Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-18 · Civilinė byla Nr. B2-1699-264/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-02-02Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-02-11Alytaus apylinkės teismas
  3. B2-1699-264/2015Nutartis · 2015-05-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-18
Bylos Nr.
B2-1699-264/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01105-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
UADB DK „PZU Lietuva“
Trečiasis asmuo
UAB „Autogika“
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-1699-264/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01105-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1.; 73.2.5.5.; 117.2.; 126.1.; 126.8 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant V. G., šalių, trečiojo asmens atstovams nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UADB DK „PZU Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „BUAB „Muko gama“, trečiasis asmuo UAB „Autogika“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patikslintame ieškinyje ieškovė prašo jai priteisti iš atsakovės BUAB „Muko gama“ 10 987,10 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t.b.l. 128-130).

Atsakovė BUAB „Muko gama“ su ieškiniu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-974-264/2015). Ieškovės ieškinio reikalavimų tenkinimas ar netenkinimas yra tiesiogiai susijęs su UADB DK „PZU Lietuva“ kaip BUAB „Muko gama“ kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimu BUAB „Muko gama“ bankroto byloje. Todėl atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamoje byloje ginčas sprendžiamas kaip kreditorės finansinis reikalavimas iš bankroto bylos, priimant teismo nutartį (ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 5 dalis)

Prašymas (ieškinys) dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tenkintinas iš dalies.

Ieškovės pateiktų į bylą rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad 2013 m. gegužės 14 d. eismo įvykio Vokietijoje metu buvo apgadintas sunkvežimis „Iveco“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausęs Vokietijos įmonei. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakingu už šį eismo įvykį pripažintas atsakovės vilkiko „Scania-Vab“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkusio puspriekabę „Koegel“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kad atsakovės vilkikas nebuvo draustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tai patvirtina ir išrašas iš LR transporto priemonių draudikų biuro internetinio tinklalapio, iš kurio matyti, kad eismo įvykio dieną, t.y. 2013-05-14 transporto priemonei valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vokietijoje galiojančių draudimo dokumentų nerasta (1 t.b. l. 10-11), šios aplinkybės laikytinos šalių pripažintais faktais (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Bylos duomenimis trečiojo asmens UAB „Autogika“ puspriekabė drausta UAB DK „PZU Lietuva“ 2012 m. liepos 2 d. sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties AYAS Nr.01 8406752 pagrindu (1 t.b.l.7-10). Iš SEB banko 2013-12-03 tarptautinio mokėjimo nurodymo matyti, kad UAB DK „PZU Lietuva“ pervedė 10 987, 10 Eur (tai atitinka 37 936, 26 Lt) AXA VERSICHERUNG AG, tokiu būdu atlygino žalą, kurią, kaip iš apdraudusio puspriekabę draudiko, atlyginti paprašė jo korespondentas Vokietijoje AXA VERSICHERUNG AG, kuris žalą patyrusiam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką (1 t. b. l. 12, 24-27, 69).

Ieškinys grindžiamas TPVCAPDĮ 16 str. 5 d., CK 6.1015 str. 1 d. teisės normomis. Taigi, faktinį reikalavimo pagrindą sudaro aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, o asmuo yra atsakingas už žalos padarymą neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį. Teisinį ieškinio pagrindą sudaro subrogacinis reikalavimas. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose šią ieškovės nuostatą ginčija, teigia, kad pagal TPVCAPDĮ 16 str. 5 d. kai žala padaryta sukabinta velkama transporto priemone, žalą atlygina velkančios transporto priemonės valdytojas. Todėl ieškovė neprivalėjo mokėti žalos atlyginimo, nes nedraustos transporto priemonės atveju taikytina TPVCAPDĮ 17 str. 1 dalis, kuri numato, kad kai žala padaryta kitoje ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra LR teritorijoje, išmoką dėl padarytos žalos atlyginimo moka ne draudikas, o nacionalinis draudikų biuras. Atsakovė taip pat nurodo, kad pagal LR teisės aktus draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisė reikalauti išmokėtų sumų iš draudėjo susigražinimo (suborgacija) negalima (LR CK 6.1015 str. 1 d.).

