Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rosita Patackienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-206-562/2014

Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00481-2012-1

2014 m. kovo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bendrinant bausmes visiško sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė su 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo J. V. faktinio sulaikymo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsnio reikalavimais į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-08-01 iki 2012-08-02 (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš A. K. ir J. V. civilinio ieškovo V. S. N. naudai solidariai priteista 5500,00 Lt turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. buvo nuteistas ir A. K., tačiau šioje dalyje apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis, kartu su A. K. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie, laikotarpiu nuo 2012-04-15, 23.00 val. iki 2012-04-17, 10.00 val., veikdami bendrininkų grupėje kartu su V. Š. ir A. S., kurių atžvilgiu baudžiamoji byla yra atskirta, įsibrovę į V. S. N. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė V. S. N. priklausantį 5000 Lt vertės automobilį Mercedes Benz 240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su šiame automobilyje buvusiais V. S. N. priklausančiais daiktais – 50 litų vertės vaistinėle, 120 litų vertės keltuvu, 80 litų vertės kojine pompa, 50 litų vertės tempimo virve, 200 litų vertės dirbtinės odos taše su instrumentais (du plaktukai, replės, žnyplės, išmušikliai, kirstukai, laužtuvai), tuo padarydami V. S. N. 5500 litų turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. V., jo gynėjas advokatas Algirdas Gurauskas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikos kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, prašo jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti.

BK 178 str. 2 d. (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2012-01-06 iki 2012-07-01) nustatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 str. Pagal šio straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus ar apysunkis); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. V. skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu nuteistas už vieno BK 178 str. 2 d. numatyto tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 11 str. 4 d.), jam paskirta subendrinta bausmė - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas su 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda, t. y. nagrinėjamu atveju yra formalios įstatyme nustatytos sąlygos atidėti bausmės vykdymą. Tačiau svarbu tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje J. V. atžvilgiu nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių jam galėtų būti atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Nuteistasis praeityje jau buvo 7 kartus teistas už nusikalstamas veikas, iš kurių daugiausia už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Pažymėtina, kad du kartus J. V. bausmės vykdymas buvo atidėtas, vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tokiu būdu suteikiant nuteistajam galimybę pasitaisyti ir padaryti atitinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio be realaus bausmės atlikimo, tačiau akivaizdu, kad J. V. atžvilgiu bausmės tikslai taip ir nebuvo pasiekti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, būdamas paleistas iš įkalinimo įstaigos ir turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą, J. V. vėl nusikalto, dėl ko buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu. Nors nagrinėjamu atveju J. V. nusikaltimą įvykdė iki 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžio priėmimo, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis padarė nusikaltimą ne atsitiktinai, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų ir nenoro paklusti įstatymų reikalavimams. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas neturėjo pareigos svarstyti BK 75 str. nuostatų taikymo J. V. atžvilgiu galimybės, kadangi tam nebuvo įstatyminio pagrindo. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančius duomenis, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai J. V. atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad J. V. įsidarbino UAB „B“ (duomenys pakeisti) apdailininko pareigose, nėra išskirtinė aplinkybė BK 75 straipsnio taikymo prasme. Tuo tarpu į kitas apelianto nurodomas aplinkybes, kad jis savo kaltę pripažino, dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi, nukentėjusysis jiems atleido, apeliantas sukūrė šeimą, augina savo ir sutuoktinės vaiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė paskirdamas J. V. bausmę, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo J. V. apeliacinį skundą atmesti.