Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-06-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-6044-1030/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-06
Bylos Nr.
2YT-6044-1030/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03178-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Lapukaitė
Pareiškėjas
valstybės įmonės „Turto bankas“
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Jūros būstas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-6044-1030/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03178-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės „Turto bankas“ (atstovaujančios Lietuvos Respubliką) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Jūros būstas“, antstolis A. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į antstolį, skundu prašydama panaikinti antstolio 2018 m. kovo 19 d. patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio pagrindu (duomenys neskelbtini) mirusios A. M. turtas – butas esantis adresu, (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise pagal 2017 m. rugpjūčio 17 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą perėjo valstybei. 2017 m. rugsėjo 29 d. Nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktu Nr. TP1-967/421233 VĮ Turto bankas perėmė ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre patikėjimo teisę į šį valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą. 2018 m. kovo 26 d. VĮ Turto banke buvo gauti antstolio A. S. 2018 m. kovo 19 d. patvarkymai Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuriais antstolis A. S. pakeitė skolininkę A. M. į skolininką Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Turto arešto aktų registro duomenimis 2016 m. gegužės 31 d. išviešintas areštas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-9984-238/2013. Nurodo, kad šis areštas išviešintas praėjus daugiau nei 3 mėn. po skolininkės mirties. Kadangi daugiau duomenų, kad antstolis A. S. būtų išviešinęs kreditorinius reikalavimus tinkamai ir laiku pagal CK 5.63 straipsnį neturi, mano, kad yra pagrindas spręsti dėl 2018 m. kovo 19 d. patvarkymų Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Atkreipia dėmesį, kad areštas minėtose vykdomosiose bylose neišviešintas Turto arešto aktų registre. Duomenų, kad minėtas antstolis būtų išviešinęs kreditorinius reikalavimus tinkamai ir laiku pagal CK 5.63 str. nuostatas, byloje neturi.

Antstolis A. S. išnagrinėjo skundą ir 2018 m. balandžio 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino jo, skundą kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė teismui. Nurodė, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2014 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-9984-328/2013 dėl 171,56 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš A. M., 3-ios eilės išieškotojo UAB „Jūros būstas“, naudai, bei vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2011 m. spalio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą Nr. L2-15480-122/2011 dėl 62,53 Eur skolos išieškojimo iš M. A. 3-ios eilės išieškotojo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, naudai.

2018 m. kovo 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas skolininkas vykdymo procese, nustatant, kad skolininkas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra mirusio fizinio iš A. M. turto paveldėtoja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas.

Nurodo, kad teismų praktika, suformuluota 2011 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 3K-3-243/2011, buvo pakeista 2011 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi Nr. 3K-3-359/2011 tuo aspektu, kad kai įpėdinis žino apie kreditoriaus reikalavimą vykdymo procese, tai CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai jam netaikomi.

Motyvuojamoji dalis

Apie tai, kad įpėdinis žino apie vykdymo veiksmus patvirtina ir tai, kad antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko (palikėjo) turtą bei, prisilaikydamas CK 5.62 str. reikalavimų, 2014 m. gegužės 12 d. prašymu „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn“ Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. liepos 7 d. prašymu „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn“ Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie turtą, kurį turi paveldėti Valstybė.

Nurodo, kad esant galiojančiai informacijai apie prasidėjusį vykdymo procesą (išviešinta informacija antstolių informacinėje sistemoje bei taikyti apribojimai, t. y. turto areštai) bei antstolio Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktus raštus apie turtą, kurį turi paveldėti Valstybė, teigti, kad paveldėtojas apie prasidėjusį vykdymo procesą nieko nežino, yra negalima. Pažymi, kad Valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas ir/ar Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos žinojo, apie antstolio žinioje esančias vykdomąsias bylas, tai patvirtina institucijų raštai, esantys vykdomosiose bylose, t. y. 2014 m. birželio 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas Nr. (28.8-08-4)-RNA-21626 ir 2018 m. kovo 13 d. VĮ „Turto bankas“ raštas Nr. (16.6-44)SK4-3279.

Suinteresuoti asmenys UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Jūros būstas“ atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų teismo nustatytu terminu nepateikė.

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-15480-122/2011 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. M. kreditorės UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai, ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9984-328/2013 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. M. kreditorės UAB „Jūros būstas“ naudai.

Antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. lapkričio 24 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti bei raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos išsiuntė skolininkei (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 3, 5). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skolininkė mirė (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 38). Skolininkės palikimo priėmimo faktai nustatyti nebuvo (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 42). 2014 m. gegužės 12 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimti valstybės nuosavybėn bešeimininkį turtą (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 43).

Antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 1-2). Šioje vykdomojoje byloje skolininkės palikimo priėmimo faktai nustatyti taip pat nebuvo. Antstolis 2016 m. gegužės 31 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkės A. M. vardu registruotą turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 8-9). 2016 m. liepos 7 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimti valstybės nuosavybėn bešeimininkį turtą (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 13).

Palikimo perėjimo valstybei liudijimo duomenimis skolininkės A. M. turtą – butą, (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 7 d. paveldėjo Lietuvos Respublika. 2017 m. rugpjūčio 29 d. VĮ Turto bankas priėmė ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre patikėjimo teisę į šį valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Faktą, jog mirusiosios turtą paveldėjo valstybė patvirtina vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 16-17). Antstolis 2018 m. kovo 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkę A. M. pakeitė į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 49; v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 23).

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos teigimu, yra praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, todėl antstolis neteisėtai priėmė skundžiamus 2018 m. kovo 19 d. patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu antstolio teigimu, apie tai, kad įpėdinis žinojo apie vykdymo veiksmus patvirtina, kad antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko (palikėjo) turtą bei, laikydamasis CK 5.62 straipsnio reikalavimų, 2014 m. gegužės 12 d. prašymu „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn“ Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. liepos 7 d. prašymu „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn“ Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie turtą, kurį turi paveldėti valstybė. Nurodė, kad esant galiojančiai informacijai apie prasidėjusį vykdymo procesą (išviešinta informacija antstolių informacinėje sistemoje bei taikyti apribojimai, t. y. turto areštai) bei antstolio Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktus raštus apie turtą, kurį turi paveldėti valstybė, teigti, kad paveldėtojas apie prasidėjusį vykdymo procesą nieko nežino, yra negalima.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (1 dalis); teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (4 dalis).

Vadinasi, visų pirma pažymėtina, kad šiuo atveju nuo palikimo atsiradimo ((duomenys neskelbtini)) yra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, taigi šis terminas nebegali būti atnaujintas teismo tvarka. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar išieškotojų ir (ar) antstolio kreditoriniai reikalavimai buvo pareikšti įstatyme nustatytu terminu.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tinkamu pareiškimu dėl kreditorių reikalavimų pateikimo paveldėjimo bylose laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino laikoma pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties) ir asmeninis kreditoriaus ar jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taip pat yra pažymėta, jog svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Kaip minėta, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis 2014 m. gegužės 12 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją priimti valstybės nuosavybėn bešeimininkį turtą; vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis 2016 m. gegužės 31 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkės A. M. vardu registruotą turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2016 m. liepos 7 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją priimti valstybės nuosavybėn bešeimininkį turtą. Taigi apie palikėjo skolų aptariamose vykdomosiose bylose dydį ir pagrindą valstybę paveldėjimo procese atstovaujančioms institucijoms buvo pranešta (tapo žinoma) ir kreditoriniai reikalavimai pareikšti iki palikimo perėjimo, tačiau praleidus CK 5.63 straipsnyje nustatytą trejų mėnesių terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.

Taigi antstolis tinkamai įgyvendino teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles iki pereinant palikimui valstybei, tačiau praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl turėjo kreiptis į teismą, prašydamas šį terminą atnaujinti.

Byloje nėra duomenų, kad išieškotojai vykdomosiose bylose ir (ar) antstolis būtų kreipęsi į teismą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo ir šis terminas būtų atnaujintas, be to, kaip minėta, šiuo metu yra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, taigi šis terminas nebegali būti atnaujintas teismo tvarka. Esant šioms aplinkybėms, teisių perėmimui, mirusią skolininkę pakeičiant jos įpėdine – valstybe, minėtose vykdomosiose bylose nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiami antstolio patvarkymai naikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 513, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas (atstovaujančios Lietuvos Respubliką) skundą tenkinti.

Panaikinti antstolio A. S. 2018 m. kovo 19 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ ir 2018 m. kovo 19 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. S.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Monika Lapukaitė