- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- e1-595-586/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Kaltinamasis
- G. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Vandalinas Vainius, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Karbauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
G. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Rietavo sav., išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis, 2024 m. gruodžio 19 d., apie 16:20 val. sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konflikto metu vieną kartą kibiru sudavė nukentėjusiajai A. Š. į veido sritį, tuo padarydamas jai dešinėje pusėje odos nubrozdinimą, t. y nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis G. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuomojasi nedidelį sandėlį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šalia sandėlį nuomojasi A.. Ji užkišo kanalizaciją ir jo sandėlyje esantis unitazas pradėjo užsikišti, pro jį pradėjo bėgti vanduo, patvino nuomojamas sandėlis. Dėl šio įvykio sandėlių savininkas kvietė tarnybas ir paaiškino, kad kanalizacija užsikemša dėl riebalų nuosėdų, kurias sukelia A. sandėlyje gamybinės atliekos. 2024-12-19, apie 16 val. atvyko į sandėlį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Užėjęs pamatė, kad įėjimas į sandėlį patvinęs nešvariu vandeniu, buvo paprikų, alyvuogių ir kitų maisto likučių. Iš karto suprato, kad vanduo pradėjo bėgti dėl A. kaltės. Jis susinervino, iš karto nuėjo pas A., pas ją tuo metu buvo ir mama, ir jų paprašė ateiti pažiūrėti ką padarė. Grįžęs į savo sandėlį, palaukė apie 5 minutes, tačiau jos neatėjo. Tada jis vėl pas jas nuėjo, atidaręs sandėlio duris pamatė, kad jos žiūri į telefoną ir abi juokiasi. Dėl tokio jų situacijos ignoravimo jis grįžo į savo sandėlį, paėmęs sandėlyje rastą talpą, kuri buvo apie 5 l, bet ne kibirą, o galimai gėlių vazoną, pasėmė iš unitazo vandens ir nuėjo pas A. į sandėlį. Jis likus maždaug metrui iki A. mamos, pylė tiesiai jai ant galvos nešvarų vandenį. Tačiau jis jai į veido ar galvos sritį iš turimos talpos netrenkė. Iš kart ją apipylęs apsisuko ir išėjo. Pasigedo jam priklausančio mobiliojo telefono „CAT“, kurį galimai pametė sandėlyje (b. l. 142-145). Papildomos apklausos metu kaltinamasis G. K. parodė, kad dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažįsta visiškai, labai gailisi dėl to ką padarė, jam gėda. Jis pripažįsta jam pareikštą civilinį ieškinį (b. l. 148-150).
Nukentėjusioji A. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gruodžio 19 d., apie 14:30 val. atvyko dirbti į dukros A. Š. sandėlį, (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Apie 16:20 val. į sandėlį įėjo G., kuris nuomojasi šalia esantį sandėlį, buvo labai agresyvus, apšaukęs ją ir dukrą išėjo. Maždaug po 5 min. G. vėl atėjo, kairėje rankoje turėjo kibirą su vandeniu, o dešinėje rankoje laikė iškeltą ramentą. G. turi negalią, visada vaikšto su ramentu. Vyras kibire turėtu vandeniu apipylė ją ir dukrą, pradėjo šaukti: „Matau jūs manęs nesupratot“ ir pradėjo jas pulti. Labai išsigando, kad jis ramentu gali suduoti dukrai, todėl G. pradėjo laikyti, tačiau vyras ją stūmė, pastumta atsitrenkė į dukrą. Vyras kibiru, kurį laikė kairėje rankoje sudavė jai į dešinį skruostą, dėl ko atsirado sužalojimas. Ji sušuko, kad iškvies policiją, o šis atsakė „kviesk“ ir išėjo. Kol laukė policijos, kaimynas dar keletą kartų bandė patekti į sandėlį, kažką šaukė, tačiau negirdėjo ką. Tuo metu išgirdo, kaip skamba nepažįstamas telefono garsas, pažiūrėjusi rado už stalo mobilųjį telefoną „CAT“. Telefonas galimai priklauso G.. Su G. anksčiau konfliktų nėra buvę, keletą kartų yra su juo kalbėjusi, kad šis nepalikinėtų automobilio prie sandėlio, kadangi labai trukdo pasikrauti prekes. Su G. stengdavosi daug nebendrauti, kadangi jis atrodydavo visada labai piktas ir keistas (b. l. 2).
