Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas.

Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą priimti palikimą po motinos G. E. R. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jis dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą į notarą nesikreipė, nes jau daugiau negu dvidešimt metų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pareiškėjas nurodė, kad po motinos laidotuvių 2024 m. balandžio 29 d., jis kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau notaras informavo, kad praleistas terminas palikimui priimti. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis ne teisininkas, palikimui priimti įstatymų nustatytas terminas praleistas nedaug.

Suinteresuotas asmuo neginčijo pareiškimo ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nekilo ginčo nei dėl reikalavimų dalyko, nei dėl reikalavimų pagrindo, teismas sprendžia, kad ši byla proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 577 straipsnis). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina G. E. R. Iš 2024 m. gegužės 16 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad G. E. R. mirė būdama našlė, vaikai – pareiškėjas R. G. Po G. E. R. mirties paveldėjimo byla neužvesta, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, išskyrus pareiškėją, kurie, kaip pirmos eilės įpėdiniai, galėtų pretenduoti į G. E. R. palikimą.

Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Aiškindamas ir taikydamas Civilinio kodekso 5.57 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas praleistas, ir tai, kiek jis praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti (atnaujinti), teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Iš pareiškėjo argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas dideliu atstumu tarp Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriose pareiškėjas gyvena daugiau nei dvidešimt metų, ir teisinių žinių stoka. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas aptariamą terminą praleido itin nedaug. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl pareiškėjo nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo, todėl nurodytos aplinkybės (pareiškėjo teisinių žinių stoka) vertintinos kaip svarbios ir teikiančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Byloje nėra duomenų, kad po palikėjos mirties palikimą būtų priėmę kiti asmenys. Šios aplinkybės patvirtina, kad termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų. Be to, pareiškėjas yra vienintelis palikėjos pirmos eilės įpėdinis. Remdamasis šiais motyvais, teismas pareiškimą tenkina.

Pažymėtina, kad pareiškėjas sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį, tačiau ypatingosios teisenos bylose mokėtina 55 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 87 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjui grąžinama 55 Eur žyminio mokesčio permoka. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos G. E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Gražinti pareiškėjui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 55 (penkiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio permokos, sumokėtos 2024 m. gegužės 22 d. (mokėjimo užduoties kodas ZN14546).

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.