Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejusi Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokurores Ievos Kvedaraites skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011 m. lapkricio 8 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-164-626/2011 perduota prokurorei kaltinamojo akto trukumams pašalinti iki 2012 m. vasario 8 d.,

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-626/2011 D. V. kaltinama tuo, kad neteisetai prisijungusi prie energijos tiekimo, naudojosi elektros energija, del ko buvo padaryta didele turtine žala bendrovei, o butent:

ji, laikotarpiu nuo 2008 metu rudens iki 2010 m. vasario 4 d. 6.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose neteisetai prisijungusi prie energijos tiekimo, naudojosi elektros energija ir tuo AB „Rytu skirstomiesiems tinklams“ padare didele – 135765,31 Lt turtine žala. Tokiais veiksmais D. V. kaltinama padariusi nusikalstama veika, numatyta LR BK 179 str. 2 d.

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011 m. lapkricio 8 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-164-626/2011 perduota prokurorei kaltinamojo akto trukumams pašalinti iki 2012 m. vasario 8 d. Nutartis motyvuota tuo, kad kaltinimas neatitinka istatymo reikalavimu. Kadangi be irodymu tyrimo atnaujinimo ir kaltinamojo akto pakeitimo negalima užtikrinti kaltinamosios teises i gynyba bei priimti teiseto ir pagristo nuosprendžio, todel irodymu tyrimas teisme atnaujintinas (BPK 295 str. 1 d.), o byla perduotina prokurorei kaltinamojo akto trukumams pašalinti (BPK 254 str. 3 d.).

Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokurore Ieva Kvedaraite skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011 m. lapkricio 8 d. nutarti ir priimti nauja sprendima: baudžiamaja byla perduoti nagrineti Vilniaus rajono apylinkes teismui. Skunde prokurore nurodo, kad teismo argumentai, jog kaltinamasis aktas surašytas nepažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, yra nepagristi. Kaltinamajame akte buvo nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, budas ir kitos aplinkybes, tame tarpe veika, kaip nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – D. V. nebuvo kaltinama tuo, kad ji pati fiziškai prisijunge prie energijos tiekimo, o buvo kaltinama tuo, kad naudojosi elektros energija esant neteisetam prisijungimui (naudojo elektros energija, einancia ne per elektros skaitikli). Visa ta laika, kad D. V. naudojosi elektros energija, ji buvo neteisetai prisijungusi prie elektros energijos tiekimo. Kas fiziškai pajunge elektra, kad ji eitu ne per apskaitos skaitikli, D. V. veikos kvalifikavimui reikšmes neturi. Taigi, prokurores nuomone, kaltinamasis aktas atitinka LR BPK 219 str. numatytus reikalavimus.

Prokurore skunde nurode, kad teisminio bylos nagrinejimo metu D. V. nurode, kad visus su namu susijusius reikalus tvarko ji pagal igaliojima. Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktu proceso veiksmu matyti, kad namu rupinasi D. V.. Teisminio bylos nagrinejimo metu ji neneige naudojusis energija. Teisme dalyvavo civilinio ieškovo – buvusios AB „Rytu skirstomieji tinklai“ (dabar AB LESTO), su kuria buvo pasirašyta elektros pirkimo-pardavimo sutartis, atstovai, todel teismas teisminio bylos nagrinejimo metu turejo galimybe smulkiai išsiaiškinti, kokio pobudžio, formos yra igaliojimai, kodel vartotojo asmens kodas pasirašytoje sutartyje nesutampa su Registru centro pažymoje nurodytu asmens kodu. Teismu praktikoje yra suformuota nuostata, kad perduodant byla prokurorui butina, kad nustatyti kaltinamojo akto trukumai butu tokie, kuriu negalima ištaisyti byla nagrinejant teisme ir jie turi trukdyti teismui nagrineti byla (1S-238-628-2010). Tuo tarpu teismas buvo priemes nutarti baudžiamaja byla, kurioje kaltinama D. V., perduoti nagrineti teisiamajame posedyje, tuo konstatavo, kad jokiu kliuciu nagrineti byla teisme, nera. Teisminio bylos nagrinejimo metu visi apklausti asmenys dave tokius pacius parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (šie parodymai buvo nurodyti kaltinamajame akte), jokiu nauju bylos aplinkybiu teisminio bylos nagrinejimo metu nenustatyta, todel teismas, išnagrinejes byla – paskelbes, kad irodymu tyrimas yra baigtas, išklauses baigiamuju kalbu ir paskutinio žodžio (kuriuose nebuvo pranešta jokiu nauju aplinkybiu, turinciu esmines reikšmes bylai), be pagrindo prieme nutarti iš esmes priešinga savo ankstesniam sprendimui (perduoti byla nagrineti teisiamajame posedyje).

