- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-19
- Bylos Nr.
- 2A-2704-603/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- E. T.
- Ieškovas
- I. S.
- Išvadą teikia
- Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 23.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Danutės Kutrienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. T. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui E. T. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Institucija, teikianti išvadą byloje – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. S. ieškiniu atsakovui E. T. prašė teismo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004-08-12 sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai K. T. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt iki jos pilnametystės ir padidinti išlaikymo dydį, nustatant, kad atsakovas išlaikymą nepilnametei dukrai teikia po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad šiuo metu ieškovė įregistruota Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriuje, kaip ieškanti darbo, ieškovės materialinė padėtis yra labai sunki. Su nepilnamete dukra ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl turi susimokėti už šilumos, elektros energijos bei kitas teikiamas komunalines paslaugas, išlaidos už gyvenamąjį plotą ir komunalines paslaugas siekia vidutiniškai 205,00 Lt per mėnesį, be to, žiemos periodu ženkliai padidėja šilumos tiekimo išlaidos. Duktė K. T. mokosi Ukmergės „Šilo“ vidurinėje mokykloje trečioje klasėje, todėl išlaidos nepilnamečio vaiko išlaikymui padidėjo, kadangi būtinos išlaidos, kurias sudaro - pietūs mokykloje, už kuriuos reikia mokėti 132,00 Lt kas mėnesį, drabužiai, avalynė, taip pat drabužiai skirti sportiniams šokiams, viso 400,00 Lt kas mėnesį, mokyklines prekės ir reikmenys 40,00 Lt per mėnesį, vitaminai ir vaistai 150,00 Lt per mėnesį, nes duktė dažnai serga, ją reikia vežti į gydymo įstaigas - tai yra dar vienas priteisto išlaikymo padidinimo pagrindas - papildomos vaiko priežiūros išlaidos, t.y. tokios, kurios yra ekstraordinarios ir kurių nėra įprastomis sąlygomis. Tokios papildomos išlaidos gali atsirasti dėl įvairių objektyvių priežasčių - vaiko ligos, invalidumo, jo nuolatines priežiūros reikalingumo ir panašiai. Užsiėmimai sportinių šokių klube „Reveransas“ 40,00 Lt per mėnesį. Visavertis maitinimas 650,00 Lt kas mėnesį. Per vienerius mokslo metus, mokiniai mažiausiai du kartus vyksta į edukacines-pažintines keliones po įvairias istorines ir kultūrines Lietuvos vietas, kurios kainuoja apie 100,00 Lt per metus. Dukrai tenkanti mokesčių už komunalinius patarnavimus dalis 102,00 Lt per mėnesį. Viso būtinos minimalios išlaidos dukrai siekia per mėnesį 1502,00 Lt. Be to, įvertintina, kad šios išlaidos pastoviai didėja. Iš ieškovės realiai gaunamų išmokų atėmus mokesčius už komunalines paslaugas, lėšas, būtinas išlaikyti nepilnametę dukrą K. T., ieškovei pragyvenimui nelieka lėšų, todėl ji yra priversta prašyti savo tėvų pagalbos. Ieškovės turimais duomenimis atsakovas dirba Airijoje ir gauna pastovų darbo užmokestį. Esant susiklosčiusiai ieškovės turtinei padėčiai ir atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ji mano pagrįstai galinti kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo, priteisiant iš atsakovo E. T. išlaikymą nepilnametei dukrai K. T. po 500,00 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukters K. T. pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog iš esmės pasikeitė atsakovo ar ieškovės turtinė padėtis. Tai, kad ieškovė yra įregistruota Ukmergės darbo biržoje bedarbe nėra aplinkybė, kad iš esmės pasikeitė jos turtinė padėtis ta prasme, kad jos pajamos sumažėjo. Ieškovė yra įregistruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo, todėl yra reali tikimybė, kad ji įsidarbins, be to ji gauna ir pašalpas. Ieškovė vyksta dirbti į Italiją, gauna pajamų papildomai prie bedarbio pašalpos, todėl jos turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo. Abu tėvai privalo teikti vaikui išlaikymą lygiomis dalimis. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus, ji negali teikti išlaikymo po 500,00 Lt dukrai. Teismas privalo įvertinti faktines byloje aplinkybes ir įvertinti abiejų tėvų galimybę teikti tokį išlaikymą, o ne vieno tėvo pareigą perkelti kitam tėvui. Atsakovas taip pat neturi realios galimybės teikti išlaikymą po 500,00 Lt kas mėnesį dėl savo turtinės padėties, kuri iš esmės nepagerėjo nuo teismo įsakymo priėmimo dienos. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai nėra realūs. Ieškovė vaiko poreikius žymiai padidina ir šių poreikių nepagrindžia pateikiamais įrodymais. Ieškovės argumentas, kad ateityje padidės komunaliniai mokesčiai nėra pagrįsti, nes išlaikymas priteisiamas sprendimo priėmimo dienai, o ne sąlyginai į ateitį. Dukra Kamilė lanko 3 klasę. Teikiamas išlaikymas dukrai kiekvieno tėvo po 250,00 Lt užtikrina jos poreikius. Ieškovė nurodė nepilnametės dukros Kamilės poreikius kas mėnesį po 400,00 Lt drabužiams, avalynei. Ieškovės nurodyti šie poreikiai nėra realūs, nes dukrai tik 10 metų ir tiek lėšų skirti jos aprangai nerealu. Faktiškai dukrai Kamilei atsakovo mama prisideda prie K. T. išlaikymo. Ji siunčia siuntinius Kamilei - drabužius, mokyklinius reikmenis, o šiais mokslo metais sumokėjo už šokių būrelio pamokas. Dukros Kamilės poreikiai pilnai patenkinami teikiant išlaikymą po 500,00 Lt kas mėnesį abiejų tėvų kartu. Be to, dukra Kamilė lankosi pas atsakovą gyvenamoje vietoje Airijoje, kur jis ją pilnai išlaiko. Atsakovas dukrai Kamilei taip pat perka drabužius, avalynę ir kt. Atsakovas nurodė, kad 2008-07-08 jis susituokė. Santuokoje su I. T. gimė nepilnametė dukra V. T.. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą dukrai Kamilei neatsižvelgdama į kitos dukros Vestos interesus. Atsakovas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai V. T. vidutiniškai 250,00 Lt kas mėnesį ir pilnai patenkinami jos poreikiai. Pripažįsta, kad abiems vaikams išlaikymas turi būti teikiamas vienodas, nepažeidžiant kurio nors vaiko interesų. Abiems vaikams atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą po 250,00 Lt vienodai. Šis išlaikymas užtikrina abiejų vaikų poreikius. Atsakovas gyvena Airijoje. Jo išlaidos būstui, pragyvenimui yra labai didelės. Jis kas mėnesį moka komunalinius mokesčius: 63 - 83 eurus, t. y. 217 Lt - 286 Lt už elektros energiją, 51-69 eurų, t. y. 176 Lt - 238 Lt už dujas, būsto nuoma po 800 eurų, t. y. 2 760 Lt, iš viso 3 256 Lt. Atsakovas šiuo metu yra bedarbis ir per mėnesį gauna socialinę pašalpą 2732,00 Lt, kuri bus sumažinta iki 2 622 Lt. Iš šių pajamų kartu su sutuoktine atsakovas išlaiko būstą, moka komunalinius mokesčius ir išlaiko nepilnamečius vaikus. Atsakovas su sutuoktine I. T. dukrai Vestai skiria po 500,00 Lt kas mėnesį, kas sudaro teikiami 250 litų ir žmonos Inos teikiami 250 litų. Nors jie gyvena Airijoje, kur reikia skirti didesnes lėšas pragyvenimui, tačiau skiriamų 500 Lt dukros Vestos išlaikymui pakanka. Jo teikiamas išlaikymas dukrai Kamilei po 250,00 Lt kas mėnesį yra pakankamas. Be to, dukra Kamilė atvyksta pas atsakovą į Airiją nuo 2011-06-01 iki 2011-08-08, kur jis ją pilnai išlaiko. Prisideda prie dukros Kamilės išlaikymo visais įmanomais būdais.
