Kauno apygardos teismo nutartis

2016-04-21 · Civilinė byla Nr. 2S-776-264/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-21
Bylos Nr.
2S-776-264/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
T. M., UAB „Tomuvos didmena“
Ieškovas
T. M.
Trečiasis asmuo
J. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-776-264/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18705-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.3.; 3.3.1.14.; 3.3.2.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-634-717/2016 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei UAB „Tomuvos didmena“, trečiasis asmuo J. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei UAB „Tomuvos didmena“ ir trečiajam asmeniui J. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2015-12-08 teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-634-717/2016 atsakovės UAB „Tomuvos didmena“ atstovas adv. V. Š. pareiškė prašymą spręsti civilinės bylos sustabdymo klausimą, kadangi Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama byla pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl santuokos nutraukimo, kurioje taip pat sprendžiami turto padalinimo klausimai, todėl ištuokos byloje nustatyti faktai dėl turto padalinimo turės juridinę reikšmę nagrinėjamai bylai.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas advokatas G. N. su prašymu dėl bylos sustabdymo nesutiko, nurodė, kad nėra pagrindo jos sustabdymui.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016-01-07 nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2-634-717/2016 nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei J. M., tretiesiems asmenims J. M., AB SEB bankas, UAB „Tomuvos didmena“ ir pagal atsakovės J. M. priešieškinį ieškovui T. M. dėl santuokos nutraukimo konstatuojant asmens kaltę ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Teismas pagal LITEKO programos duomenis nustatė, kad Kauno apylinkės teisme 2014-07-02 yra iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei J. M., tretiesiems asmenims J. M., AB SEB bankas, UAB „Tomuvos didmena“ ir pagal atsakovės J. M. priešieškinį ieškovui T. M. dėl santuokos nutraukimo konstatuojant asmens kaltę ir turto padalinimo klausimų. Teismas nurodė, kad šios bylos tarpusavyje yra betarpiškai susijusios, o civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai, todėl jos nagrinėjimą sustabdė iki nurodytosios bylos išnagrinėjimo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas T. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-01-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-634-717/2016 ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovo UAB „Tomuvos didmena" prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą atmesti. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Nutarties motyvuojamojoje dalyje nėra pateikta absoliučiai jokių motyvų, kurie pagrįstų prejudicinį ryšį tarp bylų (CPK 163 str. 3 p. taikymo pagrindą), o apsiribota bendro pobūdžio fraze, jog „Akivaizdu, kad šios bylos tarpusavyje yra betarpiškai susijusios, o civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai, todėl jos nagrinėjimas stabdytinas iki nurodytosios bylos išnagrinėjimo iš esmės". Teismas nepateikė nei vieno motyvo, kuris būtų orientuotas į turinio pagrindimą. Tokios aplinkybės aiškiai patvirtina, jog nutartis yra visiškai be motyvų, o tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 338 str.).

2. Tam, kad teismas tinkamai taikytų CPK 163 str. 3 d. įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, pirmiausiai turi tinkamai nustatyti ir apibrėžti įrodinėjimo dalykai abiejose bylose. Bylų įrodinėjimo dalykai bei jų tarpusavio ryšys net nebuvo analizuojami, t.y. teismas nesiaiškino ir nelygino įrodinėjimo dalyko abiejose bylose ir niekaip nemotyvavo, kokie konkrečiai reikšmingi faktai yra nustatinėjami byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurie turėtų prejudicinę reikšmę sustabdytai civilinei bylai. Įrodinėjimo dalykai byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir byloje 2-634-717/2016 yra absoliučiai skirtingi ir šios bylos tarpusavyje neturi jokio ryšio, kuris sudarytų pagrindą bylos stabdymui. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendžiamas klausimas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos, t.y. išnagrinėjus bylą teisės aktų nustatyta tvarka bus pabaigtas ieškovo ir sutuoktinės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės režimas, kas reikš, kad po byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjimo ieškovui ir sutuoktinei turtas atidalintomis dalimis priklausys asmeninės nuosavybės teise (tame tarpe pasibaigs ir bendrovės akcijų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Pažymėtina, jog byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nei viena šalis neginčija, jog šiuo metu bendrovės akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti pabaigta teisės aktų nustatyta tvarka nutraukus santuoką. Byloje Nr. 2-634-717/2016 pareikštų reikalavimų esmė - įpareigoti bendrovę atlikti konkrečius veiksmus tinkamai įforminant įrašus vertybinių popierių apskaitos registruose ir pateikiant juos juridinių asmenų registrui tam, kad šiuo metu, t.y. iki santuokos nutraukimo ir turto atidalinimo, ieškovas būtų nurodomas kaip bendrovės akcininkas, kuriam akcijos priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Byla Nr. 2-634-717/2016 realiai tik ir turi prasmę iki tol, kol ieškovo ir sutuoktinės turtas bus atidalintas, nes po turto atidalinimo bendrovės akcijos tam tikra dalimi taps kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe ir ši taps betiksle, t.y. po turto atidalinimo akcijos turės būti vertinamos jau ne kaip bendroji, o kaip asmeninė nuosavybė.

