Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023-12-21 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14886-2023 A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį, pritaikius ANK 38 straipsnį, administracine nuobauda – 115 Eur bauda už tai, kad jis 2023-12-05, 16.25 val., Klaipėdos g. 80, Gargžduose, Klaipėdos r., būdamas viešoje vietoje, t. y. policijos įstaigos bendro naudojimo patalpose, elgėsi neadekvačiai, garsiai šaukė, keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius kitų žmonių akivaizdoje, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taip pat nevykdė teisėtų, aiškiai išreikštų policijos pareigūnų reikalavimų.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2023-12-21 nutarimu, A. P. atstovas advokatas R. Jakštas pateikė skundą Klaipėdos apylinkės teismui, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. P. nutraukti.

3. Skundžiama 2024-05-14 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas A. P. atstovo skundo netenkino ir Institucijos 2023-12-21 nutarimą paliko nepakeistą. Pirmosios intencijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nusprendė, kad A. P. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymą ir nuobauda jam parinkta teisingai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai, prašymai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovas advokatas R. Jakštas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024-05-14 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neįvertinus kai kurių byloje esančių įrodymų ir nenurodžius motyvų kodėl tie įrodymai nebuvo vertinami, formaliai įvertinta faktinė situacija, formaliai pritaikytas įstatymas, todėl teismo išvada, jog A. P. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, yra visiškai nepagrįsta.

4.2. Teismas priimtoje nutartyje abstrakčiai pasisako dėl teisme apklaustų pareigūnų D. L., R. N. ir L. G., o apie liudytojo G. L. pa­rodymus iš viso neužsimina. Nors policijos pareigūnai tvirtino, kad A. P. prie jų šaukė, rėkė, nurodinėjo kaip jiems dirbti, reikalavo panaikinti išduotą smurto artimoje aplinkoje orderį, tačiau liudytojo G. L. teigimu patys pareigūnai šaukė ant A. P., tujino jį, badė į jį pirštais ir toks polici­jos pareigūnų elgesys išprovokavo A. P. tokį elgesį. Pažymima, jog pažeidimo vieta filmuojama dviem kameromis, tačiau teismui buvo pateiktas tik vienos kameros užfiksuotas vaizdo įrašas, taip, atstovo nuomone, policijos pareigūnai siekė nuslėpti tiesą. Be to, teismas neišanalizavo prie administraci­nės nusižengimo bylos prijungtos medžiagos Nr. M-1-01-75894-23, kurioje yra aprašytas teismui nepateiktas vaizdo įrašas.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius su A. P. atstovo skundu nesutiko. Institucijos nuomone, byla išnagrinėta visapusiškai, skundžiama nutartis yra motyvuota ir pagrįsta bylos medžiaga, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti nutartį skunde nurodytais pagrindais.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ir ginčijamos jo pagrindu apylinkės teismo padarytos išvados dėl A. P. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, keliami įrodymų patikimumo, pakankamumo klausimai.

8. Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

9. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamos Klaipėdos apylinkės teismo 2024-05-14 nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą dėl A. P. ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį klausimą, duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė, nors ir trumpus, tačiau aiškius ir konkrečius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinių nusižengimų požymių buvimą A. P. veiksmuose. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir yra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, nesudaranti pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir skundžiamą nutartį panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir pasisako tik kai kuriais aspektais.

10. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Asmeniui atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, jeigu yra nustatoma, jog šis asmuo normoje nurodytais neteisėtais veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis.

11. ANK 506 straipsnio 4 dalis, be kita ko, numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis numato, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo.

12. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, A. P. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus patvirtina liudytojų (policijos pareigūnų) D. L., R. N. ir L. G. nuoseklūs parodymai, skaitmeninėje laikmenoje esantys vaizdo / garso įrašai, 2023-12-05 policijos pareigūno D. L., 2023-12-06 policijos pareigūnų R. N., L. A. ir V. B. tarnybiniai pranešimai, 2023-12-07 surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2023-12-21 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-75894-23, kuriuose užfiksuoti esminiai tyrimo metu Institucijos surinkti duomenys. Apeliaciniame skunde yra keliamos abejonės dėl liudytojų D. L. ir R. N. parodymų patikimumo, nurodant, jog šie pareigūnai turi suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl, pasak apelianto, šių liudytojų duotais parodymais buvo vadovautasi nepagrįstai. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų, atlikusių savo darbo funkcijas, parodymais, nes jie neprieštarauja tarpusavyje ir atitinka kitą bylos medžiagą. Be tarnybinės pareigos surašyti asmeniui už pažeidimą administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnai kito suinteresuotumo neturėjo, jie kaip liudytojai davė parodymus, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai turėjo ar turi pagrindą A. P. apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Tokių aplinkybių, suteikiančių pagrindą suabejoti liudytojų D. L. ir R. N. pateiktų įvykio aplinkybių objektyvumu, nenurodė ir pats apeliantas, todėl netikėti liudytojų parodymais kartu su byloje užfiksuotais duomenimis apygardos teismas neturi pagrindo.

13. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK) Veiklos skyriaus viršininko D. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-12-05, apie 16.00 val., į policijos komisariatą atvyko A. P., kuris reiškė pretenzijas dėl jam išduoto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje (SAA) orderio. A. P. pretenzijas reiškė kibiu tonu, provokuodamas konfliktą. Jam kelis kartus ramiu balso tonu buvo išaiškinta išduoto SAA orderio apskundimo tvarka. Po to iš Reagavimo skyriaus tarnybinių patalpų atėjo vyriausiasis tyrėjas R. N.. A. P. pradėjo pakeltu tonu reikšti pretenzijas, darėsi nepatenkintas, o išgirdęs apie nakvynės namus dar labiau supyko, pradėjo neadekvačiai šaukdamas mosikuoti rankomis, isteriškai šaukė „(necenzūrinis žodis)“ ir standino rankas suspaudęs kumščius. R. N. A. P. paaiškino, kad jis pažeidė viešąją tvarką keikdamasis ir šaukdamas, taip trukdo įstaigos darbą ir privalės eiti su policijos pareigūnais į tarnybines patalpas bei, kad tai yra reikalavimas, tačiau jis atsisakė paklusti. R. N. paaiškino A. P., kad jis, nesutikdamas eiti į tarnybines patalpas iš bendrų ir viešų patalpų, nevykdo policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų. A. P. nevykdant teisėtų reikalavimų, R. N. paėmė jį už alkūnės ir pakartojo reikalavimą eiti su pareigūnais. Kadangi A. P. elgėsi neadekvačiai, D. L. taip pat paėmė jį už rankos. Tačiau A. P. pradėjo mosikuoti rankomis ir piktai šaukdamas atsakė, kad niekur neis. Vedant A. P. link Reagavimo skyriaus patalpų durų, atėjo šio skyriaus tyrėjas L. A., kuris, perimdamas iš D. L. A. P. rankos kontrolę, padėjo jį sulaikyti. Už kelių minučių į įvykio vietą atėjo Reagavimo skyriaus tyrėja V. B., kuri iš R. N. perėmė A. P. rankos kontrolę. Reagavimo skyriaus pareigūnai vedė A. P. į šio skyriaus patalpas, kai tuo metu, iš šalia esančio apklausos kambario, išėjo asmuo – advokatas G. L., kuris aktyviais veiksmais bandė sutrukdyti A. P. sulaikymui. Kaip matyti, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. N. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip viršininko D. L. tarnybiniame pranešime. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šias anksčiau nurodytas įvykio aplinkybes dar kartą patvirtinto tiek viršininkas D. L., tiek vyriausiasis tyrėjas R. N.. Taip pat tai, kad A. P., atvykęs į policijos komisariatą, buvo priešiškai nusiteikęs patvirtino ir liudytoja (policijos pareigūnė) L. G., kuri apklausiama teismo posėdžio metu nurodė, kad asmuo buvo priešiškai nusiteikęs, šaukė, metė ant stalo su savimi turimus lapus, reikalavo bendrauti su viršininku.

14. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo L. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jam dirbant kartu su tyrėja V. B. 2023-12-05, apie 16.15 val., jiems būnant policijos komisariato patalpose, pastebėjo, jog atvyko A. P., su kuriuo nuėjo pasikalbėti vyr. tyrėjas R. N.. Būnant Reagavimo skyriaus patalpose išgirdo, kad prie informacijos vyksta konfliktas, girdėjosi šaukimai, todėl nubėgo patikrinti. Atbėgęs į bendro naudojimo patalpas pastebėjo, kaip R. N. ir D. L. laiko A. P. suėmę už rankų. A. P. akivaiz­džiai muistėsi, standino rankas, jas kilnojo. Priėjęs prie A. P. dešinės rankos perėmė kontrolę. Vedant A. P. į Reagavimo skyriaus patalpas, šis pradėjo stumdytis, nenorėjo eiti, standino rankas, stūmėsi kojomis į žemę. Tuomet iš gretimo apklausos kambario išėjo vyras, kuris puolė gestikuliuoti rankomis ir kažką šūkavo. Laikant A. P., iš Veiklos skyriaus atbėgo tyrėja V. B., kuri perėmė A. P. kairę ranką. A. P. paguldžius ant žemės buvo uždėti antrankiai dėl pareigūnų ir jo (A. P.) paties saugumo. Uždėjus antrankius A. P. neadekvačiai reagavo į situaciją, šaukė, neno­rėjo eiti į Reagavimo skyriaus patalpas dėl protokolo surašymo. A. P. aktyviais veiks­mais, t. y. vengė eiti į priekį, stūmėsi kojomis į žemę, nesileido vedamas. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos V. B. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės kaip tyrėjo L. A. tarnybiniame pranešime.

