- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-25
- Bylos Nr.
- 1-788-158/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Romanovaitė
- Kaltinamasis
- R.V.
- Advokatai
- Jurijus Stepanovas
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant prokurorėms Daliai Mackevičienei, Daliai Stonienei, gynėjui advokatui Jurijui Stepanovui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
R.V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, turintis individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2010-02-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 219 str. 2 d. – atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant S. D. atsakomybei 2 metų laikotarpiui, baudžiamoji byla nutraukta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį, 223 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą.
Jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. pagrindu būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, esančiose Šilutės pl. 115, Klaipėda, pažeisdamas 2011-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX. 574 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, bei 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 straipsnio 4 punkto nustatančio, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį” ir 9 punkto nustatančio, kad „...Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas“, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t.y. nesurašė ir buhalterei O. K. nepateikė apskaitos dokumentų, pagrindžiančių 14 187,67 Lt kaip atskaitingo asmens panaudojimą bendrovės reikmėms, dėl to jie nebuvo įtraukti į laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 įmonės buhalterinę apskaitą bei neužregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose ir dėl to įmonės didžiosios knygos apyvartos žiniaraštyje 2008-12-31 buvo neteisingai atvaizduotas 1 546 052 Lt R. V. įsiskolinimas įmonei, t.y. 14 187,67 Lt mažesnis, nes 2008-12-31 R. V. nepanaudoto avanso likutis buvo 1 560 239, 67 Lt.
Be to, R. V. pagal surašytus ir pasirašytus susitarimus su savimi kaip direktoriumi 2008-12-21 iš bendrovės pasiskolino 1 559 060 Lt, 2009-01-12 - 80 190,26 Lt, nors tuo laikotarpiu jis, kaip atskaitingas asmuo neturėjo tiek lėšų, iš kurių būtų galėjęs išsimokėti nurodytą sumą, o 2009-06-30 pasiskolino 141000 Lt, tačiau nesurašė ir buhalterei O. K. nepateikė šios paskolos iš viso 1 780 250,26 Lt išmokėjimą pagrindžiančių kasos išlaidų orderių ar pinigų išmokėjimo kvitų, dėl ko jie nebuvo įtraukti į laikotarpio nuo 2008-12-21 iki 2009-06-30 apskaitos registrus - kasos knygą ar avanso apyskaitas. Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, R. V. sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 str. 10 d. būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, žinodamas, kad bendrovė 2008 m. pabaigoje turėjo 72034,28 Lt skolų įmonėms už suteiktas paslaugas, 20600,20 Lt įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondui, bei 230243,98 Lt įsiskolinimą Valstybės biudžetui už nesumokėtus mokesčius, o kasoje likutis 4821,63 Lt, savo sprendimu, kuriuo buvo asmeniškai suinteresuotas ir kuris bendrovei buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, 2008-12-21 suteikė sau 1 559 060 Lt beprocentinę paskolą penkeriems metams, 2009-01-12 suteikė sau 80190,26 Lt taip pat beprocentinę paskolą įsipareigodamas grąžinti iki 2009-12-31, o 2009-06-30 suteikė sau 141 000 Lt beprocentinę paskolą, nenurodydamas grąžinimo termino, viso suteikęs sau 1780250,26 Lt paskolą, direktorius R. V. paėmė visas bendrovės uždirbtas pinigines lėšas savo reikmėms, nes nuo 2006-12-01 iki 2009-03-31 jis paėmė grynais pinigais iš bendrovės kasos ir atsiskaitomosios sąskaitos iš viso 1900195,01 Lt avansu atsiskaitymams, iš kurių nuo 2006-12-01 iki 2011-08-25 pateisino dokumentais piniginių lėšų panaudojimą 288611,35 Lt arba 15,19 procentų paimtos sumos. Visas kitas iš bendrovės pasiskolintas pinigines lėšas iki bankroto bylos iškėlimo - 2011-08-2, jis naudojo savo reikmėms, pasiskolintos sumos bendrovei negrąžino. Taip R. V. sąmoningai blogai valdydamas įmonę, atitraukęs beveik visas bendrovės apyvartines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms uždirbti, ir jų negražinęs, jis apsunkino atsiskaitymą laiku su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo. Tokiais veiksmais jis nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą bei padarė kreditoriams didelę 333290, 61 Lt turtinę žalą, iš jų - Klaipėdos AVMI – 281948,61 Lt ir VSDFV Klaipėdos skyriui – 51342 Lt.
