Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinė bendrovės „Agroprojektai“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lytagra“ dėl sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos gražinimo ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pasisakydamas dėl teisinių ieškinio reikalavimų argumentų, ieškovas nurodė, kad pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pasak ieškovo, Džiovyklos našumas džiovinant atitinkamas kultūras (pvz., žirnius) yra 4 kartus mažesnis už deklaruojamą atsakovo Komerciniame pasiūlyme, be to, ieškovas, sudarydamas Sutartį ir remdamasis atsakovo internetiniame puslapyje patalpintu Džiovyklos aprašymu/reklama, turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad Džiovykla yra skirta grūdų ir aliejinių augalų sėklų džiovinimui, tačiau negalėjo numatyti, kad ši Įranga yra skirta tik tam tikrų konkrečių kultūrų džiovinimui. Tačiau netgi džiovinant Įrangos instrukcijoje nurodytas kultūras (tiek aliejinius, tiek grūdinius augalus) - Džiovykla iš esmės veikė netinkamai, nes pradėdavo rūkti. Kadangi Džiovykla nėra tinkama visų aliejinių ir grūdinių kultūrų džiovinimui bei neatitinka našumo parametrų, nurodytų Komerciniame Pasiūlyme, todėl, ieškovo nuomone, ji neatitinka kokybės reikalavimų. Netinkamos kokybės Džiovyklos pardavimas (kurio negalėjo pašalinti ir atliktos Džiovyklos modifikacijos) yra esminis Sutarties pažeidimas CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, kadangi ieškovas, įsigijęs netinkamos kokybės Džiovyklą, iš esmės negavo to, ko pagrįstai tikėjosi iš Sutarties. Visų pirma, ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad Džiovykla bus tinkama visų grūdinių ir aliejinių augalų džiovinimui, kadangi tai yra ypatingai svarbu jo veiklai, įskaitant džiovinimo paslaugų teikimą. Antra, ieškovas, įsigydamas Džiovyklą tikėjosi, kad bus pasiekti Komerciniame Pasiūlyme ir Įrangos instrukcijoje nurodyti džiovinimo našumai, nes būtent Džiovyklos didelis našumas džiovinant atitinkamas kultūras (pvz., 242 tonos kviečių per parą) ir buvo vienas iš kriterijų, nulėmusių ieškovo apsisprendimą įsigyti Džiovyklą, tačiau faktinis Džiovyklos našumas yra daugiau nei 4 kartus mažesnis. Taigi ieškovo pagrįsti lūkesčiai dėl Sutarties vykdymo rezultatų liko visiškai neįgyvendinti dėl atsakovo, kuris ieškovui pardavė netinkamos kokybės Džiovyklą, veiksmų. Sutartyje buvo nustatytas 1 metų Džiovyklos garantinis terminas. Apie Įrangos defektus atsakovas buvo informuotas 2013 m. liepos mėnesį, t. y. praėjus vos keliems mėnesiams po Sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2013 m. spalio mėn. sutiko pasiimti Džiovyklą bei pašalinti Džiovyklos defektus, pagal šalių susitarimą, įtvirtintą ir Perdavimo Akte, Įrangai buvo nustatytas papildomas 1 metų garantinis terminas, kuris skaičiuotinas nuo Akto pasirašymo tarp šalių dienos. Kadangi atsakovas 2014 m. liepos 4 d. ieškovui pateikė iš savo pusės pasirašytą Džiovyklos grąžinimo Aktą, ir ginčo dėl Džiovyklos garantinio termino pradžios tarp šalių nėra, ieškovo nuomone, Džiovyklos 1 metų garantinis terminas prasidėjo 2014 m. liepos 4 d., todėl ir ieškinys yra teikiamas nepasibaigus Džiovyklos garantiniam terminui. Dėl atsakovo įvykdyto esminio Sutarties pažeidimo, t. y. netinkamos kokybės Džiovyklos pardavimo, ieškovas patyrė ir 28 178,13 Lt (8 160,95 Eur) dydžio papildomus nuostolius, kuriuos sudaro: 1) 8 731,36 Lt (2 527,78 Eur) dydžio išlaidos už Džiovyklos sumontavimo/ pastatymo paslaugas, kurias ieškovui suteikė UAB „Grama LT“; 2) 7 744 Lt (2 242,82 Eur) dydžio išlaidos, patirtos 2014 m. liepos 30 d., 2014 m. rugsėjo 15 d. bei 2014 m. spalio 7 d. fiksuojant Džiovyklos defektus, t. y. už faktinių aplinkybių konstatavimą pagal antstolės R. V. pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kurias Ieškovas yra pilnai apmokėjęs; 3) 7 713,75 Lt (2 234,06 Eur) dydžio išlaidos, patirtos 2014 m. liepos 30 d., 2014 m. rugsėjo 15 d. bei 2014 m. spalio 7 d. fiksuojant Džiovyklos defektus UAB „Grama LT“ darbuotojų bei technikos priemonių pagalba, t. y. užpildant Džiovyklą grūdais (sėklomis), dalyvaujant bandomųjų džiovinimų metu, išpilant grūdus iš Džiovyklos ir pan., pagal UAB „Grama LT“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kurią Ieškovas yra apmokėjęs; 4) 3 989,02 Lt (1 155,30 Eur) dydžio ieškovo išlaidos už teisines paslaugas advokatų kontorai „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“, suteiktas ieškovui siekiant išspręsti ginčą dėl Džiovyklos, susigrąžinti už Džiovyklą sumokėtą kainą bei išsiieškoti ieškovo patirtus nuostolius ne teismo tvarka, kaip tai numatyta CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Be to, vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, atsakovas privalo sumokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. Tačiau pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos.

