Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-12-02 · Administracinė byla Nr. eI3-957-426/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-12-02
Bylos Nr.
eI3-957-426/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09881-2023-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Atsakovas
viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolitos ir reabilitacijos klinika“, „BTA Baltic Insurance Company“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-957-426/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09881-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolitos ir reabilitacijos klinika“ ir „BTA Baltic Insurance Company“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Ministerija, Įgaliotoji organizacija arba Projekto vykdytoja) prašo panaikinti skundžiamą atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA, Agentūra) 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą „Dėl nustatyto pažeidimo“ Nr. IT06, išskyrus dalį, susijusią su Sutarties įvykdymo užtikrinimu laiduojamos sumos mažinimu ir kuria pažeidimas nebuvo nustatytas.

Skunde paaiškina, kad per Duomenų mainų sistemą (toliau – DMS) 2023 m. lapkričio 13 d. gavo CPVA pranešimą apie Ministerijos vykdomame projekte „Gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijos, asmenims, sergantiems širdies nepakankamumu, paslaugų prieinamumo gerinimas“ Nr. 08.1.3-CPVA-V-610-02-0001 (toliau – Projektas) nustatytą pažeidimą Nr. R1303/SAM/08.1.3-CPVA-V-610-02-0001/02 ir atsakovės priimtą sprendimą „Dėl nustatyto pažeidimo“ Nr. IT06 (toliau – Sprendimas), kuriame nustatyta, kad Ministerija, vykdydama viešąjį pirkimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ arba Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatą.

Už pažeidimą pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, ir sudaro 4 114 Eur, suma gali kisti keičiantis sutarties vertei. Pažeidimo dalyje, kuri susijusi su sutarties įvykdymo užtikrinimo laiduojamos sumos mažinimu, pažeidimas nenustatytas.

Ministerija nesutinka su Sprendimu dalyje, kurioje nustatytas pažeidimas ir pritaikyta finansinė korekcija.

Skunde pareiškėja aiškina, kad nuo 2020 m. vykdo projektą „Gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijos asmenims, sergantiems širdies nepakankamumu, paslaugų prieinamumo gerinimas“ pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.1.3-CPVA-V-610 „Kraujotakos sistemos ligų gydymo ir diagnostikos paslaugų infrastruktūros gerinimas“, kuriam skirta 2 767 221 Eur. Projekto metu įkuriami ir aprūpinami įranga 29 nauji širdies nepakankamumo kabinetai, aprūpinant juos reikiama infrastruktūra bei sudarant galimybę paslaugas teikiantiems kardiologams ir bendrosios praktikos slaugytojams tobulinti kvalifikaciją, užtikrinant asmens sveikatos priežiūros antrinio ir (ar) tretinio lygio ambulatorinių kardiologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą asmenims, sergantiems širdies nepakankamumu. Širdies nepakankamumo kabinetai įrengiami tikslinėse teritorijose. Projekto vykdytoja – Ministerija, Projekto partneriai – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Medicinos namai šeimai“ Kauno klinika; uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Signata“, UAB Kardiologijos ir reabilitacijos klinika, VšĮ Paliatyviosios pagalbos klinika, UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“, VšĮ „Krikščionių medicinos centras“. Priemonės įgyvendinimą administruoja Ministerija ir CPVA. Projekto trukmė – iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Perkančioji ir Įgaliotoji organizacija, įgyvendindama Projektą, įvykdė tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Bioimpedanso kardiografijos sistemos pirkimas“ (toliau – Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas 2022 m. rugpjūčio 28 d., Pirkimo Nr. 620925. Kvietimą dalyvauti jame priėmė trys tiekėjai, pasiūlymą pateikė vienas iš jų.

Pirkimą sudarė III dalys:

I – bioimpedanso kardiografijos sistemos (10 vnt.); numatyta 165 517,24 Eur su PVM;

II – bioimpedanso kardiografijos sistemos (9 vnt.); numatyta 148 965,51 Eur su PVM;

III – bioimpedanso kardiografijos sistemos (10 vnt.); numatyta 165 517,24 Eur su PVM. CPVA nustatė pažeidimą, susijusį su visomis Pirkimo dalimis.

UAB Kardiologijos ir reabilitacijos klinika 2022 m. birželio 15 d. patvirtino ketinimą tapti partneriu projekte.

Ministerija 2022 m. birželio 27 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu įtraukti į Projektą naujus partnerius:, o būtent: UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“, VšĮ „Krikščionių medicinos centras“, UAB „Medicinos namai šeimai“ Kauno kliniką, UAB „Signata“, UAB „Kardiologijos ir reabilitacijos klinika“, VšĮ „Paliatyviosios pagalbos klinika“. Atsakovė 2022 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2022/2-3107 pritarė prašymui pakeisti Projekto sutartį, įtraukiant naujus partnerius.

Projekto vykdytoja 2022 m. liepos 29 d. Projekto partneriui pateikė derinti įgaliojimo atlikti viešąjį pirkimą pavyzdį bei būsimo pirkimo sutarties projektą. Projekto partneris, kaip Perkančioji organizacija, 2022 m. rugpjūčio 5 d. pateikė Įgaliotajai organizacijai sutikimą pasirašyti sutartį ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. įgaliojimą atlikti Pirkimo procedūras iki sutarties sudarymo.

Įgaliotajai organizacijai atlikus Pirkimo procedūras, informaciją apie Laimėtoją UAB „Diamedica“ bei Sutarties projektą 2022 m. lapkričio 29 d. pasirašymui išsiuntė Perkančiajai organizacijai raštu Nr. 10-VP-369.

Įgaliotoji organizacija 2023 m. sausio 5 d. kreipėsi į Perkančiąją organizaciją dėl Sutarties pateikimo.

Įgaliotajai organizacijai 2023 m. sausio 5 d. pateikta tarp Tiekėjo ir Perkančiosios organizacijos (Projekto partnerio) 2022 m. gruodžio 12 d. sudarytos pirkimo Sutarties kopija.

Atsakovei atliekant Projekto dokumentų vertinimą, Tiekėjas 2023 m. birželio 23 d. pateikė draudiko ADB „Gjensidige“ (toliau – Draudikas) 2022 m. gruodžio 12 d. išduotą Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr.3841033 (toliau – Laidavimo raštas).

