- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-14
- Bylos Nr.
- A-442-2404-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01931-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Abigus“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abigus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abigus“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Abigus“ (toliau – ir pareiškėjas, ir UAB „Abigus“) skundu (t, I, b. l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir VMI prie FM) 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 69-143 „Dėl UAB „Abigus“ (į. k. 123625268) 2010-03-10 skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 69-143).
Nurodė, kad VMI prie FM 2010 m. gegužės 31 d. priėmė Sprendimą Nr. 69-143, kuriuo patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) viršininko 2010 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-42. VMI prie FM nurodė, jog Vilniaus AVMI padarė pagrįstą išvadą, kad įmonės UAB meno galerija „Siena“, UAB „Lansi“, UAB „Secc“, UAB „Akepus prekyba“ bendrovei UAB „Abigus“ realiai reklamos internete paslaugų neteikė ir prekių netiekė, o išrašyti apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo ūkinės operacijos turinio. Manė, kad atsakovas sąmoningai nedetalizavo mokestinio patikrinimo metu naudotos informacijos, kadangi priešingu atveju Sprendime Nr. 69-143, kaip įrodymų visuma, būtų surašyta vien ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teigė, kad mokestinio patikrinimo pagrindas bei įrodymai, nulėmę patikrinimo rezultatus, yra ikiteisminio tyrimo duomenys. Pažymėjo, kad, mokestinio patikrinimo metu remdamasis įtariamųjų apklausų protokolais bei jais grįsdamas savo išvadas, mokesčių administratorius galbūt vadovavosi įtariamųjų melagingais parodymais, kadangi tokių parodymų atitikimas tikrovei bus nustatytas tik išnagrinėjus baudžiamąsias bylas teisme bei įsiteisėjus atitinkamiems teismo nuosprendžiams. Teigė, kad UAB „Abigus“ mokestinis patikrinimas buvo atliktas šališkai, turint išankstinę poziciją, kurią suformavo ikiteisminio tyrimo duomenys, o tokie duomenys negali būti laikomi objektyviais, pagrįstais ir teisingais, kol nebus patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Manė, kad tiek teritorinio mokesčių administratoriaus priimti sprendimai, tiek ir skundžiamas VMI prie FM Sprendimas Nr. 69-143 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų individualaus administracinio akto reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 51-57) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) atliko ikiteisminius tyrimus bylose Nr. 06-1-10077-08 ir Nr. 06-1-10043-08 dėl valstybės biudžeto lėšų įsigijimo apgaule, dokumentų klastojimo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Ikiteisminių tyrimų metu buvo surinkta informacija dėl pareiškėjo, jo atsakingų asmenų ir jo kontrahentų veiklos, todėl patikrinimo metu Vilniaus AVMI visiškai pagrįstai rėmėsi FNTT surinkta medžiaga bei nustatytomis aplinkybėmis. Teigė, kad šiuo atveju pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokesčių administratorius neprivalėjo. Nurodė, jog, patikrinimo metu nustatant tam tikras aplinkybes bei apskaičiuojant mokesčius, buvo remtasi visa patikrinimo metu surinkta informacija ir buvo įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, o ne tik ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija. Pažymėjo, kad ikiteisminį tyrimą minėtose baudžiamosiose bylose atliekančių institucijų surinktų įrodymų panaudojimas atliekant mokestinį patikrinimą neprieštarauja MAĮ bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatoms, o mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais apskaičiuoti mokesčių mokėtojui privalomi sumokėti mokesčiai, pagrįstumas (tuo pačiu ir įrodymų, kurių pagrindu yra priimami mokesčių administratoriaus sprendimai apskaičiuoti mokesčius, vertinimas) yra nagrinėjamas ikiteismine tvarka ginčą nagrinėjančiai institucijai ar teismui nagrinėjant tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo kilusį mokestinį ginčą, kas, atsakovo nuomone, neprieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 49) su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko ir prašė jo netenkinti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 22 d sprendimu (t. III, b. l. 9-12) pareiškėjo UAB „Abigus“ skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad 2009 m. gruodžio 11 d. Vilniaus AVMI surašė UAB „Abigus“ patikrinimo aktą Nr. (21.26)-06-77-53. Mokestinio patikrinimo metu įmonei buvo apskaičiuota 215 423 Lt mokesčių ir 57 843,69 Lt delspinigių. Vilniaus AVMI 2010 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-42 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino 2009 m. gruodžio 11 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-06-77-53 ir nurodė pareiškėjui sumokėti papildomai apskaičiuotus mokesčius bei delspinigius, be to, paskyrė 33 846 Lt PVM baudą, 25 581 Lt pelno mokesčio baudą ir 5 200 Lt laikinojo socialinio mokesčio baudą. VMI prie FM Sprendimu Nr. 69-143 patvirtino Vilniaus AVMI sprendimą.
