Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėjos atstovas advokatas Dainius Vaičiūnas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą jame nurodytomis aplinkybėmis ir jį pagrindė teisiniais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja yra M. M. , gimusios (duomenys neskelbtini)., mirusios 2020 m. lapkričio 5 d., ir A. M. , gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio 1998 m. lapkričio 24 d., dukra. Po tėvo mirties pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo, atsiradusio po A. M. mirties, priėmimo. Kauno miesto 13-asis notarų biuras 2006 m. liepos 18 d. išdavė liudijimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėja yra A. M. , mirusio 1998 m. lapkričio 24 d., įpėdinė pagal įstatymą. Po motinos mirties pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo, atsiradusio po M. M. mirties, priėmimo. Kauno miesto 11-ojo notarų biuras 2020 m. lapkričio 18 d. išdavė liudijimą, suteikiantį teisę pareiškėjai tvarkyti paveldėjimo reikalus ir gauti dokumentus, reikalingus pateikti paveldėjimo teisės liudijimo gavimui. Pareiškėjos tėvų santuoka buvo nutraukta 1993 m. kovo 1 d. teismo sprendimu. Minėtame teismo sprendime nebuvo sprendžiamas klausimas dėl turto, įgyto santuokoje, padalijimo. Santuokos metu M. M. ir A. M. buvo įgiję butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas vieno iš sutuoktinių – M. M. , vardu. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pareiškėja yra įstatyminė pirmos eilės paveldėtoja.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Atsižvelgiant į šio sprendimo 3 dalyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą.

6. Iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d., sutuoktinių įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK) 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, nors ir įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006, 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2011). Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančio CK 3.87-3.88 straipsniuose. Nors teisinis reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, tačiau pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-317/2013, 3K-3-378-248/2015). Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ši įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v. S. M. , bylos Nr.3K-3-342/2014). Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti šią įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Taigi, tiek galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, tiek ir dabar galiojančiame CK įtvirtintas ta pati įstatymo nustatyta prezumpcija, tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis).

7. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1983 m. išdavė orderį Nr. 368, suteikiantį teisę M. M. apsigyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini),). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė M. M. įregistruota Kauno miesto (duomenys neskelbtini) statybos kooperatyvo 1992 m. rugpjūčio 4 d. išduotos pažymos Nr. 46 pagrindu. Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro išduotas 1993 m. spalio 26 d. registracijos pažymėjimas Nr. 7-23 patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas vieno iš sutuoktinių – M. M. vardu. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas taip pat patvirtina, kad minėtas butas įregistruotas M. M. vardu 1992 m. rugpjūčio 4 d. išduotos pažymos Nr. 46 pagrindu. M. M. ir A. M. santuoka buvo įregistruota 1979 m. gruodžio 27 d. Minėtas butas, esantis adresu P. Lukšio g. 45-6, Kaune (Registro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), nors ir įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu – M. M. , tačiau įgytas santuokos metu.

8. Kaip minėta, SŠK 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Tiek santuokos nutraukimo metu , tiek dabar galiojantys teisės aktai įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nutraukus santuoką bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, o turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.72, 4.73 straipsniai, CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas) ir turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Remiantis CK 4.73 straipsnio 3 dalimi, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Šiuo atveju byloje neginčijama ir nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad vieno iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalis yra didesnė, todėl laikytina, jog prezumpcija, jog jų dalys bendrame turte yra lygios, nepaneigta. Kaip minėta, santuokoje įgytas turtas nutraukiant santuoką nebuvo padalytas, todėl laikytina, kad M. M. ir A. M. 1993 m. kovo 1 d. nutraukus santuoką, sudarytą 1979 m. gruodžio 27 d., turtas jiems priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise.

9. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuojama, kad nutraukus pareiškėjos tėvų M. M. ir A. M. santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, o remiantis prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po M. M. ir A. M. santuokos nutraukimo, jiems priklausė po ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis, SŠK 21 straipsnio 3 dalis, 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 3 dalis).

10. Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija nustatyto priteistino minimalaus išlaidų dydžio, todėl jos nepaskirstytinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsnis, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos N. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti, juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos M. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios 2020 m. lapkričio 5 d., ir tėvo A. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio 1998 m. lapkričio 24 d., santuokos nutraukimo 1992 m. kovo 1 d., M. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausė po ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.