- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- 1-414-549/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49238-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Kaltinamasis
- J. L.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Palanga, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šeiminė padėtis – netekėjusi, dirbanti L. K. įmonėje, pardavėja, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. L. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi: ji, 2024-12-18, apie 17:00 val., Tilžės g., Klaipėdos m., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatyta 2,96 prom. neblaivumas.
Apklausta kaltinamąja J. L. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad automobilis „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Gruodžio 16 d. sužinojo, kad sugyventinis, su kuriuo gyveno kartu 15 metų, grįžęs iš reiso, negrįžo pas ją į namus, o su draugu išvažiavo į naktinį klubą. Jis ją apgavo, nes buvo sakęs, kad grįš tik po savaitės, o parplaukė iš reiso 13 d., ir nepasirodė. Prieš įvykį, vakare, su sugyventiniu gėrė putojantį, karštą, dar rožinį vyną. Sugyventinio pradėjo klausinėti, kodėl šis vakare, grįžęs iš reiso, negrįžo pas ją. prisipažino, kad pas ją atvyko tik po paros, nes su draugu važiavo į naktinį klubą. Dar pasakė, kad visus dokumentus, kitus daiktus paliko pas tetą. Jai dėl tokio sugyventinio elgesio kilo nemalonios emocijos, kurios dar labiau sustiprėjo išgėrus alkoholio. Ji nutarė važiuoti pas tą tetą, pas kurią sugyventinis paliko dokumentus, jų pasiimti, nes jai nepavyko prisiskambinti, todėl kilo įtarimas, kad teta gali pasinaudoti jo dokumentais. Viskas vyko apie 17 val. Kadangi sugyventinis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, ji jam neleido vairuoti ir už vairo sėdo pati. Išvažiavus į Palangos plentą, pravažiavo vieną posūkį ir pasisuko link geležinkelio. Buvo daug automobilių, todėl sustojo šalikėlėje ir tuo metu prie jų priėjo pareigūnai. Taip pat patvirtino, jog prieš dvi dienas, iki buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat vairavo neblaivi. Gruodžio 16 d. važiavo iš draugės, pas kurią buvo nuvažiavusi pasiguosti. Pas ją išgėrė 2 mažus vyno buteliukus ir važiavo praėjus 2,5 val., todėl nepagalvojo, kad gali būti neblaivi. Dabar į darbą važinėja viešuoju transportu. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoja skirti jos mamą, pas kurią šiuo metu yra grįžusi gyventi, nes su sugyventiniu išsiskyrė. Mama apie įvykį sužinojo Naujų metų išvakarėse, nes ilgai negalėjo mamai prisipažinti, kadangi buvo gėda, jo neteko automobilio, už kurį dar 2 metus reikės mokėti. Be to, dar turi dukrą, 3 anūkus, prieš kuriuos taip pat jaučiasi nepatogiai. Mama yra verta pasitikėjimo, ji jai yra pavyzdys. Mama yra pensijoje, bet dar dirba papildomai (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Su mama daug kalbėjosi apie įvykį, ji jai padarė teigiamą įtaką. Ji pati labai blogai vertina savo poelgį, negali sau atleisti ir visko pamiršti, labai gailisi, kad pasielgė taip neatsakingai.
Apklausta įtariamąja J. L. taip pat prisipažino kalta ir dėl savo poelgio gailėjosi (b. l. 99-102).
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė, padarius inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš 2024-12-18 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad Klaipėdos apskr. VPK Klaipėdos m. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Klaipėdos apskr. VPK Klaipėdos m. PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo D. G. tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024-12-18, apie 17:00 val., adresu Tilžės g., Klaipėda, sustabdytas automobilis „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. L., kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas pirmu 17:02 val. patikrinimu 2,97 prom. neblaivumas, o antru 17:20 val. patikrinimu nustatytas 2,96 prom. neblaivumas. Automobilis „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas ir išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 1-6).
Iš 2024-12-18 Klaipėdos apskr. VPK Klaipėdos m. PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo L. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-12-18, apie 17:00 val., važiuojant Tilžės g., Klaipėda, sustabdytas judantis nedideliu greičiu link geležinkelio pervažos automobilis „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjus prie vairuotojo durelių, nustatyta, kad automobilį vairavo J. L.. Bendraujant su moterimi, ši kalbėjo nerišliai, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Apie 17:03 val. patikrinus vairuotoją alkoholio kiekio matuokliu, pirmu pūtimu nustatyta – 2,97 prom. neblaivumas, 17:18 val. antru pūtimu – 2,96 prom. neblaivumas. Moteris neneigė, kad vairavo transporto priemonę neblaivi, teigdama jog tai padarė, nes turi problemų su vaikais. Taip pat, moteris sutiko su alkoholio matuoklio parodymais (b. l. 10-11).
