taigi, remiantis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai) principu, laikytina, kad J. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktina.

Teismo vertinimu, J. J. nubaudimas pagal ATPK 45 straipsnį prieštarautų ir teisingumo bei protingumo principams, nes, kaip jau minėta, keliu naudojasi daug žmonių, o gera šio kelio būklė yra viešas interesas. Būtent dėl to Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius ir kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286, 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nutraukti administracinę bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnyje, J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.