Kaltinamasis R. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prasidėjus krizei, nebesisekė su kreditoriais atsiskaityti. Įmonė turėjo buhalterę, bet ji buvo nekompetentinga, nemokėjo balansų tvarkyti. Įmonė užsiiminėjo krovinių rūšiavimu, perkrovimu. Nurodė, jog paėmęs pinigus, kvitus užmiršo išrašyti dėl didelės darbų apimties. Apyvarta įmonėje buvo apie 100 000 litų per mėnesį, o 2008 metais padėtis sunkėjo. Statėsi būstą, todėl milijoną pasiėmė savo reikmėms, tam jį ir panaudojo. O dėl nežinojimo visų pinigų neįtraukė į apskaitą. Parodė, jog jis pats įmonėje buvo atsakingas už pinigines lėšas, buvo ir kasininkas, tačiau apie buhalteriją žinių neturėjo. Pripažino, jog buhalterei nesakydavo, kad pinigų sumas išgrynindavo, orderius išrašydavo. Įmonėje dirbo iki 200 darbuotojų, pagrindinės pajamos buvo už atliktus darbus. Kas mėnesį banko išrašus pateikdavo buhalterei, neaiškino jai, kur pinigus panaudojo. Nurodė, jog nei jis, nei buhalterė nežinojo, kad negalima iš įmonės skolintis pinigus be procentų. Nežinojo, kad paskolą reikia deklaruoti. Kai krizė prasidėjo, darbų nebuvo, uždirbti pinigų negalėjo. Buvo kreditorinių įsipareigojimų. Tikėjosi, kad darbai prasidės ir tuomet galės skolas grąžinti. Paskolą ėmė palaipsniui. Vėliau suformino paskolos dokumentus. Nurodė, jog yra pasirašyta taikos sutartis su bankroto administratoriumi. Per du metus bankroto administratoriui įsipareigojo atlyginti skolas. Gryniems pinigams išrašydavo kasos pajamų orderius. Su įmonės kortele pasiimdavo pinigus iš bankomato. Kai skolinosi pinigus iš įmonės, nepamena, ar bent kiek jų grąžindavo.
Liudytojas A. K. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius. Bankroto pradžia buvo 2012 metais. Tyčinį bankrotą inicijavo kreditorių susirinkimas. Pateikė žmonėms duomenis, kiek pinigų buvo paimta. Bankrotą nulėmė pinigų nebuvimas, užsakymų negavimas. R. V. pinigus paėmė savo namo statybai, jei būtų lėšas grąžinęs, būtų buvę kitaip. Yra taikos sutartis. Nurodė ginantis kreditorių interesus, bet gina ir R. V., jo įmonę. Pagrindinės skolos yra VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip pat yra skola „(duomenys neskelbtini)“. Šiai dienai R. V. atlygino 31 233,15 Lt, kiek žino, paskutinis pervedimas buvo 1000 Lt. Nurodė, jog gautais pinigais dengė savo lėšas, taip numato bankroto įstatymas. Kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo. Debitorinio įsiskolinimo buvo milijonas šeši šimtai litų. Ilgalaikio turto bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo, tai trys mašinos, smulkus inventorius. Su „(duomenys neskelbtini)“ dar buvo neatsiskaityta, šis kreditorius vėliau atsirado. Matė, kad R. V. stengėsi skolas grąžinti, dėl to ir buvo sudaryta taikos sutartis, kurią teismas patvirtino.