2023 m. rugpjūčio 3 d. per DMS Projekto vykdytojui pateiktas pranešimas apie Projekte įregistruotą įtarimą apie pažeidimą Nr. IT06 ir pradėtą jo tyrimą. Agentūrai 2023 m. rugpjūčio 9 d. pateiktas paaiškinimas. 2023 m. lapkričio 13 d. gautas pranešimas ir Sprendimas dėl Projekte nustatyto pažeidimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškina, jog skundžiamame Sprendime nurodyta, kad Projekto vykdytojas, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies bei 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi Tiekėja pateikė, o Perkančioji organizacija nepagrįstai kaip tinkamą priėmė Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Taip iš esmės pakeitė esmines Pirkimo dokumentų sąlygas. Išvada, Ministerijos manymu, prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

Pareiškėja akcentuoja, jog CPVA žinojo, kad siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas ir Projekto sklandų vykdymą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2022 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-1016 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. V-1062 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.1.3-CPVA-V-610 „Kraujotakos sistemos ligų gydymo ir diagnostikos paslaugų infrastruktūros gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2 patvirtinimo“ pakeitimo“ patikslino Aprašą, papildė 26¹ punktu, kuris numatė galimybę visoms Projekte dalyvaujančioms ir Aprašo kriterijus atitinkančioms įstaigoms įgyti reikiamą įrangą, būtiną širdies nepakankamumo kabinetų veiklai. Ši informacija atsakovei buvo pateikta Projekto vykdytojo raštu. Tuo pačiu raštu atsakovės paprašyta patikslinti CPVA ir Ministerijos 2020 m. gruodžio 28 d. sutartį Nr. SE-19 bei įtraukti Projekto partneriais UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“, VšĮ „Krikščionių medicinos centras“, UAB „Medicinos namai šeimai“ Kauno kliniką, UAB „Signata“, UAB „Kardiologijos ir reabilitacijos klinika“, VšĮ „Paliatyviosios pagalbos klinika“. Atsakovė jau iki Pirkimo pradžios buvo informuota, kad pirkimai pagal projektą bus vykdomi per įgaliotąją perkančiąją organizaciją – Ministeriją, pagal viešųjų pirkimų procedūras, atliekant jas iki pirkimo sutarties sudarymo. Agentūra prieš Pirkimą buvo informuota, kad Projekto vykdytojo vaidmuo bus kaip perkančiosios ir kaip įgaliotosios perkančiosios organizacijos.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog skunde išdėstytos faktinės aplinkybės ir pridedami įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2022 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2022/2-3107 pritarė Projekto vykdytojos prašymui pakeisti Projekto sutartį, įtraukiant naujus partnerius, tame tarpe ir UAB „Kardiologijos ir reabilitacijos klinika.“ Projekto vykdytoja Projekto partneriui pateikė įgaliojimo atlikti viešąjį pirkimą pavyzdį bei derinimui pateikė būsimo viešojo pirkimo sutarties projektą su prašymu informuoti, ar sutiks pasirašyti nurodytą sutartį. Perkančioji organizacija 2022 m. rugpjūčio 5 d. pateikė Projekto vykdytojui, Įgaliotajai organizacijai, sutikimą pasirašyti sutartį ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. įgaliojimą atlikti Pirkimo procedūras iki sutarties sudarymo. Įgaliojimo apimtis aiškiai nustatė Įgaliotosios organizacijos kompetencijos ir atsakomybės ribas Pirkime.

Įgaliotajai organizacijai atlikus Pirkimo procedūras, informacija apie Laimėtoją bei Sutarties projektas pasirašyti Perkančiajai organizacijai išsiųstas 2022 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 10-VP-370. Tuo Įgaliotosios organizacijos vaidmuo Pirkimo procedūrose, kiek tai susiję su Projekto partnerio atlikto pirkimo pagal Projektą vykdymu, pasibaigė.

Ministerija skunde akcentuoja, kad Projekto partneris, o ne Projekto vykdytoja sudarė viešojo pirkimo sutartį su Laimėtoja. Projekto partneris vertino ir priėmė sprendimus dėl Sutarties sąlygų vykdymo. Projekto vykdytoja, kaip įgaliotoji perkančioji organizacija, Laidavimo rašto nevertino ir sprendimo dėl Sutarties sudarymo arba nesudarymo nepriėmė, nes neturėjo įgaliojimų. Draudiko išduotą Laidavimo raštą, vykdydama Sutarties reikalavimus, po Sutarties pasirašymo Tiekėja teikė tiesiogiai kitai Sutarties šaliai, Projekto partneriui. Projekto vykdytojo prašymu 2023 m. sausio 15 d. buvo pateikta 2022 m. gruodžio 8 d. pasirašyta pirkimo Sutartis Nr. 111-22. Sutarties projektas su Projekto partneriu buvo suderintas iki Pirkimo paskelbimo, 2022 m. liepos 29 d.

Šalies argumentai

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakovė Sprendime cituoja jos paaiškinimą, teiktą tik dėl viešojo pirkimo sutarties, sudarytos tarp Tiekėjos ir Ministerijos. Tik dėl šios konkrečios pirkimo sutarties sudarymo ir vykdymo Projekto vykdytoja, kurios veiksmai sukėlė įtarimą, galėjo pateikti ir pateikė paaiškinimą. Pažymi, kad šioje dalyje dėl Ministerijos veiksmų buvo priimtas atskiras CPVA sprendimas, kurio teisėtumą šiuo metu ginčija teisme. Projekto partnerių sutarčių sudaryme pareiškėja nedalyvavo ir aplinkybių bei sąlygų vykdymo teisėtumo nevertino, paaiškinimo pateikti negalėjo. Pareiškė nuomonę, kad „Perkančioji organizacija laikosi tokios pat nuomonės ir dėl kitoms perkančiosioms organizacijoms pateiktų įtarimų apie pažeidimus.“

Ministerija nurodo, jog jai akivaizdu, kad Agentūra neįvertino Projekto vykdytojos ir Projekto partnerio statuso, kompetencijos ir įgaliojimų, kvalifikuojant veiksmus kaip pažeidimą, bei atsakomybės už šiuos veiksmus Pirkime, todėl Sprendimo išvada dėl nustatyto pažeidimo ir jį galimai padariusio subjekto, pareiškėjos nuomone, vertintina kaip neobjektyvi ir nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, todėl turėtų būti panaikinta.

Pirkimo, kurio metu buvo siekiama nupirkti prekes, medicinos įrangą, sąlygų priede Nr. 3 „Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas“ Pirkimo dalyviams buvo pateiktos sutarties Specialiosios ir Bendrosios sąlygos.