15. Teismo vertinimu, liudytojų D. L. ir R. N. duoti parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, juos patvirtina anksčiau aptarti policijos pareigūnų L. A. ir V. B. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, taip pat administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų turinys. Dėl to, kad minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotas A. P., byloje ginčo nekilo. Apygardos teismas detaliai neaprašo byloje esančių vaizdo įrašų, tačiau nori pažymėti svarbiausius akcentus, kurie reikšmingi A. P. veiksmus kvalifikuojant pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį. Vaizdo įraše „1_ch4_20231205162009_20231205162514” užfiksuota, kad veiksmas vyksta policijos komisariato bendro naudojimo patalpose, kuriose yra kitų pašalinių asmenų. Nors vaizdo įrašas yra be garso, tačiau matyti, kad, kaip nustatyta bylos duomenimis, pareigūnai D. L. ir R. N. kalba su A. P., kuris nepatenka į stebėjimo kameros lauką (nuo 16:20:08 iki 16:22:41 min.). Netoli policijos pareigūnų, prie durų, stovi civilinius rūbus dėvinti moteris. 16:20:59 min. pro pareigūnus praeina dar du civilinius rūbus dėvintys vyrai, paskutinis atsigręžia į D. L., R. N. ir A. P. pusę. 16:21:36 min. policijos pareigūnė praeina su civiliu asmeniu, kaip nustatyta bylos duomenimis, advokatu G. L., į tarnybines patalpas – apklausos kabinetą. 16:22:37 m. policijos pareigūnai D. L. ir R. N. bendravę su A. P. ruošiasi išeiti į tarnybines patalpas. 16:22:56 min. grįžę D. L. ir R. N. bando nuvesti asmenį į tarnybines patalpas. 16:23:04 min. iš tarnybinių patalpų išeina trečias policijos pareigūnas, kaip nustatyta bylos duomenimis, L. A. ir padeda sulaikyti A. P.. 16:23:08 min. užfiksuota, jog A. P. priešinasi policijos pareigūnams, kelia rankas į vir­šų, kad policijos pareigūnai nepaimtų už jų, vis bando išsivaduoti iš policijos pareigūnų taiko­mos rankos kontrolės. 16:23:16 min. iš apklausos kabineto išėjęs G. L. bando sutruk­dyti sulaikyti A. P.. 16:23:37 min. iš tarnybinių patalpų ateina dar viena policijos pareigūnė, kaip nustatyta bylos duomenimis, V. B.. A. P. priešinasi, dėl to pagul­domas ant žemės antrankių uždėjimui. 16:24:37 min. A. P. priešinasi nuvedamas į tarny­bines patalpas. Vaizdo ir garso įraše „PSS-20231205-162345UTC+0200” užfiksuotas A. P. sulaikymo momentas nuo tada, kai matomas A. P. jau paguldytas ant žemės, o pareigūnai bando surakinti jo rankas antrankiais už nugaros. A. P. prašo nelaužti rankų, pasako necenzūrinį žodį. Policijos pareigūnai prašo A. P. duoti rankas, kad galėtų uždėti antrankius. A. P. priešinasi, tačiau jam surakinamos rankos už nugaros, jis pakeliamas nuo grindų. Po to A. P., vedamas į tarnybines patalpas, priešinasi, statydamas kojas į priekį bando sustabdyti vedimą. Esant policijos pareigūnų kabinete, pareigūnui kalbant su A. P., šis nusispjauna ant grindų. Pažymėtina, kad pirmiau aptartame vaizdo įraše užfiksuota, kad kai A. P. bendrauja su policijos pareigūnais D. L. ir R. N., į juos, praeinant pro šalį, atsisuka ir žiūri, vienas iš dviejų išėję iš tarnybinių patalpų, civiliniais rūbais apsirengęs vyras, taip pat iš tarnybinių patalpų prie policijos pareigūnų ir A. P. vienas po kito ateina dar du policijos pareigūnai L. A. ir V. B., kurie perima iš pareigūnų A. P. rankų kontrolę ir uždeda antrankius, po to iš apklausos kabineto į bendro naudojimo patalpas išeina G. L. ir pareigūnė, iš to galima spręsti, kad tai nebuvo įprastas piliečio konsultavimas ir aptarnavimas, o buvo sutrikdytas policijos komisariato darbuotojų darbas. Sugretinus policijos pareigūnų parodymus su vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis, apygardos teismui tai leidžia daryti išvadą, jog A. P., elgdamasis neadekvačiai, garsiai šaukdamas, rėkdamas, vartodamas necenzūrinius žodžius kitų asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje (policijos komisariate) kėlė konfliktinę situaciją ir sudarė neramią aplinką, tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taip pat A. P., priešindamas aktyviais veiksmais, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų praeiti kartu su jais į tarnybines patalpas administracinio nusižengimo protokolo surašymui.

