Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. AP-28436/2017 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja 2017 m. gruodžio 13 d. teismui pateiktu skundu dėl prokuroro veiksmų prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, skundą priimti ir panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. AP-28436/2017. Skundžiamu Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. AP-28436/2017 buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2017 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. AP-22700/2017, kuriuo buvo atsisakyta dėl viešo intereso gynimo pradėti tyrimą dėl galimai neteisėtai valstybei priklausančio turto - namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, perleidimo privačiam juridiniam asmeniui UAB „Kauno vandenys“. Kauno apygardos prokuratūros prokurorė 2017 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. AP-22700/2017 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, motyvuodama tuo, kad pareiškėja dėl 1995 metais atliktos nekilnojamojo turto teisinės registracijos panaikinimo kreipėsi praėjus 20 metų, t. y. praleidusi senaties terminą, numatytą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjos nuomone, prokuratūros nutarimas nepagrįstas, nes pareiškėja prokuratūrai pateikė visus turimus duomenis apie tai, kad valstybės nuosavybe buvęs nekilnojamais turtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), be teisinio pagrindo perduotas privačiam juridiniam asmeniui UAB „Kauno vandenys“. Pareiškėja teigia, kad ieškinio senatis prasideda tada, kai asmuo gauna duomenis apie padarytą teisės pažeidimą, todėl šiuo atveju senatis turi būti skaičiuojama nuo tada, kad prokuratūra gavo pareiškėjos pateiktus duomenis, todėl senatis ginti viešąjį interesą nepraleista. Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjos skundas teismui iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir jos pareiškimai prokuratūrai. Skunde teismui pakartotinai pateikiamas pareiškimų prokuratūroje nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, darant išvadą, kad prokuratūra jas netinkamai įvertino ir dėl to priėmė nepagrįstus sprendimus atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Prokuratūra pažymi, kad faktinių aplinkybių vertinimas negali būti šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra tinkamas pagrindas naikinti prokuratūros nutarimus. Priimant pareiškėjos skundžiamą nutarimą, prokuratūra procesinių pažeidimų nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėja gyvena adresu Jonavos g. 53-1, Kaune. Ginčo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teisinė registracija UAB „Kauno vandenys“ vardu atlikta 1995-05-19 (Kauno apygardos prokuratūros pateiktos pareiškėjos L. S. skundo medžiagos Nr. 10.7-73-17 lapas 162). Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydama dėl viešo intereso gynimo pradėti tyrimą dėl galimai neteisėtai valstybei priklausančio turto - namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo privačiam juridiniam asmeniui UAB „Kauno vandenys“. Kauno apygardos prokuratūros prokurorė 2017 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. AP-22700/2017 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, motyvuodama tuo, kad pareiškėja dėl 1995 metais atliktos nekilnojamojo turto teisinės registracijos panaikinimo kreipėsi praėjus 20 metų, t. y. praleidusi senaties terminą, numatytą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjai šį nutarimą apskundus aukštesniajam prokurorui, Kauno apygardos prokuratūra 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. AP-28436/2017 pareiškėjos skundo netenkino, nurodė, jog Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2017 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. AP-22700/2017 buvo pagrįstas. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 13 d. teismui pateiktu skundu prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, skundą priimti ir Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. AP-28436/2017 panaikinti. Pareiškėjos skundas priimtas 2017 m. gruodžio 19 d. teismo rezoliucija.Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 str. 6 d.). Teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).Pareiškėja, skųsdama Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. AP-28436/2017, visiškai nepasisako, kokius procesinius pažeidimus padarė prokuratūra, priimdama skundžiamą nutarimą. Pareiškėja skunde pakartotinai dėsto prokuratūrai nurodytas faktines aplinkybes ir vertina jas savo nuožiūra, būtent prokuroras pagal faktines aplinkybes, o ne teismas sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to pažymėtina, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1593-259/2015). Teismui suteikta teisė vertinti prokuroro veiksmus tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. patikrinti, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras.Kaip matyti iš Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. spalio 9 d. nutarime Nr. AP-22700/2017 ir 2017 m. lapkričio 30 d. nutarime Nr. AP-28436/2017 išdėstytų motyvų, Kauno apygardos prokuratūros pateiktos pareiškėjos L. S. skundo medžiagos Nr. 10.7-73-17, prokuratūroje pareiškėjos pareiškimas nagrinėtas išsamiai, rinkta papildoma informacija iš UAB „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybės, VĮ Registrų centro, aukštesniojo prokuroro nutarime pasisakyta ne tik dėl senaties termino, bet ir ginčo nekilnojamojo turto teisinės registracijos istorijos bei dabartinės situacijos ir pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo. 2017 m. lapkričio 30 d. nutarime Nr. AP-28436/2017 pažymėta, kad pareiškėja siekia ne viešojo, o pareiškėjos privataus intereso gynimo, nes turės būti iškeldinta iš ginčo patalpų. Prokurorui nėra suteikta teisė ginti privačių asmenų interesus. Pretenzijų į namo nuosavybę nereiškė nei Kauno miesto savivaldybė, nei VĮ Turto bankas (kaip valstybės nekilnojamojo turto valdytojas), nei kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Taip pat nutarime nurodyta, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-403-717/2017 (šių metų bylos numeris yra e2-76-717/2018), kurioje ieškovė UAB „Kauno vandenys“ ieškiniu siekia nutraukti nuomos sutartį su atsakove L. S., o atsakovė L. S. reiškia priešieškinį dėl ginčo turto teisinės registracijos UAB „Kauno vandenys“ vardu panaikinimo. Esant analogiškam teisminiam ginčui teisme bei įvertinus UAB „Kauno vandenys“ turimus nuosavybę patvirtinančius dokumentus, taip pat tai, kad pareiškėja į prokuratūrą kreipėsi praėjus 20 metų nuo nuosavybės įregistravimo viešajame registre, prokuratūra nusprendė, kad pagrindo pradėti procedūrą ginti viešąjį interesą nenustatyta.Teismas, patikrinęs prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu konstatuoja, kad prokuratūra, tirdama pareiškėjos pareiškimą, procesinių pažeidimų nepadarė, rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, atsižvelgiant į teismų bylose suformuotą praktiką dėl viešojo intereso gynimo. Pažymėtina, kad pareiškėjos subjektyvi nuomonė apie tai, jog prokuratūra turėjo kitaip įvertinti pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes, yra pareiškėjos teisė, bet nėra tinkamas pagrindas teismui naikinti ginčijamą prokuratūros nutarimą. Kauno apygardos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. AP-28436/2017 išsamus ir motyvuotas, jį priimant procesinių pažeidimų nepadaryta, jo naikinimui pagrindo nėra, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).Taip pat pažymėtina, kad nesutiktina su pareiškėjos argumentu, jog prokuroras ieškinio senaties terminą ginti viešąjį terminą turėjo skaičiuoti nuo tada, kai gavo pareiškėjos pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo. Prokurorui Administracinių bylų teisenos įstatyme (ABTĮ 29 str. 1 d., 30 str. 1 d.) nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras turi kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prasideda nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą, tačiau bet kokiu atveju kreipimasis į teismą ribojamas 10 metų bendrojo ieškinio senaties terminu. Įstatymuose nenustatyta bendrųjų ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymo taisyklių išimčių tais atvejais, kai ieškinį pareiškia asmuo viešajam interesui ginti. Ieškinio senaties terminas šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėja sužinojo apie galimą viešojo intereso pažeidimą, nes būtent jos pareiškimu ir jos pateiktų dokumentų pagrindu prašoma ginti viešąjį interesą. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010). Pareiškėja, kaip pati nurodo, ginčo name gyvena nuo vaikystės. Teismo vertinimu, pareiškėja, ginčo name gyvendama nuo vaikystės (kaip pati nurodo skunde), aktyviai domėdamasi teisine statinių registracija ir rinkdama su tuo susijusius dokumentus, turėjo visas galimybes suvokti jos nuomone galimą viešojo intereso pažeidimą ir dėl jo gynimo kreiptis anksčiau nei praėjus dvidešimčiai metų nuo tariamo pažeidimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos L. S. skundo dėl Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. AP-28436/2017.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjai ir Kauno apygardos prokuratūrai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.