- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-20
- Bylos Nr.
- e2YT-6688-1089/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02416-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Linas Virkutis (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. T.
- Suinteresuotas asmuo
- I. G., L. G., Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. G., L. G., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. T. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė S. G. palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškime pareiškėja nurodo šias faktines aplinkybes:
1.1. 2021 m. birželio 2 d. mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens I. G. motina S. G.. Pareiškėja pasitarė su broliu I. G. ir jam nepretenduojant, kaip dukra (pirmos eilės įpėdinė), mirusios S. G. turtą paveldėjo pagal įstatymą. Nesant jokio nekilnojamojo turto, pareiškėja po motinos mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, tačiau faktiškai pradėjo valdyti palikimą sudarantį turtą.
1.2. Pagrindinis S. G. palikimą sudarantis turtas – jos baldai ir asmeniniai daiktai, likę pareiškėjai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjos motina gyveno kelerius metus iki mirties, taip pat lėšos, esančios akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Su šia sąskaita yra susieta kortelė, kuria pareiškėja mamos sutikimu ir prašymu naudojosi, kadangi kartu gyveno, rūpinosi jos slauga, pirko produktus, vaistus, apmokėdavo sąskaitas. Taigi pareiškėja žinojo, kad nėra jokio turto, dėl kurio būtų reikalinga palikimą priimti pas notarą, išskyrus banko sąskaitoje esančias lėšas. Šiuos pinigus pareiškėja naudojo su motinos laidotuvėmis ir kapo sutvarkymu susijusioms bei kitoms einamosioms išlaidoms apmokėti.
1.3. Pareiškėja taip pat naudojosi ir priėmė po mamos mirties pareiškėjai priklausančiame bute likusius motinos daiktus. Bendru sutarimu su broliu pareiškėja taip pat pasiliko kelis motinos turėtus žiedus, vertingesnius juvelyrinius dirbinius. Taigi pareiškėja po motinos mirties likusius daiktus, baldus, juvelyrinius dirbinius, pinigines lėšas priėmė ir ėmė valdyti kaip savo, tokiu būdu faktiškai priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėja nemanė, kad reikia atlikti kokias nors formalias procedūras dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjos veiksmai rodo, kad ji po motinos mirties laikė ir laiko save jos įpėdine, naudojo ir rūpinosi palikimą sudarančiu turtu.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo I. G. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareikštu prašymu ir neprieštarauja pareiškimo tenkinimui. Suinteresuotas asmuo L. G. atsiliepime į pareiškimą teigia, kad sutinka, jog pareiškimas būtų patenkintas.
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimuose į pareiškimą prašė pareikštus reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
5. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
7. Nagrinėjamu atveju, išanalizavus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad pareiškėja J. T. ir suinteresuotas asmuo I. G. yra S. G. vaikai. S. G. mirė 2021 m. birželio 2 d. Nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo I. G., nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo priėmimo. Testamentų registre yra įregistruotas 2003 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto 5–ajame notarų biure S. G. sudarytas oficialusis testamentas. Tačiau Testamentų registre nėra įregistruotų S. G. palikimo priėmimo faktų.
8. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad velionė S. G. iki savo mirties gyveno pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Velionė S. G. mirties dieną neturėjo nekilnojamojo turto. Todėl paveldimą turtą sudaro pareiškėjai priklausančiame bute likę velionės S. G. asmeniniai daiktai, baldai. Taip pat paveldimą turtą sudaro piniginės lėšos, esančios S. G. vardu atidarytoje AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigia, kad nurodytą motinos palikimą priėmė pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Kaip galima spręsti iš pareiškime nurodytų aplinkybių, taip pat suinteresuotų asmenų I. G. ir L. G. atsiliepimuose išdėstytų paaiškinimų, pareiškėja naudojosi ir rūpinosi po motinos mirties likusiais daiktais, taip pat naudojo pinigines lėšas su laidotuvėmis ir kapo sutvarkymu susijusioms bei kitoms einamosioms išlaidoms apmokėti. Taigi pareiškėja su velionės S. G. turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą – vykdė paveldėto turto savininkės pareigas. Tokie pareiškėjos veiksmai reiškia, kad ji perėmė paveldimą turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo (CPK 185 straipsnis). Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių nereškia, palikimo priėmimo fakto neginčija. Taigi apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėja J. T., po motinos S. G. mirties, aktyviais veiksmais įgyvendindama teises į palikimą sudarantį turtą, priėmė mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).
9. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja J. T. priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjos S. G. mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai J. T. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos J. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po palikėjos S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjai J. T. paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.