Šalies argumentai
Institucijos, teikiančios išvadą, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ji pritaria ieškininiam reikalavimui dėl išlaikymo peržiūrėjimo, tačiau konkretus dydis nustatytinas teisminio nagrinėjimo metu, kuomet bus žinoma atsakovo E. T. turtinė padėtis bei ją sąlygojusios priežastys, o taip pat nepilnamečio vaiko poreikiai. Priteisus didesnį išlaikymą skyrius neprieštarauja, kad jį uzufrukto teise naudotų ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012-03-22 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: pakeitė 2004-08-12 Ukmergės rajono apylinkės teismo įsakymu ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005-12-19 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, ir nustatė, kad atsakovas E. T. teikia nepilnametei dukteriai K. T. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500,00 Lt dydžio išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2011-11-03, iki vaiko pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei, motinai I. S., priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Teismas nustatė, kad nepilnametė K. T. yra ieškovės ir atsakovo vaikas. 2004-08-12 Ukmergės rajono apylinkės teismo įsakymu iš atsakovo E. T. buvo priteistas išlaikymas po 250,00 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai K. T. iki jos pilnametystės. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005-12-19 sprendimu šalių I. S. (T.) ir E. T. santuoka nutraukta, patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 2 punkte nurodyta, jog pareiškėjas E. T. ir po santuokos nutraukimo nepilnametės dukros K. T. išlaikymą teikia pareiškėjos I. T. naudai taip, kaip yra nustatyta 2004 m. rugpjūčio mėn. Ukmergės rajono apylinkės teismo procesiniu sprendimu. Teismas sprendė, kad šalių nepilnametės dukros K. T. poreikiai per laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo bei jo patvirtinimo abipusiu susitarimu, pasikeitė - žymiai išaugo. Teismas nustatė, kad devynmetės dukters Kamilės išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia didesnių lėšų nei 2004, 2005 metais. Be to, kaip paaiškino ieškovė, nepilnametė Kamilė nuo 2005 m. rimtai serga. Teismui pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina aplinkybes, kad nepilnametė Kamilė gydosi netaisyklingą sąkandį Ortodontijos klinikoje Kaune, yra konsultuojama kardiologų, traumotologų Vilniuje, vaikas neretai būna stacionarizuojamas, jam reikalinga nuolatinė medicininė pagalba ir įvairaus pobūdžio vaistai. Dėl to ieškovė patiria papildomų išlaidų. Todėl teismas manė, kad dėl išaugusių nepilnametės Kamilės poreikių būtina padidinti teismo priteistą išlaikymą. Teismas taip pat nustatė, kad į bylą ieškovės pateiktos lentelės ir jos paaiškinimai patvirtina, kad nepilnametės Kamilės būtinas išlaidas sudaro jai perkamas maistas, drabužiai, avalynė, mokymosi priemonės, išlaidos vaistams, vitaminams, išlaidos vaiko pomėgiams, būreliams ir užklasinei veiklai, mokesčių dalis už komunalines paslaugas. Anot ieškovės, jai reikia 1000,00 Lt minimalių vaiko poreikių tenkinimui. Atsakovas byloje ginčija šią ieškovės nurodytą sumą ir teigia, kad vaikui pilnai užtenka jau priteistų 250,00 Lt išlaikymo. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovas ne visada tinkamai vykdė savo pareigą mokėti net šitą sumą. Mokamas išlaikymas buvo epizodiškas, nesistemingas: 2012-02-02 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM pažymoje nurodyta, kad K. T. per laikotarpį nuo 2008-02-01 iki 2011-12-31 yra išmokėta 5749,35 Lt iš Vaikų išlaikymo fondo. Atsakovas į minėto fondo sąskaitą pervedė 3050,00 Lt įsiskolinimo.
Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad nuo 2004 m., kai buvo iš atsakovo priteistas išlaikymas, ir 2005 m., kai jis šalių susitarimu buvo patvirtintas, atsakovo turtinė padėtis ženkliai pagerėjo. Iš byloje pateiktos vaiko gimimo liudijimo kopijos matyti, kad atsakovas turi dukrą V. T., gim. 2010-09-15, kurią išlaiko kartu su sutuoktine I. T.. Priteisiant išlaikymą, kai teisę jį gauti turi du vaikai, teismas vadovaujasi lygybės principu, kuris reiškia, kad visiems vaikams visais atvejais priteisiant išlaikymą, turi būti derinami vaikų interesai ir turi būti siekiama, kad išlaikymo sąlygos, kiek pagal aplinkybes galima, vaikams būtų sudarytos panašios. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims; svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarinių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikia atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Atsakovas turi du nepilnamečius išlaikytinius, ieškovė – vieną. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenimis šalys nekilnojamojo turto neturi. Byloje nustatyta, kad atsakovo vardu yra įregistruota transporto priemonė: automobilis Honda (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2005. Bylos duomenimis ir ieškovė, ir atsakovas yra bedarbiai. Išvykęs į Airiją, atsakovas nuo 2011-05-03 gauna po 198,60 Eur (apie 685,00 Lt) bedarbio ir vaikui skirtą kassavaitinę išmoką, tuo tarpu ieškovė neturi absoliučiai jokių pajamų ir priversta gyventi iš tėvų, draugo teikiamos finansinės paramos. Nors teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad gyvendamas Airijoje jis turi ir daugiau išlaidų, nes nuomojasi gyvenamąją patalpą, moka komunalinius mokesčius, tačiau teismas sprendė, kad tai nėra pakankamas pagrindas atleisti jį nuo pareigos mokėti didesnį išlaikymą dukrai. Atsakovas nėra pateikęs teismui jokių įrodymų apie savo sutuoktinės pajamas. Suformuotoje teismų praktikoje nurodoma, kad teismas turtinę padėtį vertina ne tik pagal turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir pagal tėvų elgesį, jų pastangas, atsižvelgiant į amžių bei profesines galimybes, užsidirbti didesnes pajamas. Atsakovas neįrodė, kad maksimaliai išnaudojo visas galimybes surasti darbą bei turėti iš to pajamas. Duomenų apie atsakovo neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias jam ateityje gauti didesnes nuolatines pajamas, byloje nepateikta. Atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, todėl teismo vertinimu, turintis galimybę prisidėti prie augančio vaiko poreikių tenkinimo tiek, kad užtikrintų jam tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, tai yra atsakovas gali ateityje susirasti darbą ir turėti didesnes pajamas savo pragyvenimui ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Be abejo, galimybę susirasti darbą turi ir ieškovė. Tačiau jį ji turėtų derinti su vaiko priežiūra, nes ligoto vaiko sveikata reikalauja skirti jam daugiau dėmesio bei laiko. Atsakovo argumentas, kad abu tėvai privalo lygiomis dalimis teikti vaikui išlaikymą, todėl ieškovė negalės teikti vaikui savo 500,00 Lt, atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė netinkamai rūpinasi dukra, priešingai, net ir tuo metu, kai atsakovas nevykdė savo pareigos mokėti priteistą išlaikymą dukrai, ji skyrė pakankamai lėšų sergančiam vaikui. Todėl teigti, kad ji nesugebės skirti dukrai savo dalies išlaikymo, nėra pagrindo. Teismas sprendė, kad būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti būtinas minimalaus mėnesio atlyginimo dydžio, t. y. 800 Lt, išlaikymas, o kadangi pateikti rašytiniai įrodymai, kad Kamilė turi specialių poreikių, susijusių su gydymu bei priežiūra, tai ši suma padidėja. Atsakovo siūlomas palikti išlaikymas po 250,00 Lt per mėnesį realiai nebūtų pakankamas, atsižvelgiant į jo vaiko Kamilės kasdieninius poreikius.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimą dėl išlaikymo pakeitimo ir priimti naują sprendimą: priteisti iš E. T. jo nepilnametės dukters K. T. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt iki jos pilnametystės.
Nurodė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas nusprendė, kad šalių nepilnametės dukros poreikiai per laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo bei jo patvirtinimo abipusiu susitarimu, pasikeitė – žymiai išaugo. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis pateiktais medicininiais dokumentais ir ieškovės paaiškinimais. Tačiau ieškovė, teikdama dokumentus ir duodama paaiškinimus nuslėpė tikrąją padėtį. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad išlaidos už gyvenamąjį būstą sudaro vidutiniškai 205 Lt. Atlikus paskaičiavimus iš ieškovės pateiktų dokumentų faktinės išlaidos butui išlaikyti yra 156 Lt. Ieškovė nurodė, kad už vaiko maistą, maitinimą mokykloje mokanti per mėnesį 132 Lt. Tačiau per savo aplaidumą ir nerūpestingumą nepasirūpino dokumentų sutvarkymu dėl nemokamo maitinimo, nors dukrai toks maitinimas priklauso ir 2010/11 m. dukra jį gaudavo. Ieškovė nurodė, kad už dukters užsiėmimus sportinių šokių klube ,,Reveransas“ mokėjo per mėnesį 40 Lt, tačiau pristatytoje pažymoje nurodoma, kad 2010 m. sumokėta 60 Lt, o 2011 m. sumokėta nario mokesčio 130 Lt ir išdalijus šias sumas mėnesiais šios išlaidos tikrai nesudaro mėnesinės 40 Lt sumos. Dukra nuo sausio 1 d. jau nebelankė sportinių šokių klube ,,Reveransas“ užsiėmimų, todėl ieškovė klaidino teismą. Ieškovė teigė, kad dukrą į Vilnių pas gydytojus turi per mėnesį vežti du kartus, tačiau toks būtinas periodiškumas medicininiuose dokumentuose neatsispindi. Ieškovė pateikė teismui pirktų vaistų čekius, tačiau vaistai nebūtinai galėjo būti perkami dukrai, juo labiau kad gauti vaistinėse kasos čekį ir neperkant vaistų – nėra problemos. Nė vieno recepto, gydytojo išrašyto dukros vardu, į bylą nepateikta. Ieškovės pateiktoje lentelėje yra nurodytos padidintos išlaidos. Ieškovė niekur nedirba ir maistą ruošia namuose, neaišku, ar tikrai kiekvieną mėnesį perkami rūbai ir avalynė. Nurodo, kad sutinka, jog vaikui reikia ne tik tenkinti būtiniausius poreikius, bet ir papildomai lavinti, bet vieno vaiko poreikių pilnas patenkinimas negali būti geresnis ar pilnesnis ir būti daromas kitų vaikų (išlaikytinių) sąskaita arba savo paties kaip tėvo, gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimo sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (LR CK 3.194 str.1 d.). Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004-08-12 įsakymu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas jo dukrai K. T., gim. 2002-08-12, po 250 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).
Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Kolegija atkreipia dėmesį, kad 1 MMA kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Tačiau įvertinus visą byloje esančią medžiagą, konstatuotina, jog apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, jog teismas be pagrindo nustatė 800 Lt dydžio išlaidų poreikį nepilnametei dukrai Kamilei. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2002; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jis yra sudaręs kitą šeimą, kurioje auga nepilnametis vaikas iš dabartinės jo santuokos, negali iš esmės įtakoti ginčo šalių vaikui teiktino išlaikymo dydžio, kadangi atsakovo dukrą V. T. išlaikyti pareigą turi ir jos motina I. T.. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, nurodydama, kad atsakovo teikiamas išlaikymas- po 250 Lt nepilnametei dukrai neatitinka vaiko poreikių, kadangi dukra yra mokyklinio amžiaus, didėja jos poreikis maistui, brangiau kainuoja įsigyti rūbus bei kitas būtinas priemones. Kaip minėta, teismų praktikoje vadovaujamasi prezumpcija, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma, atitinkanti vienos minimalios mėnesio algos dydį (1 MMA), t. y. laikomasi nuostatos, jog 800 Lt suma yra pakankama vieno vaiko minimaliems poreikiams patenkinti, jeigu jis neturi specialių poreikių. Byloje esanti medžiaga neginčijamai patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra turi specialiųjų poreikių – reikalinga nuolatinė odontologo priežiūra dėl diagnozuoto netaisyklingo sąkandžio, mergaitei nustatyta genetinė sąnarių liga, dėl ko taip pat reikalinga nuolatinė medikų priežiūra (b. l. 14 – 20, 53 - 58), kas sąlygoja patiriamas papildomas išlaidas (b. l. 59 – 61). Atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojama jo ribota galimybė susirasti darbą, atsižvelgiant į ekonominę krizę, taip pat į kitą auginamą nepilnametį vaiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų ir neįrodinėjo, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas susirasti darbą ir kad jo savarankiškos darbo apieškos buvo nesėkmingos, taip pat nepateikė duomenų apie jo sutuoktinės pajamas, be to, atsakovo nepilnametė dukra V. T. yra dvejų metų amžiaus, o šalių dukra yra mokyklinio amžiaus, kas akivaizdžiai sąlygoja didesnių išlaidų vaiko išlaikymui būtinumą. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė užtikrina, jog būtų iš esmės patenkinti nepilnametės dukters poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas ir turi galimybę surasti gerai apmokamą darbą, taip pat turi transporto priemones, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti nepilnametei dukrai 500 Lt dydžio išlaikymą.
Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek vaiko poreikių kitimą nuo ankstesniojo teismo sprendimo priėmimo, tiek kitus dėmesio vertus vaiko ir jų tėvų interesus. Teismas sprendime taip pat pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad pagal atsakovo amžių, sveikatos būklę turi galimybę uždirbti pajamas, kuriomis galėtų būti užtikrintas jo vaikų išlaikymas. Įvertindama abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį bei būtinybę vaikui teikiamu išlaikymu užtikrinti jo būtinųjų poreikių patenkinimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas sprendimas paliekama nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutarė:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimą palikti nepakeistą.