- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-378-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01160-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- G. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašė: panaikinti antstolio 2018-01-10 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria išieškojimas yra nukreiptas į Lietuvos Respublikos numatytą minimalų mėnesinį atlyginimą, t. y. 430 Eur iš visų esamų ir būsimų jo vardu priteistų lėšų teisingumo ministerijoje; grąžinti visas lėšas, pervestas į antstolio depozitinę sąskaitą, neviršijančias vieną MMA.
2. Skunde nurodė, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, 2018-01-10 yra priėmęs patvarkymą areštuoti lėšas, kurios yra jo vardu. Administracinis teismas jam yra priteisęs 40 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kuris pagal Teisingumo ministerijos raštą bus pervedamas į antstolio depozitinę sąskaitą, vykdant priimtą patvarkymą. Antstolis nesilaikė Civilinio proceso kodekso 668 str. nustatytų draudimų, pažeidė išieškojimo iš piniginių lėšų tvarką. Teigia, kad pagal Civilinio proceso kodekso 668 str. 1 d. nepagrįstai išieškomos lėšos, neviršijančios 1 MMA, nors pirmiausiai antstolis turi išsiaiškinti, kiek turto skolininkas turi ir tik tada priimti patvarkymą. Teismas jau buvo nagrinėjęs skundą dėl 2018-01-10 patvarkymo dalies ir jį tenkino, o šiuo atveju jam priteista 40 Eur suma pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą, o ne pareiškėjui.
3. Antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme prašo skundą atmesti. Nurodė, kad yra vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko G. V. išieškotojui Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai. Antstolis, priimdamas patvarkymą, vadovavosi teismų praktika, kad Civilinio proceso kodeksas atskirai reglamentuoja išieškojimą iš skolininko turto ir iš jo darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Turtas, iš kurio negalima išieškoti nurodytas Civilinio proceso kodekso 668 str. 1 d., kuri numato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. 2017-12-19 kasacinio teismo kolegija konstatavo, kad nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 str. 1 d. apribojimas, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Išieškotos lėšos, neviršijančios 1 MMA yra grąžintos pareiškėjui 2018 m., todėl pakartotinai CPK 668 str. numatytas apribojimas nebetaikomas ir grąžinti lėšas nėra pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjo G. V. skundą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, bei nurodyta teisės normas galima spręsti, kad draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, taikomas tik išieškant iš piniginių lėšų, kaip iš turto, esančio išieškojimo pradžioje (CPK 668 str.), o iš vėliau periodiškai gaunamo darbo užmokesčio ar iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų išieškojimas vykdomas vadovaujantis CPK LI skyriaus normomis, įskaitant CPK 736 straipsnio nuostatas, kurios leidžia išskaityti atitinkamas sumas ir iš lėšų, neviršijančių 1 MMA.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjui buvo grąžinta be pagrindo nuskaičiuota 400 Eur suma, todėl sutiktina su antstoliu, jog pakartotinai CPK 668 str. numatytas apribojimas nebetaikomas ir grąžinti lėšas pareiškėjui nėra pagrindo. Nenustačius antstolio neteisėtų veiksmų, atsižvelgiant į tai, kad 40 Eur suma pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą pagrįstai, vykdant 2018-01-10 patvarkymą, nepažeidžiant teisės normų, todėl skundas atmestinas (CPK 178, 185 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Pareiškėjas R. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad antstolis pažeidė CPK LI skyriuje, įskaitant 736 straipsnyje, nustatytą išieškojimo iš piniginių lėšų tvarką.
Atsiliepimas
8. Antstolis A. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
10. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, pagrįstumo klausimas.
11. Byloje pirmosios instancijos teismo neginčijamai nustatyta, kad 2017-06-28 vykdomojoje byloje priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, kurie buvo išsiųsti skolininkui. Antstolis aiškinosi, kiek ir kokio turto turi skolininkas (10-12, 43-47 v. b. l.). 2018-01-10 priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto (v. b. l. 18). Minėtas patvarkymas jau buvo skundžiamas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priėmė nutartį, kuria tenkino pareiškėjo skundą bei panaikino skundžiamo patvarkymo dalį, kuria nukreiptas išieškojimas į 400 Eur sumą iš visos Teisingumo ministerijoje esančios pareiškėjui priteistos 616 Eur sumos (v. b. l. 30-32). Antstolis 2018-04-10 Patvarkymu pareikalavo Teisingumo ministerijos sugrąžinti 400 Eur sumą į pareiškėjo bausmės atlikimo vietos sąskaitą, kas ir buvo padaryta (v. b. l. 35-37). 2018-07-25 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriame nurodoma iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA (v. b. l. 51, 52).
12. CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (bendrosios taisyklės, nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančioje CPK 668 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Įgyvendinant minėtą nuostatą, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte taip pat įtvirtinta, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Jei pradedant išieškojimo veiksmus nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė nei priklausanti išieškoti suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šioms vėliau gautinoms pajamoms taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-690/2017).
13. CPK 736 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2018-12-01) numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį, iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
14. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikos bei pacituotų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, taikomas tik išieškant iš piniginių lėšų, kaip iš turto, esančio išieškojimo pradžioje (CPK 668 straipsnis), o iš vėliau periodiškai gaunamo darbo užmokesčio ar iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų išieškojimas vykdomas vadovaujantis CPK LI skyriaus normomis, įskaitant CPK 736 straipsnio nuostatas. Kaip minėta, šios nuostatos leidžia išskaityti atitinkamas sumas ir iš lėšų, neviršijančių 1 MMA. Pareiškėjui buvo grąžinta be pagrindo nuskaičiuota 400 Eur suma, todėl pakartotinai CPK 668 str. numatytas apribojimas nebetaikomas ir grąžinti lėšas pareiškėjui nėra pagrindo.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.