Nagrinėjamu atveju, pasak pareiškėjos, formuluojant Pirkimo sąlygas vadovautasi lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principu. Dokumentuose nenustatyta sąlygų ir nuostatų, dėl kurių potencialūs tiekėjai, pajėgūs ir kompetentingi įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, būtų nepagrįstai eliminuojami iš viešojo pirkimo proceso, nenustatyta sąlygų palankių tik tam tikram subjektui. Visi potencialūs tiekėjai žinojo apie Perkančiosios organizacijos poreikius, pirkimo dokumentai buvo išviešinti. Siekiant užtikrinti skaidrumo principą, tiekėjai buvo sąžiningai ir atvirai informuojami apie pirkimo procedūras ir Įgaliotosios organizacijos priimtus sprendimus. Pirkimo dokumentuose (sutarties Specialiųjų sąlygų 5.1 punktas) buvo nurodyta, kad tinkamu Sutarties įvykdymo užtikrinimu Pirkime Perkančioji organizacija laiko banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą. Perkančioji organizacija, įvertinusi Pirkimo objekto specifiką ir rizikas bei neperžengdama diskrecijos ribų, abu šiuos būdus įvertino kaip lygiaverčius, tinkamus ir pakankamus Pirkimui. Nepriklausomai nuo Sutarties įvykdymo užtikrinimo būdo bendras reikalavimas visiems tiekėjams Pirkime buvo sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė – 5 proc. bendros Sutarties kainos su PVM, ir tai, kad įstaiga, išdavusi sutarties įvykdymo užtikrinimą, privalo atlyginti Pirkėjo nuostolius pagal pareikalavimą (neviršijant garanto (ar laidavimo) sumos).

Ministerijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad vykdydama pavestas funkcijas Pirkimo procedūrų metu ji pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus ir 86 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pirkimo metu Laidavimo rašto ji negavo ir nevertino.

Tiekėja pareigą pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą per nurodytą terminą, pareiškėjos nuomone, įvykdė laiku. Sutartis tarp šalių pasirašyta 2022 m. gruodžio 10 d. Akcentuoja, kad Sutarties kaina su PVM –16 456 Eur. Tiekėja Perkančiajai organizacijai Draudiko Laidavimo raštą reikalaujamai 822,80 Eur sumai pateikė 2022 m. gruodžio 12 d..

Pareiškėja aiškina, kad Laidavimo rašto, kaip tinkamo ir pakankamo vertinimas galimas tik įvertinus jo atitiktį Sutarčiai ne tik formos, bet ir turinio prasme. Perkančioji organizacija Pirkime Sutarties įvykdymo užtikrinimui iškėlė vertės (sumos) reikalavimą savo galimiems nuostoliams atlyginti, todėl įvertinusi visas Sutarties sąlygas ir Tiekėjos įsipareigojimus pagal Sutartį bei pateiktą Sutarties įvykdymo užtikrinimą, priėmė jį kaip tinkamai užtikrinantį Sutarties įvykdymą. Atkreipia dėmesį, jog Sutartyje taip pat buvo aiškiai apibrėžta, kad tiekėjas privalo pristatyti visas prekes, o perkančioji organizacija su tiekėju atsiskaitys irgi už visas pristatytas prekes, o tuo atveju, jeigu tiekėjas nepristatys ir neinstaliuos visų prekių bei neapmokys darbuotojų, jis neįvykdys savo įsipareigojimų pagal sutartį, todėl taip pat neatsiras jokių prielaidų mažinti laiduojamą sumą jos nevykdymo atveju.

Ministerija nesutinka su CPVA Sprendime pateiktu vertinimu, jog Pirkimo sąlygomis numatyta, kad susidarius tam tikrai delspinigių sumai, Perkančioji organizacija turi pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu ir nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo, tačiau Laidavimo raštu atsisakyta išmokėti delspinigių, baudų ir kitokias sumas dėl Sutarties pažeidimų, todėl toks Laidavimo rašto turinys neatitinka Pirkimo sąlygų turinio., nes toks vertinimas neatitinka faktinės situacijos ir Sutarties sąlygų. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog Sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2. punkte buvo įtvirtintas sąrašas Sutarties šalių teisių gynimo būdų. Nagrinėjamu atveju Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.1–5.2 punktuose numatytas Sutarties įvykdymo užtikrinimas banko garantija ir draudimo bendrovės laidavimu, o 6.2 ir 6.3 punktuose nurodytos sąlygos, kai tiekėjui nevykdant sutartinių įsipareigojimų laiku, galėjo būti pradedami skaičiuoti delspinigiai. Baudų ir palūkanų, kaip Sutarties užtikrinimo priemonių, Sutartyje nenumatyta. Sutarties Specialiųjų sąlygų 6.2 punkte numatyta teisė Perkančiajai organizacijai delspinigius išskaičiuoti iš Tiekėjui mokėtinų sumų be atskiro raštiško įspėjimo. Jei Sutartis būtų ne(į)vykdoma ir Perkančiosios organizacijos nutraukiama anksčiau termino, Perkančiajai organizacijai numatyta teisė reikalauti delspinigių iš kaltos šalies atlyginimo ir pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su Agentūros išvada, jog „Tiekėjui pateikus netinkamą Laidavimo raštą, pasiūlymą pateikus Pirkimo dalims tik vienam Tiekėjui, Pirkimas <...> turėjo pasibaigti pagal VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir turėjo būti pradedamos naujos varžymosi procedūros dėl esamo Pirkimo objekto.“ Nagrinėjamu atveju Tiekėja dokumentą pateikė laiku, o Perkančioji organizacija priėmė kaip tinkamą.

Projekto vykdytoja atkreipia dėmesį, kad vertinant dokumentus 2023 m. liepos 24 d. Perkančiosios organizacijos prašyta pateikti patikslintus sutarčių vykdymo užtikrinimus Pirkime, todėl Ministerijai akivaizdu, kad ir atsakovė Perkančiosios organizacijos veiksmų nevertino kaip pažeidimo, prašė pateikti retrospektyviai galiojančius ištaisytus sutarčių įvykdymo užtikrinimo dokumentus.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, kad gavusi CPVA parengtą aprašą „Sutarties įvykdymo užtikrinimas“, kuriame pateiktos rekomendacijos dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų rengimo ir vertinimo, Agentūrą informavo, kad vadovausis juo tolesnėje veikloje vykdant sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų vertinimą be tikslo tokiu būdu eliminuoti tariamą nusižengimą. Ministerijos nuomone, pažeidimo nebuvo, atsakovės pateiktą medžiagą vertina kaip metodinę kontroliuojančios institucijos informaciją.

CPVA, nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovavosi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – PAFT), nuostatomis.