Įvykio vietos apžiūros 2024-12-18 protokolo duomenimis apžiūrėta įvykio vieta yra gatvė adresu Tilžės g., Klaipėda, kurioje apžiūrimas lengvasis automobilis „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio išoriniai apgadinimai nenustatyti. Automobilio viduje girtavimo pėdsakų nepastebėta. Automobilio prietaisų skydelyje matoma rida (Rida: 134915km). Ties mechanine pavarų perjungimo svirtimi yra vairuotojo pažymėjimas priklausantis J. L., kuris yra paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1, plombos Nr. H20 0159026. Automobilio porankyje yra asmeniniai daiktai. Daiktadėžėje yra automobilio registracijos liudijimas, kuris paimtas ir supakuotas į voką Nr. 2, plombos Nr. H20 0159027. Automobilio bagažinėje matomi asmeniniai daiktai, girtavimo pėdsakų nėra. Automobilis paimtas ir saugomas UAB „Ožys“ Gobergiškės g. 18, Šlapšilė (b. l. 15-17).
Iš 2024-12-23 Apžiūros protokolo matyti, kad padaryta policijos pareigūnų vaizdo registratoriumi darytų vaizdo įrašų apžiūra. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnas naudodamasis garsiniu signalu dešinės pusės kelkraštyje sustabdo automobilį „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnė priėjusi prie sustojusio automobilio vairuotojo durelių paprašo vairuotojos pateikti vairuotojo pažymėjimą. Policijos pareigūnas alkoholio kiekio matuokliu patikrinus vairuotojos J. L. blaivumą, pirmu pūtimu nustato – 2,97 prom. neblaivumą. Vairuotoja teisinasi pasakodama, kad turi problemų dėl vaikų, viskas buvo blogai, dabar dar blogiau, verkia. Antru pūtimu moteriai nustatytas – 2,96 prom. neblaivumas. J. L. sutinka, kad transporto priemonę vairavo būdama neblaivi (b. l. 74-77).
Neblaivumo nustatymo 2024-12-18 akto duomenys patvirtina, kad 2024-12-18, J. L. pirmu tikrinimu 17:03 val. nustatytas 2,97 promilių neblaivumas, 17:18 val. nustatytas 2,96 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais J. L. sutiko patvirtindama tai parašu (b. l. 13).
Patikros sertifikato duomenimis Nr. 2199181 nustatyta, jog alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0016 patikros sertifikatas galioja iki 2025-04-16 (b. l. 12).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN K(duomenys neskelbtini), yra registruotas J. L. vardu (b. l. 50).
VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, kad vidutinė automobilio „Chevrolet Cruze“ kaina Lietuvoje yra 4170 eurų (b. l. 51).
Liudytoja I. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai yra žinoma, jog dukros J. L. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės automobilio „Chevrolet Cruze“ vairavimo būnant neblaiviai. Ji žino, kad dukra J. L. dėl nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, tinkamai įvertino savo veiksmus, padarė išvadas. J. L. yra neteista. J. L. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. I. L. dažnai su dukra kalbasi ir ji tikrai supranta ir gali garantuoti, kad dukra J. L. daugiau taip nesielgs. Jų ryšys visada buvo ir yra labai artimas, dukrai jos nuomonė yra labai svarbi ir visus svarbiausius gyvenimo klausimus jos aptaria kartu. Ji žino ir užtikrina, kad padarys įtaką savo dukrai ir ji daugiau ateityje jokių teisės pažeidimų nepadarys. I. L. yra neteista, neturi administracinių nusižengimų, yra įstatymų besilaikanti ir juos gerbianti pilietė, todėl mano, kad yra teisinis pagrindas ja pasitikėti, kad laiduotojo pareigas ji atliks tinkamai. Ji tikrai žino, kad turi didelę įtaką savo dukrai, todėl ir sutinka už ją laiduoti ir nutraukus bylą jos atžvilgiu prašo perduoti ją jai pagal laidavimą. Prašo leisti laiduoti be užstato, kadangi pastarosios pajamos yra nedidelės, kadangi gauna iš valstybės socialinio draudimo pensiją, dirba papildomai, kad gauti papildomų pajamų, nes senatvės pensija yra labai maža (b. l. 38-41).
2025-01-15 gautas I. L. prašymas dėl J. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kartu su pridedama darbovietės charakterizuojančia pažyma (b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir išvados.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Šio straipsnio dispozicijose objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.
Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą: kaltinamosios prisipažinimą, kurį patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai – apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, kiti rašytiniai įrodymai, teismas pripažįsta įrodyta, kad J. L. 2024-12-18, apie 17:00 val., adresu Tilžės g., Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatyta 2,96 prom. neblaivumas. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad vairuoja automobilį būdama neblaivi, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kadangi J. L. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, jos padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėtį.
Dėl atsakomybės taikymo.
Kaltinamoji J. L. prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), laiduotoju paskiriant mamą I. L., kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje sutiko, kad kaltinamoji būtų perduota jos atsakomybei pagal laidavimą.
Teisiamajame posėdyje I. L. paaiškino, kad apie įvykį dukra jau papasakojo praėjus savaitei nuo jo. Su dukra daug kalbėjosi apie tai, kas įvyko. Tikisi, kad dukrai tai bus pamokanti patirtis, nes jos elgesys labai pasikeitė, ją labai sukrėtė. Dukra jos klauso, jos stengiasi padėtis viena kitai, kartu sprendžia problemas. Nors ir tuo laiku, kai dukra gyveno atskirai, jos nuolat bendraudavo, dukra dažnai užvažiuodavo po darbo tačiau šiuo metu dukra grįžo gyventi pas juos, todėl tikrai galės jai daryti teigiamą įtaką. Ji stengsis padaryti viską, kad toks dukros elgesys nepasikartotų. Prašo taikyti laidavimą be užstato, bet jei teismas skirs, dėl to neprieštaraus.
BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 5 dalis)
Kaltinamoji J. L. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis neteista, administracine tvarka iki įvykio bausta tik vieną kartą daugiau nei prieš tris metus. Jis dirba, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino neigiamai, teigė padariusi išvadas ir kad toks jos elgesys daugiau nepasikartos. Padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, žalos nepadarė, civilinių ieškinių nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad J. L. nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad J. L. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Byloje yra pateiktas kaltinamosios mamos I. L. prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą. I. L. neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 48,46), yra pensininkė, tačiau dar dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Darbovietė ją charakterizuoja teigiamai, kaip pareigingą, atsakingą, kompetentingą, draugišką ir nuobaudų neturinčią darbuotoją (1 t., b. l. 43). Teisiamojo posėdžio metu I. L., sutikdama, kad kaltinamoji būtų atiduota jos atsakomybėn pagal laidavimą, patvirtino, kad jos santykis su dukra yra artimas, jos nuolat bendrauja, padeda viena kitai, dukra atsižvelgia į jos nuomonę, todėl ji yra įsitikinusi, jog gali daryti J. L. teigiamą įtaką, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartotų.
Teismas, įvertinęs I. L., kaip laiduotojos, charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su kaltinamąja, asmenines savybes, tai, jog šiuo metu jos gyvena kartu, sprendžia, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkama laiduotoja, turinti autoritetą kaltinamajai ir galinti daryti jai teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti J. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (atsižvelgiant į laiduotojos amžių, nedideles pajamas, materialinę padėtį), perduodant ją I. L. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajai padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas taikytinas vienerių metų laikotarpiui. Apibendrinant, J. L. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės.
Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Teismų praktikoje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).
J. L. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių nusikaltimų transporto eismui – vairavo transporto priemonę neblaivi, mieste, tokiu paros metu, kai eismas būna itin intensyvus, todėl tuo kėlė itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, aplinkinių saugumui ir tik atsitiktinumo dėka jokių pasekmių nebuvo sukelta. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise kaltinamajai yra būtinas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, neblaivumo lygį, kaltinamosios asmenybę, taip pat įvertinus ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkei toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminui, trumpesniam nei sankcijos vidurkis, t. y. 2 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-12-20.
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį už šio nusikaltimo padarymą, taip pat atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamoji jai inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti ji panaudojo jai asmenine nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vadinasi, kaltinamosios vairuotas automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė, atitinkanti konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis.).
Atsižvelgus į teismų praktiką ir siekiant užkirsti kelią kaltinamajai J. L. naudotis automobiliu, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tai, kad konfiskuotinas turtas yra asmeninė kaltinamosios nuosavybė ir pasekmės kils tik kaltinamajai, automobilis „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis).
Dėl kitų procesinių klausimų
Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2024-12-20 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. L. turtui: lengvajam automobiliui „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, J. L. išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – vykdysiančiai institucijai, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą vykdysiančiai institucijai.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena –nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
J. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
J. L. laiduotoja paskirti I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Išaiškinti laiduotojai I. L., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti J. L., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024-12-20.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, J. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2024-12-20 nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. L. turtui: lengvajam automobiliui „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, J. L. išduotą transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – vykdysiančiai institucijai, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą vykdysiančiai institucijai – AB „Regitra“.
Daiktą, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.