Kaip jau minėta, eismo įvykyje dalyvavusi atsakovės transporto priemonė vilkikas Scania-Vab nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovė buvo apdraudusi trečiajam asmeniui UAB :Autogika“ priklausančią ir 2013-05-14 eismo įvykyje dalyvavusią priekabą „Koegel“, v. n. AK 604. Pagal TPVCAPDĮ 16 str. 1 d. nuostatas atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė; išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju žala buvo administruojama Vokietijoje pagal ieškovės puspriekabei Koegel suteikiamą draudiminę apsaugą, todėl atsižvelgiama į Vokietijos civilinio kodekso (BGB) 426 straipsnio ir Kelių eismo įstatymo StVG 7 straipsnio nuostatas, kurių pagrindu išmokėta išmoka (1 t. b. l. 49, 131-132). Spręstina, kad ieškovė pagrįstai atlygino Vokietijos bendrovei AXA Versicherung AG trečiajam asmeniui kilusią žalą (CK 6.263 str.). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju taikytinos tik draudimo bendrovių, išmokėjusių išmokas pagal civilinės atsakomybės draudimą, subrogaciniams reikalavimams draudėjui (naudos gavėjui) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-76/2008; ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovės subrogacijos teisė į atsakovę kyla ne kaip į priekabos draudėją, bet kaip į nedrausto vilkiko savininką, todėl atsakovės argumentai dėl subrogacijos netaikymo atmestini. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė TPVCAPDĮ 4 str. 1-3 d. nuostatų reikalavimus, kurie draudžia naudoti transporto priemonę neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje nustačius, kad atsakovei priklausanti transporto priemonė (vilkikas Scania-Vab) nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o ieškovei atlyginus trečiajam asmeniui dėl eismo įvykio patirtą žalą, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti sumokėtą sumą TPVCAPDĮ 16 str. 5 d. ir CK 6.1015 str. pagrindu.

Atsakovė procesiniuose dokumentuose žalos dydžio bei sudėties neginčija.

Nagrinėjamuoju atveju, ieškovė žalos dydį grindžia Vokietijos įmonės pateiktais dokumentais (automobilio apžiūros, ekspertizės išvada, poavarinio remonto sąmata ir kt. (1 t. b. l. 156-198, 2 t. b. l. 4-8). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Kaip minėta, atsakovė jokių prieštaravimų bei įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, nepateikė. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktais žalos dydį pagrindžiais dokumentais, todėl sprendžia, kad reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas ir įrodytas (178 str., 185 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. LR CK 6.210 str. 2 d. numatytas 6 proc. įstatyminių palūkanų dydis, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokių palūkanų dydžio. Kaip minėta, atsakovei Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-974-264/2015). Pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Į tai atsižvelgiant, reikalavimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas iš dalies, priteisiant 6 proc. metinės palūkanas nuo priteistinos sumos (10 987,10 Eur), skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-03-25 iki 2014-08-28, t.y. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo. Tai sudaro 280 Eur ( už 5 mėn. ir 3 d.).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 332, 88 Eur išlaidos už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą (1 t. b. l. 13-14,152-154) bei 1104, 46 Eur (3813, 50 Lt) už advokato paslaugas, kurios neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (1 t. b. l. 4-5, 70-72).

Atsakovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleista (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl teismo turėtos 14,99 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš atsakovės nepriteisiamos. Kadangi ieškinys pareikštas atsakovei, kuriai Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi iškelta bankroto byla, todėl ieškovei iš valstybės biudžeto lėšų grąžintinas jos sumokėtas 329, 58 Eur (1138 Lt) žyminis mokestis (1 t. b. l. 6) (CPK 83 str. 1 d. 9 p., 87 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 291 str., ĮBĮ 26 str., teismas

nutaria:

patvirtinti ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“, į/k 110057869, buveinės adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius, finansinį reikalavimą - 12 704, 44 Eur (dvylikos tūkstančių septynių šimtų keturių eurų ir 44 euro/ct) atsakovės UAB „Muko gama“, į/k 300145956, buveinės adresas Vilties gt.4-10, Alytus, bankroto byloje.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei UAB DK „PZU Lietuva, į/k 110057869, buveinės adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius, 329, 58 Eur (tai atitinka 1138 Lt) žyminį mokestį, sumokėtą 2014 m. kovo 17 d. vietinio mokėjimo nurodymu.

Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Aušra Baubienė