- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-282-657/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01105-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Žibutė Budžienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Muko gama“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Autogika“
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1710-292/2014 pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Muko gama“, trečiasis asmuo UAB „Autogika“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Muko gama“ 37.936,26 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-2; 45-47). Nurodė, jog Vokietijoje 2013-05-14 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas sunkvežimis Iveco, valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Atsakingu už eismo įvykį pripažintas vilkiko Skania-Vab, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkusio puspriekabę Koegel, vairuotojas. Ieškovė, kuri buvo apdraudusi puspriekabės valdytojų civilinę atsakomybę, atlygino eismo įvykio metu kilusią 37.936,26 Lt (10.987,10 Eur) žalą. Pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalies nuostatas draudimo išmoka šiuo atveju mokama pagal velkančiosios transporto priemonės draudimo sutartį, kadangi puspriekabė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Puspriekabę vilkęs sunkvežimis eismo įvykio metu nebuvo apdraustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovė, turėdama pareigą sunkvežimį apdrausti, jo neapdraudė, nedraustą transporto priemonę eksploatavo, todėl jai kyla pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Draudimo bendrovė, atlyginusi nukentėjusiam eismo įvykio metu padarytą žalą, vadovaujantis CK 6.1015 straipsniu, turi subrogacijos teisę į atsakovę, kaip į nedrausto sunkvežimio Skania-Vab naudotoją.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti (b.l. 39-41; 52-54). Nurodė, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės draudimo išmokos. Žala buvo administruojama Vokietijoje pagal puspriekabei Koegel suteikiamą draudiminę apsaugą, todėl taikytina Vokietijos valstybės teisės aktai žalai atlyginti. Pagal Vokietijos teisę šiuo atveju nukentėjusio asmens nuostolių atlyginimas gali būti administruojamas pagal velkamos arba velkančios transporto priemonės draudimą, priklausomai nuo to, į ką kreipėsi nukentėjęs asmuo. Kai nukentėjęs asmuo kreipiasi į vieną iš draudikų, šis privalo atlyginti žalą, o vėliau gali reikalauti žalos atlyginimo iš kito draudiko. Nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo atstovą Vokietijoje. Subrogacija netaikoma civilinės atsakomybės draudimo atveju. Šiuo atveju gali būti taikoma ne subrogacija, o regresas, todėl ginčas turi būti sprendžiamas ne pagal TPVCAPDĮ nuostatas, o pagal CK normas, reglamentuojančias regreso teisę. Be to, iš į bylą pateiktų duomenų neaišku, kokią konkrečiai sumą ieškovė pervedė draudėjui, nes 2013-12-04 pretenzijoje reikalaujamos žalos dydis buvo tik 18.968,12 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, bei priteisė iš ieškovės 24,00 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (b.l. 76-79). Teismas nustatė, kad iš pranešimų apie eismo įvykį nenustatyta, kad atsakingu už šį eismo įvykį yra pripažintas vilkiko Skania-Vab vairuotojas. Iš bylos medžiagos, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad puspriekabė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovės vilkikas Skania-Vab nebuvo draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vokietijos draudimo įmonė, kurioje buvo draustas eismo įvykio metu nukentėjęs puspriekabių vilkikas, reguliavo žalos atlyginimo procesą ir kreipėsi į sunkvežimio puspriekabės valdytoją UAB „Autogika“ dėl žalos atlyginimo, o pastaroji – į puspriekabės Koegel civilinės atsakomybės draudėją – ieškovę, kuri besąlygiškai atlygino Vokietijos bendrovei žalą pagal puspriekabės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Nors ieškovė remiasi TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalies nuostatomis, jog draudimo išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, tačiau išmokėdama draudimo išmoką Vokietijos draudimo bendrovei iš esmės rėmėsi puspriekabės Koegel civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, pripažindama, kad žalos atlyginimo klausimai bus reguliuojami civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje galioja taisyklė, kad subrogacija negalima, kai žalą padaręs asmuo ir draudėjas yra tie patys asmenys, šiuo atveju – UAB „Autogika“. Teismas sprendė, kad subrogacijos galimybei neegzistuojant civilinės atsakomybės draudime, ieškinys yra atmestinas. Ieškinį atmetęs, teismas iš ieškovės priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 82-84). Apeliantės nuomone:
1. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl autoįvykio kaltininko. Aplinkybę, kad už eismo įvykio metu kilusią žalą yra atsakinga atsakovė patvirtina byloje esantis 2013-05-23 Vokietijos Braunšveigo Autostrados policijos komisariato Operatyvinės ir patruliavimo tarnybos pranešimas apie eismo įvykį. Savo atsakomybės dėl eismo įvykio kilimo neginčijo ir pati atsakovė.
2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatas. Subrogacija pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatas negalima tada, kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats, o šiuo atveju - jie nesutampa. Apelianto subrogacijos teisė į atsakovę kyla kaip į nedrausto vilkiko Scania-Vab savininką. Atsakovė, turėdama pareigą sunkvežimį Scania-Vab apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jo neapdraudė, eksploatavo, todėl jai, kaip velkančiosios transporto priemonės valdytojai, kyla pareiga atlyginti eismo įvykio metu sukeltą žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Byloje nustatyta, kad Vokietijoje 2013-05-14 įvykusio eismo įvykio metu atsakovės naudojama Lietuvoje registruota transporto priemone SCANIA-VAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KOEGEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta kita transporto priemonė IVECO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-23). Įvykyje dalyvavo transporto priemonės junginys – vilkikas (krovininis automobilis) su puspriekabe. Įvykio metu atsiradusią žalą administravo Vokietijos draudimo bendrovė AXA Versicherung AG, kuriai ieškovė sumokėjo 10.987,10 EUR (37.936,26 Lt) ir subrogacijos tvarka pareiškė tokio pat dydžio reikalavimą atsakovei (b.l. 12, 24-27).