Akistatos tarp nukentėjusiosios A. Š. ir įtariamojo G. K. metu, A. Š. patvirtino savo parodymus, parodė, kad 2024-12-19, apie 16:20 val. sandėlio kaimynas G. antrą kartą užėjo į sandėlį, kuriame buvo kartu su dukra A. Š.. G. ėjo link jos ir dukros vartodamas necenzūrinius žodžius, priėjęs prie jos mažiau nei metro atstumą, apipylė ją vandeniu, pylė tiesiai ant galvos, vanduo buvo baltame plastikiniame kibire. Po ko G. vieną kartą iš kibiro jai trenkė į dešinės pusės žandą, prie smilkinio, taip padarė sužalojimą. Įtariamasis G. K. sutiko, kad A. Š. apipylė kanalizacijos vandeniu. Apipylęs A. Š. apsisuko ir išėjo lauk iš sandėlio. Nepripažįsta, kad trenkė iš vazono A. Š. į žandą. Nurodė, kad jam gėda dėl to, kad užpylė kanalizacijos vandenį, tačiau tyčia į galvos sritį netrenkė (b. l. 105-108).
Liudytoja A. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gruodžio 19 d., apie 16:20 val. atvyko į nuomojamą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuriame jau buvo mama A. Š.. Būnant sandėlyje mamai paskambino anūkas, pokalbis vyko su vaizdu. Tuo metu į sandėlį atėjo iš greta esančio sandėlio kaimynas G.. Vyras kažką pasakė, tačiau nenorėjusios nutraukti pokalbio su sūnėnu, į G. nekreipė dėmesio. G. antrą kartą atėjo į sandėlį, atsinešė kibirą su vandeniu, pasakė “kurvos, ar manęs nesupratot” ir pylė vandenį tiesiai ant mamos, mama sušlapo. Po to G. kažkuo, kuo tiksliai negali pasakyti, užsimojo suduoti mamai, ji atsistojo tarp jų, G. rankomis ją nustūmė į šalį ir sudavė mamai į galvos sritį, vieną kartą į dešinės pusės skruostą ir išėjo iš sandėlio. Jam išėjus jos užsirakino. Po įvykio mama pradėjo vemti, kadangi vanduo, kuriuo apipylė G. buvo dvokiantis. Nežino kodėl jis taip pasielgė. Matė, kaip G. mamai sudavė smūgį, po įvykio jai pradėjo mėlynuoti skruostas (b. l. 93-96).
Iš 2024 m. gruodžio 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėja A. Š. pranešė, jog 2024 m. gruodžio 19 d. ją sužalojo G. K.. G. smurtiniais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-2).
Iš 2024 m. gruodžio 20 d. tarnybinio panešimo nustatyta, kad 2024-12-19, apie 16:30 val. gautas pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėda, prieš 3 min į sandėlį įsiveržė kaimynas, kuris ant pranešėjos ir jos dukros išpylė kibirą nešvaraus vandens, ranka pranešėjai trenkė per veidą, pastūmė dukrą, mojavo ramentu ir pasišalino. Atvykus nurodytu adresu, apie 16:39 val. juos pasitiko pranešėja A. Š., kuri nurodė, kad atėjęs kaimynas iš šalia esančio sandėlio, pradėjo su ja ir dukra A. Š. konfliktuoti. Kaimynas atsinešė kibirą su nešvariu vandeniu, jas apipylė, kibiru trenkė A. Š. į veido sritį, dešinės pusės skruostą. A. Š. nurodė, kad kaimynas konflikto metu jų sandėlyje pametė telefoną. Su kaimynu konfliktas įvyko pirmą kartą, ankščiau konfliktų nebuvo. A. Š. žinojo tik kaimyno vardą – G., bei telefono numerį. Atvykę GMP medikai apžiūrėjo A. Š. veidą, nurodė, kad tai patinimas ir įbrėžimas (b. l. 33-34).
