Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei Ž. K., jos atstovui advokatui Valdui Bivainiui, institucijos, teikiančios išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Virginijai Maniušytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-141-839/2021 pagal ieškovės Ž. K. ieškinį atsakovui R. Z., institucija, teikianti išvadą - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Po atliktos atsakovo paieškos ieškinys ir jo priedai atsakovui išsiųsti jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu bei elektroniniu paštu. Taip pat procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti duomenys apie šalių turtinę padėtį, pateiktos išvados duomenimis atsakovas pastovios gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, galimai šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, į Lietuvą sugrįžta tik trumpam, atsiliepimo į ieškinį ar paaiškinimo dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių neteikė, spręstina, jog atsakovas iš esmės neginčija ieškinio ir jo nedalyvavimas neturi esminės įtakos sprendimo priėmimui.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje siūloma priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su jo motina, kuri šiuo metu tinkamai rūpinasi vaiko sveikata, auklėjimu, priežiūra, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu. Išvados duomenimis vaiko tėvas, jo teigimu, šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijos Federacinėje Respublikoje, į Lietuvą sugrįžta tik trumpam. Bylos nagrinėjimo metu atstovė išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė Ž. K. ir atsakovas R. Z. yra (duomenys neskelbtini),. gimusio L. K. tėvai. Pateiktais duomenimis šalių santuoka nutraukta 2013 m. sausio 8 d., šalys gyvena atskirai, vaikas nuo gimimo gyvena su motina.

LR CK 3.174 str. 2 d. numato, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą.

Šalių sūnus mažametis, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės teigimu vaikui dėl jo amžiaus gan sudėtinga suformuluoti ir išreikšti nuomonę dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau pokalbio su juo metu buvo matyti, kad vaikui patinka ir tinka jo gyvenamoji vieta su motina, jis su ja jaučiasi gerai ir saugiai. Esant tokiems duomenims, spręstina, kad vaiko apklausa teisme nėra tikslinga ir sužinoti vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo išsamiau ir objektyviau nei ją išsiaiškino vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojai, nėra poreikio ir galimybės.

Įvertinant, kad vaiko tėvai gyvena skyrium, byloje nėra pateiktas šalių susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos (LR CK 3.169 str. 1 d., CPK 385 str. 1 d.), todėl teismas sprendžia klausimą dėl šio ieškovės reikalavimo.

Bylos duomenimis vaikas nuo gimimo iki šiol gyveno tik su motina. Šiuo metu ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame bute. Išvadą teikiančios institucijos pateiktais duomenimis atsakovės gyvenamojoje vietoje apsilankymo metu švaru ir tvarkinga, daiktai ir namų apyvokos daiktai sudėti į jiems skirtas vietas. Sanitarinės sąlygos bute geros. Nepilnametis L. K. turi atskirą kambarį, kuriame yra rašomasis stalas, spinta, dvi lovos, fotelis, kompiuteris, žaislų. Bute yra visi būtini namų apyvokos daiktai ir baldai. Nurodoma, jog nepilnamečiam L. K. yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, ilsėtis. Pateikta išvada, ieškovės parodymai leidžia pagrįstai manyti, jog ieškovei pakanka gebėjimų ir įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir auginti sūnų. Bylos duomenimis atsakovas neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vaikas nuo gimimo iki šiol visada gyveno su motina, t. y. ieškove, tarp jų yra artimesnis emocinis ryšys nei tarp vaiko ir atsakovo. Tokio amžiaus vaikui yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa, kurią pateiktais duomenimis ieškovė geba suteikti tinkamai. Ieškovės gyvenamoji vieta su visais reikiamais baldais, aplinka tvarkinga ir švari, vaikui sudarytos patenkinamos gyvenimo sąlygos, jis turi atskirą vietą miegoti, leisti laisvalaikį, žaisti. Pagal pateiktą išvadą siūloma nustatyti šalių sūnaus gyvenamąją vietą kartu motina. Atsakovas įrodymų, jog tarp jo ir vaiko yra emocinis ryšys, ar kad vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su motina, nepateikė, todėl siekiant užtikrinti vaikui palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis sudarymą, atsižvelgiant į vaiko interesus, šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina (LR CK 3.155 str. 2 d., 3.169 str. 2 d.).