Ministerijos nuomone, atsakovė dalies aplinkybių nevertino arba įvertino netinkamai. Visų pirma, įrodinėjimo nereikalaujanti aplinkybė yra ta, kad Pirkimo, kaip ir daugelio kitų viešųjų pirkimų, priskyrimas tarptautiniam pirkimui, nepriklausomai ar tas pirkimas gali būti aktualus visai Europos Sąjungos (toliau – ES) rinkai ar ne, yra nulemtas ne pirkimo objekto, o pirkimo vertės.

Nagrinėjamu atveju viešojo Pirkimo objektas visai Europos sąjungos (toliau – ES) rinkai nebuvo aktualus. Pirmą kartą apie Projekto Bioimpedanso kardiografijos sistemos pirkimą CVP IS Ministerija paskelbė 2021 m. lapkričio 28 d. (pirkimo Nr. 56096). Pasiūlymą pateikė tik UAB ,,Diamedica“. Buvo pasiūlyta per didelė kaina, todėl Viešasis pirkimas pripažintas pasibaigusiu. Prieš skelbdama apie Pirkimą antrą kartą, Perkančioji organizacija atliko rinkos konsultaciją. Atsiliepė UAB ,,Diamedica“, t. y. Tiekėjas. Pastabų ir pasiūlymų dėl techninės specifikacijos Tiekėjas ir kiti potencialūs Pirkimo dalyviai neturėjo. Pasiūlymą pateikė tik UAB ,,Diamedica“, kiti du pasiūlymų neteikę tiekėjai buvo ūkio subjektai, veikiantys Lietuvoje. Ministerija nesutinka su Sprendimo teiginiais, kad „ vykdytas tarptautinis Pirkimas atviro konkurso būdu, kuris buvo aktualus visai ES rinkai“ ir kad „kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 3 tiekėjai, pasiūlymą Pirkime pateikė tik 1 iš jų, todėl minimali konkurencija Pirkime nebuvo užtikrinta“. CPVA išvada dėl nesukurtos „minimalios konkurencijos“, pareiškėjos nuomone, nepagrįsta. Atitinkamai, nepagrįstas ir Sprendimas dalyje dėl finansinės korekcijos taikymo.

Skunde pareiškėja aiškina, kad nenustatyta diskriminuojančių reikalavimų, dėl kurių būtų atmesti tiekėjų pasiūlymai.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su atsakovės vertinimu, jog Tiekėjo pateiktas Sutarties įvykdymo užtikrinimas neatitiko su Pirkimo dokumentais paskelbtos pirkimo-pardavimo sutarties Specialiųjų ir Bendrųjų sąlygų nuostatų. Ministerijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Sutarties įvykdymo užtikrinimas buvo pateiktas ir Perkančiosios organizacijos priimtas kaip užtikrinantis įvykdymą joje nurodytomis sąlygomis.

Žemesnės instancijos teismas

CPVA skundžiamą Sprendimą priėmė įvertinusi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, nustatančiu su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – Gairės) 1 punktą ir pagal analogiją atsižvelgus į Gairių 2.2 lentelės 17 punktą. Pareiškėja nesutinka su tokiu kvalifikavimu, kaip analogišku Gairių 17 punkte nurodytam atvejui. Akcentuoja, jog Pirkimą ir jo sąlygas skelbė viešai ir Pirkimo metu bei po jo nekoregavo. Ministerijos duomenimis, Perkančioji organizacija tiek Pirkimo paskelbimo metu, tiek pasiūlymų vertinimo metu su dalyviais, šiuo atveju Tiekėju, nesiderėjo. Atkreipia dėmesį, jog tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikia ir Agentūra. Pažymi, kad Sutarties projektas buvo paskelbtas kartu su Pirkimo sąlygomis ir nepakeistas. Tik pasirašius Sutartį, Tiekėjas įgijo teisę, kartu ir įvykdė pareigą pateikti jos įvykdymo užtikrinimą, laikėsi nustatyto termino ir reikalavimų.

Jei Teismas CPVA Sprendimą pripažintų teisėtu, pareiškėja atkreipia dėmesį, jog finansinė korekcija pritaikyta netinkamai ir neteisėtai, individualiai neįvertinus tariamai nustatyto pažeidimo.

Skunde pažymi, kad įtarimas nagrinėjamu atveju buvo pareikštas ir tuo aspektu, kad Laidavimo rašte buvo įtraukta sąlyga, jog „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų paslaugų sumai“. Tai, kad Sutarties įsipareigojimai nėra tęstiniai, dėl kurių galėtų susidaryti situacija, kuomet Laidavimo rašte nurodyta suma galėtų mažėti ir Sutartis būtų užtikrinama mažesne, nei joje nustatyta laidavimo suma, CPVA padarė išvadą, kad Perkančioji organizacija, leisdama pateikti Laidavimo raštą su sąlyga dėl laidavimo sumos mažėjimo įvykdytų įsipareigojimų sumai, negalėjo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies bei 86 straipsnio 2 dalies nuostatų. Atkreipia dėmesį, kad Sprendime atsakovė nurodė, jog Perkančioji organizacija Sutartį sudarė su Tiekėju, pateikusiu Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, nors turėjo laimėtojo pasiūlymą atmesti ir Pirkimą turėjo organizuoti iš naujo, tačiau ir pripažino, kad Tiekėjo pateiktas Laidavimo raštas, nors ir su formaliai Pirkimo dokumentų neatitinkančia aukščiau nurodyta sąlyga, galėjo būti ir buvo įvertintas sistemiškai su visais dokumentais. Ministerijos nuomone, atsakovė tuo pačiu patvirtino Perkančiosios organizacijos teisę vertinti Sutarties įvykdymo užtikrinimo atitiktį Pirkimo dokumentams ne tik formaliai, bet ir turinio prasme, ir tik tuomet spręsti dėl Sutarties sudarymo arba nesudarymo. Pareiškėjos manymu, Laidavimo rašto su sąlygomis pateikimas be vertinimo pats savaime nėra ir negali sudaryti pagrindą pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų. Prašo patenkinti skundą.

CPVA nesutinka su skundu.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, jog Projekto vykdytoja, būdama Įgaliotąja organizacija pagal Pirkimo sąlygų 1.7 punktą ir UAB „Kardiologijos ir reabilitacijos klinika“ įgaliojimą, įvykdė tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Bioimpedanso kardiografijos sistemos pirkimas“. Skelbimas apie Pirkimą Nr. 620925 buvo išsiųstas ir per Viešųjų pirkimų tarnybos Europos Sąjungos leidinių biurą patalpinimui tarptautinėje duomenų bazėje „Tenders Electronic Daily” 2022 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė akcentuoja, jog Pirkimas suskaidytas į 3 dalis, pažeidimas susijęs su III Pirkimo dalimi dėl 1 vnt. prekių.