16. Apeliacinio skundo argumentas, jog A. P. šaukimą, rėkavimą, necenzūrinių žodžių vartojimą išprovokavo patys policijos pareigūnai, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad A. P. ir pareigūnų D. L. bei R. N. pokalbis vyko policijos komisariato bendro naudojimo patalpose, asmenų nesiejo asmeniniai santykiai, policijos pareigūnai teikė A. P. viešas paslaugas – konsultavo dėl jam išduoto SAA orderio, jo apskundimo. Pakeltas apelianto balso tonas, necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje vietoje dienos metu kitų policijos pareigūnų bendradarbių ir civilių asmenų akivaizdoje vertinamas kaip žeminantis pareigūnų orumą ir pažeidžiantis viešąją tvarką bei žmonių rimtį, kadangi dėl tokio A. P. elgesio ne tik pareigūnai D. L. ir R. N. patyrė įtampą ir stresą, tačiau laikinai buvo sutrikdyta ir policijos komisariato veikla.

17. Pasisakant dėl skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, nepagrįstai nesirėmė liudytojo G. L. parodymais, visų pirma pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, o teisingą galutinio sprendimo priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. P. kaltę, o iš byloje esančios aplinkybių visumos apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė G. L. parodymais. Liudytojo G. L. duotus parodymus apie tai, jog jis matė, kaip pareigūnai tyčia provokavo A. P., šaukė ant jo, tujino jį, badė į jį pirštais, paneigia byloje esantis, anksčiau aptartas, vaizdo įrašas „1_ch4_20231205162009_20231205162514”, kuriame užfiksuota, jog bendro naudojimo patalpose, vykusio pokalbio metu tarp A. P. ir pareigūnų D. L. bei R. N., G. L. nebuvo. Matyti, jog ateinant policijos pareigūnei, iš kitų tarnybinių patalpų išeina ir paskui ją į apklausos kabinetą ateina G. L., kuris į bendro naudojimo patalpas išeina tik policijos pareigūnams sulaikant A. P. ir vedant jį prie įėjimo į tarnybines patalpas. Todėl nėra pagrindo liudytojo teiginius laikyti patikimais ir jais remtis.

18. Apeliantas skunde nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas neišanalizavo prie administracinės bylos medžiagos pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-75894-23, kurioje aprašytas ir apylinkės teismui nepateiktas vaizdo įrašas. Apygardos teismas su tokiu apelianto vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą. Iš apelianto skunde nurodomų, jo nuomone, svarbių aplinkybių, užfiksuotų nuo 16.22 val., matyti, kad minimas antrasis vaizdo įrašas fiksavo iš esmės to paties įvykio vaizdą, kaip ir administracinėje by­loje esantis, tik kitu kampu. Pastebėtina, jog administracinėje byloje esantis vaizdo įrašas dary­tas iš vaizdo kameros, esančios arčiausiai ir tiesiausiai įvykusio įvykio, kuomet A. P. aktyviais veiksmais vengė policijos pareigūnų sulaikymo.

19. Kaip anksčiau nurodyta, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju A. P. ir jo atstovo nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo (kaip minėta skunde, A. P. ir jo atstovo nuomone, teismas rėmėsi vien tik melagingais policijos pareigūnų parodymais bei ne visais vaizdo įrašais) savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

20. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryta procesinių teisės normų pažeidimų ir nebuvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, kvalifikuodami A. P. veiksmus pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, priešingai apelianto tvirtinimui, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. A. P. kaltė dėl šių jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo įrodyta ir abejonių nekelia, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, nuobauda paskirta neperžengiant sankcijos ribų. Vien tai, kad A. P. ir jo atstovui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu įstatymo taikymu ar ANK normų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.