Teismas nurodė, kad baudžiamojo proceso normos dėl įrodymų šioje byloje netaikomos. Teismas, išanalizavęs 2009 m. gruodžio 11 d. patikrinimo aktą, 2010 m. vasario 17 d. Vilniaus AVMI sprendimą bei 2010 m. gegužės 31 d. VMI prie FM Sprendimą Nr. 69-143, padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog atlikus mokestinį patikrinimą jam priskaičiuojamos sumos remiantis vien tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, yra nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis baudžiamojoje byloje, o ne įrodymais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme. Teismas nustatė, kad buvo remtasi FNTT 2009 m. kovo 10 d. ir 2009 m. sausio 23 d. specialisto išvadomis, Vilniaus AVMI informacinės bazės duomenimis, SODRA duomenimis, pareiškėjo pateiktais apskaitos dokumentais ir suvestiniais registrais, analizuotos PVM sąskaitos-faktūros, kasos pajamų orderio kvitai, sąskaitų išrašai, sutartys, priėmimo-perdavimo aktai, mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos. Teismas padarė išvadą, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų ABTĮ prasme, kad priimtų sprendimą, kuriuo pareiškėjui priskaičiuotos mokėtinos sumos, o teisę remtis ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje yra nustatytos faktinės aplinkybės, mokesčių administratoriui suteikia teisės aktai. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti duomenys nesudarytų pagrindo kilti baudžiamajai atsakomybei, nebūtų kliūtis nustatytomis aplinkybėmis remtis apskaičiuojant priklausančius mokėti mokesčius. Padarė išvadą, kad baudžiamosios atsakomybės buvimas ar jos nebuvimas nedaro įtakos mokestinių prievolių turiniui ir jų dydžiui.
III.
Pareiškėjas UAB „Abigus“ pateikė apeliacinį skundą (t. III, b. l. 16-20), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 69-143 „Dėl UAB „Abigus“ (į. k. 123625268) 2010-03-10 skundo“. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
1. Nei atsiliepime į UAB „Abigus“ skundą, nei pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinę bylą atsakovas nesugebėjo konkrečiai įvardinti įrodymų bei jų ryšio su nustatytomis aplinkybėmis, t. y. negalėjo įvardinti, kokie įrodymai, be ikiteisminio tyrimo medžiagos, lėmė būtent tokias mokestinio patikrinimo išvadas, kurios buvo įformintos patikrinimo akte, o tai reiškia, kad, neturėdama ikiteisminio tyrimo medžiagos, Vilniaus AVMI paprasčiausiai būtų nesugebėjusi atlikti mokestinio patikrinimo. Nors pirmosios instancijos teismas ir išvardino Vilniaus AVMI bei VMI prie FM naudotus dokumentus, tačiau niekaip jų nesusiejo su patikrinimo aktu įforminto mokestinio patikrinimo rezultatais.
2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisingumo bei protingumo kriterijus, turėjo vertinti įrodymus ne tik pagal ABTĮ nuostatas, bet ir pagal BPK reikalavimus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu mokestiniai klausimai buvo įvertinti specialisto išvadomis, kurios bus išanalizuotos bei įvertintos tik teismo nuosprendžiu. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, šių įrodymų įrodomoji galia galimai bus paneigta. Mokestinis patikrinimas atliktas pagal tas pačias specialisto išvadas, tačiau pirmosios instancijos teismui ši aplinkybė jokios abejonės nesukėlė, t. y. teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad dėl vienodo turinio įrodymų galimai bus priimti du skirtingi teismų sprendimai.
3. Patikrinimo akte nurodyti fiziniai asmenys administracinėje byloje nebuvo šaukti ir apklausti liudytojais, taigi, jų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu patikimumas tirtas nebuvo, nors tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek VMI prie FM, tiek Vilniaus AVMI savo išvadas darė atsižvelgdamos į šių asmenų parodymus, kurie nebuvo užfiksuoti jokiame pirminiame mokestinio patikrinimo procese naudotame dokumente, išskyrus ikiteisminio tyrimo medžiagą.
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 26-32) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A6 -238/2007).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 34) su pareiškėjo apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriai pagrįstai konstatavo, jog ūkinės operacijos tarp pareiškėjo ir UAB meno galerija „Siena“, UAB „Lansi“, UAB „Secc“ bei UAB „Akepus prekyba“, nurodytos pastarųjų įmonių vardu 2006 - 2008 metais išrašytose PVM sąskaitose–faktūrose, realiai neįvyko, ir pagrįstai nurodė pareiškėjui sumokėti papildomas pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio, laikinojo socialinio mokesčio bei delspinigių ir baudų sumas. Mokesčių administratorių konstatuotos faktinės aplinkybės yra įrodytos surinktų duomenų visuma, kurios šiuo atveju pakanka mokesčių administratorių padarytoms išvadoms patvirtinti (Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas, nesutikdamas su mokesčių administratorių padarytomis išvadomis dėl faktinių aplinkybių, jokių jas paneigiančių įrodymų nepateikė (Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjo pozicija aptariamu atveju yra grindžiama iš esmės vieninteliu argumentu, jog mokesčių administratoriai neturėjo teisės remtis ikiteisminio tyrimo bylų medžiaga. Tačiau šis argumentas atmestinas.
Mokesčių administratorius, užtikrindamas, kad tinkamai būtų mokami mokesčiai, ir nustatydamas mokestinių prievolių atsiradimui reikšmingas aplinkybes, gali naudoti visas prieinamas įrodinėjimo priemones, kurių naudojimo įstatymai nedraudžia. Nei Mokesčių administravimo įstatymas, nei kiti įstatymai nenustato tokio ribojimo, kuris neleistų mokesčių administratoriui remtis ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duomenimis. Atitinkami ikiteisminio tyrimo duomenys gali būti panaudojami ir įrodinėjimo procese administraciniame teisme, nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, leidžia remtis įvairiais dokumentais ir kitais rašytiniais įrodymais, neribodama šių įrodinėjimo priemonių sąrašo. Pažymėtina, kad mokestiniais aspektais reikšmingi ikiteisminio tyrimo duomenys mokestinio patikrinimo metu bei nagrinėjant mokestinį ginčą yra naudojami ne tam tikrų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui, bet mokestinių prievolių atsiradimui reikšmingų aplinkybių nustatymui. Šie duomenys yra tiriami ir vertinami ne baudžiamojo proceso požiūriu, o pagal administracinio proceso įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kurie kiti administraciniame procese pateikti įrodymai.
Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.