Laidavimo rašto turinys neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, jose nenurodyta išimtis, jog Sutarties įvykdymo užtikrinime gali būti numatytas tik tiesioginių nuostolių atlyginimas. Sutarties įvykdymo užtikrinimas turėjo apimti tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių atlyginimą bei jos įvykdymo užtikrinimo suma numatytą laikotarpį turėjo būti nekintanti, t. y. 5 proc. nuo bendros kainos su PVM. Atsakovė įtarė, kad Perkančioji organizacija, priėmusi Pirkimo dokumentų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nustačiusį palankesnes sąlygas laimėtojui, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies bei 86 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Agentūra nurodo, jog Įgaliotoji organizacija, Pirkimo dokumentuose išviešinusi sąlygą ir įtraukusi į Pirkimo sutartį, jog Sutarties įvykdymo užtikrinimu pirkėjui bus atlyginti nuostoliai, nesudaro prielaidų manyti, kad tiekėjai, susipažinę su Pirkimo sąlygomis, neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad negautos pajamos ar kiti netiesioginiai nuostoliai turėjo būti įskaitomi į nuostolius.

Projekto vykdytoją apie nustatytą pažeidimą informavo 2023 m. lapkričio 13 d. pranešimu per ES struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014–2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį (toliau – SFMIS2014).

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, jog Pirkimo dokumentuose išviešinusi sąlygą ir įtraukusi į Pirkimo sutartį, jog Sutarties įvykdymo užtikrinimu pirkėjui bus atlyginti nuostoliai, nesudaro prielaidų manyti, kad tiekėjai, susipažinę su Pirkimo sąlygomis, pareiškėja neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad negautos pajamos ar kiti netiesioginiai nuostoliai turėjo būti įskaitomi į nuostolius.

Pirkimo sąlygose nustatyta, kad susidarius tam tikrai delspinigių sumai, Perkančioji organizacija turi pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu ir nutraukti ją dėl esminio pažeidimo. Laidavimo raštu nenumatyta mokėti netiesioginius nuostolius, atsisakyta išmokėti delspinigius, baudas ir kitokias sumas dėl Sutarties pažeidimų. Toks Laidavimo rašto turinys, atsakovės manymu, neatitinka Pirkimo sąlygų turinio.

Netinkamą Laidavimo raštą, pasiūlymą pateikė tik vienas Tiekėjas. Atsakovės nuomone, Pirkimas, laikant, kad Tiekėjas atsisakė sudaryti Sutartį, turėjo pasibaigti pagal VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir turėjo būti pradėtos naujos procedūros dėl Pirkimo objekto.

Projekto vykdytojo nurodomos ateities aplinkybės dėl CPVA pateikiamų rekomendacijų laikymosi, faktinės Sutarties vykdymo aplinkybės, nesusijusios su netiesioginių nuostolių atlyginimo įtvirtinimu, Sutarties vykdymo prognozės ir išlaidų kategorizavimas Projekte, negalėjo būti vertinamos kaip pažeidimą eliminuojančios aplinkybės.

CPVA skundžiamame Sprendime konstatavo, kad Ministerija, vykdydama Pirkimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi Tiekėja pateikė, o Perkančioji organizacija kaip tinkamą nepagrįstai priėmė Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, iš esmės pakeisdama esmines Pirkimo dokumentų sąlygas.

Agentūra, vadovaudamasi PAFT nuostatomis ir Gairių 2.2 lentelės 17 punktu, taikė 25 proc. finansinę korekciją nuo 16 456,00 Eur Sutarties vertės, tenkančios Projektui. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudarė 4 114,00 Eur.

CPVA aiškina, kad Sutarties projektą išsiuntus pasirašyti Perkančiajai organizacijai, Įgaliotosios organizacijos vaidmuo Pirkimo procedūrose baigėsi.

Projekto partneris, ne Projekto vykdytojas, sudarė viešojo pirkimo sutartį su Laimėtoju, vertino ir priėmė sprendimus dėl Sutarties sąlygų vykdymo, įskaitant, bet neapsiribojant, Sutarties įvykdymo užtikrinimo priėmimą. Projekto vykdytoja teikė paaiškinimus tik dėl 2022 m. lapkričio 29 d. su UAB „Diamedica“ sudarytos sutarties Nr. S-294. Projekto partnerių sutarčių sudaryme Projekto vykdytoja nedalyvavo ir jų sudarymo aplinkybių bei sąlygų vykdymo teisėtumo nevertino.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad dokumentuose buvo nurodyta, jog tinkamu Sutarties įvykdymo užtikrinimu Perkančioji organizacija laiko banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą. Perkančioji organizacija, įvertinusi Pirkimo objekto specifiką ir rizikas bei neperžengdama jai nustatytų diskrecijos ribų, abu šiuos būdus įvertino kaip lygiaverčius, tinkamus ir pakankamus Pirkimui.

Perkančioji organizacija Pirkime Sutarties įvykdymo užtikrinimui iškėlė vertės (sumos) reikalavimą galimiems nuostoliams atlyginti, todėl, įvertinusi visas sąlygas ir Tiekėjos įsipareigojimus bei Sutarties įvykdymo užtikrinimą, priėmė kaip tinkamai užtikrinantį Sutarties įvykdymą. Apmokėjimas Tiekėjai būtų vykdomas tik pristačius visas prekes pagal Sutartį, o jų nepristačius nekiltų ir neigiamos pasekmės.

CPVA prašė pateikti retrospektyviai galiojančius ištaisytus Sutarčių įvykdymo užtikrinimo dokumentus, todėl Perkančiosios organizacijos veiksmų nevertino kaip pažeidimų pasiūlymų vertinimo procese.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio aišku, kokiais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, pateikti motyvai, kylančios pasekmės, nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, aptarti viešojo pirkimo dokumentai, procedūrų eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, aptarti ir įvertinti pareiškėjos paaiškinimai.

Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su Sprendimą priėmusios institucijos atliktu jos veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, atsakovės manymu, nesudaro pagrindo jį laikyti neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų.