Iš 2024 m. gruodžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra pastatas, kuriame yra daug sandėlių. Matomas rudos sandėlio durys, kurios yra pakeliamos. Patekus į sandėlį matomos įvairios dėžės, stalai bei produktai. Sandėlio grindys šlapios, šalia virtuvinės plautuvės matomos nedidelės vandens balos. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas mobilusis telefonas „CAT“. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta fotolentėlė (b. l. 35-46).
Iš 2025 m. sausio 29 d. – sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, jog atvykusiems pareigūnams A. Š. nurodo, kad vyras atsinešė kibirą ir apipylė ją kanalizacijos vandeniu, bei trenkė. Pareigūnui paklausus kuo sudavė, A. Š. nurodo, kad jis rankoje turėjo kibirą, nesuprato iš ko sudavė. A. Š. nurodo, jog mano, kad iš kibiro, nes tiesiai į veidą mamai tą kibirą pylė (b. l. 47-49).
Iš 2024 m. gruodžio 19 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint A. Š. matyti sužalojimas veido dešiniame skruoste - įbrėžimas ir patinimas. Prie asmens apžiūros protokolo pridėta fotolentėlė (b. l. 56-61).
Iš 2024 m. gruodžio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados nustatyta, kad A. Š. nustatytas odos nubrozdinimas veido dešinėje, sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio dinaminio poveikio pasekoje kietu, buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu nustatytu laiku. Konstatuotas odos nubrozdinimas A. Š. yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 64-65).
Motyvuojamoji dalis
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo G. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai A. Š. fizinį skausmą.
Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis G. K. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, anksčiau teistas, teistumas išnykęs ( b. l. 126-131), baustas administracine tvarka, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 122-125), nedirba. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybę, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaltinamasis G. K. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Nukentėjusioji A. Š. pareiškė civilinė ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei prašo priteisti iš kaltinamojo G. K. 500 Eur advokato paslaugoms apmokėti( b. l. 80-81, 82).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, nes padarytą neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajai A. Š. neturtinė žala kilo dėl kaltinamojo tyčiniais veiksmais panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiąją, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusysis kentėjo fizinį skausmą, patyrė nepatogumus, kitus neigiamus išgyvenimus ir emocijas. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog A. Š. būtų nustatytas pastovus nedarbingumo netekimas, nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata, kuri jai nesukėlė ilgalaikių itin neigiamų pasekmių. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2015, Nr. 2K-30/2015, Nr. 2K-164/2015, Nr. 2K-227/2017, Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-220-689/2018, Nr. 2K-347/2018, Nr. 2K-236-495/2021), laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atlygintinas nukentėjusiosios A. Š. patirtos neturtinės žalos dydis yra 200 Eur.
BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).
Baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis G. K. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o nukentėjusiosios prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijose) nurodyto baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio, teismas sprendžia, jog atsižvelgus į bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį (nukentėjusiojo atstovas advokatas šioje byloje ruošė civilinį ieškinį), tam skirtą darbo laiką, bylos išnagrinėjimo rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo, sąžiningumo principus, todėl 500 Eur suma už A. Š. suteiktas paslaugas yra adekvati.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val..
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nukentėjusiosios A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo G. K. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios A. Š. naudai.
Priteisti iš kaltinamojo G. K. 500 Eur (penkių šimtų eurų) proceso išlaidų, už suteiktas advokato paslaugas, nukentėjusiosios A. Š. naudai.
Išaiškinti G. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.