Prokurores nuomone, tokia aplinkybe, kad del neteisetu budu sunaudotos energijos civilinis ieškovas kreipesi i teisma civilinio proceso tvarka, kitu asmenu kalte (kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje), sprendžiant, ar D. V. veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 179 str. 2 d., sudeties požymiu visuma, jokios reikšmes neturi ir del to negali buti byla gražinama prokurorui. Pažymejo, kad paaiškejus aplinkybei, kad nusikalstama veika gali buti padares kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai galejo pranešti prokurorui LR BPK 257 str. nustatyta tvarka, o ne visa byla gražinti prokurorui. Teismas, priimdamas 2011-11-08 nutarti, nurode, kad kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. 3 ir 4 p. reikalavimu iš esmes ivertines irodymus del nusikalstamos veikos sudeties požymiu D. V. veikoje buvimo. Tai negali buti pagrindas gražinti byla prokurorui. Atsižvelgiant i tai, kad visos bylos aplinkybes teisme ištirtos, nagrinejant byla teisme irodymu tyrimas ir visas bylos nagrinejimas buvo baigtas, todel yra pakankamai duomenu priimti nuosprendi.

Teismo posedyje prokurore praše jos skunda tenkinti.

Kaltinamoji tvirtos pozicijos del prokurores skundo nepareiške, praše spresti teismo nuožiura.

Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokurores Ievos Kvedaraites skundas atmestinas.

Vilniaus rajojo apylinkes teismo 2011 m. lapkricio 8 d. nutartis yra teiseta ir pagrista, ja naikinti prokurores skunde nurodytais argumentais, nera pagrindo.

Apeliacines instancijos teismas, susipažines su prokurores skundu bei bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagristai nusprende irodymu tyrima teisme atnaujinti ir byla perduoti prokurorei kaltinamojo akto trukumams pašalinti (BPK 254 str. 3 d.).

Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, apylinkes teismas nuosprendžio priemimo metu nustate, kad kaltinamajai inkriminuotos veikos kvalifikacija galimai yra netiksli, o kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. 3 ir 4 p. reikalavimu.

Apeliacines instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino, kad kaltinimas D. V. neatitinka istatymo reikalavimu. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu aplinkybiu, nagrinejant byla teisme paaiškejo, kad namas, kuriam neteisetai buvo prijungta elektros energija, nuosavybes teise priklauso A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-17). Kaltinamoji D. V. posedžio metu minejo, kad ji visus su namu susijusius reikalus tvarko pagal igaliojima, suteikta jos motinos, taciau toks igaliojimas i byla nera pateiktas, todel apylinkes teismas pagristai pažymejo, kad nera galimybes spresti, kokio pobudžio igaliojimai ir nuo kurio laiko tvarkant nama buvo suteikti jos motinos, t.y. namo savininkes. Iš byloje pateiktos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad elektros energijos vartotoja yra A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3). Taigi, nesutampa asmens kodai, nurodyti Registru centro pažymoje ir minetoje elektros energijos vartojimo sutartyje. Be to, kaip matyti iš kaltinamojo akto (b.l. 110-114), D. V. buvo kaltinama neteisetai prisijungusi prie energijos tiekimo, naudojosi elektros energija <...>. Taciau kaltinamoji teisme tvirtino, jog elektra pajunge ne ji, o meistras, jai nežinant ir kad ji tai pastebejo po kurio laiko. Kaip teisingai nutartyje nurode apylinkes teismas, byloje nera duomenu, patvirtinanciu, jog ikiteisminio tyrimo metu butu siekta nustatyti asmeni, neteisetai pajungusi elektra. Apeliacines instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, kad papildomai neištyrus šiu aplinkybiu, nera galimybes spresti vien tik D. V. kalte neteisetai naudojant elektros energija, neteisetai prisijungus prie energijos tiekimo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, del sunaudotos energijos neteisetu budu AB „Rytu skirstomieji tinklai“ (dabar – Lesto) 2010 m. spalio 11 d. ieškiniu civiline tvarka kreipesi i teisma, pareikšdami ieškini atsakovei A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), taciau baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinimai ne A. V., o D. V..