Pagal Projekto sutarties nuostatas atsakinga už jo įgyvendinimą ir lėšų tinkamą įsisavinimą yra Projekto vykdytoja. Projekto partneriui neperleisti įsipareigojimai pagal Projekto sutartį ir Agentūra nesudarė tiesioginės atsakomybės susitarimų su Projekto partneriu, kurio įsipareigojimus pagal Sutarties nuostatas turėjo Projekto vykdytojas, kiek jie susiję su Sutarties vykdymo teisėtumu pagal VPĮ. Šiuo atveju pareiškėjai vykdant Pirkimą, o Sutartį su Tiekėja sudariusiai UAB „Kardiologijos ir reabilitacijos klinika“, Perkančiajai organizacijai ir jai Sutartį vykdžius nesutinkamai su Pirkimo sąlygomis, VPĮ pažeidusia laikoma Projekto vykdytoja, kuriai tenka atsakomybė ir pareiga pasiekti Projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus, pareiga administruoti jo lėšas.

Atsiliepimas

Atsakovė akcentuoja, kad vadovavosi Projekto vykdytojos pateiktais paaiškinimais, kurie su tam tikrais pakeitimais atitinka ir susiklosčiusią situaciją. Pareiškėjos argumentus atsakovė vertina kaip jos gynybinę poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neneigia Laidavimo rašto turinio ir taikomo teisinio reglamentavimo, atsakovė aiškina, kad dėl kitų Sutarties vykdymo aplinkybių ginčo taip pat nėra. Agentūra vertina, kad aktuali ginčo apimtis apsiriboja Ministerijos nurodomų prielaidų ir objektyvių aplinkybių vertinimu Perkančiajai organizacijai priimant netinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą.

Atsakovė nurodo, kad nustatytas pažeidimas dėl to, jog Laidavimo raštas neatitiko visų Pirkimo sąlygose apibrėžtų reikalavimų, keliamų Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui.

CPVA aiškina, kad Pirkimo sąlygose buvo aiškiai apibrėžta, jog Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi atitikti projekto Specialiųjų sąlygų 5.2, 6.3 punktus, privalėjo būti numatyta, jeigu laimėtojas nevykdo įsipareigojimų pagal Sutartį arba juos vykdo netinkamai, Sutarties įvykdymo užtikrinimu bus atlyginami nuostoliai, kurie nebus apribojami tik tiesioginiais nuostoliais. Taip pat turėjo būti apibrėžta nuostata, jog tuo atveju, jei Pirkimo sutarties vykdymo metu apskaičiuoti delspinigiai viršija 0,7 proc. bendros Sutarties kainos, pareiškėja gali pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu.

Atsakovė, remdamasi Pirkimo sąlygomis ir Laidavimo raštu, priėjo prie išvados, kad Laidavimo rašte apibrėžta nuostata, jog Draudėjas atsakingas už tiesioginių nuostolių atlyginimą, neatitinka Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 5.2 punkte apibrėžto įpareigojimo atlyginti nuostolius, neapsiribojant vien tik tiesioginiais nuostoliais.

Laidavimo rašte apibrėžta nuostata, jog Draudikas neatsako už netesybų mokėjimą, neatitinka Sutarties projekto Specialiųjų sąlygų 6.3 punkto, apibrėžiančio, jog, jei Pirkimo sutarties vykdymo metu apskaičiuoti delspinigiai viršija 0,7 proc. bendros Sutarties kainos, pareiškėja gali pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu.

Pirkimo sąlygose apibrėžtas įpareigojimas pateikti konkretų Sutarties įvykdymo užtikrinimą, nagrinėjamo Pirkimo atveju – banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo buvo įgyvendintas laimėtojui pateikiant Laidavimo raštą.

Perkančioji organizacija, priėmusi Pirkimo sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, CPVA nuomone, pažeidė lygiateisiškumo principą, nes ignoruodama savo pačios reikalavimus, sudarė išskirtines sąlygas UAB „Diamedica“ sudaryti Sutartį kitomis sąlygomis, nei buvo išviešinta. Potencialūs tiekėjai, rengdami pasiūlymus ir nustatydami pasiūlymo kainą, vertino visus Įgaliotosios organizacijos viešai paskelbtus reikalavimus. Perkančioji organizacija, Pirkimą laimėjusio dalyvio naudai pakeisdama aiškiai ir konkrečiai Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, keliamus Sutarties įvykdymo užtikrinimui, atsakovės įsitikinimu, neabejotinai pažeidė kitų potencialių tiekėjų teisėtą lūkestį į skaidrų ir lygiateisį Pirkimo procedūrų vykdymą ir dalyvavimą jame.

Agentūros nuomone, Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 5.2, 6.3 punktai negalėjo būti keičiami, todėl nepagrįsti skundo teiginiai, kad laiku pateikus netinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą, laikytasi Pirkimo sąlygų, nes Pirkimo laimėtojas neprivalėjo vertinti netiesioginių nuostolių atsiradimo realumo, privalėjo įgyvendinti Sutarties projekto Specialiųjų sąlygų 5.2 punkto nuostatą, kuri įpareigojo, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimu privalo būti atlyginti visi nuostoliai. Sutarties projekto Specialiųjų sąlygų 6.3 punkto sąlyga, įpareigojanti, jog jei Pirkimo sutarties vykdymo metu apskaičiuoti delspinigiai viršija 0,7 proc. bendros Sutarties kainos, pareiškėja gali pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu, turėjo būti įgyvendinta į Sutarties įvykdymo užtikrinimą įtraukiant netesybų (nagrinėjamo Pirkimo atveju – delspinigių) atlyginimą.

Atsakovė pažymi, kad Sutartis įsigaliotų, būtinos dvi kumuliatyvios (taikomos kartu) sąlygos: šalys turi pasirašyti Sutartį; Pirkimą laimėjęs dalyvis – pateikti tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą.

Nagrinėjamu atveju Pirkimą laimėjusiam dalyviui nepateikus Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų atitinkančio Sutarties įvykdymo užtikrinimo, atsakovės nuomone, Perkančioji organizacija privalėjo laikyti, kad Pirkimą laimėjusi UAB „Diamedica“ atsisakė sudaryti Sutartį ir ji neįsigaliojo, turėjo siūlyti sudaryti Sutartį kitam pasiūlymų eilėje esančiam dalyviui. CPVA akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju Perkančioji organizacija turėjo organizuoti naują Pirkimą. Atsakovė mano, kad pagrįstai ir teisėtai atlikto pažeidimo tyrimą bei priėmė Sprendimą ir to pareiškėja savo skunde nepaneigė.

CPVA nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad nepagrįstai taikė Gairių 2.2 lentelės 17 punktą, nes padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas atspindi Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatytą pažeidimo rūšį.