Liudytoja R. V. parodė, jog yra kaltinamojo žmona, įmonėje dirbo komercijos direktore, bandė apie metus laiko dirbti buhaltere, tačiau nepavyko. Neišmoko dirbti buhaltere. Atlyginimą už darbą gaudavo, kokio dydžio, nepamena. Registravo sąskaitas. Kada vyras ėmė paskolas, nepamena, apie jas nieko nežino. Nežino, kaip milijonas litų jų šeimoje atsirado, dėl to vyro neklausinėjo, nes juo pasitikėjo. Nežinojo, kad vyras iš įmonės ima pinigus. Balansų nedarė, to nemokėjo, turi vidurinį išsilavinimą. Bendravo su žmonėmis, kai dirbo komercijos direktore. Įmonėje dirbo apie 40 darbuotojų.
Laiduotoja S. D. parodė, kad vienoje byloje jau laidavo už R. V., jis įsipareigojimus vykdė, ar viską atlygino, negali pasakyti. Palaiko savo prašymą dėl laidavimo, situacijos tiksliai nežino, užstatui pinigų neturi.
Iš 2012-02-27 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus A. K. pareiškimo matyti, kad jis pranešė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 21 d. iškėlė bankroto bylą uždarajai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o 2011 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas bei jų finansiniai reikalavimai - 334 289,73 Lt. Nustatyta, kad bendrovės vadovas R. V. 2008 m. iš įmones kasos pasiėmė 1 609 407 Lt, tačiau iki šiol nei bendrovės turto, nei įmonės dokumentų neperdavė. Bendrovės kreditoriai mano, kad bendrovės savininkas R. V. panaudodamas savo reikmėms didelę pinigų sumą privedė bendrovę prie bankroto (t. 1, b.l. 1).
Iš 2011-06-21 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ registro kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iškelta bankroto byla (t. 1, b.l. 2).
Iš 2011-10-14 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad patvirtinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansiniai reikalavimai: Klaipėdos AVMI – 281948,61 Lt, VSDFV Klaipėdos skyriaus – 51342 Lt, iš viso 333290,81 Lt (t. 1, b.l. 7).
Iš 2012-04-30 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu (t. 1, b.l. 17).
Šalies argumentai
Iš 2012-01-06 ieškinio matyti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 1 613 089 Lt žalos priteisimo iš R. V., bya užbaigat taikos sutartimi (t. 1, b.l. 144-149, 172).
Iš 2012-05-04 pinigų priėmimo kvito Nr. 1592259 matyti, kad R. V. perdavė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 15 000 Lt pagal taikos sutartį, sudaryta civilinėje byloje Nr. 2-1022-163/2012 (t. 1, b.l. 171).
Iš 2012-05-31 kratos protokolo matyti, kad R. V. IĮ “ (duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir veiklos dokumentai (t. 2, b.l 139-142).
Iš archyvinių bylų perdavimo priėmimo akto matyti, kad 2011-06-21 R. V. perdavė, o bankroto administratorius A. K. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (t. 2, b.l. 143-144).
Iš 2013-02-27 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr.5-2/31 matyti, kad tyrimo metu iš patikrintų dokumentų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V., nuo 2007-01-01 iki 2008-04-30 pirma atsiskaitydavo su tiekėjais ar įnešdavo pinigus į banką, o tik vėliau įformindavo avanso paėmimą iš kasos, todėl kiekvieną mėnesį susidarydavo antišlaidžiai. Nuo 2008 m gegužės 22 d. iki 2009 m. kovo mėnesio R. V. kiekvieną mėnesį iš kasos paimdavo visus grynus pinigus kaip avansą atsiskaitymui tai 1803375 Lt, tačiau per tą patį laikotarpį tik 65271,06 Lt panaudojo bendrovės veikloje.