CK 3.192 str. 1 d. nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Šalių sūnus šiuo metu yra šešerių metų amžiaus, gyvenamuoju būstu jį aprūpina motina. Taigi laikytina, kad vaiko poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, ir kad labiausiai nepilnamečio vaiko poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams reikalinga apie 400 EUR suma per mėnesį ir prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą po 200 EUR kas mėnesį mokamomis išmokomis.

Atsakovas aplinkybių, kad vaikui reikalingas išlaikymas, neginčijo. Paskaičiavimo, kiek, jo nuomone, tokio amžiaus vaiko išlaikymui per mėnesį reikėtų lėšų, neteikė.

Nustatant vaiko poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, o būtent: vaiko maitinimui, būstui, aprangai, lavinimo priemonėms, išlaidoms vaiko sveikatai (vaistams, vitaminams, higienos reikmėms). Įvertinant pateiktus duomenis išlaikymo dydžiui pagrįsti konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškovės nurodyto dydžio (apie 400 EUR per mėnesį) išlaikymas vaikui reikalingas, nes paskaičiavimas, kas sudaro išlaikymo sumą, pakankamai pagrįstas objektyviais poreikiais. Objektyvių įrodymų, kad sūnaus poreikiams patenkinti gali pakakti mažiau lėšų nei tokio pat amžiaus kitiems vaikams, nėra pateikta. Byloje pateikti duomenys, taip pat ieškovė, teikdama paaiškinimus, nurodė, jog dėl vaiko sveikatos būklės poreikių (regėjimo) vaikui būtini akiniai, kurių gamybos ir įsigijimo išlaidos 2020-09-09 buvo 100 EUR. Neabejotinai dėl regėjimo stiprinimo ypač reikalinga užtikrinti visavertę mitybą (120 EUR). Pateiktais duomenimis būsto nuomos išlaidos yra apie 100 EUR mėnesiui, taip pat panaši suma išlaidų tenka komunaliniams mokesčiams, todėl vaikui tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis (50 EUR) nėra nepagrįstai padidinta. Vaikas šiuo metu mokosi pirmoje klasėje, taigi jam reikalingos priemonės ugdymui ir lavinimuisi (50 EUR). Taip pat sutiktina, kad pagrįstai išlaidos patiriamos ir dėl kitų vaiko poreikių (rūbų, avalynės, laisvalaikio, vaistų, vitaminų ir kt.). Iš ieškinyje nurodytų duomenų bei ieškovės teiktų paaiškinimų teismo posėdyje konstatuotina, kad vaiko išlaikymo būtinas išlaidas sudaro išlaidos už jam perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, lavinimo priemones, išlaidos sveikatos priežiūrai, būsto dalies išlaikymo išlaidos ir kt. Taigi, išlaidos iš esmės yra būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, todėl esant tokiems duomenims, teismo vertinimu, ieškovės nurodoma išlaikymo suma tokio amžiaus vaikui nagrinėjamu atveju pakankamai racionali ir pagrįsta. Pateiktos išvados duomenimis iš atsakovo priteistina 200 EUR suma būtiniausių vaiko poreikių tenkinimui būtų pakankama.

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Taigi, pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra konkretaus vaiko poreikiai ir jo abiejų tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, koks, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, yra būtinas.

Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas nedarbingas; šiuo metu oficialiai Lietuvoje niekur nedirba, tačiau byloje gautais duomenimis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir šiuo metu atsakovas dirba užsienyje. Atsakovas nuosavybės teise jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Duomenų, jog jis turėtų dar kitų išlaikytinių, nėra. Atsakovas atsiliepimo ar paaiškinimo dėl ieškinio nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, nors po jo paieškos atlikimo jis neabejotinai gavo informaciją apie jam pareikštą ieškinį. Ieškovės teigimu, atsakovas yra siuntęs vaiko išlaikymui nepastovaus dydžio lėšų sumas, taigi, tai leidžia manyti, jog atsakovas gauna pajamas ir turi galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Taip pat tokios aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovas nesiekia atskleisti savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Ieškovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi; jos vardu registruotų transporto priemonių nėra; ji darbinga, tačiau šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Jos gaunamos pajamos išmoka iš šios tarnybos bei išmokos vaikams. Bylos duomenimis, ji turi mažametę dukrą, kurią privalo išlaikyti, taip pat pilnametį vaiką, kuris šiuo metu mokosi, ir kuriam taip pat dar reikalinga finansinė parama.

Lyginant šalių turtinę padėtį nėra pagrindo teigti, kad ieškovės turtinė padėtis ir galimybės yra geresnės nei atsakovo. Ieškovė turi rūpintis nepilnamečiu vaiku, taigi būtent ieškovei, su kuria gyvena šalių vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jam per mėnesį papildomą lėšų dalį, kurios nesuteikia atsakovas, bet ir pasirūpinti vaiko kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, ugdyti, lavinti, pasirūpinti vaiko sveikatos priežiūra ir pan.). Todėl didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaikų išlaikymu, paskirstymą, kurių išlaikymo priteisimas paprastai nekompensuoja.

Bylos duomenimis atsakovas darbingas, jauno amžiaus, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaiko išlaikymui. Be to, jo paties pateikta informacija vaiko teisių apsaugos specialistams, jis dirba užsienyje. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie tai, kad išlaikymo jis negali teikti dėl objektyvių priežasčių, laikytina, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, elgiasi neatsakingai ir nerūpestingai, jo nesirūpinimas teikti pastovų reikiamo dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui nėra ta priežastis, kuriai esant, negalima priteisti iš jo išlaikymą (LR CK 3.194 str., 3.200 str.). Todėl iš atsakovo priteistinas 200 EUR dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

Šalių vaikui yra mokama išmoka vaikui (šiuo metu 100 EUR), taigi tėvų teiktino išlaikymo dydis gaunasi apie 300 EUR. Iš atsakovo priteisus 200 EUR išlaikymą, ieškovei tektų 100 EUR išlaikymo dalis ir kasdienė vaiko priežiūra bei rūpestis juo, kas, teismo vertinimu, pakankamai proporcingai atitiktų šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą.

Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti ieškovei (LR CK 3.185 str.).

Bylos duomenimis nėra pagrindo teigti, kad ieškovė būtų linkusi neleisti ar trukdyti vaikui maksimaliai matytis ir bendrauti su tėvu, taip pat nėra jokių duomenų, kad tarp šalių kiltų nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, todėl konkreti bendravimo tvarka nenustatytina, leidžiant atsakovui maksimaliai matytis ir bendrauti su vaiku, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

LR CPK 93 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas visiškai.

Duomenų apie patirtas išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nepateikta, todėl dėl jų priteisimo šiame sprendime nespręstina.

Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokėtinas žyminis mokestis – 75 EUR, už priteistą išlaikymą po 200 EUR per mėnesį mokėtinas žyminis mokestis 54 EUR (200 EUR x 12 mėn. = 2400 EUR, 2400 EUR x 3 proc. x 75 proc.), todėl iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina 129 EUR žyminio mokesčio, 3,68 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina Ž. K..

Priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. K., gimusiam (duomenys neskelbtini)., po 200 EUR (du šimtus EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-09-22, iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti ieškovei – vaiko motinai Ž. K. uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas.

Priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 132,68 EUR bylinėjimosi išlaidų (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nuo sprendimo priėmimo dienos vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.