Atsakovė nurodo, kad nustatytas pažeidimas padarytas Pirkimo procedūroms nepasibaigus. Už pažeidimų tyrimą ir reikiamų finansinių pataisų įgyvendinimą atsakingos valstybės narės, kurių kompetentingoms institucijoms taisant jų tarnybų nustatytus pažeidimus rekomenduojama taikyti Gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas.

Atsiliepime atsakovė aiškina, kad finansinė korekcija turėjo būti nustatoma ir taikoma pagal pažeidimo pobūdį, kuris yra arčiausias nustatytam CPVA pažeidimui, t. y. Gairių 2.2 lentelės 17 punktui. Kitų, panašaus pobūdžio, pažeidimų Gairėse nenumatyta.

Nagrinėjamu atveju CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes ir nurodė Sprendime.

Šio pažeidimo atveju, atsakovės tvirtinimu, tenkinami visi trys pažeidimą kvalifikuojantys požymiai. Perkančiajai organizacijai priėmus iš laimėjusio dalyvio Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį, Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, pareiškėja pakeitė savo nustatytas ir paskelbtas Pirkimo sąlygas, pažeidė VPĮ 86 straipsnio 2 dalies bei 17 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pareiškėja pažeidė Pirkimo metu galiojusį VPĮ reguliavimą, kuriuo įgyvendinama Direktyva. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tenkinamas pirmasis pažeidimo požymis, nurodytas Reglamento 2 straipsnio 36 punkte.

Perkančioji organizacija, priimdama Pirkimo sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, sudarė išskirtines sąlygas laimėjusiam dalyviui ir pažeidė imperatyvias VPĮ 86 straipsnio 2 dalies bei 17 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsakovė nurodo, kad Ministerija – viešųjų pirkimų teisinių santykių profesionalė, todėl jai keliami didesni atidumo reikalavimai. Agentūros nuomone, tenkinamas antrasis pažeidimo požymis, nurodytas Reglamento 2 straipsnio 36 punkte, kad pažeidimas padarytas priėmus Pirkimo sąlygas neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Sudarant Sutartį, buvo pakeistos Pirkimo sąlygos.

Pareiškėjos padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ES lėšų panaudojimui. Atsakovė akcentuoja, jog išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su nustatytu pažeidimu, padaryta žala ES bendrajam biudžetui. Pažymi, kad valstybės narės gali deklaruoti ir prašyti apmokėti tik tinkamas finansuoti išlaidas, kaip numato Reglamentas. CPVA priėjo prie išvados, kad nustatytas pažeidimas atitiko Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nustatytą jo apibrėžimą.

Atsakovė atkreipia dėmesį, jog PAFT 7 priedo 10 punkte išvardintos aplinkybės buvo nurodytos skundžiamame Sprendime, konkrečiai paaiškinta, kaip nagrinėjamo Pirkimo atveju jos pasireiškė. Atsiliepime paaiškina, kad tarptautinės vertės pirkimai aktualūs ES rinkai, todėl jie patenka į direktyvų reguliavimo sritį, įpareigojant ES valstybes nares atitinkamai jas įgyvendinti nacionalinėje teisėje. Kad kitų valstybių narių tiekėjai nepateikė pasiūlymų, atsakovės nuomone, nereiškia, jog Ministerija turi teisę nesivadovauti VPĮ ir Pirkimo sąlygose apibrėžtais reikalavimais.

CPVA akcentuoja, kad pažeidimas nustatytas ne dėl diskriminuojančių Pirkimo sąlygų, todėl šis aspektas nevertintas skundžiamame Sprendime. Šiuo atveju konkurencija neužtikrinta, nes leista pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą, neatitinkantį Pirkimo sąlygų, kurios buvo ne diskriminacinės, tačiau užslėptu būdu neužtikrintas jų laikymasis, dėl to iškreiptas tolesnis Sutarties vykdymas, retroaktyviai galėjęs paveikti pateiktų pasiūlymų sąlygas ir galimai suteikti galimybę teikti kitokius pasiūlymus didesniam tiekėjų ratui.

Atsakovė aiškina, jog už tinkamą pirkimo procedūrų vykdymą atsakinga pareiškėja. Atkreipia dėmesį, kad retrospektyviai galiojantys Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentai, kurie atitiktų Pirkimo sąlygų reikalavimus, nebuvo išduoti ir pateikti.

CPVA paaiškina, kad spręsdama dėl finansinės korekcijos taikymo, įvertino visas faktines aplinkybes, o paskirdama 25 proc. dydžio finansinę korekciją, rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis. Atsakovės įsitikinimu, taikyta finansinė korekcija proporcinga padarytam pažeidimui, kuris negali būti vertinamas kaip formalus ar mažareikšmis, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo jos naikinti.

Atsakovės nuomone, skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje keliamas ginčas dėl atsakovės CPVA Sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT06 teisėtumo ir pagrįstumo.

Ištyrus rašytinius įrodymus nustatyta, jog Agentūra Sveikatos apsaugos ministerijos vykdytame projekte „Gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijos, asmenims, sergantiems širdies nepakankamumu, paslaugų prieinamumo gerinimas“ Nr. 08.1.3-CPVA-V-610-02-0001 nustatė pažeidimą Nr. R1303/SAM/08.1.3-CPVA-V-610-02-0001/03 ir priėmė skundžiamą Sprendimą. Konstatavo, jog Ministerija pažeidė 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 6 straipsnio ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Agentūrai įtarimą sukėlė aplinkybės, kad Perkančioji organizacija priėmė Pirkimo dokumentų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą ir nustatė palankesnes sąlygas Laimėtojai.

CPVA pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas ir nusprendė susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį. Netinkamas finansuoti projekto išlaidas nustatė atsižvelgusi į PAFT 7 priede nustatytus korekcijų apskaičiavimo principus. Grąžintinos lėšos sudaro 4 114 Eur.

Palyginus į bylą pateiktus Pirkimo sąlygas ir Laidavimo raštą nustatyta, kad šis raštas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, nes jose nenumatyta išimtis, jog sutarties įvykdymo užtikrinime gali būti numatytas tik tiesioginių nuostolių atlyginimas. Pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas turėjo apimti tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimą, sutarties įvykdymo užtikrinimo suma numatytą laikotarpį turi nekisti, sudaryti 5 proc. nuo jos bendros kainos su PVM.

