Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. lapkričio 22 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Simonai Augėnaitei ir atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Abigus“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI (toliau – Vilniaus AVMI)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–4), kuriame prašo panaikinti VMI prie LR FM 2010-05-31 sprendimą Nr. 69- 143 „Dėl UAB „Abigus“ (į. k. (duomenys neskeltbini) ) 2010-03-10 skundo“.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad VMI prie LR FM 2010-05-31 priėmė sprendimą Nr. 69- 143 „Dėl UAB „Abigus“ (į. k. (duomenys neskeltbini)) 2010-03-10 skundo“, kuriuo patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2010-02-17 sprendimą Nr. (21.26)-256-42. VMI prie LR FM nurodė, jog Vilniaus AVMI padarė pagrįstą išvadą, kad įmonės UAB meno galerija „Siena“, UAB „Lansi“, UAB „Secc“, UAB „Akepus prekyba“ bendrovei UAB „Abigus“ realiai reklamos internete paslaugų neteikė ir prekių netiekė, o išrašyti apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo ūkinės operacijos turinio. Atsakovės teigimu, patikrinimo metu buvo remtasi visa patikrinimo metu surinkta informacija ir buvo įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, o ne tik ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovė teigia, jog mokestinio patikrinimo metu buvo naudota ir įvertinta visa surinkta informacija, tačiau nedetalizuoja, kokia konkrečiai. Mano, kad taip daroma sąmoningai, kadangi priešingu atveju 2010-05-31 sprendime, kaip įrodymų visuma, būtų surašyta vien ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Teigia, kad 2010-05-31 sprendime Nr. 69- 143 nurodoma, jog atlikdama patikrinimą Vilniaus AVMI rėmėsi duomenimis, surinktais FNTT Vilniaus apskrities skyriui atliekant ikiteisminius tyrimus baudžiamojoje byloje Nr. 06- 1- 10043- 08 ir baudžiamojoje byloje Nr. 06- 1- 10077- 08, kuriose yra atliekami tyrimai dėl valstybės biudžeto lėšų įsigijimo apgaule, dokumentų klastojimo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Inspekcija patikrinimą atliko pagal FNTT ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus pateiktas 2009-01-23 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskeltbini) ir 2009-03-10 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskeltbini) dėl UAB „Abigus“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų.

Pareiškėjos manymu, yra visiškai akivaizdu, kad mokestinio patikrinimo pagrindas bei įrodymai, nulėmę patikrinimo rezultatus, yra ikiteisminio tyrimo duomenys.

Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 21 str. 1 d. įtariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis, kurio parodymai įforminami įtariamojo apklausos protokolu. Atkreipė dėmesį į tai, kad įtariamasis tik turi teisę, bet ne pareigą, duoti parodymus, o jo duodami parodymai neprivalo būti teisingi, kadangi įtariamasis nėra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tokiu būdu, pareiškėjos manymu, mokestinio patikrinimo metu remdamasis įtariamųjų apklausų protokolais bei jais grįsdamas savo išvadas, mokesčių administratorius galbūt vadovavosi įtariamųjų melagingais parodymais, kadangi tokių parodymų atitikimas tikrovei bus nustatytas tik išnagrinėjus baudžiamąsias bylas teisme bei įsiteisėjus atitinkamiems teismo nuosprendžiams.

Pareiškėja teigia, kad UAB „Abigus“ mokestinis patikrinimas buvo atliktas šališkai, turint išankstinę poziciją, kurią suformavo ikiteisminio tyrimo duomenys. Tokie duomenys negali būti laikomi objektyviais, pagrįstais ir teisingais, kol nebus patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Mano, kad tiek teritorinio mokesčių administratoriaus priimti sprendimai, tiek ir skundžiamas VMI prie LR FM 2010-05-31 sprendimas Nr. 69- 143 neatitinka nurodytos teisės normos reikalavimų.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad nors pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. įrodymais galima laikyti bet kokius faktinius duomenis, kurie susiję su nagrinėjama byla, tačiau šiuo atveju reikėtų atskirti ikiteisminio tyrimo medžiagą, kadangi teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, gali tuos įrodymus paneigti (III t., b. l. 6–7).

Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime (I t., b. l. 51–57) nurodė, kad pareiškėjos argumentas, jog patikrinimas buvo atliktas ne pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) reikalavimus, nes mokesčių administratorius, atlikdamas mokestinį patikrinimą, rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, yra nepagrįstas. Pagal MAĮ 30 straipsnio nuostatas mokesčių administratorius, atlikdamas savo funkcijas, bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, taip pat užsienio valstybių institucijomis, atlieka bendrus patikrinimus, kitas kontrolės funkcijas ir užtikrina keitimąsi informacija. Pagal MAĮ 72 str. 1 dalies nuostatas mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio įstatymo nustatyta tvarka. Mokesčiai MAĮ 72 str. 1 dalyje numatytu būdu gali būti apskaičiuojami tais atvejais, kai minėtoje dalyje nurodytos institucijos pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mokesčių administravimo veiksmų.