Apeliacines instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismui pagristai kilo neteiseto naudojimosi tiekiamu turtu klausimas, kokia visgi atsakomybe asmeniui turi kilti: baudžiamoji kartu su civiline ar tik civiline. Todel, apeliacines instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas del netinkamai surašyto kaltinamojo akto ir byloje esant daug kitu neaiškumu tiek del taikytinos teises, tiek ir del kitu neišsiaiškintu aplinkybiu, pagristai negalejo priimti nuosprendžio, o byla nusprende gražinti prokurorui, kad butu pašalinti visi neaiškumai, kuriu apylinkes teismas pašalinti ir panaikinti nagrinejant byla teisme, neturejo galimybiu.

Apeliacines instancijos teismo nuomone, apylinkes teismas skundžiamoje nutartyje pagristai pažymejo, kad byloje gali kisti ir kaltinamajame akte nurodyta žala, o tuo paciu ir veikos kvalifikacija, jei paaišketu, kad žala yra nedidele.

Atkreiptinas demesys, kad kaltinamoji D. V. teismo posedžio apeliacines instancijos teisme metu nurode, kad ji iš esmes pripažino elektros energijos neteiseto naudojimo fakta, ji patvirtino, kad su nukentejusiuoju AB „Rytu skirstomieji tinklai“ jau buvo tariamasi sudaryti taikos sutarti, nukentejusysis sutiko sumažinti civilinio ieškinio suma perpus, t.y. apie 60000 Lt, D. V. jau net buvo surinkusi tokia pinigu suma žalai atlyginti, taciau nukentejusysis civilinis ieškovas AB „Rytu skirstomieji tinklai“ del nežinomu priežasciu atsisake sudaryti taikos sutarti. Taigi, net ir ši nurodyta aplinkybe apeliacines instancijos teismui leidžia pagristai abejoti del nukentejusiajam padarytos žalos dydžio, o tuo paciu ir veikos kvalifikacijos, kas turetu buti ištirta ir išsiaiškinta atlikus papildoma irodymu tyrima.

Apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad prokurores skunde išdestyti argumentai nelaikytini pagristais, kad butu pagrindas skunda tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarti. Apeliacines instancijos teismo nuomone, prokurores skunde nurodytos aplinkybes, kad byloje jau buvo apklausti visi asmenys, jokiu nauju bylos aplinkybiu teisminio bylos nagrinejimo metu nenustatyta, irodymu tyrimas buvo baigtas, teismas be pagrindo prieme nutarti iš esmes priešinga savo ankstesniam sprendimui perduoti byla nagrineti teisiamajame posedyje, todel teismas turejo priimti nuosprendi, nelaikytinos pagristomis, kadangi pirmosios instancijos teismui, išnagrinejus byla iš esmes ir iškilus klausimams, del kuriu teismas negalejo priimti teiseto ir pagristo nuosprendžio, pagristai nusprende visu neaiškumu pašalinimui ir kaltinamojo akto patikslinimui perduoti byla prokurorui. Pažymetina, kad apylinkes teismui perduodant byla nagrineti teisiamajame posedyje galejo buti nežinomos tam tikros aplinkybes, tiesiogiai susijusios su nusikalstamos veikos kvalifikacija, padarytos žalos dydžiu ir kt., kurios atsirado veliau, t.y. nagrinejant byla iš esmes. Todel prokurore nepagristai nurodo, kad apylinkes teismas prieme nutarti iš esmes priešinga savo ankstesniam sprendimui ir prieme nepagrista sprendima perduodamas byla prokurorui, nes, kaip jau mineta, visi neaiškumai atsirado nagrinejant byla teisiamajame posedyje, o tuo paciu iškilus klausimui del taikytinos asmens atsakomybes (civilines ar baudžiamosios).

Nors prokurore skunde nurodo, kad paaiškejus, jog nusikalstama veika gali buti padares kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai galejo pranešti prokurorui nustatyta tvarka, o ne visa byla gražinti prokurorui, apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad neišsiaiškinus visu aplinkybiu, t.y. net nebandžius ikiteisminio tyrimo metu nustatyti asmens, neteisetai prisijungusio prie energijos tiekimo, nera galimybes šiuo metu tinkamai ivertinti ir kitu aplinkybiu, tiesiogiai susijusiu su D. V. pareikštu kaltinimu, juolab, kaip jau mineta, gali keisti nusikalstamos veikos kvalifikacija, jei paaišketu, jog nukentejusiajam padaryta mažesne žala.

Esant nurodytoms aplinkybems, Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011 m. lapkricio 8 d. nutartis laikytina teiseta ir pagrista, ja naikinti prokurores skunde nurodytais motyvais, nera pagrindo.

atmesti Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokurores Ievos Kvedaraites skunda ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011 m. lapkricio 8 d. nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.