Draudiko 2022 m. lapkričio 30 d. Laidavimo rašte nurodyta, jog atsakomybė pagal jį apribota 18 924,40 Eur draudimo suma. „Jeigu Draudėjas neįvykdys prievolės, Draudikas, neviršydamas aukščiau nurodytos sumos, atsakys už tiesioginių nuostolių atlyginimą kaip ir Draudėjas. Draudikas neatsako už netesybų, palūkanų mokėjimą bei Sutarties neįvykdymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.“

Ištyrus šiuos du dokumentus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Laidavimo rašte išdėstytos sąlygos neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl sutiktina su atsakovės išvada skundžiamame Sprendime, jog Perkančioji organizacija, priėmė Pirkimo dokumentų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą ir taip pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimą, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, nes palankesnės sąlygos buvo sudarytos UAB „ Diamedica.“

Projekto vykdytoja 2023 m. liepos 28 d. el. paštu pateikė paaiškinimą į atsakovės 2023 m. birželio 30 d. paklausimo. Jame Ministerija nurodė, kad „pagal sudarytą sutartį prekės buvo pristatytos, instaliuotos ir šios sutarties vykdymo metu netiesioginių išlaidų neatsirado.“

Lietuvos aukščiausiasis teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad konkurencijos ribojimas gali būti pateisinamas, jeigu yra objektyviai pagrįstas; <...> negali būti pateisinamas vien pirkimo objekto išskirtinumu ir viešojo intereso tenkinimo poreikiu (LAT nutartis byloje Nr. e3K-3-10-469/2023).

Viešųjų pirkimų principai – imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma šių pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (LAT 2009 m. vasario 2 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (LAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2021). Pagrindinis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekis – užtikrinti didžiausią konkurenciją rinkoje bei visiems tiekėjams sudaryti vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Savo pozicijas šalys išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, pateiktuose į šią bylą. Akivaizdu, jog Ministerija mano, kad finansinė korekcija šio ginčo atveju neproporcinga.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pažeidimą dėl to, jog Laidavimo raštas neatitiko visų Pirkimo sąlygose apibrėžtų reikalavimų, keliamų Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, Agentūra, atlikusi išsamų patikrinimą, įrodė, nustatytas faktines aplinkybes išdėstė skundžiamame Sprendime. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo Sprendimo toje dalyje naikinti, todėl pasisakys tik dėl pritaikytos finansinės korekcijos pagrįstumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje nurodė, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-441-525/2022, 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022); net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas atliktas pažeidus skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus.

Jei perkančioji organizacija nesilaiko nuostatų, susijusių su viešuoju paslaugų pirkimu, nustačius Reglamento Nr. 1303/2013 pažeidimą, atsiranda teisinis pagrindas taikyti finansinę korekciją ir reikalauti grąžinti nepagrįstai iš ES fondų gautas lėšas.

LVAT 2025 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025 išaiškino dėl finansinių pataisų, nustačius programose padarytus pažeidimus (ESTT 2024 m. spalio 4 d. prejudicinis sprendimas byloje C-175/23 dėl Reglamento Nr. 1303/2013 aiškinimo). LVAT nurodė, jog „pažeidimas“ <...> gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar (gali būti) padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.

CPVA šiuo atveju nepagrindė, kodėl taikė būtent 25 proc., o ne mažesnę finansinę korekciją. Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT išaiškino, kad Europos Komisijos gairėse pateikiamos fiksuoto dydžio finansinių pataisų normos – rekomendacinės. Konkrečiu atveju gali būti taikoma ir mažesnio dydžio korekcija.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2024 m. spalio 4 d. prejudiciniame sprendime byloje C-175/23 dėl Reglamento Nr. 1303/2013 pažymėjo, kad galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, jie palyginami su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą. Konstatavo, kad „<...> finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale“.

Aptartoje LVAT 2025 m. vasario 5 d. nutartyje išaiškinta, kad „<...> net ir nustačius, jog už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą Gairėse yra nustatyta fiksuota finansinė korekcija, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio.“

Iš Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 ir 2 dalių akivaizdu, kad valstybės narės pirmiausia turi nustatyti pavienius ir sisteminius pažeidimus ir atlikti proporcingas finansines pataisas, susijusias su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pažeidimais. Šios pataisos apima viso valstybės įnašo arba jo dalies, skirtų veiksmų programai, panaikinimą taikant kriterijus, susijusius su pažeidimų pobūdžiu, jų sunkumu ir atitinkamo fondo finansiniais nuostoliais. Iš šio Reglamento 144 straipsnio 1 ir 2 dalių akivaizdu, kad jei Europos Komisija padaro išvadą, jog valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal šio Reglamento 143 straipsnį, ji turi atlikti finansines pataisas ir panaikinti visą Sąjungos įnašą į atitinkamą veiksmų programą ar jo dalį, remdamasi atskirais nustatytais pažeidimų atvejais ir atsižvelgdama į tai, ar jie yra sisteminiai. Kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, taiko fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuotą (numatyti, prognozuoti ar išplėsti žinomus duomenis remiantis per laiko intervalą nustatytais duomenimis) finansinę pataisą, visų pirma atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Šiuo tikslu Komisija gali nustatyti Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimams, kurie turi būti kvalifikuojami kaip „pažeidimai“, kaip jie suprantami pagal minėto reglamento 2 straipsnio 36 punktą, taikomą fiksuoto dydžio pataisų normų skalę.

Iš Gairių 1.4 punkto matyti, kad kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, taikant Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytą 5, 10, 25 arba 100 proc. fiksuoto dydžio finansinės pataisos normą, reikia atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į dėl to fondui atsiradusius finansinius nuostolius, todėl tokia taikoma norma atitinka proporcingumo principą (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 46 punktą). Nors Europos Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas.

Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė, remdamasi nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, pritaikė 25 proc. finansinę korekciją. Remiantis sprendime aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad tai nedera su Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatomis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, daro išvadą, kad atsakovė nepagrindė, kodėl šiuo atveju Ministerijai pritaikė fiksuoto dydžio finansinę korekciją. Dėl išvardintų priežasčių ši Sprendimo dalis naikintina, konstatuojant CPVA padarytą materialinės teisės pažeidimą, klausimas dėl finansinės korekcijos taikymo perduotinas atsakovei spręsti iš naujo.

LVAT ne kartą pažymėjo, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus, teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr. pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Pareiškėja skunde ir atsakovė atsiliepime nurodė daugiau argumentų, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo „Dėl nustatyto pažeidimo“ Nr. IT06 dalį, kuria taikyta 25 proc. finansinė korekcija, ir klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo perduoti atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai spręsti iš naujo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Rūta MiliuvienėJustina NasutavičienėIeva Saudargaitė