Atsakovė nurodo, kad šiuo atveju pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokesčių administratorius neprivalo. FNTT atliko ikiteisminius tyrimus bylose Nr. 06-1-10077-08 ir Nr. 06-1-10043-08 dėl valstybės biudžeto lėšų įsigijimo apgaule, dokumentų klastojimo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Ikiteisminių tyrimų metu buvo surinkta informacija dėl pareiškėjos, jos atsakingų asmenų ir jos kontrahentų veiklos, todėl patikrinimo metu Vilniaus AVMI visiškai pagrįstai rėmėsi FNTT surinkta medžiaga bei nustatytomis aplinkybėmis.

Atsakovė pažymėjo, jog patikrinimo metu nustatant tam tikras aplinkybes bei apskaičiuojant mokesčius, buvo remtasi visa patikrinimo metu surinkta informacija ir buvo įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, o ne tik ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija. Šioje byloje mokesčių administratorius pareiškėjai apskaičiuotų mokesčių sumų pagrįstumą grindžia patikrinimo metu mokesčių administratoriaus surinktais įrodymais bei ikiteisminį tyrimą minėtose baudžiamosiose bylose atliekančių institucijų surinktais įrodymais. Toks įrodymų panaudojimas atliekant mokestinį patikrinimą neprieštarauja MAĮ nuostatoms bei LR BPK nuostatoms, o mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais apskaičiuoti mokesčių mokėtojui privalomi sumokėti mokesčiai, pagrįstumas (tuo pačiu ir įrodymų, kurių pagrindu yra priimami mokesčių administratoriaus sprendimai apskaičiuoti mokesčius, vertinimas) yra nagrinėjamas ikiteisminį ginčą nagrinėjančiai institucijai ar teismui nagrinėjant tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo kilusį mokestinį ginčą, kas, VMI prie LR FM nuomone, neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatoms.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti, pažymėjo, kad baudžiamosios bylos tyrimas nėra kliūtis vertinti dokumentus nagrinėjamoje byloje. (III t., b. l. 6–7).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko ir prašė jo netenkinti (I t., b. l. 49).

Skundas atmestinas.

Remdamasis byloje esančiais įrodymai teismas nustatė, kad 2009-12-11 Vilniaus AVMI surašė UAB „Abigus“ patikrinimo aktą Nr. (21.26)-06-77-53 (I t., b. l. 87–95). Mokestinio patikrinimo metu įmonei buvo apskaičiuota 215 423 Lt mokesčių ir 57 843,69 Lt delspinigių.

Vilniaus AVMI 2010-02-17 sprendimu Nr. (21.26)-256-42 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (I t., b. l. 83–86) patvirtino 2009-12-11 patikrinimo aktą Nr. (21.26)-06-77-53 ir nurodė pareiškėjai sumokėti papildomai apskaičiuotus mokesčius bei delspinigius, be to, paskyrė 33 846 Lt PVM baudą, 25 581 Lt pelno mokesčio baudą ir 5 200 Lt laikinojo socialinio mokesčio baudą.

Nesutikdama su Vilniaus AVMI sprendimu, pareiškėja su skundu kreipėsi į VMI prie LR FM. Pastaroji 2010-05-31 sprendimu Nr. 69-143 (I t., b. l. 60–67) patvirtino Vilniaus AVMI sprendimą.

Pareiškėja nesutinka su priimtais sprendimais ir teigia, jog juos priimant buvo remtasi tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri negali būti laikoma pakankama. Savo teiginius pareiškėja pagrindžia remdamasi BPK 20 str. 2 d., kurioje nurodyta: „ar gauti duomenys laikytini įrodymais kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla“. Iš šios normos pareiškėja daro išvadą, kad visi byloje esantys įrodymai, tai liudytojo apklausos protokolas, specialistų išvados dėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų ir kiti dokumentai, bei juose užfiksuoti faktai, aplinkybės, bei duomenys taps neginčijamais įrodymais tuo atveju, kai teismas ar teisėjas juos patvirtins įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ir tik tada mokesčių administratorius turės teisę jais remtis mokestinio patikrinimo metu bei jais grįsti savo išvadas.

Teismas atmeta šiuos pareiškėjos argumentus ir nurodo, kad įrodymais pagal BPK pareiškėjos nurodyti dokumentai ir duomenys tampa tik baudžiamajame procese baudžiamojoje byloje, o ne administracinėje byloje, t. y. baudžiamojo proceso normos dėl įrodymų šioje byloje netaikomos.