3. Visiškai neaišku, kodėl teismas, nagrinėdamas bylą, turėtų laukti byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų aplinkybių ir pats negalėtų nustatyti faktų iš ieškovo pateiktų įrodymų byloje.

4. Sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Teismas sukūrė situaciją, kai ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas gali būti toleruojamas dar itin ilgą laiką.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Tomuvos didmena“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016-01-07 nutarties atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas nustatė, kad ieškovas pradėjo dvi atskiras civilines bylas, kuriose dėl tų pačių akcijų teisinio režimo nustatymo kelia skirtingus reikalavimus. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas prašo teismą jam priteisti 15 įmonės UAB „Tomuvos didmena“ akcijų asmeninės nuosavybės teise. Šioje civilinėje byloje Nr. 2-634-717/2016 ieškovas prašo teismą pripažinti, kad tos pačios 15 įmonės UAB „Tomuvos didmena“ akcijų priklauso T. M. ir J. M. sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir likusios 15 įmonės UAB „Tomuvos didmena“ akcijų priklauso T. M. ir J. M. sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir įpareigoti atsakovą atitinkamai jas įregistruoti registre. Taigi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje keliamas ieškovo reikalavimas priteisti jam įmonės UAB „Tomuvos didmena“ akcijas asmeninės nuosavybės teise ir kurioje dalyvauja visi asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo nustatyta aplinkybė, ar ieškovas yra UAB „Tomuvos didmena“ akcijų savininkas ir kiek jam akcijų priklauso, priimtu teismo sprendimu nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Šalies argumentai

2. Svarstytini ieškovo veiksmai CPK 95 straipsnio požiūriu. Ieškovas šioje byloje pateikė ieškinį dėl tų pačių akcijų priteisimo jam (ir atitinkamo įregistravimo kaip savininko), dėl kurių jis bylinėjasi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teisme civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) jau išnagrinėta. Ieškovui buvo priteista 14 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Tomuvos didmena“ akcijų, o šioje byloje trečiajam asmeniui J. M. buvo priteista 16 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Tomuvos didmena“ akcijų (nutartis dar nėra įsiteisėjusi). Būtent teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatys (jeigu sprendimas įsiteisės), ar ieškovui priklauso UAB „Tomuvos didmena“ akcijos, ir ar jos gali būti registruotos kaip valdomos jungtinės nuosavybės teise. Manytina, kad ieškovo veiksmai pateikiant ieškinį, o ypač atskirąjį skundą šioje byloje patenka į CPK 95 straipsnio reguliavimą.

