Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-03-09 · Civilinė byla Nr. 2YT-3097-911/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-09
Bylos Nr.
2YT-3097-911/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00792-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Pareiškėjas
V. V.
Suinteresuotas asmuo
G. S., akcinei bendrovei „Luminor“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3097-911/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00792-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.2.3.2.; 3.4.5.11. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. V. – S. skundą suinteresuotiems asmenims G. S., akcinei bendrovei „Luminor“ bankui, antstoliui Jonui Petrikui dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. V. – S. pateikė skundą vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/01626 dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, kuriuo prašo panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjos nekilnojamojo turto, tai yra 336/491 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 536/800 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytinės Nr. 148750, priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios pareiškėjos nekilnojamojo turto, tai yra 336/491 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 536/800 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytinės Nr. 148750 būtų atšauktos. Nurodo, kad antstolis Jonas Petrikas, vykdydamas vykdomąją bylą, paskelbė pareiškėjai priklausančio turto varžytines. Teigia, kad pardavinėjamam turtui yra taikomas šeimos turto režimas, nes gyvenamajame name su pareiškėja ir jos sutuoktiniu G. S. kartu gyvena du nepilnamečiai vaikai. Pareiškėjos teigimu, antstolis neteisėtai priverstinį skolos išieškojimą nukreipė į turtą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, dėl ko tokie antstolio veiksmai turi būti panaikinti. Nurodo, kad antstolis Jonas Petrikas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nukreipė išieškojimą į pareiškėjos turtą, kuriame kartu gyvena nepilnamečiai vaikai, kurių vienintelė gyvenamoji vieta yra šiame turte, nes pardavus turtą iš varžytynių šiuo atveju pareiškėjos nepilnamečiai vaikai liks be gyvenamojo būsto. Esant tokiai situacijai, pareiškėjos teigimu, antstolio Jono Petriko neteisėti veiksmai turi būti panaikinti atšaukiant varžytynes ir stabdant vykdomąją bylą.

Antstolis Jonas Petrikas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2018-01-26 patvarkymu atsisakė tenkinti V. V. – S. skundą ir pareiškėjos skundą su vykdomųjų bylų medžiaga, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsniu, persiuntė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Patvarkyme nurodė, kad 2018-01-15 priėmė patvarkymą Nr. SI8-1811 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių“ ir pranešimą Nr. S18-1812 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių“, kuriais skolininkams ir įkeisto daikto savininkams G. S. ir V. V. – S. pranešė, kad – 2018-01-15 skelbiamos turto varžytinės ir apie varžytynes paskelbė interneto svetainėje www.evarzytynes.lt bei antstolio kontoros skelbimų lentoje. Antstolis teigia, kad taip pat G. S. ir V. V. – S. informavo, kad skolininkas ir išieškotojas gali imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų ir informavo, kad jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos, varžytynės skelbiamos neįvykusiomis. Antstolis teigia, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad turto negalima parduoti iš varžytinių, kuris yra šeimos gyvenamoji patalpa, yra nepagrįsta, nes nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog išieškojimo nukreipimas į hipoteka apsunkintą daiktą hipotekos kreditoriaus naudai pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Antstolio teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Aplinkybė, jog pareiškėja turi nepilnamečių vaikų, šiuo atveju nėra pagrindas varžytines skelbti neįvykusiomis, o draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtinais atvejais, į kuriuos išieškojimas iš įkeisto gyvenamojo būsto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka (CPK 663 straipsnio 5 dalis). Antstolis taip pat nurodo, kad naikinti 2018-01-15 patvarkymą Nr. S18-1811 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių“ nėra jokio teisinio pagrindo, nes šis patvarkymas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia skolininkei teisinių pasekmių. Antstolis teigia, kad nenustatė nei vienos aplinkybės įtvirtintos CPK 703 straipsnio 1 dalyje, remiantis kuria būtų galima atšaukti vykstančias varžytynes, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėta norma įtvirtina tik antstolio teisę atšaukti varžytynes, bet ne pareigą, tai yra nėra įtvirtinta jokio imperatyvo atšaukti varžytynes vien tik todėl, kad varžytynių atšaukimo prašo skolininkas pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų rašytinių įrodymų vadovaujantis kuriais antstolis privalėtų atšaukti paskelbtas pirmąsias varžytynes ir sustabdyti vykdomąją bylą.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys G. S., akcinė bendrovė „Luminor“ bankas atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuoti tinkamai (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nustatyta, kad antstolio Jono Petriko kontoroje yra vykdomoji byla Nr. 0172/16/01626 pagal Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2016-08-11 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-7033 dėl 293 529,54 Eur skolos, 16 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų sumos (tai yra nuo 291772,10 Eur) nuo 2016-07-13 iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo bei vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų 334,17 Eur išieškojimo iš skolininko G. S. ir įkaito davėjo V. V. – S. kreditoriaus akcinės bendrovės „Nordea“ bankas naudai. 2017-10-01 akcinės bendrovės „Nordea“ reikalavimas buvo perleistas akcinei bendrovei „DNB bankas“, kuris buvo pervadintas į akcinę bendrovę „Luminor“ bankas (vykdomosios bylos Nr. 0172/16/01626 (toliau – v.b.) 167, 170-173 b.l.). Antstolis 2017-12-06 turto arešto aktu Nr. S17-41679 areštavo V. V. – S. turtą, tai yra 336/491 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 536/800 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (v.b. 241-242 l.). Antstolis 2018-01-15 patvarkymu Nr. S18-1811 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių“ nutarė skelbti V. V. – S. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą iš pirmųjų varžytinių, išvaržomą turtą parduodant kaip vieną turtinį vienetą už 247 200 Eur (v.b. 261-262 l.).

