Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Širvintos, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, administracine tvarka bausta, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini)

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 179 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. kaltinama tuo, kad neteisėtai prisijungusi prie energijos tiekimo, naudojosi elektros energija, dėl ko buvo padaryta didelė turtinė žala bendrovei, o būtent:

ji, laikotarpiu nuo 2008 metų rudens iki 2010 m. vasario 4 d. 6.00 val., (duomenys neskelbtini) savo namuose neteisėtai prisijungusi prie energijos tiekimo, naudojosi elektros energija ir tuo AB „Rytų skirstomiesiems tinklams“ padarė didelę - 135765,31 Lt turtinę žalą, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 179 str. 2 d.

Nuosprendžio priėmimo metu nustatyta, kad kaltinamajai inkriminuotos veikos kvalifikacija galimai yra netiksli, o kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 3 ir 4 p. reikalavimų, nes:

1) D. V. pareikštas kaltinimas, kad ji savo namuose neteisėtai prisijungusi prie energijos tiekimo, naudojosi elektros energija. Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad namas, (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-17). Kaltinamoji posėdžio metu tik minėjo, kad ji visus su namu susijusius reikalus tvarko pagal įgaliojimą, suteiktą jai jos motinos. Byloje šis įgaliojimas nėra pateiktas. Todėl nėra galimybės spręsti, kokio pobūdžio įgaliojimai ir nuo kurio laiko tvarkant namą buvo suteikti kaltinamajai jos motinos, t. y. namo savininkės. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje pateiktą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, energijos vartotoja yra A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3), t. y. nesutampa asmens kodai nurodyti Registrų centro pažymoje ir minėtoje energijos vartojimo sutartyje. Be to jai pareikštas kaltinimas, kad neteisėtai prisijungusi prie energijos tiekimo naudojo elektrą. Teisme kaltinamoji nurodė, kad elektrą pajungė ne ji, o meistras, jai nežinant ir kad ji pastebėjo tai po kurio laiko. Duomenų byloje, kad būtų siekta nustatyti neteisėtai elektrą pajungusį asmenį byloje nėra. Teismas mano, kad papildomai neištyrus šių aplinkybių nėra galimybės spręsti vien tik apie D. V. kaltę, neteisėtai naudojant elektros energiją, neteisėtai prisijungus prie energijos tiekimo. Be to cvilinio ieškovo atstovas teisme pranešė, kad dėl sunaudotos energijos neteisėtu būdu jų bendrovė kreipėsi į teismą civiline tvarka pareikšdami ieškinį atsakovei A. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

2) atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskleidus neteisėtą naudojimąsi tiekiamu turtu kyla klausimas, kokia atsakomybė taikytina: baudžiamoji (kartu su civiline) ar tik civilinė. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, kad tokiais atvejais (pavyzdžiui, nuomojamo buto gyventojas, pažeisdamas sutartį su savininku, jo sąskaita naudojasi telefono linija, o vėliau vengia atlyginti padarytą žalą; gyventojas piktybiškai vengia mokėti už šilumą ir pan.) paprastai taikoma tik civilinė atsakomybė, o baudžiamąją atsakomybę gali lemti tik ypatingas kaltininko veikimo būdas, dėl kurio nukentėjusiojo pažeistos teisės gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis yra apsunkintas (pvz., norint nustatyti, kuris įstaigos darbuotojas neteisėtai naudojosi telefono linija, reikia atlikti kriminalinei justicijai būdingą tyrimą: vartotojas už suvartotą vandenį moka mažiau nei priklauso, be to, sąmoningai neįsileidžia į savo butą įmonės-tiekėjo atstovų, kurie nori patikrinti skaitiklių rodmenis, ir pan.). Tais atvejais, kai asmuo neteisėtai naudojosi tiekiamu turtu, nebandydamas likti nežinomas kreditoriui ir kitaip neapsunkindamas jo galimybių prisiteisti žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka, veika traktuotina kaip civilinis deliktas, o ne nusikaltimas. Priežastinis ryšys nagrinėjamo nusikaltimo sudėtyje reiškiasi tuo, kad būtent neteisėtas ir neatlygintinis naudojimasis tiekiamu turtu lėmė kito asmens praradimus, pajamų negavimą, prievolių atsiradimą arba padidėjimą, taip pat, kad kaltininkas savo veiksmais panaikina arba apsunkina nukentėjusiojo galimybes atstatyti pažeistą teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Nagrinėjant bylą teisme ir tiek ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. V. neneigė naudojusi elektros energiją neteisėtai (ginčija tik ieškinio sumą), jokiais veiksmais netrukdė patekti į jos gyvenamąją vietą ir nustatyti skaitiklio duomenų ir kt. Be to teismų praktikoje yra atvejų, kai pripažįstama, kad dėl energijos tiekėjui padarytos žalos yra pripažįstamas kaltu ne tik neteisėtai vartojęs energiją asmuo, bet ir pati bendrovė, kuri, būdama viešosios sutarties stiprioji šalis, netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su jai priklausančio elektros skaitiklio priežiūra (šioje byloje laikotarpis net tris metai). Atsižvelgiant į šią teismų praktikoje esančią nuomonę galimai darytina išvada, kad žala nurodyta kaltinamajame akte gali kisti , o kartu ir veikos kvalifikacija, jei paaiškėtų, kad žala yra ne didelė. (Vilniaus apygardos teismas civilinė byla Nr. 2A46-61/08).

Be to energijos tiekėjui tenka pareiga užtikrinti jam priklausančių apskaitos prietaisų tinkamą priežiūrą, o netik vartotojas turi pareigą bendradarbiauti su energijos tiekėju, užtikrinant energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų naudojimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra jo teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be teisės žinoti, kuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis) ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

Asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės jų teisinis vertinimas ir pagrindiniai duomenys kuriais grindžiamas kaltinimas (BPK 219 str.). Atsižvelgiant į tai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui ir jų pagrindimui, tiek teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą yra atkreipęs dėmesį ir Europos Žmogaus teisių teismas (Teismų praktika Nr.24, 274-275 psl.).

Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad kaltinimas neatitinka įstatymo reikalavimų. Kadangi be įrodymų tyrimo atnaujinimo ir kaltinamojo akto pakeitimo negalima užtikrinti kaltinamosios teisės į gynybą bei priimti teisėto ir pagrįsto nuosprendžio,-todėl įrodymų tyrimas teisme atnaujintinas (BPK 295 str. 1 d.), o byla perduotina prokurorei kaltinamojo akto trūkumams pašalinti (BPK 254 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

teisminį tyrimą byloje atnaujinti.

Perduoti baudžiamąją bylą prokurorei kaltinamojo akto trūkumams pašalinti iki 2012 m. vasario 8 d.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Vaivadienė