3. Tais atvejais, kai susiduriama su poreikiu spręsti dviejų teisinių vertybių - bylos nagrinėjimo operatyvumo ir teisingo teismo sprendimo priėmimo - pusiausvyros klausimą, prioritetas turi būti teikiamas toms procesinėms priemonėms, kurių tikslas yra pasiekti, jog byla būtų išnagrinėta tinkamai, t. y. nustatytos visos reikšmingos bylai faktinės aplinkybės ir priimtas teisingas teismo sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-634-717/2016 nagrinėjimas iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tuomet, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Ieškovas nurodo, kad nutarties motyvuojamojoje dalyje nėra pateikta absoliučiai jokių motyvų, kurie pagrįstų prejudicinį ryšį tarp bylų, o tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo atskirojo skundo argumentais, kad teismo nutartis yra be motyvų. Teismas nutartyje nurodė, kad LITEKO programos duomenis Kauno apylinkės teisme 2014-07-02 yra iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei J. M., tretiesiems asmenims J. M., AB SEB bankas, UAB „Tomuvos didmena“ ir pagal atsakovės J. M. priešieškinį ieškovui T. M. dėl santuokos nutraukimo konstatuojant asmens kaltę ir turto padalinimo klausimų. Teismas taip pat nurodė, kad bylos tarpusavyje yra betarpiškai susijusios, o civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai. Be to, teismui susipažinus su 2015-12-08 parengiamojo teismo posėdžio garso įrašu matyti, kad šalims yra žinomos abiejų civilinių bylų aplinkybės, ryšys tarp civilinių bylų. Taigi nutartį, nors neplačiai, tačiau teismas motyvavo, todėl negalima konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo egzistavimo. Be to, nepakankamas nutarties motyvavimas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.

CPK 162³ straipsnis reglamentuoja, kad bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam laikui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti bylą ir nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Taigi teismo pareiga stabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-28 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2012-10-12 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-424/2012, kt.).

Apelianto teigimu, įrodinėjimo dalykai byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir byloje Nr. 2-634-717/2016 yra absoliučiai skirtingi ir šios bylos tarpusavyje neturi jokio ryšio, kuris sudarytų pagrindą bylos stabdymui. Apeliantui neaišku, kodėl teismas, nagrinėdamas bylą, turėtų laukti byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų aplinkybių ir pats negalėtų nustatyti faktų iš ieškovo pateiktų įrodymų byloje. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Iš nagrinėjamos bylos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo T. M. ir trečiojo asmens J. M. sudaryta santuoka. UAB „Tomuvos didmena“ įregistruota 2004-06-17, įmonės vadovė ir akcininkė nuo 2004-06-17 J. M. (prijungtos bylos dalies b. l. 9 – 12). Ieškovas šioje byloje ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę UAB „Tomuvos didmenas“ per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti (patikslinti) UAB „Tomuvos didmena“ vertybinių popierių apskaitos registrus, nurodant, jog visos UAB „Tomuvos didmena“ akcijos priklauso T. M. ir J. M. sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise (įregistruoti T. M. kaip UAB „Tomuvos didmena“ akcijų savininką) bei pakeistą (patikslintą) UAB „Tomuvos didmena“ akcininkų sąrašą per tą patį terminą pateikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei J. M., tretiesiems asmenims J. M., AB SEB bankas, UAB „Tomuvos didmena“ ir pagal atsakovės J. M. priešieškinį ieškovui T. M. dėl santuokos nutraukimo konstatuojant asmens kaltę ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo tarp jų ir dėl UAB „Tomuvos didmena“ 30 vnt. vardinių akcijų padalijimo. Iš byloje esančios medžiagos – priešieškinio civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12 – 23), ieškinio šioje civilinėje byloje (prijungtos bylos dalies b. l. 3 – 7) matyti, kad tarp šalių nėra ginčo, kad UAB „Tomuvos didmena“ akcijos sutuoktinių įgytos bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau kaip matyti iš į bylą pateikto priešieškinio santuokos nutraukimo byloje, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl akcijų padalijimo. Apelianto sutuoktinė J. M. nesutiko su ieškovo nurodomu akcijų padalijimo būdu po ½, prašė jai priteisti 18 vnt., o atsakovui 12 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Tomuvos didmena“ akcijų. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-01-29 priimtas sprendimas, kuriuo nutraukta ieškovo T. M. ir atsakovės J. M. santuoka bei išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tarp jų ir dėl UAB „Tomuvos didmena“ 30 vnt. akcijų padalijimo. Iš teismo sprendimo matyti, kad atsakovei J. M. priteista 16 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Tomuvos didmena“ akcijų, o ieškovui T. M. – 14 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Tomuvos didmena“ akcijų. Sprendimas neįsiteisėjęs. Gautas ieškovo T. M. apeliacinis skundas, kuris perduotas apeliacinės instancijos teismui ir paskirtas nagrinėti 2016-09-13. Iš ieškovo apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016-01-19 sprendimas skundžiamas būtent dėl UAB „Tomuvos didmena“ akcijų padalinimo, akcijų vertės bei piniginės kompensacijos už asmeninio turto pagerinimą priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei J. M., tretiesiems asmenims J. M., AB SEB bankas, UAB „Tomuvos didmena“ ir pagal atsakovės J. M. priešieškinį ieškovui T. M. dėl santuokos nutraukimo konstatuojant asmens kaltę ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, nes šioje byloje priimtas teismo sprendimas turės tiesioginį prejudicinį ryšį su nagrinėjama byla (CPK 163 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškinio patenkinimo atveju turėtų būti pakeisti (patikslinti) UAB „Tomuvos didmena“ vertybinių popierių apskaitos registrai, nurodant, jog visos UAB „Tomuvos didmena“ akcijos priklauso T. M. ir J. M. sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. CK 3.67 str. 1 d. nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. CK 3.87 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 str. 4 p. nustatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. Taigi, santuokos nutraukimo byloje po santuokos nutraukimo akcijos sutuoktiniams priklausys asmeninės nuosavybės teise. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ši byla (Nr. 2-634-717/2016) realiai tik ir turi prasmę iki tol, kol ieškovo ir sutuoktinės turtas bus atidalintas, nes po turto atidalinimo bendrovės akcijos tam tikra dalimi taps kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe ir ši taps betiksle, t.y. po turto atidalinimo akcijos turės būti vertinamos jau ne kaip bendroji, o kaip asmeninė nuosavybė. Be to, iš 2015-12-08 parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad ieškovo atstovas nurodė, jog UAB „Tomuvos didmena“ akcijos gali būti padalintos ir nelygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, santuokos nutraukimo byloje išsprendus klausimą dėl akcijų padalijimo bei nagrinėjamoje byloje priėmus ieškovui palankų sprendimą, būtų priimti du sprendimai, kurie galimai prieštarautų vienas kitam. Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, turės įvertinti ieškovo T. M. ieškinio reikalavimo pagrįstumą, atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens santuoka yra nutraukta. Pažymėtina ir tai, kad ieškovui neužkertamas kelias jam priklausančias akcijas po teismo sprendimo įsiteisėjimo santuokos nutraukimo byloje įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka.

