Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. Č. ir M. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009).

Tiek pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011). 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Kadangi 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje, CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Iš pareiškėjų patikslintame pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad N. J. yra M. M., V. Č., O. P., J. J., A. J. motina (7-9, 11-13, 16-17 b.l.). N. J. sutuoktinis J. J. mirė (duomenys neskelbtini) (15 b.l.). O. P. mirė (duomenys neskelbtini) (11 b.l.). A. J. mirė (duomenys neskelbtini) (13 b.l.). J. J. mirė (duomenys neskelbtini) (12 b.l.). N. J. nuosavybės teise valdė 56/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (19-21 b.l.). N. J. mirė (duomenys neskelbtini) (14 b.l.). Kauno apskrities archyvo rašte nurodyta, kad Kauno valstybinės notarinės kontoros 1986-1996 metų, Kauno 2-os valstybinės notarinės kontoros 1992 metų, Kauno m. 2-ojo, Kauno m. 3-ojo, Kauno m. 4-ojo, Kauno m. 11-ojo, Kauno m. 6-ojo notarų biuro 1992-1996 metų ir Kauno m. 8-ojo notaro biuro 1994-1995 metų bei Kauno m. 13-ojo notaro biuro 1992-1995 metų dokumentuose žinių apie N. J. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra (5 b.l.). Notarės Ritos Lugienės liudijime nurodyta, kad po N. J. mirties niekas iš įpėdinių palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nepadavė, paveldėjimo byla Kauno m. 1-ajame notaro biure neužvesta (18 b.l.). Aplinkybę, kad po N. J. mirties pareiškėjos V. Č. ir M. M. palikimą priėmė faktiškai pradėjusios jį valdyti, patvirtina sąskaitos už suteiktas komunalines paslaugas, mokėjimo kvitai, kurias po motinos N. J. mirties apmokėjo pareiškėjos (57-82 b.l.). Aptarti rašytiniai, pareiškėjų patikslintame pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos pradėjo faktiškai valdyti savo motinos turtą po jos mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos rūpinosi po motinos mirties likusiu turtu, juo naudojosi, mokėjo mokesčius turimam nekilnojamajam turtui išlaikyti. Jokio ginčo dėl mirusiosios palikimo nebuvo ir nėra šiuo metu.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjos po savo motinos N. J. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamos faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjų pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo motinos N. J. mirties (duomenys neskelbtini) (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje civilinėje byloje, tenkančios kiekvienai pareiškėjai, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo N. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.