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo atveju pirkėjas turi teisę: 1) reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 2) reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems pašalinti; 3) reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.399 straipsnis). Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai.

Ar netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Sutarties nutraukimas – tai paskutinė pirkėjo teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Parduodamų daiktų kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

Minėta, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, todėl pardavėjas gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti, ar yra pardavėjo atsakomybę šalinantys (ribojantys) pagrindai.

Nagrinėjamu atveju šalys 2013 m. gegužės 247 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 483, kuria atsakovas už 163 350 Lt pardavė ieškovui Italijos firmos „Agrex“ mobilią grūdų džiovyklą (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovas (pardavėjas) pristato prekę ieškovui (pirkėjui) tokios komplektacijos ir būklės, kuri nurodyta atsakovo pateiktame ieškovui Komerciniame pasiūlyme. Iš atsakovo 2013 m. gegužės 24 d. Komercinio pasiūlymo ir Įrangos specifikacijos, kaip Sutarties priedo, galima spręsti, kad ieškovo įsigyta Įranga yra skirta kviečių, rapsų ir kukurūzų džiovinimui. Nurodomą aplinkybę iš dalies patvirtina ir Mobilios grūdų džiovyklos naudojimo ir priežiūros instrukcija, kurios 2 skyriaus 2.3 punkto 2 dalyje nurodyta, kad šis įrenginys yra skirtas tik grūdams, t. y. kukurūzams, sojai, rapsams, kviečiams, saulėgrąžoms, miežiams ir ryžiams džiovinti. Byloje nėra ginčo, kad Džiovykla pradėjo gesti (rūkti) ieškovui pradėjus džiovinti kmynus, t. y. pažeidus Įrangos naudojimo pagal tiesioginę jos paskirtį reikalavimus, dėl ko nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovas suklaidino ieškovą, pateikdamas jam klaidinančią ir ieškovo poreikių neatitinkančią informaciją, kad prekė skirta ne tik Komerciniame pasiūlyme nurodytų kultūrų sėklų džiovinimui, bet ir kitų grūdų bei aliejinių augalų sėklų džiovinimui. Sutarties 4.2 punktu šalys susitarė, kad pardavėjas (atsakovas) neatsako už Prekės kokybę, jeigu pirkėjo (ieškovo) nurodyti defektai yra nepagrįsti, o taip pat tais atvejais, jeigu defektai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė Prekės naudojimo pagal paskirtį, saugojimo, aptarnavimo, priežiūros ir eksploatacijos taisykles. Aptartų aplinkybių ir ieškovo nurodyto teisinio ieškinio pagrindo kontekste pažymėtina, kad ieškovui 2013 m. rugpjūčio 9 d. kreipusis į atsakovą su raštu Nr. 23-1/465 dėl atsisakymo nuo Sutarties ir sumokėtos kainos grąžinimo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, ir gavus atsakovo 2013 m. rugpjūčio 20 d. atsakymą į pretenziją, kuria atsakovas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą