Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus skundą suinteresuotiems asmenims antstolei D. M., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Prienų turgus“ dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė antstolei D. M. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės D. M. 2016 m. birželio 8 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolė neteisėtai ir nepagrįstai vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktu užbaigė vykdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kadangi UAB „Prienų turgus“ Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Nagrinėjamu atveju Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. vykdomasis raštas yra išduotas teismo sprendimo pagrindu, kuriuo atsakovas UAB „Prienų turgus“ yra įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, taigi vykdomoji byla yra užvesta dėl skolininko įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tai yra nepiniginio pobūdžio reikalavimas.Antstolė D. M. 2016 m. liepos 12 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti Prienų rajono apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi skundą atmetė.Teismas nustatė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimu UAB „Prienų turgus“ įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti ieškovo 2010 m. balandžio 20 d. reikalavimą ir savo lėšomis valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinti savavališkos statybos padarinius – rekonstruotą prekybos paviljoną, atstatant į prieš rekonstrukciją buvusią padėtį pagal nekilnojamojo turto 1995-03-06 kadastro duomenis ir sutvarkyti statybvietę. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo pakeista Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 12 d. sprendimo vykdymo tvarka, panaikinant sprendimo nuostatą, nurodančią, kad atsakovei UAB „Prienų turgus“ neįvykdžius šio teismo sprendimo per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo įsiteisėjimo dienos, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ir kartu išieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas. Antstolės D. M. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl UAB „Prienų turgus“ įpareigojimo įvykdymo. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartimi skolininkei UAB „Prienų turgus“ iškėlus bankroto bylą, antstolė 2016 m. birželio 8 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ir vykdomąjį raštą išsiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas sutiko su antstolės D. M. argumentu, jog prievolė UAB „Prienų turgus“ pačiam savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius yra finansinė prievolė, nes savavališkos statybos padarinių šalinimas kainuoja tam tikrą pinigų sumą, todėl turi būti tenkinamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą antstolė, nustačiusi, kad skolininkei UAB „Prienų turgus“ yra iškelta bankroto byla, privalėjo priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės D. M. 2016 m. birželio 8 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra nepiniginio pobūdžio prievolė, o įmonių bankroto procese nesprendžiamas klausimas dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo. Pagrindinis kreditorių tikslas bankroto procese – patenkinti savo finansinius reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, todėl bankrutuojančios įmonės kreditoriumi pripažintinas tik asmuo, turintis turtinio pobūdžio reikalavimo teisę į įmonę, t. y. kreditorius turi turėti teisę gauti pinigų, prekių ar paslaugų, kurios gali būti įvertintos pinigais. Neturtines pretenzijas įmonei reiškiantys asmenys nepripažintini kreditoriais bankroto procese. Taigi skolininkui iškėlus bankroto bylą, sustabdomos tik tokios vykdomosios bylos, kuriose priverstinai vykdomi teismų sprendimai dėl turtinio pobūdžio reikalavimų.Teismų sprendimus dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų (neteisėtos ar savavališkos statybos padarinių šalinimo), jei skolininkas yra bankrutuojantis juridinis asmuo, vadovaujantis ĮBĮ, privalo vykdyti bankroto administratoriai, o vykdomosios bylos dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų priverstinio vykdymo dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui neturi būti stabdomos ar/ir užbaigiamos.Neturtinio pobūdžio vykdomosiose bylose antstolė turėtų reikalauti bankroto administratorių vykdyti teismo sprendimą (įskaitant reikiamų išlaidų sprendimo vykdymui numatymą bankroto administravimo išlaidų sąmatoje, sąmatos pateikimą tvirtinti įmonės kreditoriams). Priešingas aiškinimas sudarytų galimybę juridiniam asmeniui dėl savo teisinio statuso (bankroto) įgyti pranašumą ir išlaikyti neteisėtą situaciją, kai nėra vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, t. y. nėra šalinami savavališkos statybos padariniai ir neribotą laiką yra tęsiamas teisės pažeidimas.Suinteresuotas asmuo antstolė D. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad CPK 626 straipsnio norma, kurioje nurodyti atvejai, kai antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, galioja visoms byloms, nes įstatymų leidėjas neišskyrė vykdomosios bylos rūšies, kuriai jis taikomas. Vadovaujantis CPK 763 straipsniu, nepiniginio pobūdžio teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrųjų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų. Nesant įstatyme numatytos išlygos, antstolis negali nesivadovauti CPK 626 straipsnio nuostatomis, kurios yra bendros visoms vykdomosioms byloms.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolės D. M. veiksmų, t. y. 2016 m. birželio 8 d. priimto patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo skolininkui iškėlus bankroto bylą panaikinimo.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, jog prievolė UAB „Prienų turgus“, kuriai iškelta bankroto byla, pačiai savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius yra finansinė prievolė, nes savavališkos statybos padarinių šalinimas kainuoja tam tikrą pinigų sumą, todėl turi būti tenkinamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai antstolė, nustačiusi, kad skolininkei UAB „Prienų turgus“ yra iškelta bankroto byla, privalėjo priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.Apeliantas (pareiškėjas) su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, jog įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra nepiniginio pobūdžio prievolė, todėl vykdomoji byla dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei neturi būti stabdoma ar/ir užbaigiama.