Nagrinėjamoje byloje teismas vadovaujasi ABTĮ 57 str., kuriame nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, arba, kad jų nėra.

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad Vilniaus AVMI neleido pareiškėjai į PVM atskaitą įtraukti UAB meno galerija „Siena“, UAB „Lansi“, UAB „Secc“, UAB „Akepus prekyba“ vardu 2006-12-01–2008-12-31 išrašytose PVM sąskaitose faktūrose išskirtos 112819 Lt pirkimo PVM sumos bei nepripažino 2006–2008 metų laikotarpio sąnaudomis 626 774 Lt išlaidų sumos, išskirtos tose pačiose PVM sąskaitos faktūrose, konstatavusi, kad patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, jo minėtų įmonių vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įformintos ūkinės operacijos tarp pareiškėjos ir UAB meno galerija „Siena“, UAB „Lansi“, UAB „Secc“, UAB „Akepus prekyba“ realiai neįvyko, todėl pareiškėja pagal jas neturi teisės į PVM atskaitą ir sąnaudų pripažinimą (I t., b. l. 83–86).

Teismas, išanalizavęs 2009-12-11 patikrinimo aktą (I t., b. l. 87–95), 2010-02-17 Vilniaus AVMI sprendimą (I t. b. l. 83–86) bei 2010-05-31 VMI prie LR FM sprendimą (b. l. 60–67), daro išvadą, kad pareiškėjos teiginiai, jog atlikus mokestinį patikrinimą jai priskaičiuojamos sumos remiantis vien tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, yra nepagrįsti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apskaičiuojant ginčijamus mokesčius, delspinigius bei baudas, buvo remtasi ne vien tik ikiteisminio tyrimo medžiaga. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis nustatytomis baudžiamojoje byloje, o ne įrodymais ABTĮ prasme. Teismas nustatė, kad buvo remtasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2009-03-10 ir 2009-01-23 specialisto išvadomis (b. l. 69–72, 74–76), Vilniaus AVMI informacinės bazės duomenimis (II t., b. l. 42–69, 80–100), SODRA duomenimis (II t., b. l. 78-79), pareiškėjos pateiktais apskaitos dokumentais ir suvestiniais registrais (II t., b. l. 107–126), analizuotos PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio kvitai (I t., b. l. 166–184, II t., b. l. 7–10), sąskaitų išrašai (I t., b. l. 185–188), sutartys (I t., b. l. 189–195, II t., b. l. 11–22), priėmimo– perdavimo aktai (I t., b. l. 196–200, II t., b. l. 1–6, 23–26), mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos (II t., b. l. 157–190).

Taigi teismas, įvertinęs į bylą pateiktą su ginču susijusią medžiagą, daro išvadą, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų ABTĮ prasme, kad priimtų sprendimą, kuriuo pareiškėjai priskaičiuotos mokėtinos sumos.

MAĮ 30 str. 1 d. mokesčių administratoriui, atliekančiam savo funkcijas, yra suteikiama teisė bendradarbiauti su kitomis Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, atlikti bendrus patikrinimus, kitas kontrolės funkcijas ir užtikrinti keitimąsi informacija.

MAĮ 72 str. 1 d. mokesčių administratoriui suteikta teisė apskaičiuoti mokestį remiantis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašant patikrinimo aktą šio įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi, apibendrinęs nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinęs teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, kad teisę remtis ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje yra nustatytos faktinės aplinkybės, mokesčių administratoriui suteikia teisės aktai.

Teismas pažymi, kad pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A6 -238/2007). Taigi net ir tuo atveju, jei ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti duomenys nesudarytų pagrindo kilti baudžiamajai atsakomybei, nebūtų kliūtis nustatytomis aplinkybėmis remtis apskaičiuojant priklausančius mokėti mokesčius. Teismas taip pat daro išvadą, kad baudžiamosios atsakomybės buvimas ar jos nebuvimas neįtakoja mokestinių prievolių turinio ir jų dydžio.

MAĮ 153 str. 3 d. numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentikuotus vertimus į valstybinę kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą.

Iš šios nuostatos matyti, kad pareiškėja turi pareigą paneigti apskaičiuoto mokesčio pagrįstumą. Pareiškėja įrodymų, kurie paneigtų apskaičiuotų mokesčių teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikė, o savo galbūt pažeistos teisės gynimo būdą pasirinko nesutikdama su ikiteisminio tyrimo medžiagos vertinimu, kurį teismas atmetė anksčiau nurodytais motyvais, todėl teismas konstatuoja, kad ginčijamas VMI prie LR FM 2010-05-31 sprendimas Nr. 69- 143 „Dėl UAB „Abigus“ (į. k. (duomenys neskeltbini)) 2010-03-10 skundo“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Abigus“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.