atsiimti Džiovyklą ir grąžinti už ją sumokėtą kainą, ieškovas nurodytu CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu į teismą nesikreipė ir nutarė išlikusį ginčą spręsti kitu būdu, t. y. prašant atsakovą modifikuoti Džiovyklą ir pritaikyti ją kmynų džiovinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad pakartotinai dėl Džiovyklos kokybės reikalavimų ieškovas kreipėsi į atsakovą tik 2014 m. liepos mėn., kai pradėjus džiovinti žirnius Džiovyklą vėl pradėjo rūkti. Todėl yra pagrindas sutikti su atsakovo argumentais, kad ieškovui beveik metus laiko nepareiškus jokių pretenzijų atsakovui dėl Prekės kokybės po jos modifikavimo, pradėjus džiovinti žirnius tam iš anksto nepritaikytais Įrangos techniniais parametrais ir pažeidžiant tiek Komercinio pasiūlymo, tiek naudojimosi instrukcijos reikalavimus, nes žirnių džiovinimui Džiovykla iš viso buvo nepritaikyta, ieškovas pažeidė jau minėtus Sutarties reikalavimus, dėl ko atsakovas negali būti už tai atsakingas. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovas nori nutraukti Sutartį dėl priežasčių, kurių atsiradimą tiesiogiai sąlygojo paties atsakovo veiksmai, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas pardavė ieškovui nekokybišką daiktą, turintį esminių trūkumų. Todėl taikyti ieškovo pasirinktą kraštutinį teisių gynimo būdą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Be to, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškinyje nurodytam savo teisių gynimo būdui ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą šešių mėnesių sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie atsakovo atsisakymą priimti Įrangą ir sumokėti (grąžinti) prekės kainą, t. y. atsakovo atsakymą į 2013 m. rugpjūčio 9 d. pretenziją, ieškovas sužinojo 2013 m. rugsėjo 1 d., kai atliko atsakovo atsakymo į ieškovo pretenziją analizę, todėl terminas ieškiniui pareikšti baigėsi 2014 m. kovo 1 d. Ieškinį dėl teisių gynimo ieškovas pareiškė 2014 m. spalio 16 d., taigi praleidęs senaties terminą, kas sudaro pagrindą ieškiniui atmesti.

Remiantis tuo, kas nurodyta, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška nuostata, liečianti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, įtvirtinta CPK 98 straipsnio 1 dalyje. Ieškovo ieškinį atmestus, atsakovas prašo priteisti 806,01 Eur (2 783 Lt) atstovavimo išlaidų. Prašoma priteisti suma pagrįsta rašytiniais įrodymais ir neviršija LR teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų maksimalių advokato teikiamos pagalbos dydžių, todėl prašoma suma priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 270 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui akcinei bendrovei „Lytagra“ (į. k. 133370289) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agroprojektai“ (į. k. 300506627) 806,01 Eur (aštuonis šimtus šešis eurus 01 centą) advokato atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.