Pareiškėja nurodo, kad antstolis neteisėtai priverstinį skolos išieškojimą nukreipė į turtą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai. Teigia, kad pardavinėjam turtui yra taikomas šeimos turto režimas, nes gyvenamajame name su pareiškėja ir jos sutuoktiniu G. S. kartu gyvena jų nepilnamečiai vaikai ir nurodo, kad pardavinėjamas būstas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, pardavus būstą pareiškėjos nepilnamečiai vaikai liks be gyvenamojo būsto.

Su pareiškėjos nurodytais argumentais teismas nesutinka. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktu nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Civilinio kodekso (toliau – CK) normas pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

CPK nenustato vykdymo procese išieškojimo iš gyvenamojo būsto išimčių, kai jis įkeistas hipoteka (CPK 663 straipsnio. 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Kasacinis teismas pasisakė, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, negali būti suprantama kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas, todėl su tuo susiję pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybė, jog pareiškėja turi nepilnamečių vaikų, šiuo atveju nėra pagrindas nevykdyti varžytynių. Draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (CPK 663 straipsnio 4 dalis), į kuriuos išieškojimas iš įkeisto gyvenamojo būsto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka (CPK 663 straipsnio 5 dalis) (Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-307-513/2017).

Pažymėtina, kad teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktu, vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Kaip minėta, įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, todėl pareiškėja, užtikrindama savo nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, gali išsinuomoti būstą. Teismo nuomone, pareiškėjos nurodyti argumentai, kad varžytynėse parduodamas šeimos turtas ir kad pareiškėjos nepilnamečiai vaikai liks be gyvenamosios vietos, yra nepagrįsti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antstolis Jonas Petrikas pagrįstai priėmė 2018-01-26 patvarkymą dėl pareiškėjos skundo, antstolio veiksmai laikytini teisėtais. Teismas visiškai sutinka su antstolio 2018-01-26 patvarkyme išdėstytais motyvais. Teismas sprendžia, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2921-618/2018, naikinamos nutarčiai įsiteisėjus (CPK 149, 150 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-29, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjos V. V. – S. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/01626.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2921-618/2018.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/16/01626 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teisėja Kristina Serdiukienė