Apelianto teigimu, sustabdžius civilinę bylą užsitęsia teismo procesas, be to teismas sukūrė situaciją, kai ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas gali būti toleruojamas dar itin ilgą laiką Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties neteisėtumo ir ją naikinti apelianto skundo argumentų pagrindu. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, greitas bylos nagrinėjimas negali būti savaime prioritetas prieš teisingą bylos išnagrinėjimą bei teisingą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Tomuvos didmena“ įregistruota 2004-06-17. Nuo 2004-06-17 įmonės vadovė ir akcininkė nurodyta J. M.. Ieškovas neneigia, kad ši aplinkybė jam buvo žinoma, todėl jau nuo įmonės įregistravimo momento ieškovas galėjo prašyti pakeisti vertybinių popierių apskaitos registrų duomenis kai tuo tarpu ieškovo ieškinys teisme gautas tik 2015-09-18.

Atsakovės UAB „Tomuvos didmena“ atsiliepime į atskirąjį skundą išreikšta nuomonė dėl ieškovo veiksmų teikiant ieškinį bei atskirąjį skundą atitikimo CPK 95 straipsnyje numatytoms piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmėms, nėra aiškiai motyvuota, neprašoma ieškovui paskirti baudą. Kadangi kiekviena šalis turi teisę į apeliaciją, todėl nėra pagrindo konstatuoti apelianto nesąžiningumo.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą šios išlaidos iš jo nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (1,21 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

Teisėja Aušra Baubienė