Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo V. K. atstovo advokato Algio Lukoševičiaus apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimo, kuriuo J. J., administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 45 str. nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. spalio mėn. praplatino žemės sklype, kurio savininkas yra V. K., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvusį kelią 8 metrų pločio iki 11-12 metrų, tuo savavališkai užimant žemės sklypo 0,0840 ha dalį. 2014 m. spalio 20 d. jam buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr.44ŽN-(14.44.73)-154. J. J. buvo įpareigotas pašalinti pažeidimą iki 2015 m. kovo 1 d., tačiau 2015 m. kovo 16 d. pakartotinai patikrinus kelio plotis yra 11 – 12 metrų, su iškastais kelio grioviais. Kelio važiuojamoji dalis yra 7,20 - 7,50 m pločio. Pažeidimas nepašalintas, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius J. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 45 str.

J. J. naudodamasis jam nepriklausančiu ir V. K. žemės sklype esančiu keliu, atlikdamas savavališkus kelio tvarkymo darbus, dėl kurių sumažėjo V. K. žemės sklypo plotis, ir toliau besinaudodamas visu neteisėtai praplatintu keliu negalėjo nesuprasti, kad daro teisės pažeidimą, t.y. savavališkai užima jam nepriklausančio žemės sklypo plotą, kuriuo naudojasi jo teisėtas savininkas. Pažymi, jog apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė nepagrįstą išvadą, kad J. J. veiksmuose nėra tyčios.

Savo skunde V. K. atstovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nutarimą vadovavosi tik J. J. bei liudytojų E. V., R. M., A.V. R. parodymais, tačiau neapklausė paties V. K. ir neinformavo jo apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pažymi, kad apylinkės teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias tiek įrodymų vertinimą, tiek ir nukentėjusiojo bei liudytojo procesines teises (ATPK 273 str.). Nurodo, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą visapusiškai ir objektyviai neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, todėl mano, kad priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 45 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas vertina, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog J. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d., pagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, nustatė, jog J. J. neplatino, o tik palygino duobes. Kelio plotis dokumentuose yra 8 metrai, šiuo metu važiuojamosios dalies plotis 7,2-7,5 m., o vien tas faktas, kad jis patvarkė apžėlusius kelkraščius, nelaikytinas savavališku žemės užėmimu, nes šia žeme V. K. gali netrukdomas naudotis. Nustatė, kad šį kelią tvarkė, ne tik J. J., bet ir savivaldybė, o kelias naudojamas ne tik J. J., bet ir daugelio gretimų kaimų gyventojų (190 asmenų pasirašė, jog jiems yra reikalingas šis kelias).

Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad kelkraščių sutvarkymas ar kelio palyginimas negali būti laikomas savavališku žemės sklypo užėmimu ar jo naudojimu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas sutvarkyti kelio pakraščiai visiškai netrukdo jais naudotis teisėtam savininkui.

Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad J. J. naudodamasis jam nepriklausančiu ir V. K. žemės sklype esančiu keliu, atliko savavališkus kelio tvarkymo darbus, dėl kurių sumažėjo V. K. žemės sklypo plotis, kad besinaudodamas visu neteisėtai praplatintu keliu negalėjo nesuprasti, kad daro teisės pažeidimą, tačiau iš byloje esančių J. J. parodymų bylos nagrinėjimo teisme metu matyti, kad jis nežinojo, jog žemės sklypas Plento g. 2, Šiaulių k., priklauso V. K.. J. J. nurodė, kad buvusi savininkė S. K. dėl kelio priežiūros darbų neprieštaravo. Šį faktą patvirtina ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytojai E. V., M. S., kurie nurodė, kad apie savininko pasikeitimą J. J. sužinojo tik 2014 m. spalio mėnesį, o iki tol žemės sklypo savininkė S. K. leido netrukdomai tvarkyti kelią. Todėl laikytina, kad J. J. veiksmuose nėra tyčinio, sąmoningo ir savavališko žemės užėmimo (b.l.53-54).

Apeliantas savo skunde nurodo, kad apylinkės teismas neapklausė V. K. ir neinformavo jo apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tokiu būdu pažeisdamas nukentėjusiojo procesines teises (ATPK 273 str.). Patikrinus šį apeliacinio skundo argumentą konstatuotina, kad nukentėjusiajam V. K. apie teismo posėdį buvo pranešta telefonu (b.l.51), šį faktą patvirtina ir esantis byloje 2015 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad į teismo posėdį, neatvyko nukentėjusysis, jam apie teismo posėdį pranešta telefonu, pastarasis žadėjo atvykti, neatvykimo priežasčių nepranešė (b.l.53). Taigi iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog apie teismo posėdį pastarasis žinojo, teismo posėdžio atidėti neprašė, todėl nėra pagrindo teigti, jog apylinkės teismas pažeidė ATPK 273 str. reikalavimus, išnagrinėdamas bylą jam nedalyvaujant. Be to, nukentėjusysis pasinaudojo savo teise apskųsti apylinkės teismo nutarimą apeliacine tvarka, todėl nelaikytina, kad jo procesinės teisės buvo pažeistos.

Taigi, įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad J. J. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo V. K. nuosavybės teise priklausančia žemę, aiškiai suprasdamas, kas yra žemės sklypo ginčo dalies savininkas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog J. J. veikoje nėra būtinojo ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymio – tyčios, tad administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu pagrįstai nutraukta, remiantis ATPK 250 str. 1 p.

Apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas, remdamasis tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų E. V., R. M., A.V. R. paaiškinimais, nesilaikė ATPK 257 str. numatytos visapusiško ir objektyvaus įrodymų vertinimo pareigos, nepagrįstas. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu dalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus atstovė M. S. (institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovė), kuri jokių papildomų prašymų neturėjo. Be to, pastaroji liudytoja nurodė, kad padaryta klaida atkuriant nuosavybės teises į V. K. šiuo metu naudojamą žemės sklypą, kadangi bendro naudojimo kelias neišmestas iš bendro jo naudojamo žemės ploto, todėl Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, kad būtų panaikintas sprendimas dėl nuosavybės teisės į ginčijamąjį kelią esantį S. K. žemės teritorijoje ir dalies paveldėjimo teisės liudijimo (b.l.53-54).

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priešingai, nei nurodyta apeliantas savo skunde, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. J. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 45 str. 1 d., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiojo V. K. atstovo advokato Algio Lukoševičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.