Dėl CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo ir aiškinimo

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolės D. M. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0100/16/00437 pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimą (Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo pakeista sprendimo vykdymo tvarka), kuriuo UAB „Prienų turgus“ įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti ieškovo 2010 m. balandžio 20 d. reikalavimą ir savo lėšomis valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinti savavališkos statybos padarinius – rekonstruotą prekybos paviljoną, atstatant į prieš rekonstrukciją buvusią padėtį pagal nekilnojamojo turto 1995-03-06 kadastro duomenis, ir sutvarkyti statybvietę. Antstolė, nustačiusi, kad UAB „Prienų turgus“ iškelta bankroto byla, vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2016 m. birželio 8 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas sutiko su antstolės D. M. argumentu, jog prievolė UAB „Prienų turgus“ pačiam savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius yra finansinė prievolė, nes savavališkos statybos padarinių šalinimas kainuoja tam tikrą pinigų sumą, o CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai nurodyta, kad iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą stabdoma vykdomoji byla ir vykdomasis raštas perduodamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Kadangi išimčių minėtas straipsnis nenumato, pirmosios instancijos teismas nutarė, jog buvo pagrindas vykdomąją bylą užbaigti ir vykdomąjį raštą perduoti skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas tokius pirmosios instancijos teismo argumentus laiko nepagrįstais. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. CPK 626 straipsnyje nurodyti privalomi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai, vienas iš jų – vykdomoji byla stabdoma, iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo ir antstolės vertinimu, jog šis CPK straipsnis nenumato išimčių, kurioms vykdomosioms byloms jis negalioja ir netaikytinas. Tačiau skolininkei iškėlus bankroto byla, šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialus Įmonių bankroto įstatymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Taigi, atsižvelgiant į bankroto proceso tikslus, darytina išvada, jog įmonių bankroto procesas susijęs tik su piniginiais asmens įsipareigojimais, kadangi suteikia galimybę kreditoriams atgauti bent dalį skolų, o likusios nepatenkintos įmonės skolos yra likviduojamos. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi Įmonių bankroto įstatymas, kaip specialusis įstatymas, reglamentuoja juridinių asmenų bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus. Pažymėtina, jog šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo pranešti, be kitų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų subjektų, ir antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto. Įmonių bankroto įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, ir praneša apie minėtų dokumentų perdavimą arba apie turto pardavimą šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju turto saugotojui ir ieškovui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tokias įstatymo nuostatas, matyti, kad įstatymas aiškiai apibrėžia, jog apie iškeltą juridinio asmens bankroto bylą pranešama tik antstoliams, kurių žinioje užvestos vykdomosios bylos, susijusios su skolininko piniginiais reikalavimais, ir perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tik vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš bankrutuojančio asmens ir jo turto arešto.Taigi sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog įmonių bankroto procese nesprendžiamas klausimas dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo. Pagrindinis kreditorių tikslas bankroto procese yra patenkinti savo finansinius reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, todėl bankrutuojančios įmonės kreditoriumi pripažintinas tik asmuo, turintis turtinio pobūdžio reikalavimo teisę į įmonę, t. y. kreditorius turi turėti teisę gauti pinigų, prekių ar paslaugų, kurios gali būti įvertintos pinigais. Neturtines pretenzijas įmonei reiškiantys asmenys nepripažintini kreditoriais bankroto procese. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0100/16/00437 esančių duomenų matyti, jog antstolė D. M. vykdo Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimą (Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo pakeista sprendimo vykdymo tvarka), kuriuo UAB „Prienų turgus“ įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti ieškovo 2010 m. balandžio 20 d. reikalavimą ir savo lėšomis valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinti savavališkos statybos padarinius – rekonstruotą prekybos paviljoną, atstatant į prieš rekonstrukciją buvusią padėtį pagal nekilnojamojo turto 1995-03-06 kadastro duomenis, ir sutvarkyti statybvietę. Įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra nepiniginio pobūdžio prievolė. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1137-653/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1553-730/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2011). Taigi antstolė D. M. vykdomojoje byloje Nr. 0100/16/00437 vykdo nepiniginio pobūdžio sprendimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, juridinio asmens bankroto proceso esmę, paskirtį bei į Įmonių bankroto įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, jog antstoliai neprivalo stabdyti vykdomosios bylos, kurioje vykdomas nepiniginio pobūdžio sprendimas, ir neprivalo perduoti vykdomojo rašto bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kadangi tai neturi teisinės reikšmės bankroto procesui. Priešingas aiškinimas sudarytų galimybę juridiniam asmeniui dėl savo teisinio statuso (bankroto) įgyti pranašumą ir išlaikyti neteisėtą situaciją, kai nėra vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, t. y. nėra šalinami savavališkos statybos padariniai ir neribotą laiką yra tęsiamas teisės pažeidimas.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, nesivadovavo Įmonių bankroto įstatymo 18 straipsniu, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės D. M. 2016 m. birželio 8 d. patvarkymas, kuriuo užbaigta vykdomoji byla Nr. 0100/16/00437 ir teismo vykdomasis raštas Nr. 2-121-878/2013 persiųstas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, panaikintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės D. M. 2016 m. birželio 8 d. patvarkymą, kuriuo užbaigta vykdomoji byla Nr. 0100/16/00437 ir teismo vykdomasis raštas Nr. 2-121-878/2013 persiųstas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Vykdomąjį raštą Nr. 2-121-878/2013 grąžinti vykdyti antstolei D. M..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.