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimo teisės atlyginti subrogacijos tvarka išmokėtą sumą teisėtumo.
Draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją) reglamentuoja CK 6.1015 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 d.). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t.y. subrogacijos būdu perimantis reikalavimo teisę asmuo visuomet yra trečiasis asmuo prievolės atžvilgiu (CK 6.111 str.).
Byloje kilęs ginčas dėl ieškovės sumokėtos draudimo išmokos dydžio atlyginimo regreso tvarka iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šiuo atveju teisiškai reikšmingi argumentai yra dėl teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui ir atsakingo už padarytą žalą asmens pagal draudiko regreso reikalavimą, bei teisingas civilinės atsakomybės rūšies nustatymas.
Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Byloje nustatyta, kad įvykio metu puspriekabė KOEGEL valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta privalomuoju draudimu UAB DK „PZU Lietuva“ (draudimo sutartis Nr. AYAS 01 8406752 ir liudijimas Nr. LT/AYA8596960, draudėjas UAB „Autogika“ b.l. 7-9). Įprastinės transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime Nr. LT/AYA8596960 nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama šiame draudimo liudijime nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims. Byloje nustatyta, kad apdraustos transporto priemonės valdytoja autoįvykio metu buvo atsakovė UAB „Muko gama“.
Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad žalą padaręs asmuo (atsakovė UAB „Muko gama“ ir draudėjas (šiuo atveju UAB „Autogika“) yra tie patys asmenys, savo išvados nepagrindė jokiais byloje esančiais įrodymais dėl teisių perleidimo didesnį pavojaus šaltinį valdžiusiam asmeniui, t.y. atsakovei.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vokietijos draudimo įmonė, kurioje buvo draustas eismo įvykio metu nukentėjęs puspriekabių vilkikas reguliavo žalos atlyginimo procesą ir žalą atlygino pagal vilkiko puspriekabės KOEGEL civilinės atsakomybės draudimo sutartį.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Vokietijoje. Remiantis eismo įvykio šalyje taikomais teisės aktais, matyti, kad tais atvejais, kai visas sąstatas (vilkikas su priekaba) yra apdraustas privalomuoju transporto priemonių draudimu yra taikoma solidari draudikų atsakomybė.
TPVCAPDĮ 1 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad įstatymo nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, skirtai važiuoti žeme, taip pat mopedams, priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones. Tai reiškia, kad atskirai draudžiamos visos Lietuvoje registruotos transporto priemonės: lengvieji automobiliai, mopedai ir motociklai, mikroautobusai ir autobusai, lengvieji komerciniai ir krovininiai automobiliai, traktoriai ir savaeigiai mechanizmai, lengvųjų ir krovininių automobilių priekabos. Byloje nėra jokių įrodymų, jog vilkikas SCANIA-VAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog priekaba (puspriekabė) – tai transporto priemonė, kurią velka motorinė transporto priemonė (Kelių transporto kodekso 2 str. 11 p.; Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 40 p.). Motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, išskyrus bėgines transporto priemones ir mopedus (Kelių eismo taisyklių 2 p.). Priekaba savarankiškai negali dalyvauti viešajame eisme. Ir nors motorinė transporto priemonė (šiuo atveju krovininis automobilis SCANIA-VAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir puspriekabė (KOEGEL valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini)) eisme dalyvavo kaip vienetas (transporto priemonių junginys), tačiau kaip jau minėta aukščiau kiekviena transporto priemonė turėjo būti apdrausta transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, t.y. turėti dvigubą draudimą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog vilkiko draudimo sutarties nepateikimas į bylą, aplinkybių ar buvo apdraustas vilkikas neišsiaiškinimas turėjo įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.
Pažymėtina, jog nenustačius bylai reikšmingų aplinkybių (t.y. ar vilkikas nustatyta tvarka buvo apdraustas ir todėl galimai kilo ieškovės ir kito draudiko solidari atsakomybė; jei vilkikas buvo nedraustas – dėl kaltininkų padarytos atsakomybės neapdrausta transporto priemone), negalima spręsti klausimo nei dėl galimos atsakovės atsakomybės subrogacijos pagrindu, nei dėl realaus žalos dydžio (nes realus žalos dydis ne visada atitinka draudimo išmokos dydį), nei dėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada laikytina nepakankamai argumentuota.
Teismas, priėmęs ieškinį, prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p.), o kai pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą, pagal CPK 141 straipsnį nepasiūlęs ieškovui galutinai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nepatikslindamas įrodinėjimo dalyko bei nepasiūlydamas šalims pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus ir atsikirtimus pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o aukščiau nurodytas pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 str.), todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas naikintinas ir byla iš naujo perduotina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 2 p.; 327 str.).
Nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ginčo šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekami spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.