Iš tyrimui pateiktų pirminių kasos dokumentų, kasos knygų, kurias už kasininką pasirašė R. V. ir atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų nustatyta, kad nuo 2006-12-01 iki 2009-03-31 bendrovės direktorius ir akcininkas R. V. paėmė grynais pinigais iš kasos 1840665,01 Lt ir 2009 m. kovo mėnesį iš atsiskaitomosios sąskaitos AB „SEB“ banke mokėjimo kortele 59530 Lt, iš viso 1900195,01 Lt. Nuo 2006-12-01 iki 2011-08-25 R. V. iš paimto avanso atsiskaitymui, kurie pateisinti dokumentais, panaudojo 288611,35 Lt, arba 15,19 procentų paimtos sumos.
Specialistė nurodo, kad R. V. pagal pateiktus tris susitarimus dėl 1780250,26 Lt (1559060 + 80190,26 + 141000) paskolos paėmimo iš bendrovės nuo 2008-12-21 iki 2009-06-30 paėmė visas bendrovės uždirbtas pinigines lėšas savo reikmėms ir nuo to laiko bendrovė tapo nemoki.
Tyrimo metu iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad tiriamojo laikotarpio pabaigai direktorius ir akcininkas R. V. bendrovei nesugrąžino 1611583,66 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-25 surašyto ir R. V. pasirašyto balanso duomenimis R. V. bendrovei skolingas 1597406 Lt arba 14177,66 Lt (1611583,66 -1597406) mažiau. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nenustatyta, kad 14177,66 Lt būtų panaudoti bendrovės veikloje.
Bendrovės direktorius R. V. atsiskaitymui grynais pinigais su darbuotojais, Valstybės biudžetu ir tiekėjais tokio kiekio paimtų pinigų nereikėjo, todėl nuo 2008 m. gegužės mėnesio jis bendrovės grynus pinigus kaupė pas save ir neatsiskaitinėjo su tiekėjais ir Valstybės biudžetu už priskaičiuotus mokesčius, o nepanaudotų pinigų negrąžino į bendrovės kasą, kaip to reikalauja 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklų” 9 straipsnio (2007-12-29 Nr.1360 redakcija) „Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais (biudžetinėse įstaigose – ne rečiau kaip kartą per mėnesį). Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“ nuoroda.
Išvadoje nurodoma, kad visą tiriamąjį laikotarpį bendrovės turtas viršijo įsipareigojimus taip: 2006 m. gruodžio 31 d.- 8024 Lt, arba 26,7 karto, 2007 m. gruodžio 31 d. – 763241 Lt, arba 1,6 karto, 2008 m. gruodžio 31 d.- 1369619 Lt, arba 3,7 karto, 2009 m. gruodžio 31 d. – 1356586 Lt, arba 4,6 karto, 2010 m. gruodžio 31 d. – 1312542 Lt, arba 4,4 karto 2011-08-25 -1297355 Lt, arba 4,3 karto. Vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. Nr.IX-216) 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 8-os dalies „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“ nuoroda, bendrovė visą tiriamąjį laikotarpį tik pagal balansų duomenis buvo moki, nes 2008-2011 metų balansuose įrašytas jos turtas viršijo įsipareigojimus nuo 3,7 iki 4,3 kartų. Tačiau, tyrimo metu iš pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad nuo 2008-05-21 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos, kai akcininkas ir direktorius R. V., pagal savo paties surašytus tris susitarimus, asmeninėms reikmėms pasiėmė 2008 metais 1546052 Lt, 2009 metais 1647654 Lt 2010 metais 1609407 Lt, tiriamojo laikotarpio pabaigai 1597406 Lt, tai tokiu būdu atitraukė visas apyvartines lėšas, todėl bendrovė tapo nemoki ir negalėjo atsiskaityti su VMI ir VSDF biudžetu bei kitais kreditoriais.
Taip pat išvadoje konstatuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V. nuo 2008-01-01 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos nesurašęs ar tyrimui nepateikęs avanso apyskaitų ir dokumentais nepateisinęs 14187,67 Lt panaudojimo, šia suma sumažinęs savo įsiskolinimą bendrovei, nesivadovavo LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4-o straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6-to straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-os dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3-ios dalies „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“ nuorodomis ir atsako pagal šio įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 2-os dalies „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ nuorodą.
Vadovaujantis VMI prie LR FM 2004 m. spalio 29 d. viršininko įsakymu Nr.VA-172 patvirtintomis „Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų pildymo bei teikimo taisyklių“ 4-o punkto „Juridiniai asmenys, kurie per kalendorinius metus iš fizinių asmenų gavo ir fiziniams asmenims suteikė paskolas, kuriems paskolą ar jos dalį fiziniai asmenys per kalendorinius metus grąžino, taip pat tie, kurie grąžino paskolą ar jos dalį fiziniams asmenims, privalo AVMI, kurios veiklos teritorijoje juridinis asmuo yra registruotas Mokesčių mokėtojų registre, iki kitų kalendorinių metų balandžio 1 dienos pateikti tinkamai užpildytą FR0711 formą „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ ir jos priedus (toliau – FR0711 forma) ir 5-o punkto „Juridiniai asmenys privalo pateikti duomenis apie per kalendorinius metus fiziniams asmenims suteiktas paskolas, kurių kiekvienos suma yra lygi arba didesnė kaip 2000 Lt ir ... fizinių asmenų grąžintas paskolas ar jų dalis, lygias ar didesnes kaip 2000 Lt“ nuorodomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2008, 2009, 2010 ir 2011 metus iki sekančių metų balandžio 1 dienos Klaipėdos AVMI turėjo deklaruoti apie bendrovės direktoriui R. V. suteiktas ir jo grąžintas paskolas. Tačiau tokios deklaracijos nepateiktos.
Dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V. nepateisinęs dokumentais 14187,67 Lt sumažinimo savo skolą bendrovei, nesivadovavo LR BAĮ (200 1m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4str. 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 dalies, 16 str. 3 dalies ir VMI prie LR FM 2004 m. spalio 29 d. viršininko įsakymu Nr.VA-172 patvirtintų taisyklių 4 ir 5 punktų nuorodomis, iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 3, b.l. 9-35).
Iš 2008-12-21 susitarimo, pasirašyto tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. V. ir R. V. matyti, kad jis nuo 2008-05-21 iki 2008-12-21 pasiskolino iš bendrovės 1 559 060 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti per 5 metus iki 2013-12-31 (t. 4, b.l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik tas asmuo, kuris yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2006-11-20 iki bankroto bylos iškėlimo, t.y. 2011-06-21 (1 t., b.l. 2, 8-9). Taigi eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas įgijo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. l d., reglamentuojančioje, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.
R. V. parodymus, kad dėl žinių stokos galėjo visų buhalterinės apskaitos tvarkymo detalių ir nežinoti, o įmonėje dirbusi buhalterė buvo nekompetetinga, patvirtina ir liudytojos R. V. parodymai, jog ir ji dirbo buhaltere įmonėje, tačiau jai tai daryti nesisekė, nes neturėjo tam reikalingų žinių. Teismas konstatuoja, kad eidamas įmonės vadovo pareigas, R. V. privalėjo savo pareigas, nustatytas įstatymo, atlikti tinkamai ir atsakingai, jis suvokė ir privalėjo įvertinti, jog, vadovaudamas bendrovei turi rūpintis ne tik kasdiene įmonės veikla, tačiau tai daryti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio subjektų veiklą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais. Be to, įstatymais numatytų reikalavimų nežinojimas nepašalina R. V. atsakomybės, kadangi šis nusikaltimas padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijo nutartys bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011). Tokie R. V. veiksmai, kaip jis pats nurodė – pirmiau paėmė paskolas, o tik po to surašė susitarimus, dėl to šios finansinės operacijos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, ne visais atvejais išrašydavo kvitus, kai paimdavo grynus pinigus, buhalterės neinformuodavo apie tai, kad išgrynindavo pinigus, orderius išrašydavo, kokiais tikslais įmonės pinigus panaudodavo, parodo nusikalstamai nerūpestingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo elgesį. Kaltinamojo nusikalstamą nerūpestingumą apibūdina du požymiai: pavojingų pasekmių nenumatytas ir galėjimas bei turėjimas jas numatyti. Jis nenumatydamas pavojingų pasekmių, nepakankamai apdairiai vykdė profesines pareigas, nesilaikė įstatymų ar kitų norminių aktų reikalavimų. Nustatyta, kad turėdamas realią galimybę numatyti pavojingas savo veikos pasekmes, nesistengė užkirsti kelią šioms pasekmėms.
Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t.y. baudžiamoji atsakomybė už jį kyla tik tuo atveju, kai yra nustatomi bent vienas iš Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių nusikalstamų padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. 2013-02-27 specialisto išvadoje Nr. 5-2/31 konstatuota, kad dėl nustatytų LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. l d., 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 str. 4 p., 9 p. nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-06-30 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent dėl to, kad R. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nepateisino dokumentais 14 187,67 Lt savo skolos sumažinimo bendrovei, ko pasekoje bendrovės didžiosios knygos apyvartos žiniaraštyje buvo neteisingai atvaizduotas R. V. 1 546 052 Lt įsiskolinimas bendrovei, bei nepagrindė dokumentais trijų paskolų (2008-02-21, 2009-01-12, 2009-06-30) iš bendrovės paėmimo fakto.
Tarp R. V. nusikalstamai nerūpestingos veikos ir kilusių padarinių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, yra priežastinis ryšys, todėl teismas pripažįsta įrodyta, kad R. V. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, kai dėl to padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams. Taikant Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. Turi būti nustatyta ir subjektyvioji nusikaltimo sudėties pusė - kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-504/2009). Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo turtinės žalos kreditoriams padarymo momento.
Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos nustatyta, jog kaltinamasis R. V. savo kaltę iš esmės pripažįsta, parodydamas, kad palaipsniui per kelis kartus paėmė beprocentę 1 780 250, 26 Lt dydžio paskolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią panaudojo savo reikmėms, t.y. savo asmeninio namo statybai. Kaltinamasis neneigė, kad jau imdamas pinigus iš įmonės turėjo tikslą juos panaudoti būtent asmeninių poreikių tenkinimui. R. V. pozicija, jog jis tikėjosi pinigus grąžinti, vertintina kritiškai, kadangi susitarimai dėl paskolų pasirašyti 2008-12-21, 2009-01-12 ir 2009-06-30, tuo tarpu pats kaltinamasis nurodė, kad įmonės finansinė padėtis ėmė intensyviai blogėti dar 2008 metais. Vadinasi, žinodamas apie blogą įmonės finansinę padėtį, R. V. nesistengė grąžinti skolų kreditoriams, nedėjo pastangų įmonės finansinės padėties gerinimui, neieškojo būdų išvengti bankroto, o sąmoningai suteikė paskolas sau, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Kadangi paskolos beprocentės, logiška, kad jokios naudos, pelno įmonei nebuvo galima tikėtis. Kaltinamojo parodymai, kad jis neišmanė buhalterinių dalykų, neatleidžia jo nuo atsakomybės, kadangi, kaip jau minėta, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį už bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, atsakingas įmonės direktorius. Logiška, jog atsakingas ir sąžiningas vadovas, neišmanydamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, privalo samdyti šios srities profesionalą, t.y. dėti visas įmanomas pastangas geram įmonės valdymui, tuo tarpu, R. V. to nedarė, kas rodo tikslingai aplaidų R. V., kaip įmonės direktoriaus požiūrį į įmonės valdymą.
Kad būtent dėl R. V. neteisėtų nesąžiningų veiksmų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla neabejotinai patvirtina ir 2013-02-27 specialisto išvada Nr. 5-2/31, kurioje konstatuota, jog pagal tris susitarimus (2008-12-21, 2009-01-12 ir 2009-06-30) dėl 1 780 250,26 Lt (1 559 060 + 80 190,26 + 141 000) paskolos paėmimo iš bendrovės nuo 2008-12-21 iki 2009-06-30 paėmė visas bendrovės uždirbtas pinigines lėšas savo reikmėms ir nuo to laiko bendrovė tapo nemoki. Darytina išvada, kad 1 780 250,26 Lt beprocentinės paskolos suteikimas sau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas veiksmas, atitraukęs bendrovės apyvartines lėšas. Ko pasekoje, atsiskaitymams su kreditoriais (VMI, VSDFV) bendrovė nebeturėjo lėšų, t.y. buvo apsunkintas savalaikis atsiskaitymas su jais. R. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, turimus išteklius valdė netinkamai, darė lemiamą įtaką mokumui bei trukdė siekti pagrindinio tikslo - pelno.
Teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų patvirtinančių, jog R. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2008 m. bendrovei esant sunkioje ekonominėje padėtyje ir 2008 metų pabaigoje turint 72 034,28 Lt skolų įmonėms už suteiktas paskolas, 20 600,20 Lt įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, 230 243,98 Lt įsiskolinimą Valstybės biudžetui už nesumokėtus mokesčius, o bendrovės kasoje esant 4821,63 Lt likučiui, 2008-12-21, 2009-01-12, 2009-06-30 susitarimais, kuriais buvo asmeniškai suinteresuotas ir kurie bendrovei buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi, suteikė sau bendrą 1 780 250,26 Lt beprocentinę paskolą. Nuo 2006-12-01 iki 2009-03-31 jis paėmė grynais pinigais iš bendrovės kasos ir atsiskaitomosios sąskaitos iš viso 1 900 195,01 Lt avansu atsiskaitymams, iš kurių nuo 2006-12-01 iki 2011-08-25 pateisino dokumentais piniginių lėšų panaudojimą 288 611,35 Lt arba 15,19 procentų paimtos sumos. Iki bankroto bylos iškėlimo 2011-08-25 jis naudojosi bendrovės piniginėmis lėšomis asmeninėms reikmėms patenkinti. Taip sąmoningai blogai valdydamas įmonę, atitraukęs bendrovės apyvartines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos pajamų gavimui, ir jų negražinęs, jis apsunkino savalaikį atsiskaitymą su kreditoriais, padarė lemiamą įtaką mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo-pelno gavimo. Tokiais veiksmais jis nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą bei padarė bendrovei ir jos kreditoriams didelę 333 290,61 Lt turtinę žalą.
Kaltinamojo R. V. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje, sudėtis.
Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir dėl nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamasis R. V. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis anksčiau vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šias nusikalstamas sveikas padarė iki teismo sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. R. V. dirba, duomenų apie padarytus administracinės teisės pažeidimus byloje nėra, su BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus, sudarė taikos sutartį dėl savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kurią, kaip patvirtino A. K., geranoriškai vykdo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamas veikas straipsnių sankcijose numatytą bausmę- laisvės atėmimą, jos vykdymą atidedant. Laisvės atėmimo bausmės trukmę apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.
Atsižvelgiant į tai, kad R. V. savo kaltę pripažino, byloje vadovaujantis LR BPK 291,293 str. buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas , kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64-1 str.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,
nusprendė:
R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnį, 223 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmes:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnė bausmės ir paskirt galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3, nustatant jog paskirtoji galutinė bausmė yra 10 (dešimt ) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Iki nuosprendis įsiteisės, palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.